e2c110b3-ed46-4cf3-be59-0e2a30ea3370 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-18-266/2012                                                     Proceso bylos Nr.2-14-3-00381-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 52.2; 113.8.(S)                                                                                                      Anykščių rajono apylinkės teismas                                                   S P R E N D I M A S                                            Lietuvos Respublikos vardu                                                    2012 m. liepos 17 d.                                                         Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė ,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, dalyvaujant ieškovei R.

P. , jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,atsakovams  V. O., V. T., jų advokatei Vidai Leonovienei , vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. O. ir V. T. dėl rangos teisinių santykių ir,- n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ Â ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 33895,17Lt už sudegusiÄ pirtį , bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, jos atstovas paaiÅ¡kino, jog 2010 metų vasarÄ ir rudenį atsakovai jos Å¡eimai priklausančiame žemės sklype , esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė pirtį.

Pirtis buvo pastatyta be projekto , buvo pastatytos sienos, apdengta, reikėjo įrengti vidų, pastatyti krosnelę , iÅ¡kalti dailylentėmis. Ji atsakovus pažinojo, nes jie ir ankščiau buvo pas juos dirbę. RaÅ¡ytinės darbų sutarties nesudarė , nebuvo sutarė ir dėl galutinio atsiskaitymo. Dalį medžiagų ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ parduotuvių, todėl dalį sÄ skaitų ji pateikė, o dalį medžiagų pirko iÅ¡ pačių atsakovų, todėl tam pateisinančių dokumentų neturi.

Už darbus atsakovams yra sumokėjusi apie 10 000 litų. 2010m. gruodžio 24d. jie kÅ«reno pirties krosnelę, maudėsi. Apie 17 valandÄ pirtis užsidegė ir sudegė. Dėl gaisro yra kalti atsakovai, nes netinkamai įrengė kaminÄ , neįrengė atotraukos tarp pirties sienos ir krosnelės. Dėl to patyrė nuostolių. Kadangi atstatyti sudegusiÄ pirties neekonomiÅ¡ka, tai jie po gaisro kreipėsi į architektÄ Â ir buvo paskaičiuota pinigų suma naujai pirčiai pastatyti. Prašė iÅ¡ atsakovų priteisti 33895,17 litų patirtų nuostolių bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai V. O., V. T. , jų atstovė su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, jog jie dirba pagal patentus įvairius statybos darbus. Yra savamoksliai. Pas ieÅ¡kovę dirbo nuo 2010 metų vasaros, įrenginėjo pastatytÄ pirtį. Sutarties pasirašę nebuvo. Pirties projekto nebuvo. Pirtyje jau buvo iÅ¡lietas pamatas krosnelei ir krosnelę ieÅ¡kovė jau turėjo. Jų manymu krosnelė pagal pirties plotÄ buvo per didelė. Apie tai sakė ieÅ¡kovės vyrui.

Krosnelės projekto ar instrukcijos nebuvo. Mano, jog krosnelę ir kaminÄ Ä¯rengė tinkamai. Pripažino, jog atotrauka nuo krosnelės į pastato sienos buvo nedidelė, tačiau kitaip įrengti krosnelės nebuvo galima. Dirbdami rudenį, jie krosnelę iÅ¡bandė, jÄ kÅ«reno ir viskas buvo gerai. PrieÅ¡Â Kalėdas darbų nebuvo pabaigę, buvo likę lakavimo darbai. Apie tai, jog pirtyje kilo gaistas, jie iÅ¡ ieÅ¡kovės sužinojo gaisro dienÄ . Mano, jog krosnelė užsidegė dėl netinkamos krosnelės eksploatacijos , nes krosnelė buvo kÅ«renama apie 6 valandas.

Pats ieÅ¡kovės vyras jiems yra sakęs, jog žarstekliu paskirstęs žarijas, žarsteklį pastatė į kampÄ . Kampe buvo suÅ¡luota įvairių Å¡iukÅ¡lių, todėl nuo žarsteklio galėjo kilti gaisras. Jų manymu gaisro židinys yra kÅ«renimo patalpoje, kur labiausiai iÅ¡degę rÄ stai . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ jų nuostolius, kurie paskaičiuoti naujai pirčiai pastatyti. Toks reikalavimas niekuo nepagrįstas.           IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies .

          Bylos medžiaga, ieÅ¡kovės, jos atstovo, atsakovų, jų atstovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog atsakovai nuo 2010 metų vasaros įrenginėjo pastatytÄ ieÅ¡kovės pirtį , esančiÄ (duomenys neskelbtini). 2010m. gruodžio 24d., apie 17 valandÄ , pirtyje kilo gaisras, kurio metu pirties vidus iÅ¡degė. IÅ¡ byloje esančio akto dėl kilusio gaisro matyti, jog jame  gaisro kilimo priežastimi įvardinta dÅ«mtraukio ir įrengimo eksploatacijos taisyklių pažeidimas. (b.l.

13) Dėl gaisro pirtyje ieÅ¡kovė parengė pirties sÄ matinę dalį ir joje konstatuota, jog naujos pirties pastatymo iÅ¡laidos sudaro 33 895,17Lt.( kartu su PVM) Tuo pagrindu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams ir prašė iÅ¡ jų priteisti Å¡iÄ sumÄ , nurodydama, jog atstatyti sudegusiÄ pirtį netikslinga. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta gaisro ekspertizė. Jos metu nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimo ieÅ¡kovės pirtyje tiesiogine priežastimi buvo kÅ«renamos krosnelės Å¡ilumos poveikis per atotraukÄ kaitinimosi patalpos rytinei sienai , esant neapibrėžtai tikimybei, jog atotraukoje buvo paÅ¡alinių degių medžiagų; labiausiai tikėtina, kad gaisro tiesioginė priežastis yra susijusi su Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1998-08-31 įsakymu Nr.,162 , 4.18 punktų reikalavimus atitinkančios atotraukos tarp pirties sienos ir krosnelės neįrengimu, statant minėtÄ krosnelę; labiausiai tikėtina, jog gaisro židinys buvo pirties kaitinimosi patalpos Å¡iaurės rytinėje kampinėje dalyje prie krosnelės. Be to, ekspertizės akte konstatuota tai, jog atliekant tyrimÄ nebuvo nustatyta dėl krosnelės eksploatavimo Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005m.vasario 18d.

įsakymu Nr.64 (PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010m. liepos 27d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) reikalavimų pažeidimų , tačiau iÅ¡vadose nurodyta, jog negalima atmesti tikimybės, kad taisyklių nevykdymas galėjo pasireikÅ¡ti per krosnelės gamintojo techninės dokumentacijos nurodymų nevykdymÄ . (b.l. 84-92) Atsakovai pripažino, jog rengiant pirtyje krosnelę, jie nesivadovavo  Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėmis.

 Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ Ä¯rengti jau pastatytÄ pirtį savo ir Å¡eimos poreikiams patenkinti , todėl tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis . Å io ginčo iÅ¡sprendimui taikytinos Civilinio kodekso 6 knygos XXXIII(Ranga) pirmo skirsnio(bendros nuostatos) ir antro skirsnio (Vartojimo ranga) nuostatos. Atsakovai įsipareigojo įrengti pastatytÄ pirtį- pastatyti krosnelę, atlikti vidaus aplaidos darbus ir kita . SÄ mata dėl darbų atlikimo tarp Å¡alių sudaryta nebuvo. Atsakovai atlikdavo tam tikrus darbus, o ieÅ¡kovė darbus priimdavo ir už juos atsiskaitydavo.

TÄ patvirtina prie ieÅ¡kinio pateikta lentelė apie atliktus darbus , apie atsiskaitymus . (b.l.36) IeÅ¡kovės pastatyta pirtis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, tačiau atsakovai neginčijo, jog pirtis yra ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos turtas. IeÅ¡kovė , norėdama įrengti pirtį sau ir savo Å¡eimai, neturėjo statybos patirties, nei specialiųjų statybos žinių. Pirtis buvo pastatyta be projekto. Pirties įrengimui taip pat projekto nebuvo. Atsakovai , dirbdami pagal verslo liudijimus, sutiko įrengti pirtį.

Atsakovai nėra baigę statybos mokslų, tačiau statybos patirtį yra įgiję dirbdami praktiÅ¡kai. IeÅ¡kovė jais visiÅ¡kai pasitikėjo, nes atsakovai ir ankščiau buvo dirbę pas ieÅ¡kovę. Atsakovai teigė, jog jie yra įrenginėję pirtis ir turi patirtį. IeÅ¡kovė atsakovams pateikė krosnelę . Jos projekto ar jos instrukcijos nebuvo. Pirties viduje krosnelei jau buvo paruoÅ¡ta vieta, buvo iÅ¡lietas pamatas krosnelei, iÅ¡pjauti anga krosnelei sienoje. Teismo posėdžio metu atsakovai teigė, jog krosnelė, pagal pirties plotÄ , jiems pasirodė esanti per didelė .

Teigė, jog apie tai jie sakė ieÅ¡kovės vyrui, tačiau nieko nekeitė. Ä®rengiant krosnelę ėmėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių- krosnelę apmÅ«rijo plytomis, į krosnies vidų taip pat dėjo plytas, taip sumažindami pakurÄ . Nuo krosnelės įrengė kaminÄ . Ä®rengę krosnelę, atsakovai jÄ iÅ¡bandė, kÅ«reno kelis kartus, tikrino . Pirties įrengimo darbai dar nebuvo pabaigti, tačiau ieÅ¡kovė 2010m. gruodžio 24d., dienos metu, kelias valandas kÅ«reno pirties krosnelę, maudėsi ji, jos Å¡eimos nariai.

Apie 17 valandÄ pirtyje kilo gaisras. Jo metu iÅ¡degė pirties vidus. Anykščių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba pažymoje nurodė, jog gaisro priežastis nesaugiai prieÅ¡gaisriniu požiÅ«riu įrengtas kaminas. (b.l.

9) Bylos nagrinėjimo metu atlikus gaisro ekspertizę buvo nustatyta gaisro tiesioginė priežastis, tai kÅ«renamos krosnelės Å¡ilumos poveikis per atotraukÄ kaitinimosi patalpos rytinei sienai ir Å¡i gaisro tiesioginė priežastis yra susijusi su atotraukos tarp pirties sienos ir krosnelės neįrengimu, statant minėtÄ krosnelę .(b.l.

92) Ekspertas konstatavo, jog buvo pažeista aukščiau paminėtų Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.18 punkto reikalavimai. Atsakovas V. O. pripažino, jog tokių taisyklių nežinojo ir , statydami krosnelę, jomis nesivadovavo. Taisykles paskaitė tik prasidėjus procesui. Atsakovai pripažino, jog atotrauka tarp krosnies ir pirties sienos buvo nedidelė ir taip buvo dėl per didelės krosnelės. Ekspertizės iÅ¡vadų atsakovai neginčijo. Esant tokiai ekspertizės iÅ¡vadai , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovai yra kalti dėl gaisro , kilusio ieÅ¡kovės pirtyje.

Eksperto iÅ¡vada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, įvertindamas surinktus įrodymus, yra įsitikinęs, jog pakanka įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę . Atsakovai dirbdami statybos darbus, įrenginėdami pirtį turėjo realiai įvertinti savo pajėgumus, turėjo įvertinti Å¡io objekto specifikÄ ir kitus galimus veiksnius. Jei įrengiant krosnelę jiems iÅ¡kilo kliūčių, kad ji yra per didelė , kad jiems nėra žinomas jos galingumas, tai turėjo imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių , toms kliÅ«tims paÅ¡alinti . Atsakovai teismui neįrodė, jog tokių priemonių ėmėsi.

Atsakovai, neigdami savo kaltę, teigė, jog pirtis užsidegė dėl netinkamos krosnelės eksploatacijos, nes buvo kÅ«renama ilgÄ laikÄ , jog įkaitęs žarsteklis buvo pastatytas į kampÄ , kur buvo suÅ¡luotos įvairios Å¡iukÅ¡lės. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nepatvirtino . LR CPK 178 straipsnio nuostatos numato, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ekspertas savo iÅ¡vadose nurodė, jog jis nenustatė bendrosios gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo dėl krosnelės eksploatavimo, galėjusio bÅ«ti tiesiogine gaisro priežastimi, tačiau neatmetė galimybės, kad nurodytų taisyklių nevykdymas galėjo pasireikÅ¡ti per krosnelės gamintojo techninės dokumentacijos nurodymų nevykdymÄ .

Atsakovai teismui nepateikė įrodymų , jog ieÅ¡kovė, kÅ«rendama krosnelė bÅ«tų pažeidusi jos eksploatavimÄ . Atsakovai , siekdami iÅ¡vengti atsakomybės , turi įrodyti, jog gaisras kilo ne dėl jų kaltės, jog jie tinkamai įrengė pirtyje krosnelę.Dėl atsakovų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolių. Jiems pagrįsti ji pateikė  pirties sÄ matinę dalį , kiek kainuotų naujai pastatyti ir įrengti pirtį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 33 895,17 litus. (b.l. 27-35) Toks ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999m. birželio 23d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/1999, suformulavo taisyklę, kad nuostolių atlyginimu turi bÅ«ti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkÅ«rimas, o ne turto įsigijimo iÅ¡laidų kompensavimas. IeÅ¡kovė teismui nepateikė įrodymų, kiek jai kainuotų pirties atstatymas, nepateikė įrodymų, jog atstatyti pirtį yra nenaudinga. Jos pateikta suma, kuriÄ ji praÅ¡o priteisti yra tik teorinė, nepagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, jog ieÅ¡kovė turėjo realiai tokių nuostolių.

Kaip matyti ir pateiktų nuotraukų , gaisro metu iÅ¡degė tik dalis pirties vidaus, visa pirtis nesudegusi. PrieÅ¡ ieÅ¡kinio ieÅ¡kovė pateikė eilę PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios patvirtina realias ieÅ¡kovės iÅ¡laidas pirties įrengimui, tai sudaro 7141,96 Lt. (b.l. 37-44) Tai reali suma, pagrįsta dokumentais. Å ios sumos atsakovai neginčijo, todėl teismas laiko, jog Å¡i suma reali, pagrįsta dokumentais ir priteistina ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų. Kitokių dokumentų, ar įrodymų, patvirtinančių realiai patirtus nuostolius, ieÅ¡kovė nepateikė, todėl kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieÅ¡kovei ir atsakovų priteistinos jos turėtos žyminio mokesčio , bylinėjimosi iÅ¡laidos , proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 1017.36 litus žyminio mokesčio, 1000 litų advokatui (b.l. 5-7, 105 ) 1317,74 litus už ekspertizės atlikimÄ (b.l. 94 ) , viso turėjo 3335.1 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 21,07 %.( 7141,96Lt x 100 : 33 895.17 = 21.07% ) , todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina 702,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. (3335.1 x 21,07% : 100 = 702.70 Lt) IÅ¡ atsakovų iÅ¡ieÅ¡kotinos į valstybės biudžetÄ teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 96 str. ).

Vadovaudamasis CPK 259-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:           ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. P solidariai iÅ¡ atsakovų V. O. ir V. T. 7141,96 Lt nuostolių ir 702.70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. O. ir V. T. solidariai į valstybės biudžetÄ Â 56,55 Lt teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų .(sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

           Teisėja(parašas)           Nuorašas tikras:           Teisėja                                                       Zita Gavėnienė