2018-08-29 Nr. AB-14845-3-61-3-01331-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-762-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01331-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.8; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ (toliau – ir Sodas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 4-156 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-015 vykdytojai viešajai įstaigai „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, susigrąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 4-157 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 4-717 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami įsakymai priimti vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės), 5.2 ir 5.2.3 punktais, 2010 m. liepos 28 d. projekto „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-015, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-01-V-01-015 (toliau – ir Sutartis) bendrųjų sąlygų 9.1 punktu, VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir Agentūra) 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. R4-7653 (13.3.25-18) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-1.3.-ŪM-01-V-01-015)“ pateikta 2015 m. gruodžio 11 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3.-ŪM-01-V-01-015/IT02 (toliau – ir Išvada).

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvadoje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais teisės aktų pažeidimais, paaiškino, kad jo įsigyta 4 kW vertikali vėjo jėgainė atitinka techninio projekto korektūros (toliau – TP korektūra) ir Sodo teritorijos sutvarkymo ir meno galerijos (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos likusių neatliktų darbų pirkimo (toliau – ir Pirkimas) sąlygas. Techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sutikimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 8 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Pareiškėjas laikė nepagrįsta ir Agentūros siūlomą taikyti 25 proc. finansinę korekciją pagal Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) 24 punktą, nes pradinės Pirkimo sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, taip pat nebuvo sudaromos papildomos sutartys raštu ar žodžiu be konkurso.

4. Pareiškėjo nuomone, Agentūra neišsamiai ir nekompetentingai įvertino nustatytus neatitikimus TP korektūroje, vienpusiškai ir formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR) nuostatas, neatsižvelgdama į viešųjų pirkimų (toliau – ir pirkimai) reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nustatyti neatitikimai TP korektūroje, žymintys vėjo jėgainės galingumą, turėjo būti vertinami kaip projekto dalies vadovo techninė klaida, atsiradusi rengiant TP korektūrą 2011 metais. Išvada, kad įsigytos vėjo jėgainės energijos gamyba per metus – 4560 kWh, pučiant 5 m/s vėjui – neatitinka TP korektūroje nurodyto parametro – 11 000 kWh, – kai vėjo greitis yra nenurodytas, pareiškėjo įsitikinimu, yra neteisinga ir neatitinka tikrovės (įsigyta 4 kW vėjo jėgainė pasiektų 11 000 kWh metinę energijos gamybą, pučiant 7 m/s vėjui ir tai yra geresnis rodiklis negu 5 kW „Savonijaus“ tipo jėgainės).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad TP korektūros turi būti vertinamos kompleksiškai ir turi būti vadovaujamasi visa TP korektūroje pateikta informacija apie vėjo jėgainę (bendruoju aiškinamuoju raštu, bendrosios dalies sąnaudų žiniaraščiu) bei projekto rengimo dokumentais (kurie yra projekto rengimo pagrindas), tarp kurių yra ir statinio rodikliai, kurių svarbą patvirtina statytojo pritarimas projektui, pasirašant ant bendrųjų statinio rodiklių lentelės ar tvirtinant dokumentu su tvirtinamu rodiklių sąrašu. Visuose minėtuose dokumentuose vėjo jėgainės galingumas pažymėtas P = iki 5kW. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal STR 2 priedo 2.8 punktą projekto dalies vadovas, pasirašydamas projekto dalį, prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka su projekto dalimi susijusių įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų nuostatas. Šiuo atveju TP korektūros elektrotechninės dalies techninės specifikacijos ir aiškinamasis raštas neatitinka Projekto rengimo dokumentų, t. y. bendrųjų statinio rodiklių, todėl turi būti traktuojamas kaip projektavimo techninė klaida.

6. Vertinant vėjo jėgainės įsigijimo teisėtumą pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į Pirkimo sąlygose pateiktą informaciją. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninėje specifikacijoje“ yra nurodyta, kad rangovas, apskaičiuodamas teikiamo pasiūlymo kainą, turi vadovautis orientaciniais kiekiais, kurie nurodyti techninės specifikacijos žiniaraščiuose. Likusių neatliktų darbų sąnaudų žiniaraštyje Nr. SP1 („Vidaus, fasado, gerbūvio darbai, vandentiekio ir nuotekų tinklai“) nurodyta vėjo jėgainė iki 5,0 kW. Taigi tiekėjas gavo informaciją, kad pateikdamas pasiūlymą turi vadovautis būtent Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos likusių darbų žiniaraščiu, kuriame vėjo jėgainės galingumas – iki 5,0 kW.

7. Pareiškėjas prašė atkreipti dėmesį ir į tai, kad įsigytos 4 kW vėjo jėgainės techninės specifikacijos geresnės už kai kurių 5 kW vėjo jėgainių technines specifikacijas (duomenys pateikti Agentūrai raštuose Nr. 140 ir Nr.141) ir 1 kW galingumo skirtumas nėra lemiamas rodiklis; įsigytos 4 kW vėjo jėgainės kaina nėra mažesnė negu kai kurių 4,5 kW ir 5 kW vėjo jėgainių; vėjo jėgainė įsigyta už mažesnę kainą (65 338,80 Lt), negu subrangovui „Elsis TS“ realiai kainavo jos įrengimas (virš 130 000 Lt); vykdant Pirkimą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl nebuvo pažeista konkurencija; TP korektūros neatitikimai yra formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ir finansinio poveikio.

8. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad Agentūra, nustačiusi Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. R4-7653 (13.3.25-18) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01- V-01-015)“ pateikė Ūkio ministerijai Išvadą, siūlant susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 4 730,86 Eur. Ūkio ministerija visiškai sutiko su Agentūros Išvadoje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, bei atsižvelgdama į Išvadoje Agentūros pateiktą pasiūlymą, priėmė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 1881 punkte ir 198.2 punkte numatytą sprendimą.

10. Ūkio ministerija pabrėžė, kad pagal Taisyklių 197 punktą galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumos bei pažeidimo apimties ir turinio priima Agentūra, o Ūkio ministerija šio sprendimo pagrindu, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, neturi teisės keisti Agentūros sprendimu nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, ir priima sprendimą tik dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo. Agentūros sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos Ūkio ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, negali būti keičiama, ir yra privaloma. Agentūros Išvada dėl nustatyto pažeidimo ir Ūkio ministerijos sprendimas turėtų būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ginčijami įsakymai, o motyvuojamąja dalimi – Išvada. Ūkio ministerijos nuomone, ginčijami įsakymai argumentuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, atitinka VPĮ reikalavimus ir principus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Agentūra paaiškino, kad, 2015 m. rugpjūčio 20 d. atlikus projekto patikrą vietoje, buvo nustatytas neatitikimas – pagal TP korektūros reikalavimus vėjo jėgainės specifikacija turėjo būti P = 5.0 kW ir triukšmingumas – ne daugiau 5 dBA virš foninio triukšmo, pagaminama metinė energija – 11 000 kWh, tačiau faktiškai įrengtos vėjo jėgainės specifikacija yra prastesnių parametrų, t. y. P = 4,0 kW, triukšmingumas – 38 dBA, pagaminama metinė energija – 4 560 kWh. Buvo įtarta, kad pareiškėjas pakeitė techninį sprendinį, todėl buvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas. Konstatavus pažeidimą, Ūkio ministerijai buvo pasiūlyta susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų.

13. Agentūra paaiškino, kad TP korektūroje rasti neatitikimai: statinio bendruosiuose reikalavimuose buvo nurodyta 5,0 kW vertikalios vėjo jėgainės galia, o bendrajame aiškinamajame rašte – iki 5,0 kW, statinio projekto vidaus elektrotechninių tinklų dalies techninės dalies aiškinamajame rašte ir statinio projekto vidaus elektrotechninių tinklų dalies techninėje specifikacijoje – 5,0 kW. Vadovaujantis STR 30 punkto nuostatomis, jei projekto dokumentuose randama neatitikimų arba prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 1) techninės specifikacijos; 2) aiškinamieji raštai; 3) brėžiniai; 4) sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Todėl šiuo atveju buvo vadovaujamasi technine specifikacija, pagal kurią numatyta pastatyti vertikalią 5,0 kW galios vėjo jėgainę, ir nustatyta, kad pareiškėjo pastatyta 4,0 kW galios vėjo jėgainė neatitinka TP korektūros techninės specifikacijos reikalavimų.

14. Agentūra nurodė, kad, remiantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, viešojo pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kuriomis nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas. Techninių sprendimų keitimai be Tarnybos sutikimo galimi tik tada, kai pirkimo sąlygose bei sutartyje buvo numatyta tokia galimybė, nurodant priežastis, kurioms esant galimos atitinkamos korekcijos, įforminama tvarka ir atliekamų darbų kainodaros taisyklės. Agentūra nurodė, kad šiuo atveju tokia galimybė nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas pakeitimus, nesilaikė VPĮ reikalavimų, pareiškėjo išlaidos neatitiko VP3-1.3-UM-01-V priemonės „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4-415 (toliau – ir Aprašas), 29 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės“ (toliau – ir Atitikties taisyklės) 8.7 punkto, 8.8 punkto, Sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas pažymėjo, kad Ūkio ministerija sprendimą susigrąžinti dalį finansinės paramos priėmė vadovaudamasi Išvadoje konstatuotais pažeidimais. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 197 ir 198 punktų nuostatomis, konstatavo, kad Išvada ir ginčijami Ūkio ministerijos įsakymai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ginčijami įsakymai, o motyvuojamąja dalimi – Išvada.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Projekte vykdė Sodo teritorijos sutvarkymo ir meno galerijos likusių neatliktų darbų pirkimą, kurio tikslas, be kita ko, buvo įsigyti vėjo jėgainę, kurios parametrai buvo numatyti techniniame projekte.

18. Teismas, vadovaudamasis STR 30 punkto nuostatomis, pripažino, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi Statinio projekto vidaus elektrotechninių tinklų dalies technine specifikacija ir nustatė, kad pareiškėjo įsigyjama vertikalios ašies sparnų vėjo jėgainė turi atitikti šiuos parametrus: būti iki 15,0 m; P = 5,0 kW (elektra + šildymas); energijos gamyba per metus – 11 000 kWh; triukšmingumas – ne daugiau 5 dBA virš foninio triukšmo; konstrukcijos patvarumas – ne mažiau kaip 30 metų. Tačiau patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad faktiškai įsigyta vėjo jėgainė yra 4 kW galios, pagaminanti 4 560 kWh energijos per metus. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Remiantis pareiškėjo atstovų paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad vykdant Projektą iš pradžių buvo planuojama įsigyti 5 kW galios jėgainę, tačiau dėl aukštos jėgainės kainos tokių planų atsisakyta ir nuspręsta įsigyti 4 kW jėgainę už pareiškėjui prieinamą kainą. Tuo tikslu buvo rengiama TP korektūra, kurioje, pareiškėjo teigimu, dėl projektuotojo klaidos buvo aptikti neatitikimai.

19. Atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo numatyta įsigyti 5 kW galios vėjo jėgainę, o faktiškai buvo įsigyta 4 kW, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pakeitė Pirkimo sutarties sąlygas, kurioms reikalingas Tarnybos sutikimas. Be to, nepaskelbus naujo pirkimo pagal pasikeitusias Pirkimo sąlygas, nebuvo užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis. Po TP korektūros pateikimo derybos 2013 metais buvo vedamos tik su vienu tiekėju, pasiūliusiu pareiškėjui tinkamiausią kainą. Tokiu būdu buvo pažeisti pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

20. Teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 8 dalies, Aprašo 29 punkto ir Atitikties taisyklių 8.7 punkto reikalavimų, todėl atsirado pagrindas nepagrįstai išmokėtas sumas (jų dalį) susigrąžinti.

21. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 26 punktu, nustatytam pažeidimui proporcingas poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9257 išdėstytomis Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės). Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, pritaikius Gairių 24 punkte numatytą 25 proc. finansinę korekciją, sudaro 4 730,86 Eur. Gairių 24 punkte nurodyto dydžio finansinė korekcija taikoma, kai sudarytos papildomos viešojo darbų, paslaugų ar prekių pirkimo sutartys (jeigu dėl tokio sudarymo iš esmės keičiamos pradinės sutarties sąlygos) be konkurso.

22. Teismas konstatavo, kad Projekto vykdytojas (perkančioji organizacija), įsigydamas vėjo jėgainę, kuri neatitinka TP korektūros techninės specifikacijos reikalavimų, nesilaikė VPĮ nuostatų, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Padarytas pažeidimas nelaikytinas formaliu, kadangi konkurso sąlygose nustatyti jėgainės techninės specifikacijos reikalavimai potencialiai sumažino tiekėjų, kurie galėjo varžytis pirkime, skaičių. Jeigu perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose būtų numačiusi jėgainės galią iki 5 kW, potencialių tiekėjų skaičius galėjo būti didesnis, o projekto sąnaudos mažesnės. Pareiškėjos skundo argumentai, kad įsigytoji vėjo jėgainė nėra prastesnių parametrų, jos kaina neviršija 5kW galios jėgainės kainos ir nėra padaryta jokia žala, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi.

23. Teismas pripažino, kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga priemone, nes netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo jėgainės išlaidų vertės ir nebuvo taikoma visam Projektui įgyvendinti pagal Sutartį skirtai lėšų sumai. Sankcijos dydis atitinka Rekomendacijos 4 punkto numatytą tikslą. Todėl ginčijami įsakymai yra teisėti bei pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

III. 24. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad visi Pirkimo dokumentai buvo pateikti 2014 m. rugpjūčio 20 d. per CVP IS sistemą paskelbus Pirkimą. Todėl teismas turėjo įvertinti tai, kad Pirkimo dokumentuose (pvz., bendrajame aiškinamajame rašte, bendruosiuose statinio rodikliuose, žiniaraščiuose) vis dėlto buvo nurodyta vėjo jėgainės galingumas P = iki 5,0 kW. Taip pat turėjo įvertinti ir tą faktą, kad šie pakeitimai atsirado po 2011 metais padarytos TP korektūros, o kituose Pirkimo dokumentuose vėjo jėgainės galingumas P = 5,0 kW išliko tik dėl įsivėlusios klaidos. Todėl akivaizdu, kad viešojo pirkimo dokumentuose buvo nurodytas perkamo objekto – vėjo jėgainės – galingumas – P = iki 5,0 kW.

26. Pareiškėjas pažymi, kad pagal STR 1 punktą, kuris nustato šio reglamento taikymo sritį, yra aiškiai pasakyta, kad STR nustato statinio projekto rengimo tvarką. Būtent šiame kontekste ir turėtų būti taikomas STR ir jame nustatytų dokumentų pirmenybė, o ne viešųjų pirkimų srityje nustatant pirmenybę tarp viešojo pirkimo dokumentų (tuo labiau, kad to nenustato ir pats VPĮ). Viešiesiems pirkimams skirtuose ES teisės aktuose ir VPĮ (be kita ko 24, 27 straipsniuose) yra numatytas „pirkimų patikslinimo“ institutas, skirtas būtent tiems atvejams, kai viešųjų pirkimų dokumentuose nustatyti reikalavimai (dėl klaidos, abstraktumo ir pan.) yra neaiškūs potencialiems tiekėjams. Bet kuris tiekėjas, pamatęs pirkimo dokumentuose klaidą, galėjo kreiptis dėl viešųjų pirkimų dokumentų patikslinimo. Tokių kreipimųsi nebuvo gauta, o vienintelis teikėjas juos suprato būtent taip pat, kad vėjo jėgainės galingumas – P = iki 5,0 kW.

27. Pareiškėjas paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog kai kuriuose viešojo pirkimo dokumentuose, kurie buvo viešai paskelbti CVP IS sistemoje, buvo numatyta sąlyga dėl vėjo jėgainės, kurios galingumas – P = iki 5,0 kW, įsigijimo, įsigyta vėjo jėgainė, kurios galingumas – P = 4,0 kW, atitiko Pirkimo dokumentus. Teismas ignoravo šią aplinkybę, o susiklosčiusią situaciją prilygino situacijai, kuri būtų kilusi, jei visuose viešojo pirkimo dokumentuose būtų buvusi nustatyta sąlyga „vėjo jėgainės galingumas – P = 5,0 kW“, o būtų įsigyta vėjo jėgainė, kurios galingumas – P = 4,0 kW. Be to, pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant Pirkimo sutartį ir joje numatant 4 kW galingumo vėjo jėgainės įrengimą visi šie reikalavimai nebuvo pažeisti.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 18 straipsnio 8 dalies nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pakeista jau sudaryta ir galiojanti sutartis. Priešingai, šiuo atveju nagrinėjamas atvejis, kai į Pirkimo sutartį buvo įtraukti viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti parametrai, kuriuos tinkamai suprato ir pagal kuriuos pateikė pasiūlymą tiekėjas. Todėl teigti, kad buvo pažeista VPĮ 18 straipsnio 8 dalis, nes buvo pakeista jau galiojanti Pirkimo sutartis, yra visiškai nepagrįsta. Visiškai neaišku, koks pažeidimas buvo konstatuotas ir už kokį pažeidimą skirta finansinė sankcija – ar už galiojančios Pirkimo sutarties pakeitimą (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis), ar po tinkamai sudarytos Pirkimo sutarties pasirašytą papildomą sutartį (Gairių 24 punktas). Taip pat nepagrįstai konstatuota, kad buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinti pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Derybos nebuvo vedamos tik su vienu tiekėju, todėl nebuvo pažeisti pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pareiškėjo nuomone, teiginiai, kad galėjo būti potencialių tiekėjų (darbų vykdytojų), kurie atidžiai perskaitę Pirkimo dokumentus ir vadovaudamiesi STR nustatė, kad jie galėtų padaryti didžiąją dalį perkamų darbų, tačiau jokiais būdais negali patiekti 5 kW galingumo jėgainės, nors galėtų patiekti 4 kW galingumo jėgainę ir todėl negali dalyvauti viešajame pirkime, yra pernelyg, jei ne visiškai hipotetiniai ir nieko bendro neturi su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taip pat nei viena bylos aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad vykdytu Pirkimu buvo siekiama kokio nors kito tikslo ir šis tikslas – racionaliai naudoti lėšas – nebuvo pasiektas. Pirkimai vyko pagal visas tokiems viešiesiems pirkimams nustatytas taisykles, viešai ir skaidriai, o jų metu buvo pasirinkta pigesnė vėjo jėgainė, kuri leido sumažinti bendrą perkamų darbų kainą. Byloje pateikta nemažai įrodymų, paaiškinimų ir argumentų, kodėl Pirkimas buvo atliktas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

29. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nors konstatuota, jog Aprašo 29 punkto ir Atitikties taisyklių 8.7, ir 8.8 punktų reikalavimai pažeisti, tačiau šie pažeidimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Todėl išvada, kad Sodui buvo nepagrįstai išmokėta dalis sumų, yra nepagrįsta.

30. Pareiškėjo teigimu, kyla ir rimtų abejonių, ar finansinės sankcijos galėjo būti apskaičiuotos remiantis Gairėmis. Gairės niekada nebuvo oficialiai paskelbtas nei ES, nei Lietuvoje lietuvių kalba. Todėl šio teisės akto taikymo teisėtumas yra abejotinas, nes tokiu būdu iš esmės pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos finansinės sankcijos ir jų apskaičiavimą lemiantys kriterijai, apie kuriuos niekada nebuvo viešai paskelbta. Be to, Agentūra ir teismas iš esmės rėmėsi VPĮ 18 straipsnio 8 dalies pažeidimu, tačiau šis pažeidimas visiškai neatitinka Gairių 24 punkte numatyto pažeidimo. Gairių 24 punkte dėl šio pažeidimo daroma nuoroda (jei pareiškėjas tinkamai suprato anglų kalba paskelbtą tekstą) į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva) 31 straipsnio 1 dalies c punkto ir 4 dalies a punkto pažeidimus. Tačiau Direktyvos 31 straipsnis vadinasi „Atvejai, pateisinantys derybų procedūros taikymą, kai skelbimas apie pirkimą nėra skelbiamas“, nors nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta, apie Pirkimą buvo paskelbta CVP IS sistemoje. Todėl Agentūros išvados ir teismo sprendimas yra neteisėti, nes juose remiamasi Gairių 24 punktu, kuris numato visiškai kitą pažeidimą, nei buvo konstatuota Agentūros ir teismo.

31. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas yra sunkaus pobūdžio. Padarytą pažeidimą galima ištaisyti pagal ES teisės ir VPĮ nuostatas patikslinant Pirkimo dokumentus. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas sąmoningai klaidino ar pateikė neteisingą informaciją. Todėl, vadovaujantis Gairėmis, finansinė korekcija apskritai neturėjo būti taikoma. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pažeidimas gali būti laikomas sunkiu, jei pirkimo dokumentuose buvo klaida, tačiau informacija (sąlygos), kuria remiantis ir buvo sudaryta Pirkimo sutartis, bet kuriuo atveju buvo paskelbta Pirkimo dokumentuose. Teismas nepagrįstai įvertino ir Gairių 1.3 punkte nustatytas aplinkybes dėl pažeidimo sunkumo. Nors viena iš kumuliatyvių aplinkybių konstatuojant pažeidimo sunkumą yra konkurencijos lygis, ši aplinkybė apskritai nebuvo vertinama. Kitos dvi aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė priimdamas sprendimą, t. y. skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, išaiškintos netiksliai, o jų pažeidimo nebuvo. Visų pirma dėl to, kad skaidrumo ir lygiateisiškumo principų nesilaikymas (jei toks buvo apskritai) turėjo „atgrasinti“ potencialius tiekėjus, tačiau nagrinėjamos bylos atveju taip nebuvo. Taip pat Pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su kitu tiekėju nei tas, su kuriuo turėjo būti sudaryta. Pareiškėjo nuomone, esant formaliam pažeidimui, turėjo būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, parodančias netyčinį pažeidimo pobūdį, ir vadovaujamasi proporcingumo principu nusprendžiant, ar 25 proc. finansinės korekcijos nuo pirkimo dalies taikymas yra proporcingas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

32. Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamų įsakymų, nes, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akivaizdu, kad Ūkio ministerijos sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis kilusį ginčą, taip pat nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių skundo pagrindą sudarančių aplinkybių ir išsamiai motyvavo savo išvadas, taip priimdamas pagrįstą ir teisingą sprendimą.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Agentūra nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog prieštaravimai Pirkimo dokumentuose nelėmė kainos skirtumo, yra paneigiami rinkoje egzistuojančių jėgainių įvairumu ir kainomis – jėgainė, kurios galia specifikuota iki 5,0 kW, gali būti ir tokia, kurios galia yra 1 kW ar dar mažiau. Be to, jėgainės galios dydžio prieštaravimai (pareiškėjo teigimu, neaktualūs Pirkimo tikslui) neturėjo turėti įtakos kitiems nustatytiems parametrams, kurių taip pat nebuvo paisoma. Pareiškėjo nurodoma projektuotojo klaida rengiant TP korektūrą nepanaikina perkančiosios organizacijos atsakomybės už VPĮ nuostatų vykdymą.

36. Agentūra pažymi, kad situacija, kai pakeičiamas viešojo pirkimo sutartyje numatytas objektas (jo parametrai), net ir nesudarant atskiro susitarimo raštu tiek pagal VPĮ, tiek pagal teismų praktiką vienareikšmiškai vertintina kaip viešojo pirkimo sutarties keitimas. Šį faktą pagrindžia ir pareiškėjo veiksmai – susirašinėjimas su rangovu dėl įsigyjamos jėgainės tipo, kainos, galios, išvaizdos ir kitų parametrų, derybos dėl jos kainos. Aprašo 29 punktas, kurio taikymą ginčija pareiškėjas, nukreipia į Atitikties taisykles ir Taisykles – šiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei atitinka viešųjų pirkimų taisykles (tiek ES, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas) ir nustato atsakomybę už šių reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjo teiginiai dėl Gairių taikymo nėra teisingi – įgyvendinančiosios institucijos pareiga šiuo teisės aktu vadovautis nustatant sankcijos dydį yra įtvirtinta teisės aktais. Gairių tekstas lietuvių kalba yra viešai skelbiamas oficialioje Europos Sąjungos svetainėje. Apeliacinio skundo teiginiai dėl Gairių 24 punkto taikymo paneigiami minėtais argumentais dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 4-156 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-015 vykdytojai viešajai įstaigai „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, susigrąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 4-157 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 4-717 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Ūkio ministerija ir Agentūra 2010 m. liepos 28 d. sudarė projekto „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-015, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-01-V-01-015, pagal kurios 2.2 punktą Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 1 969 597,00 Lt (vieno milijono devynių šimtų šešiasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt septynių litų), įskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti.

39. 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikta projekto „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui“ patikra vietoje ir nustatytas neatitikimas – pagal TP korektūros reikalavimus vėjo jėgainės specifikacija P=5,0 kW ir triukšmingumas ne daugiau 5 dBA virš foninio triukšmo, pagaminamos energijos kiekis per metus 11 000 kW, tačiau faktiškai įrengtos vėjo jėgainės specifikacija yra kitų parametrų, t. y. P=4,0 kW ir triukšmingumas 38 dBA, o pagaminamas kiekis per metus – 4560 kWh.

40. Nustatytiems trūkumams įvertinti buvo pakviestas ekspertas, kuris 2015 m. lapkričio 27 d. išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo įsigytos jėgainės techninės charakteristikos prastesnės, nei numatytos TP korektūroje. Įvertinusi šias aplinkybes ir įtardama, jog pareiškėjas, įrengdamas 4 kW vėjo jėgainę vietoje TP korektūroje numatytos įrengti 5 kW galios vėjo jėgainės, pakeitė techninį sprendinį, Agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą.

41. Atlikusi tyrimą, Agentūra 2015-12-11 surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-015/IT02, kurioje konstatavo, kad projekto vykdytojas (pareiškėjas), įsigydamas vėjo jėgainę, kuri neatitinka TP korektūros techninės specifikacijos reikalavimų, be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo ir nevykdydamas Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų jėgainei įsigyti, t. y. nevykdydamas pirkimo, bei deklaruodamas šias išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 8 dalį, Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau - Atitikties taisyklės), 8.7 ir 8.8 punktus, VP3-1.3-UM-01-V priemonės „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4-415 (toliau - Aprašas), 29 punktą, 2010 m. liepos 28 d. projekto „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-015, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-01-V-01-015 specialiųjų sąlygų 8.3 ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktus.

42. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad projektuotojo klaida TP korektūroje nebuvo ištaisyta, todėl Pirkimas turėjo vykti vadovaujantis statinio projekto vidaus elektrotechninių tinklų dalies techninėje specifikacijoje nustatytomis sąlygomis, t. y. įsigyjama vertikalios ašies sparnų vėjo jėgainė turi atitikti šiuos parametrus: būti iki 15,0 m; P=5,0 kW (elektra + šildymas); energijos gamyba per metus - 11 000 kWh; triukšmingumas - ne daugiau 5 dBA virš foninio triukšmo; konstrukcijos patvarumas ne mažiau kaip 30 metų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjo faktiškai įsigyta vėjo jėgainė yra 4 kW galios, pagaminanti 4560 kWh energijos per metus, triukšmingumas 30 dBA. Atsižvelgiant į techninės klaidos mastą, pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytus neatitikimus TP korektūroje dėl vėjo jėgainės galingumo žymėjimo nėra jokio pagrindo vertinti kaip projekto vadovo techninę klaidą.

43. Kadangi Pirkimas nebuvo vykdomas TP korektūros statinio projekto vidaus elektrotechninių tinklų dalies techninės specifikacijos nustatytomis sąlygomis, t. y. atliktas techninių sprendinių pakeitimas, VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ skunde ir apeliaciniame skunde pateiktas skirtingų vėjo jėgainių techninių parametrų palyginimas, siekiant įrodyti įsigytos vėjo jėgainės efektyvumą/galingumą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, todėl teismo nevertintinas. Konstatuodamas pažeidimą tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi TP korektūros anksčiau minėtoje techninėje specifikacijoje nustatytomis sąlygomis. Be to, pažymėtina, kad įsigyta vėjo jėgainė neatitinka ne tik galingumo, bet ir kitų techninių parametrų, kurie taip pat visiškai nekoreguoti.

44. Ginčo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šie reikalavimai perkančiosioms organizacijoms yra privalomi. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

45. Atlikus tyrimą padaryta teisinga išvada, kad buvo pažeistos Lietuvos |Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 (perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo <...> ir skaidrumo principų) ir 2 (pirkimo tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) dalių ir 18 straipsnio 8 (pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas) dalies, taip pat Atitikties taisyklių 8.7 (apmokant išlaidas nebus pažeisti <...> viešųjų pirkimų <...> ir kitų taikytinų horizontalaus lygio sričių ES reikalavimai) ir 8.8 (išlaidos atitinka šiose Taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose <...> ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus) punktų, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 (laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą <...>) ir specialiųjų sąlygų 8.3 (jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme <...> jis privalo vadovautis šiuo įstatymu ir atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi) punktų nuostatos.

46. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo numatyta įsigyti 5 kW galios vėjo jėgainę, o faktiškai buvo įsigyta 4 kW, darytina išvada, kad pareiškėjas pakeitė Pirkimo sąlygas, kurioms reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Be to, nepaskelbus naujo pirkimo pagal pasikeitusias pirkimo sąlygas, nebuvo užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis, po TP korektūros pateikimo derybos 2013 m. buvo vedamos tik su vienu tiekėju, pasiūliusiu pareiškėjui tinkamiausią kainą, kas lėmė pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas abejoja, ar finansinės sankcijos galėjo būti apskaičiuotos remiantis Gairėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti pripažintinų išlaidų yra paliekama diskrecijos teisė. Tačiau nors atsakovas turi tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, išlieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl vien ta aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo, kadangi teismas turi įvertinti, ar remiantis Gairėmis nustatytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytiems pažeidimams (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui (finansinė korekcija taikyta pagal Gairių 24 punktą).

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė