e2c20110-1c52-4aea-a38f-1365ca2dc7bc · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1S-330-327/2017 Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Rimo Å virino,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo D. K. atstovo advokato Lauryno PakÅ¡taiÄio skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo atstovo advokato L.
Legislator headnote
AI generatede2c20110-1c52-4aea-a38f-1365ca2dc7bc · Kauno apygardos teismas: PažymÄta, kad nusikaltimo sunkumas ir jo įvertinimas bausme â teismo prerogatyva. Sprendžiant apie lygtinio paleidimo taikymÄ neturi bÅ«ti nurodyti abstraktÅ«s teiginiai apie nusikaltimo sunkumÄ , teisingumo principo neįgyvendinimÄ , o turi bÅ«ti remiamasi konkretaus nuteistojo asmens bruožais, konkreÄia jo bausmÄs atlikimo praktika. Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo argumentuojant, jog D. K. dar nepakankamai patyrÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs suvaržymus yra prasilenkiantis su bausmÄs individualizavimo, bausmių ekonomijos, humaniÅ¡kumo ir kitais baudžiamosios teisÄs principais.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1S-330-327/2017 Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Rimo Å virino,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo D. K. atstovo advokato Lauryno PakÅ¡taiÄio skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo atstovo advokato L.
PakÅ¡taiÄio skundas dÄl MairjampolÄs pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â Komisija) 2017 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : D. K. nuteistas 2011 m. vasario 25 d. KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 12 metų laisvÄs atÄmimo bausme.
Ä®skaityta 7 mÄnesiai 26 dienos. BausmÄs pradžia â 2010 m. gegužÄs 21 d., bausmÄs pabaiga â 2021 m. rugsÄjo 25 d. Neatlikta laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalis â 4 metai 7 mÄnesiai 8 dienos (skaiÄiuojant komisijos posÄdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dÄl jo lygtinio paleidimo, dienÄ ).Komisija, apsvarsÄiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistojo elgesį bausmÄs atlikimo metu, jam taikytas socialinÄs reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarÄ netaikyti D.
K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi atmetÄ nuteistojo advokato skundÄ dÄl Komisijos nutarimo. NurodÄ, jog Å¡iuo metu nÄra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nÄra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. K. bÅ«damas laisvÄje Å¡iuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo D. K. gynÄjas advokatas L. PakÅ¡taitis skunde praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.
Skunde nurodo, kad D. K., atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nuobaudų neturÄjo, nebuvo pastebÄtas vartojant psichikÄ veikianÄias medžiagas, 11 kartų skatintas, už gerÄ elgesį perkeltas ir paprastos į lengvÄ jÄ grupÄ. Nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinÄse programose, niekada nebuvo konfliktiÅ¡kas, bendravimo problemų neiÅ¡kilo, stresinÄse situacijose iÅ¡lieka ramus. D. K. turi darbo pasiÅ«lymÄ ir stiprų socialinį ryšį su savo Å¡eima. Tokios aplinkybÄs teismo neturi bÅ«ti vertinamos kaip savaime suprantamos ir mažai reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl jo lygtinio paleidimo.
Teismas kaip vienÄ iÅ¡ atsisakymo argumentų paminÄjo teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ , taÄiau ignoravo tai, kad probacija â sÄ lyginÄ alternatyva paskirtai laisvÄs atÄmimo bausmei. Advokato teigimu, taikant lygtinį paleidimÄ nenukenÄia teisingumo principas, nes jei jis bÅ«tų akivaizdžiai pažeidžiamas, įstatyme nebÅ«tų galimybÄ taikyti lygtinio paleidimo tokiomis sÄ lygomis ir terminais, kurie tinka nuteistajam. Motyvas, jog atlikta bausmÄs dalis per trumpa yra deklaratyvus, nepagrįstas nuteistojo asmenybÄs specifika, bausmÄs atlikimo sÄ lygų specifika, gali bÅ«ti nurodomas bet kokiu atveju.
PažymÄta, kad nusikaltimo sunkumas ir jo įvertinimas bausme â teismo prerogatyva. Sprendžiant apie lygtinio paleidimo taikymÄ neturi bÅ«ti nurodyti abstraktÅ«s teiginiai apie nusikaltimo sunkumÄ , teisingumo principo neįgyvendinimÄ , o turi bÅ«ti remiamasi konkretaus nuteistojo asmens bruožais, konkreÄia jo bausmÄs atlikimo praktika. Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo argumentuojant, jog D. K. dar nepakankamai patyrÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs suvaržymus yra prasilenkiantis su bausmÄs individualizavimo, bausmių ekonomijos, humaniÅ¡kumo ir kitais baudžiamosios teisÄs principais.
Atsižvelgiant į socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , psichologinÄs tarnybos pažymÄ ir neatliktos bausmÄs dalį yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas atitiks teisingumo, humaniÅ¡kumo ir baudžiamosios atsakomybÄs diferencijavimo principus. Skunde teigiama, jog MarijampolÄs rajono apylinkÄs teisme priimtas nutarimas yra motyvuotas tik hipotetinÄmis prielaidomis, Å¡abloniÅ¡kas, iÅ¡ anksto nuspÄjamas ir prasilenkiantis su objektyviomis įstatymų taikymo galimybÄmis, teisingumo, humanizmo principais, kuriais grindžiama teisinÄs valstybÄs ir baudžiamosios justicijos sistemos.
Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo D. K. atstovo advokato Lauryno PakÅ¡taiÄio skundas atmetamas.Nors skunde praÅ¡oma panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimÄ , taÄiau iÅ¡ skundo motyvų aiÅ¡ku, kad yra skundžiama MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis, todÄl aukÅ¡tesniosios instancijos teismas pasisako bÅ«tent dÄl pastarosios nutarties pagrįstumo.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.
Sprendžiant klausimÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinÄ arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinÄs reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyÄius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentÄjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.
Tuo tarpu klausimÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinÄs reabilitacijos programose, pataisos namuose mokosi, yra atlikÄs įstatymu reikalaujamÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalį, kas leido svarstyti klausimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taÄiau Å¡ios teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanÄios aplinkybÄs negali bÅ«ti laikomos absoliuÄiu pagrindu nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.
Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis Å¡iuo metu atlieka bausmÄ už kelis, tarp jų ir labai sunkų, nusikaltimus, kuriuos padarÄ dalyvaudamas organizuotoje grupÄje. Å i aplinkybÄ rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenÄs vertybÄms ir yra linkÄs nusikalsti, nepaklusti visuomenÄje priimtoms elgesio taisyklÄms ir yra socialiai pavojingas. Komisijos nutarime pažymÄta, jog nuteistojo teisÄs pažeidimai susijÄ su finansinÄs naudos siekimu, todÄl galima teigti, kad dalis pajamų buvo gaunamos nelegaliu bÅ«du.
Nors Å¡ios aplinkybÄs neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu D. K. skiriant bausmÄ, taÄiau sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybÄ bei jos pokyÄius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , jos taip pat neturi bÅ«ti sumenkinamos. Ä®vertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas), taÄiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad vis dar iÅ¡lieka Å¡ie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, finansinio stabilumo trÅ«kumas.
Ir nors skunde pažymÄta, jog nuteistasis 11 kartų skatintas, taÄiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai, jog D. K. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantis asmuo, nÄra pakankamas pagrindas konstatuoti nuteistojo akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir Å¡velninti bausmÄs atlikimo sÄ lygas. NagrinÄjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis sprÄsdamas savo problemas kartais taiko netinkamas sprendimų strategijas, neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas paÄias klaidas, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinÄ istorijÄ galima teigti, kad problemų sprendimo įgÅ«džiai silpni, iÅ¡kilusias finansines problemas sprendÄ nusikalstamu elgesiu, savo elgesį linkÄs pateisinti lygindamas jį su kitų nusikaltimais. .
Kaip teisingai pažymÄta skunde, motyvas, jog atlikta bausmÄs dalis per trumpa, yra netinkamas sprendžiant klausimÄ dÄl lygtinio paleidimo taikymo, taÄiau tai nebuvo vienintelis ir pagrindinis argumentas, dÄl kurio teismas sprendÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nuteistojo elgesio esminiai pokyÄiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nagrinÄjamu atveju nÄra pakankamai akivaizdÅ«s. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ D. K. vykdo.
Atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidÄjo, kas rodo, jog nuteistasis nerodo polinkio stengtis taisytis teigiama linkme. Vertinant Å¡iÄ aplinkybÄ su visomis kitomis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. K. daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra bÅ«tina sÄ lyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ .
Å iuo metu teigiama D. K. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besÄ lyginio pagrindo manyti, kad jam turi bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisÄ, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinÄs aplinkybes ir padarÄs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esanÄių teigiamai charakterizuojanÄių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D.
K. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenÄs, o paties nuteistojo nuomonÄ ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . Apygardos teismas, įvertinÄs paminÄtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo teisÄtumas ir pagrįstumas apylinkÄs teismo patikrintas tinkamai, nutartis iÅ¡samiai argumentuota, todÄl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms, nutarties motyvų nekartoja.
Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ nepadaryta. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,n u t a r i a :nuteistojo D. K. atstovo advokato Lauryno PakÅ¡taiÄio skundÄ atmesti ir MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsigalioja jos priÄmimo dienÄ ir yra neskundžiama. TeisÄjai             Algirdas Jaliniauskas              Viktoras PreikÅ¡as              Rimas Å virinas