2021-06-30 Nr. AB-13874-3-61-3-00466-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3212-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00466-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (15/6-11) 12PR-11 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis 2020 m. spalio 14 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei, kadangi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

1.2. Iš pareiškėjo pasakojimo ir jo pateiktos medicininės informacijos galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjo kūno sužalojimai gali atitikti sužeidimus, kurie padaromi žmogų kankinant ar kitaip žiauriai su juo elgiantis. Atsakovas Sprendimą iš esmės grindžia bendru pareiškėjo nepatikimumu. Nors pareiškėjas buvo anksčiau prašęsis prieglobsčio, ši aplinkybė pati savaime negali ir neturėtų reikšti jo nepatikimumo. Nevalia piktnaudžiavimo painioti su asmens desperacija ir saugumo ieškojimu nuo grėsmių kilmės valstybėje. Pareiškėjo prašymas turėjo būti nagrinėjamas nešališkai ir objektyviai, savarankiškai ir išsamiai patikrinant jo nurodytas aplinkybes, o ne tiesiog konstatuojant jo bendrą nepatikimumą ir tai vertinant kaip pateisinimą nesivadovauti pareiškėjo pasakojimu, nesigilinti į pareiškėjo išreikštus nuogąstavimus. Iš anksto padaryta prielaida, kad pareiškėjas yra nepatikimas, sutrukdė atsakovui nešališkai įvertinti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

1.3. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) nesuderinamas su žiniomis apie kilmės valstybę. Su atsakovo išdėstytais motyvais nesutiktina. Paties atsakovo surinkta informacija ir daromos išvados prieštaringos. (duomenys neskelbtini) Todėl atsakovas, atlikdamas informacijos ir jam pateiktų įrodymų vertinimą, turėjo remtis įrodymų objektyvumo, patikimumo kriterijais, o ne tiesiog remtis internetine publikacija. Pareiškėjo pasakojimas iš esmės nebuvo paneigtas, Juolab, kad kita atsakovo surinkta informacija nepaneigia, jog (duomenys neskelbtini).

1.4. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini).

1.5. (duomenys neskelbtini). To nepadaręs, atsakovas neturėjo pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nepagrįstas, jam kilmės šalyje neva nekyla pavojus, dėl kurio gali būti suteikiama papildoma apsauga.

1.6. Sprendimo dalis uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestinė iš Sprendimo dalies nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintina ir Sprendimo dalis uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Taip pat tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (duomenys neskelbtini) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Įvertinus tai, kad nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, (duomenys neskelbtini), pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

2.2. Teisės aktuose nėra numatyta, kad visais atvejais turi būti parengta informacinio pobūdžio pažyma apie kilmės valstybę. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

2.3. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teigdamas, kad kyla grėsmė (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 17 d. atlikta pareiškėjo apklausa. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus argumentus apklausos metu, 2021 m. vasario 1 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamento) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pirma, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu. Jis tik bendrai sutampa su visiems viešai žinoma informacija. Paprašius pareiškėjo detalizuoti įvykių aplinkybes, konkretizuoti jas, pareiškėjo pasakojimas nesutampa su viešai prieinama informacija (duomenys neskelbtini), detalių pareiškėjas pateikia nedaug, nekonkretizuoja, nurodo vis naujus pagrindus, kodėl negali grįžti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Antra, pats pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jo nurodytas (duomenys neskelbtini). Taigi pritartina Migracijos departamento išvadai, kad tokio pobūdžio praeities įvykiai, neturintys tęstinumo, nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio prašytojui egzistavimo ir nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo. Trečia, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra painus ir nenuoseklus. Pareiškėjas tiek apklausos metu nebuvo tikras dėl savo argumentų, negalėjo įvardinti, kur (duomenys neskelbtini). Ketvirta, pareiškėjo pasakojimai apie (duomenys neskelbtini). Penkta, vertintini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl baimės būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini). Šių argumentų pareiškėjas nenurodė teikdamas prašymą dėl prieglobsčio. Taip pat šios aplinkybės nepatikrintos ir neįrodytos. Šešta, nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad dėl byloje neparengtos pažymos apie padėtį (duomenys neskelbtini) Sprendimas naikintinas. Pažymos rengimas nėra privalomas. Migracijos departamentas Sprendime išanalizavo kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo pasakojimą ir padarė pagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas nedetalus, kai kuriais aspektais prieštaraujantis visuotinai žinomoms aplinkybėms, nepatvirtinantis pareiškėjo persekiojimo ar grėsmės jam objektyvaus egzistavimo.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo teikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-35 pareiškėjui atsisakė suteikti prieglobstį. Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atmetė jo skundą kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Pareiškėjas neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau 2020 m. spalio 13 d. buvo iš Austrijos Respublikos parsiųstas atgal į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo išvykti iš Lietuvos, tačiau pabėgo. Be to, pirmame prašyme ir antrame prašyme nurodytos aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo yra visiškai skirtingos. Taigi Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso požymių.

8. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, Migracijos departamentas vertino, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba ar jis bus uždarytas į kalėjimą ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. (duomenys neskelbtini) nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas, galima daryti išvadą, jog pareiškėjui negresia mirtis. Dėl pareiškėjo baimės būti kankinamam, ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, teismas pabrėžė, kad tokie pareiškėjo nuogąstavimai turi būti pagrįsti. Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė. Taigi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nenustatytos.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog advokatas neteikia jo nurodytos pozicijos, niekuo nepagrįstas. Ne advokatas, o pareiškėjas žino, kas jam nutiko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas jam galbūt gresia grįžus į kilmės valstybę. Teismas viso teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo papasakoti detaliau, tačiau jokių konkretesnių paaiškinimų pareiškėjas nepateikė.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Teismas nepagrįstai akcentavo ankstesnius pareiškėjo prašymus dėl prieglobsčio suteikimo ir tokiu būdu neskyrė dėmesio būtent esamam prašymui ir įsigilinimui į jį. Dėl ankstesnių prašymų analizės teismas subjektyviai nukrypo į jų teikimo faktą ir susidarė išankstinę nuomonę, kad ir nagrinėjimas pareiškėjo prašymas galbūt neturi pagrindo. Toks skubotas teismo įsitikinimas sudarė prielaidas netinkamam ir šališkam bylos nagrinėjimui, pritarimui atsakovo nuomonei neįsigilinus į pareiškėjo papasakotus įvykius.

11.2. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neteisėtai ir nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, Įstatymo 86 ir 87 straipsnių aiškinimo bei taikymo nagrinėjant prieglobsčio priėmimo klausimus. Dėl to teismas neįvertino ir neatsižvelgė į subjektyviuosius kriterijus ir užsieniečio subjektyviąsias savybes, dėl kurių jis turi visiškai pagrįstą baimę dėl persekiojimo kilmės valstybėje. Neteisėtas teismo atsisakymas vertinti subjektyviuosius elementus lėmė, kad užsieniečio byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neteisingai, o pirmosios instancijos teismo aiškinimas aiškiai prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad svarbūs ir subjektyvieji veiksniai.

11.3. Nesutiktina su teismo motyvais, kad pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu, jis tik bendrai sutampa su visiems viešai žinoma informacija. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pasakojimas bendrai sutampa su viešai žinomomis aplinkybėmis, turėtų būti vertintina kaip tik teigiamai. Be to, teisės aktuose nėra aiškiai nurodomi kriterijai, kokio detalumo ar išsamumo turi būti prieglobsčio prašytojo pasakojimas, kad galėtų būti laikomas patikimu. Pareiškėjas tiek Migracijos departamentui, tiek teismui buvo nuoširdus ir pateikė pasakojimą taip, kaip sugebėjo. Ne kiekvienas pareiškėjo pasakojimo nesutapimas su kilmės valstybės informacija vertintinas kaip esminis ar turintis reikšmės konstatuoti pasakojimo nepatikimumą. Kiekvienas pasakojimas yra grįstas individualia ir asmenine patirtimi, taigi, jei tam tikros detalės neatitiko (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad pasakojimas nepatikimas.

11.4. Nepagrįstai ir neteisėtai teismas vertino ne bendrą pareiškėjo pasakojimą kaip visetą, o pasisakė dėl atskirų jo elementų ir epizodų, taip nukrypdamas nuo reikalavimo sistemiškai įvertinti aplinkybes. Vien dėl to, kad vertinama, jog pasakojimo detalių nedaug, nereiškia, kad toks pasakojimas ar išsakytos aplinkybės (detalės) turėtų būti „diskriminuojamas“ kaip įrodymas ir sudaryti prielaidą konstatuoti, kad pasakojimas nepatikimas. Nepatikimas pasakojimas galėtų būti tuomet, jei jis esmingai prieštarauja kilmės valstybės informacijai, tačiau to teismas nekonstatavo. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė turėjo būti vertinama ne atskirai, bet kartu su kitais faktais – pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Ne atskirai, o kartu pasakojimo elementai leidžia susidaryti įspūdį apie pareiškėjo išgyvenimus, persekiojimą, baimę grįžti į kilmės valstybę. Taigi teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą, nukrypo nuo įtvirtinto reikalavimo vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus elementus, tai lėmė ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio pažeidimą, bet ir netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisingo sprendimo priėmimą.

11.5. Tai, kad pareiškėjas pateikė motyvus ir iš ankstesnio pasakojimo, tik patvirtina jo baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumą ir dvasinę būseną. Kritiškai vertintini ir teismo teiginiai, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra painus ir nenuoseklus. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Teismas aiškiai kelia neįgyvendinamus ir žmogaus prisiminimų galimybes viršijančius reikalavimus.

11.6. Teismas nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini). Vadinasi, teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neatsižvelgė į esminius momentus, patvirtinančius, kad kilmės valstybėje jam gresia (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo prasme šie klausimai privalėjo būti nagrinėjami, kadangi sudaro rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia Įstatymo 87 straipsnyje numatyti veiksmai dėl naudojimosi visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir dėl to pareiškėjui būtina tarptautinė apsauga dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės. Pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini).

11.7. Pastarieji argumentai svarbūs ir sprendžiant užsieniečio išsiuntimo, draudimo atvykti klausimus. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.). (duomenys neskelbtini).

11.8. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo (duomenys neskelbtini). Net ir teismo sprendime liko neištirta, kiek tokia situacija atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, žmogaus sąžinės, politinių įsitikinimų laisves, neišanalizuota, su kokiomis pasekmėmis pareiškėjas susidurs grįžęs į kilmės valstybę. Tik tokiu atveju būtų galima konstatuoti, kad Migracijos departamentas įgyvendino reikalavimą tinkamai ištirti prieglobsčio prašytojo atvejį. Taigi teismas neturėjo pagrindo tvirtinti, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo atvejį, surinko reikiamą informaciją apie kilmės valstybę, nes minėti klausimai nebuvo ištirti, o teismas pareiškėjui gresiančios atsakomybės suderinamumo su žmogaus teisėmis apskritai nevertino.

11.9. Teismas padarė esminius materialios ir proceso teisės taikymo ir aiškinimo pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus, dėl to priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, teisingai juos įvertino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jos įvertintos. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, taip pat nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti trejiems metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai, paviršutiniškai įvertino aplinkybes, vertindamas jį kaip nepatikimą asmenį, kai kurios aplinkybės liko neįvertintos.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus pirminės apklausos metu ir apklausos Migracijos departamente metu, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos pareiškėjo asmens bylos) medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas sklandžiai nenurodė detalių ir nuoseklių aplinkybių nei dėl (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės nėra pagrįstos ir jokiais duomenimis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurioms, kaip minėta, trūksta tiek detalumo, tiek nuoseklumo, taip pat nėra pagrįstos ir jokiais duomenimis, buvo įvertintos surinktos aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste, kurios pakako Migracijos departamentui padaryti pagrįstą išvadą, jog nėra tikėtina, kad pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, būtų persekiojamas. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, buvo pagrįstai įvertintas ir pareiškėjo nepatikimumas, t. y., kad pareiškėjas jau kartą yra teikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris iš esmės buvo grindžiamas kitais motyvais nei nagrinėjamas prašymas ir prašymas Migracijos departamento sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu (tokį Migracijos departamento sprendimą patvirtino ir teismai), o pareiškėjas, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir vėl grąžintas į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės pateikė jau šioje byloje vertinamą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Be to, pats pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad jau ne kartą yra prašęs prieglobsčio kitose Europos valstybėse, iš pareiškėjo teiginių apklausos metu matyti, kad jis pirmą kartą prieglobsčio prašė (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tik papildomai patvirtina, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nevertino kaip pagrįsto, kadangi pareiškėjas jau daugiau nei dešimtmetį siekia įsitvirtinti Europos valstybėse, teikdamas nepagrįstus prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas prieglobsčio siekia, nenorėdamas grįžti į kilmės valstybę, bet toks pareiškėjo siekis nėra susijęs su galimu jo persekiojimu kilmės valstybėje, o pareiškėjas yra vedinas kitų motyvų.

18. Taigi konstatuotina, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą (Įstatymo 86, 87 str.). Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinį pareiškėjo nurodytų aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir jų teisinį įvertinimą.

19. Nesant pagrindo pripažinti ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo neteisėta ir nepagrįsta, nėra pagrindo panaikinti ir kitą ginčijamo Sprendimo dalį (t. y. dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždraudimo pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti trejiems metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo) kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Išsamūs ir argumentuoti motyvai dėl pastarosios Sprendimo dalies yra išdėstyti ginčijamame Sprendime, pareiškėjas dėl jų nepagrįstumo jokių pagrįstų argumentų nenurodė, o teisėjų kolegijos minėti motyvai vertinami kaip pagrįsti, dėl to nebekartojami.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjimo bylos duomenis ir aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendime išdėstyti motyvai, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, nebekartotini. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės yra tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, kurie nesudaro pagrindo Migracijos departamento Sprendimą ir skundžiamą teismo sprendimą vertinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Be to, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas neįvertino pareiškėjui gresiančios (duomenys neskelbtini).

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ernestas Spruogis

Gintaras Kryževičius