e2bf9e7a-58d5-48cc-827c-930e4a8cddef · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-656-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35338-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 3.3.1.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EIKA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „SALMEDA“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „EIKA“ bei E. J. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus bei nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SALMEDA“, galutinai suformulavusi reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovus solidariai per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita parengti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, grindų, grindų pagrindų, grunto po grindimis, sienų (pirmo ir antro aukÅ¡tų), lubų, laiptų, pastato lauko nuogrindos ir trinkelių defektų Å¡alinimo projektÄ , pateikti projektÄ ieÅ¡kovei ir pagal projektÄ atlikti pastato grindų, grindų pagrindų, grunto po grindimis, sienų (pirmo ir antro aukÅ¡tų), lubų, laiptų, pastato lauko nuogrindos ir trinkelių defektų Å¡alinimo darbus, tai yra paÅ¡alinti defektus sukėlusias priežastis; atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti defektus per nustatytÄ terminÄ , suteikti teisę ieÅ¡kovei atlikti defektų Å¡alinimo darbus atsakovų lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo naudai 3 503,60 EUR nuostolių atlyginimo; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo naudai 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme; atmesti atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį; jeigu teismas spręstų, kad ieÅ¡kinio senatis praleista, atnaujinti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kiniui pateikti (VII tomas, b. l. 7-58).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė UAB „EIKA“ yra pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovei statytojas, užsakovas bei rangovas. Atsakovė UAB „EIKA“, baigusi statybos darbus, 2003 m. spalio 27 d. pardavė pastatÄ atsakovui E. J.. Atsakovas E. J. ir UAB „SEB VB lizingas“ 2007 m. gegužės 15 d. sudarė pastato pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pastatÄ pardavė ieÅ¡kovei. 2011 m. rugsėjo 7 d. tarp ieÅ¡kovės (lizingo gavėjo) ir UAB „SEB VB lizingas“ (lizingo davėjo) buvo sudarytas priėmimo–perdavimo aktas ir pastato nuosavybės teisė galutinai perėjo ieÅ¡kovei.

3. Pastate garantiniu laikotarpiu atsirado defektai: įskilo, įlūžo pastato grindys, grindys pradėjo smegti žemyn, atsirado ertmės ir tuÅ¡tumos po grindimis, pradėjo sėsti gruntas, esantis po pastato grindimis, pradėjo skilti pastato konstrukcijos, atsirado plyÅ¡iai sienose, lubose, pradėjo skilti laiptai, atsirado žymus grunto nusėdimas iÅ¡orėje iÅ¡ kelių pastato pusių. IeÅ¡kovė dėl atsiradusių defektų kreipėsi į pastato statytojÄ (užsakovÄ ) bei rangovÄ atsakovę UAB „EIKA“.

Pastato statytojas (užsakovas) bei rangovas (atsakovė), gavęs praÅ¡ymus bei pretenzijas nurodė, jog pastato defektai galėjo atsirasti ir dėl pirkėjo (ieÅ¡kovės) veiksmų (t. y. per didelės apkrovos grindims, patalpų naudojimas ne pagal paskirtį ir kt.). Pastato defektai bei jų atsiradimo priežastys buvo užfiksuoti ir nustatyti 2012 m. lapkričio mėnesį UAB „Fugro Baltic“ (atsakovės UAB „EIKA“ pasirinkta įmonė) atliktų žvalgybinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje, 2013 m. tyrime, o 2014 m. liepÄ buvo atlikti papildomi tyrimai.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus gautų dokumentų buvo nustatyta, jog tarp atsakovės UAB „EIKA“ ir trečiojo asmens UAB „Eikos statyba“ 2002 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. B/E-S/2 (toliau - Rangos sutartis) dėl ginčo statinio statybos. Jokių praneÅ¡imų apie statybos dalyvių pasikeitimus pateiktuose dokumentuose nebuvo rasta. Atsakovė UAB „EIKA“ statė (t. y. tiek kaip statytojas (užsakovas), tiek kaip ir rangovas, pastatÄ pardavimui, pardavė, todėl kaip pardavėjas pagal įstatymÄ bei pirkimo–pardavimo sutartį suteikė kokybės garantijÄ , todėl ji ir yra atsakingas už parduoto pastato kokybės trÅ«kumus, t. y. defektus.

Nėra jokių duomenų, jog atsakovė UAB „EIKA“ pirkimo– pardavimo sutartimi bÅ«tų suteikusi kokias nors teises pirkėjui /pirkėjams tiesiogiai reikÅ¡ti reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Eikos statyba“. Ä® civilinę bylÄ pateiktame statybos darbų žurnale nėra nurodyta, kas yra pastato statybos rangovas ir kam Å¡is žurnalas buvo perduotas, o taip pat matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Eikos statyba“ yra nurodomas kaip subrangovas.

5. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2003 m. liepos 11 d., o pirmajam pirkėjui E. J. buvo perduotas naudoti 2003 m. spalio 27 d., todėl nuo šių datų gali būti skaičiuojamas pastato garantinis terminas, atitinkamai 5, 10 ir 20 metų, atsižvelgiant į pastate atsiradusius defektus ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika. Nagrinėjamoje byloje pagal pastato defektų pobūdį, matyti, jog atsiradusiems pastato defektams turi būti taikomas dvidešimties metų garantinis laikotarpis.

6. Ieškovė, siekdama nustatyti atsiradusius defektus bei jų priežastis, samdė ekspertus, kurie atliko tyrimus, todėl jų paslaugoms apmokėti ieškovė patyrė 3 503,60 EUR sumai tiesioginių nuostolių (t. y. UAB „Fugro Baltic“ tyrimas (35,04 EUR) (iki teismo), UAB „Geotestus“ tyrimas (735,92 EUR) (iki teismo), teismo eksperto S. M. ekspertinio pobūdžio tyrimas (2 102,64 EUR) (iki teismo), antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (150,00 EUR), teismo eksperto E. L. ekspertizės aktas (480,00 EUR), kurie turi būti priteisti jos naudai.

7. Atsakovė UAB „EIKA“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Savo nesutikimÄ atsakovė grindžia tuo, jog pardavėjo suteiktos daikto garantijos terminas buvo pasibaigęs, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę. Pardavėjas UAB „EIKA“ gyvenamÄ jį namÄ pirkėjui E. J. pardavė 2003 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Garantijos terminai minėtoje sutartyje nenurodyti ir pardavėjo garantija dėl parduodamo daikto kokybės galioja tam tikrÄ laiko tarpÄ .

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje nenustačius garantijos termino galioja CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų metų bendrasis terminas reikalavimui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti. CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje (redakcija iki 2016-12-31) numatyti garantiniai terminai pardavėjui taikomi tik jeigu atitinkami garantijos terminai yra numatyti sutartyje. Šiuo atveju atsakovė UAB „EIKA“ nesuteikė garantijos, kurios terminas atitiktų CK 6.698 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnyje (redakcija iki 2016-12-31) numatytus terminus.

Anot atsakovės, garantiniu terminu į atsakovę UAB „EIKA“ nebuvo kreiptasi dėl parduoto daikto kokybės, todėl atsakovė UAB „EIKA“ nėra ir nebuvo atsakinga už atsiradusius trūkumus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to, atsakovė nesuteikė ilgesnės, negu dvejų metų pardavėjo garantijos (CK 6.338 straipsnis). Atsakovė teigia, kad ji neatliko jokių statybos rangos darbų pastate, todėl atsakovė UAB „EIKA“ nelaikytina nei objekto rangovu, nei projektuotoju, nei statinio statybos techniniu prižiūrėtoju.

Ieškovės su atsakove UAB „EIKA“ nesieja sutartiniai santykiai, todėl dėl daikto kokybės ieškovė apskritai negali reikšti jokių reikalavimų atsakovei UAB „EIKA“.

8. Atsakovė nurodė, kad yra nepagrįsti patikslinto ieÅ¡kinio teiginiai, jog pastatui yra taikytinas 20 metų garantinis terminas dėl tariamai tyčia paslėptų defektų. Tyčinis defektų slėpimas byloje nėra įrodytas, juo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, jog defektus tyčia slėpė atsakovė UAB „EIKA“, kuri nebuvo rangovas. Atsakovės UAB „EIKA“ atstovų vykimas į pastatÄ , susidariusios situacijos aiÅ¡kinimasis bei siekis užkirsti keliÄ kilti ginčams ateityje, negali bÅ«ti interpretuojamas kaip atsakovės UAB „EIKA“ atsakomybės už defektus pripažinimas ar prielaida senaties terminui nutraukti.

Atsakovė nepripažįsta pareikšto patikslinto ieškinio ir nepripažįsta bei objektyviai negali pripažinti tariamų defektų, kurie netgi nėra aiškiai įvardinti patikslintame ieškinyje. Iš ieškovės patikslinto ieškinio nėra aiški ir tiksli tariamų defektų ir jų šalinimo darbų apimtis bei vieta, be to, neaišku, kokius konkrečius trūkumus ir kokia apimtimi yra prašoma įpareigoti pašalinti. Šios bylos nagrinėjimo metu skirtinguose procesiniuose dokumentuose ieškovė tariamus defektus apibūdina vis skirtingai.

Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, ieÅ¡kovė netgi neįvardija aiÅ¡kaus bei baigtinio tariamų defektų sÄ raÅ¡o ir kokie tie defektai, formuluojant ieÅ¡kinio dalykÄ , yra taip pat nenurodyti, kadangi nei tariami laiptų, nei lubų, nei kiti defektai apskirtai netgi nėra minimi jokiuose ekspertizės aktuose. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kodėl ir kokiu pagrindu tariamų ir konkrečiai neįvardintų trÅ«kumų Å¡alinimui reikalauja parengti projektÄ , be to, visiÅ¡kai yra neaiÅ¡ki tokio projekto apimtis bei paskirtis, tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ieÅ¡kovės reikalavimas garantuotų papildomÄ ginÄÄ , net ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė UAB „EIKA“ neturėtų jokių galimybių įvykdyti ieÅ¡kovės reikalavimus iÅ¡taisyti neapibrėžtus trÅ«kumus.

Atsakovė UAB „EIKA“ nevykdo statybos darbų, neturi statybos darbus galinčių atlikti darbuotojų bei įrangos.

9. Atsakovės nuomone, jeigu laikyti, kad pirmojo aukÅ¡to grindų įlinkimÄ paveikė po pastatu esantis dÅ«lėti linkęs organinis sluoksnis, tai už Å¡iÄ aplinkybę nėra atsakinga atsakovė UAB „EIKA“. Å is sluoksnis statybos metu nepastebėtas, statybos darbų metu iki jo nebuvo atsikasta, o prieÅ¡ statant namus buvo atlikti visi tuo metu reikalingi tyrimai ir atsakovei nebuvo pateikta jokia informacija apie tariamai netinkamÄ pagrindÄ namų statybai, todėl ieÅ¡kovės prielaidos apie galimai tyčia neatsakingai vykdytus statytojo įsipareigojimus yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Be to, ekspertinio tyrimo akto Nr. 16/12/20-01 tendencingumÄ parodo ir tai, jog nors E. L. pavedama atsakyti į vienintelį klausimÄ dėl garantijos terminų, tačiau E. L. net nesilankęs pastate ir netyręs jokių konkrečių defektų, pateikia keturias atskiras iÅ¡vadas. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, Å¡ioje byloje negalima vadovautis E. L. aktu Nr. 16/12/20-01, nustatant konkrečiai neįvardintiems bei neiÅ¡tirtiems defektams taikytinus garantinius terminus. IeÅ¡kovei reiÅ¡kiant nepagrįstÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo paÅ¡alinti defektus, negali bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti nuotolius, kuriuos sudaro tariamų defektų tyrimo iÅ¡laidos bei reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas.

Atsakovė patikslintu atsiliepimu prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti bei iÅ¡ieÅ¡koti atsakovės UAB „EIKA“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovui E. J., ieÅ¡kovė su juo sudarė taikos sutartį, atsisakydama atsakovui keltų reikalavimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė:

1) įpareigoti atsakovę UAB „EIKA“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita parengti pastato (unikalus Nr. 1300-1077-4141), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grindų, grindų pagrindų, grunto po grindimis, sienų (pirmo ir antro aukÅ¡tų), lubų, laiptų, pastato lauko nuogrindos ir trinkelių defektų Å¡alinimo projektÄ , pateikti projektÄ ieÅ¡kovei UAB „SALMEDA“ ir pagal projektÄ atlikti pastato grindų, grindų pagrindų, grunto po grindimis, sienų (pirmo ir antro aukÅ¡tų), lubų, laiptų, pastato lauko nuogrindos ir trinkelių defektų Å¡alinimo darbus, t. y. paÅ¡alinti defektus sukėlusias priežastis;

2) atsakovei UAB „EIKA“ neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti defektus per nustatytÄ terminÄ , suteikti teisę ieÅ¡kovei UAB „SALMEDA“ atlikti defektų Å¡alinimo darbus ieÅ¡kovės lėšomis;

3) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės UAB „EIKA“ ieÅ¡kovės UAB „SALMEDA“ naudai 3 503,60 EUR nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo 2013-10-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 000,00 EUR iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, 1 250,00 EUR už ekspertizės atlikimÄ bei 253,00 EUR žyminį mokestį;

4) išieškoti iš ieškovės UAB „SALMEDA“ atsakovo E. J. naudai 2 140,32 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

5) išieškoti iš ieškovės UAB „SALMEDA“ atsakovės UAB „EIKA“ naudai 300,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

6) likusioje dalyje ieškinį atmesti.

12. Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio mėnesį atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai tyrimai ir jų pagrindu parengta ataskaita parodė, kad esamus grindų nuosėdžius veikia geologiniame pjÅ«vyje didelę dalį užimantys technogeninės kilmės organiniai gruntai, tai yra gylyje nuo 0,95 m iki 2,65 m aptikta pjuvenų storymė, kuri slÅ«gso ant fliuvioglacialinių procesų suklostytų, apylinkėms bÅ«dingų, smulkių smėlių, kurių sluoksnio padas 3,0 m gręžiniu nebuvo pasiektas. Teismas sprendimÄ , tenkindamas ieÅ¡kinį, grindė 2013 m. liepos mėn. atliktų papildomų žvalgomųjų inžinerinių geologiniai tyrinėjimų duomenimis nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. (imtinai) Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. S. M. atlikto Pastato tyrimo duomenimis, Teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės, kuriÄ atliko teismo ekspertas S. S., duomenimis.

13. Pasisakydamas dėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vertinant teismo Å¡ioje byloje paskirtas bei Å¡alių pateiktas ekspertų iÅ¡vadas dėl namo grunto kokybės ir kitų nekilnojamojo daikto trÅ«kumų (t. y. eksperto S. M. ekspertinio tyrimo, S. S. ekspertizės akto iÅ¡vados, E. L., UAB „Fugro“, UAB „Geotestus“ tyrimų ir kt.), yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja ginčo namo paslėpti trÅ«kumai, o iÅ¡ 2016 m. gruodžio 20 d. ekspertinio tyrimo akto turinio matyti, kad ginčo namo skirtingiems darbams turi bÅ«ti taikomi deÅ¡imties metų bei dvideÅ¡imties metų garantiniai terminai, todėl ieÅ¡kinio senatis nėra praleista. Taip pat teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta atsakovės UAB „EIKA“ tyčia, slepiant trÅ«kumus.

14. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „EIKA“, statydama ginčo namÄ , gerai žinojo apie dėl jos kaltės ateityje galimai kilsiančius pastato trÅ«kumus (defektus), ir tokie atsakovės UAB „EIKA“ veiksmai yra pripažintini neteisėtais, tai yra tyčiniais veiksmais, siekiant nuslėpti jau esamus bei ateityje bÅ«simus ginčo namo defektus ir statybos darbų trÅ«kumus, todėl teismas ir Å¡ioje dalyje atsakovų argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovė UAB „EIKA“ į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė UAB „EIKA“ stengėsi tinkamai užtikrinti ginčo namo projektinių sprendinių įgyvendinimÄ pastato statybos proceso metu.

15. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės suformuluoto praÅ¡ymo įpareigoti atsakovus parengti defektų Å¡alinimo projektÄ , pateikti projektÄ ieÅ¡kovei UAB „SALMEDA“ ir pagal projektÄ atlikti pastato grindų, grindų pagrindų, grunto po grindimis, sienų (pirmo ir antro aukÅ¡tų), lubų, laiptų, pastato lauko nuogrindos ir trinkelių defektų Å¡alinimo darbus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turi teisę formuluoti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius reikalavimus, pasirinkdamas savo nuožiÅ«ra pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl ir Å¡ioje dalyje atsakovų argumentus dėl neįvykdomo sprendimo atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

16. Teismas nenustatė ieÅ¡kovės kaltės, tai yra netinkamo bei ne pagal paskirtį ginčo namo naudojimo ir eksploatavimo, ir pažymėjo, jog teismo paskirtos ekspertizės akto iÅ¡vadose yra konstatuota ta aplinkybė, kad esami bei nustatyti ginčo namo defektai visiÅ¡kai nėra paveikti jokiais ieÅ¡kovės veiksmais, t. y. ginčo namo naudojimo ir eksploatavimo veiksmais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ekspertizės akte nurodytos ir konstatuotos aplinkybės nėra nuginčytos kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, be to, Å¡i ekspertizė buvo paskirta teismo nutartimi, t. y. nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, todėl teismas vadovavosi minėtos ekspertizės iÅ¡vadose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatavo, jog defektai nuo pat statybų pradžios egzistavo ir jie atsakovės buvo paslėpti ar sÄ moningai slepiami, t. y. statant ginčo namÄ nebuvo tinkamai atliktas ginčo namo pamatų konstrukcijų formavimas, dėl ko vėliau atsirado ir ginčo namo jau matomi defektai (t. y.

įskilimai, nelygumai, tuštumos, ertmės ir kt.), todėl teismas atsakovų argumentus ir šioje dalyje atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

17. Atmesdamas reikalavimÄ atsakovui E. J., teismas sprendė, kad atsakovas E. J. buvo tik vartotojas, nusipirkęs jau pastatytÄ pastatÄ asmeniniais tikslais, ir perleidęs šį ginčo namÄ ieÅ¡kovui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu po beveik keturių metų nuo įsigijimo. IeÅ¡kovę ir atsakovÄ E. J. siejo tik pirkimo–pardavimo santykiai, lygiai tokie pat santykiai siejo ir atsakovus E. J. bei UAB „Eika“, todėl jokia sutarties nuostata atsakovas E. J. neprisiėmė statytojo teisių ir pareigų, neįsipareigojo Å¡alinti statybinių defektų per rangovui taikomÄ garantinį laikotarpį ar kitaip vykdyti statinio projektuotojo, rangovo ar techninio prižiÅ«rėtojo teisių bei pareigų, todėl teismas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

18. Be to, teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje civilinėje byloje yra visiÅ¡kai įrodyta aplinkybė apie tai, jog ginčo namo defektai bei trÅ«kumai atsirado nuo atsakovės UAB „EIKA“ statybos darbų pradžios momento, t. y. netinkamai statant ginčo namo pamatus bei dedant perdengimus ir grindis, todėl atsakovo E. J. veiksmai (ar neveikimas) negalėjo turėti poveikio atsiradusiems ginčo namo defektams ir trÅ«kumams, be to, ekspertizės akto iÅ¡vadose yra nurodyta, jog atsakovo E. J. ginčo namo naudojimas ir eksploatavimas neįtakojo nustatytų defektų bei trÅ«kumų atsiradimui, todėl teismas ieÅ¡kovės argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

19. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kininis reikalavimas – atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti defektus per nustatytÄ terminÄ , suteikti teisę ieÅ¡kovei atlikti defektų Å¡alinimo darbus atsakovų lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas – yra sunkiai realiai įvykdomas, kadangi toksai terminas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais yra laikytinas per trumpas visiems nurodytiems įpareigojimams tinkamai bei laiku atlikti. Teismas sprendė, kad suteikiant teisę ieÅ¡kovei atlikti defektų Å¡alinimo darbus atsakovų lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas, sukeltų Å¡alių konfliktus, todėl Å¡is reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, pakeičiant į reikalavimÄ : atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo iÅ¡taisyti defektus per nustatytÄ terminÄ , suteikti teisę ieÅ¡kovei atlikti defektų Å¡alinimo darbus ieÅ¡kovės lėšomis, todėl teismas ieÅ¡kovės argumentus Å¡ioje dalyje atmetė.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įrodė aplinkybes dėl 3503,60 EUR tiesioginių nuostolių buvimo, kuriuos ji patyrė apmokėdama už tyrimus ir ekspertų bei antstolio paslaugas, priteisė ieÅ¡kovei Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „EIKA“ ieÅ¡kovės naudai 1 250,00 EUR už teismo ekspertizės atlikimÄ bei 253,00 EUR sumokėto žyminio mokesčio. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 16 409,27 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra neprotingai didelės ir yra mažintinos iki 5 000 EUR sumos, kuriÄ ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „EIKA“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. Atsakovė UAB „EIKA“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovei UAB „EIKA“, visiÅ¡kai atmesti; iÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti teiginius apie tyčia paslėptus defektus ir apie tai, kad defektai tariamai pastebėti kituose pastatuose; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės UAB „EIKA“ naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 20.1. aplinkybė, kad Leidime vykdyti statybos rangos darbus ir Statybos leidime statybos rangovu nurodyta atsakovė UAB „EIKA“, nepatvirtina, kad darbus realiai atliko atsakovė UAB „EIKA“. Statinio statybos vadovas, kurį skiria rangovas, buvo UAB „Eikos statyba“ darbuotojas D. Č.; 20.2. atsakovei UAB „EIKA“ neatlikus jokių statybos rangos darbų, jai negalėjo bÅ«ti taikomi CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje (redakcija iki 2016-12-31) numatyti garantiniai terminai; 20.3. ginčo santykiams aktualiu laikotarpiu vystytojo bei kitų įstatyme nenumatytų asmenų prievolė atsakyti už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymÄ negaliojo; 20.4. atsakovės UAB „EIKA“, kaip pardavėjo, suteiktos daikto garantijos terminas buvo pasibaigęs, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę.

Ieškovės su atsakove UAB „EIKA“ nesieja sutartiniai santykiai, todėl dėl daikto kokybės ieškovė apskritai negalėjo reikšti jokių reikalavimų atsakovei UAB „EIKA“. Šiuo atveju atsakovės atsakomybė negali būti kildinama nei iš sutarties, nei iš delikto; 20.5. pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikytinas dvidešimties metų garantijos terminas. Visų pirma, kaip nurodyta, atsakovė UAB „EIKA“ nebuvo rangovas.

Atsakovė UAB „EIKA“ nėra ir nebuvo atsakinga už atsiradusius trÅ«kumus objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nesuteikė ilgesnės nei dviejų metų pardavėjo garantijos; 20.6. byloje yra pateikti duomenys, kad statinio statybos metu atsakovei UAB „EIKA“ nebuvo žinoma apie žemiau darbų fronto ribos esančius pjuvenų sluoksnius ar apie neva netinkamai atliekamus darbus. Kaip buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme, pjuvenų sluoksnis statybos metu nepastebėtas, statybos darbų metu iki jo nebuvo atsikasta. 2016 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu apklausant objekto statybos techninę prižiÅ«rÄ vykdžiusį J.

J. pastarasis nurodė, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai, pagal projektÄ . Jokių grunto organinių priemaišų nebuvo nustatyta, statybos metu nebuvo žinoma apie seniau netoliese galimai veikusiÄ lentpjÅ«vę. Statybos metu ir iki statybų pradžios organinių grunto priemaišų nebuvo aptikta. 2013-2016 metais atlikus gręžinius, pjuvenos buvo aptiktos tik dviejuose iÅ¡ penkių gręžinių. Pjuvenos aptiktos grunto sluoksniuose, esančiuose žemiau statybos darbų fronto. Nežinodamas apie minėtÄ aplinkybę (organinį sluoksnį) atsakovė objektyviai jokiu bÅ«du negalėjo jos kontroliuoti ir užkirsti kelio jos sukeliamų pasekmių atsiradimui.

Juo labiau, kad, kaip ne kartÄ nurodyta, UAB „EIKA“ netgi nebuvo objekto rangovas, nes nevykdė statybos darbų, nebuvo pastato projektuotojas; 20.7. net jei laikyti, kad garantija galiojo Statybos įstatyme numatytais terminais (apeliantė laikosi pozicijos, kad jos, kaip pardavėjo, garantija galiojo 2 m.), tai ir tokiu atveju Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas jai pasibaigus bei praleidus CK 1.125 straipsnio 5 d. 2 p. numatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuotina nuo 2010 metų, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ir buvo atsisakyta tenkinti jo pretenzijÄ ; 20.8. teismas sutapatino daikto garantijos ir ieÅ¡kinio senaties terminus; 20.9. tyčia slėptų defektų faktas neįrodytas.

Tyčinį defektų slėpimÄ akivaizdžiai paneigia faktas, kad darbų atlikimo eiga yra fiksuota statybos dokumentuose (statybos darbų žurnale, polių iÅ¡pildomojoje nuotraukoje, vibromonolitinių polių įrengimo žurnale, paslepiamųjų darbų patikrinimo aktuose ir kt.; 20.10. byloje yra pateikti duomenys, kad statinio statybos metu atsakovei UAB „EIKA“ nebuvo žinoma apie darbų fronto ribos esančius pjuvenų sluoksnius ar apie tariamai netinkamai atliekamus darbus; 20.11. dėl organinio sluoksnio atsiradimo atsakovė nėra atsakinga.

Minėtas organinis sluoksnis supiltas ne dėl atsakovės kaltės; 20.12. byloje yra pagrindas pripažinti egzistavus nenugalimai jėgai (CK 6.253 straipsnis). Nenugalima jėga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; 20.13. tyčinį defektų slėpimÄ akivaizdžiai paneigia faktas, kad darbų atlikimo eiga yra fiksuota statybos dokumentuose; 20.14. tyčia paslėptų defektų faktÄ teismas konstatavo remdamasis vien ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu E. L. 2016 m. gruodžio 20 d.

„Ekspertinio tyrimo aktu“ Nr. 16/12/20-01. Å iuo aktu vadovautis nustatant „tyčia paslėptus defektus“ iÅ¡ esmės negalima. E. L. akte netgi nėra nurodyta, kad kažkokie defektai buvo slepiami tyčia; 20.15. „Ekspertinio tyrimo aktas“ yra užsakytas bylos baigtimi suinteresuotos Å¡alies – ieÅ¡kovės. Pats Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 16/12/20-01 yra tendencingas ir neobjektyvus. AktÄ pasiraÅ¡iusiam asmeniui nebuvo pateikti visi bylos dokumentai, o tik tendencingai atrinkta bylos medžiagos dalis, pavyzdžiui, nepateikta doc.

Dr. D. S. 2016 m. birželio 17 akto Nr. 16-06-17/R-1 (VI Tomas, b.l. 32-35), R. P. 2014 m. spalio 13 d. Specialisto išvada (Tomas IV, b.l. 53-56) ir kt. E. L. pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neapžiūrinėjo ir jame nesilankė (minėto akto 8, 10 psl.), akte defektų neanalizavo ir netgi aiškiai nenurodė (iš akto netgi neaišku, kokiems defektams tariamai taikytinas 20 metų garantinis terminas). Eksperto E. L. akto teiginys, kad pagrindams buvo panaudotas piltinis, nesutankintas gruntas ir neatitiko projekte numatytiems sprendiniams, nėra pagrįstas.

Ä® bylÄ pateiktame, tačiau pirmosios instancijos teismo neįvertintame Doc. Dr. D. S. 2016 m. birželio 17 d. akte Nr. 16-06-17/R-1, konstatuota, kad pagrindai sutankinti tinkamai. Grindų pagrindų įrengimas atitiko projekto sprendinius; 20.16. pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai įpareigojo atsakovę UAB „EIKA“ paÅ¡alinti defektus, kurių ieÅ¡kovė neįrodė; 20.17. atsakovė Å¡ioje byloje gynėsi ir tuo, kad defektai konkrečiai neįvardinti. IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio bei iÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ki tiksli tariamų defektų ir jų Å¡alinimo darbų apimtis, vieta ir pan.

NeaiÅ¡ku, kokius konkrečius trÅ«kumus ir kokia apimtimi atsakovė yra įpareigota paÅ¡alinti. Teismo sprendime nėra apraÅ¡omi defektai, apsiribota ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų perraÅ¡ymu; 20.18. sprendime nurodyti iÅ¡taisyti „laiptų“ bei „lubų“ defektai apskritai nėra minimi jokiuose ekspertizės aktuose, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimÄ ; 20.19. teismas nevertino nei S. M. aktÄ Nr. 13-40 paneigiančios R. P. specialisto iÅ¡vados, nei S. S. ekspertizės aktÄ Nr. 16-02/02 paneigiančios doc.

Dr. D. S. iÅ¡vados; 20.20. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį yra sudaryta galimybė ieÅ¡kovei piktnaudžiauti priimtu sprendimu, reikalaujant iÅ¡taisyti bet kokius tariamus trÅ«kumus, kurie netgi nėra/nebuvo Å¡ios bylos ginčo objektas. Tokiu bÅ«du sudaryta galimybė ieÅ¡kovei praktiÅ¡kai nevaržomai reikalauti iÅ¡ atsakovo gerinti ieÅ¡kovo turtÄ . Be to, teismas neįvertino jo argumentų, susijusių su ekspertizės akto nepagrįstumu ir prieÅ¡taringumu; 20.21. S. S. ekspertizės akte, teigiant, kad leistinas tik iki 100 mm nuokrypis nuo projektinio įgilinimo, yra remiamasi statybos taisyklėmis, kurios netgi negaliojo ginčo objekto statybos metu bei yra skirtos kitos rÅ«Å¡ies polių (gręžtinių, o ne kaltinių) įrengimui; 20.22. paneigus eksperto S. S. nurodytas defektų atsiradimo priežastis, yra paneigtos visos ekspertizės iÅ¡vados.

Ekspertizės akto iÅ¡vados yra paneigtos 2016-06-17 raÅ¡tu Nr. 16-06-17/R-1; 20.23. teismo iÅ¡vada, kad atsakovė UAB „EIKA“ į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė UAB „EIKA“ stengėsi tinkamai užtikrinti ginčo namo projektinių sprendinių įgyvendinimÄ pastato statybos proceso metu, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai; 20.24. atsakovės įpareigojimas parengti defektų Å¡alinimo projektÄ ir jį pateikti ieÅ¡kovei nėra paremtas jokiomis teisės normomis.

Taip pat jokiomis teisės normomis ir objektyviais byloje esančiais duomenimis nėra paremtas įpareigojimas defektus paÅ¡alinti per 1 metų terminÄ ; 20.25. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė UAB „EIKA“ neturi jokių galimybių įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimus iÅ¡taisyti neapibrėžtus trÅ«kumus. Teismui priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovę UAB „EIKA“ paÅ¡alinti pastato defektus, taip pat buvo nepagrįstai priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡yti nuostoliai; 20.26. biuro patalpoms, kurios pagal STR 2.05.04:2003 priskiriamos B kategorijai, koncentruotos apkrovos reikÅ¡mė Qk = 3KN, taigi, apkrovų poveikis į grindis yra 1,5 karto didesnis nei taikytinas gyvenamosios paskirties patalpoms.

Kaip jau minėta, kai kuriose patalpų zonose įrengtos koncentruotos sandėliavimo lentynos. Pagal STR 2.05.04:2003 142.1 punktÄ tokios patalpų zonos/plotai (įskaitant ir praėjimų plotus) priskiriami E1 kategorijai, kurios pagal reglamento 10.4 lentelę Qk = 7KN - tai yra net 3,5 karto didesnė apkrova nei taikoma skaičiuojant gyvenamosios paskirties patalpų/namų konstrukcijas.

2. IeÅ¡kovė UAB „SALMEDA“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 21.1. pastate jo garantiniu laikotarpiu yra atsiradę defektai, kuriems turi bÅ«ti taikoma 10 (deÅ¡imties) ir 20 (dvideÅ¡imties) metų garantinis laikotarpis. Atsižvelgiant į Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2, Tyrimo akte ir teisminės Ekspertizės akte nustatytus defektus ir jų atsiradimo priežastis, akivaizdu, kad defektai atsirado ne dėl ieÅ¡kovės UAB „SALMEDA“ kaltės, t. y. kokio nors netinkamo pastato naudojimo pasekmėje – defektų atsiradimas iÅ¡imtinai susijęs bÅ«tent su tyčia nekokybiÅ¡kai atliktais statybos darbais; 21.2. atsakovė UAB „EIKA“ statė tiek kaip statytojas (užsakovas), tiek kaip rangovas pastatÄ pardavimui, pardavė ir kaip pardavėjas pagal įstatymÄ bei pirkimo–pardavimo sutartį suteikė kokybės garantijÄ , todėl ji yra atsakinga už parduoto pastato kokybės trÅ«kumus – defektus.

Nėra jokių duomenų, jog atsakovė UAB „EIKA“ pirkimo–pardavimo sutartimi bÅ«tų suteikusi kokias nors teises pirkėjui /pirkėjams tiesiogiai reikÅ¡ti reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „EIKOS STATYBA“, todėl pastato kokybės garantiniu laikotarpiu paaiÅ¡kėjus defektams (kurie iÅ¡imtinai susiję su nekokybiÅ¡kais statybos, įskaitant priežiÅ«rÄ , darbais), ieÅ¡kovė UAB „SALMEDA“ turėjo teisę pretenzijas reikÅ¡ti bÅ«tent atsakovei UAB „EIKA“.

Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad keitėsi pastato savininkas (iÅ¡ atsakovo E. J. į ieÅ¡kovę UAB „SALMEDA“) neturi ir negali turėti poveikio atsakovės UAB „EIKA“, kaip pastato pardavėjo ir gamintojo, civilinei atsakomybei; 21.3. atsakovė UAB „EIKA“ garantavo, jog pastato statyboje naudojamos medžiagos, gaminiai, dirbiniai ir įrengimai atitiks įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Atsakovė UAB „EIKA“ buvo pastato statybos dalyvis – statytojas (užsakovas) ir rangovas, kuriam įstatymų leidėjo valia imperatyviai yra pavesta organizuoti bei atlikti statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ , organizuoti baigto statyti statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti.

Jam nevykdant Å¡ių pareigų, kyla civilinė ir administracinė atsakomybė. Nurodytoms funkcijoms įgyvendinti statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio techninį prižiÅ«rėtojÄ , kuris ne tik privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , bet ir kontroliuoti statybos metu naudojamų produktų bei įrenginių kokybę, kaip rangovui – tinkamai atlikti statybos darbus; 21.4. atsakovė UAB „EIKA“ ir trečiasis asmuo UAB „Eikos statyba“, nors teoriÅ¡kai tai yra atskiri juridiniai asmenys, tačiau Å¡ios civilinės bylos kontekste neturėtų bÅ«ti vertinami kaip skirtingi Å«kio subjektai, kurie pastato statybų metu turėjo skirtingas teises ir pareigas; 21.5. pastate jo 10 metų ir 20 metų garantiniu laikotarpiu yra atsiradę defektai.

IeÅ¡kovė UAB „SALMEDA“ pastato garantiniu laikotarpiu (nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn.) bandė taikiu bÅ«du iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Atsakovė UAB „EIKA“ niekada neneigė savo, kaip statybos dalyvio ar pardavėjo, atsakomybės. Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovei UAB „SALMEDA“ tapo aiÅ¡ku, kad atsakovė UAB „EIKA“ nesiekia realiai susitarti ir paÅ¡alinti atsiradusius defektus; 21.6. ieÅ¡kovė UAB „SALMEDA“ nėra praleidusi 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino.

Taip pat nėra praleidusi ir 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino, skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 26 d., kuomet pirmÄ kartÄ kreipėsi į atsakovę UAB „EIKA“ bÅ«tent dėl ieÅ¡kinyje nurodytų atsiradusių defektų. IeÅ¡kovės UAB „SALMEDA“ ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2013 m. spalio 23 d. Kita vertus, ieÅ¡kovė teismo prašė ir toliau praÅ¡o ieÅ¡kinio senatį atnaujinti; 21.7. įsigijus pastatÄ , neiÅ¡sipildė ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai, nes pastatas neatitinka kokybės reikalavimų ir yra nesaugus naudoti.

Pasirinko reikalavimÄ iÅ¡taisyti pastato defektus, nes iki galo nėra aiÅ¡kus tikslus ir realus defektų paÅ¡alinimo kainos dydis. IeÅ¡kovė UAB „SALMEDA“ nėra profesionalus „statybininkas“, nevykdo tokio pobÅ«džio Å«kinės komercinės veiklos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Byloje kilo ginčas dėl asmens, atsakingo už rangos darbų kokybę, taip pat senaties termino per garantinį laikotarpį skaičiavimo, ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do leistinumo.

Nagrinėjant bylÄ buvo nustatyta, kad pastačius nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovė UAB „EIKA“ 2003 m. spalio 27 d., jį pardavė E. J. (b. l. 25-29, I tomas). E. J. nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ 2007 m. gegužės 15 d perleido ieÅ¡kovei UAB „SALMEDA“ (b. l. 34-52, I tomas). IeÅ¡kovei eksploatuojant statinį pradėjo aiÅ¡kėti jo defektai, todėl ji 2012 m. spalio mėnesį kreipėsi į atsakovę UAB „EIKA“ dėl atsiradusių pastato defektų su praÅ¡ymais ir pretenzijomis dėl pastato kokybės (b. l. 54-63, I tomas).

4. Nagrinėjant ginÄÄ teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę. Ekspertas S. S. 2016 m. kovo 2 d. pateikė ekspertizės aktÄ Nr. 16-02/02 (bylos priedas – ekspertizės aktas Nr. 16-02-/02). IÅ¡ ekspertizės akto turinio nustatyta, jog ekspertizės metu, apžiÅ«rint gyvenamÄ jį namÄ , buvo užfiksuoti grindų nuosėdžiai pirmajame aukÅ¡te, atitrÅ«kusios stiklinės pertvaros, patalpų grindų nelygumai matomi vizualiai, trukdo eksploatuoti patalpas pagal paskirtį, neatitinka įprastai grindims keliamų reikalavimų ir yra laikytini defektais, taip pat buvo užfiksuoti trÅ«kiai sienose pirmajame bei antrajame aukÅ¡tuose.

5. Atsakovė UAB „EIKA“ su pareikštomis pretenzijomis dėl pastato kokybės nesutiko ir nurodė, kad jie galėjo atsirasti ir dėl ieškovės kaltės. Dėl ieškovės veikos teisėtumo vertinimo, eksploatuojant statinį 6. Apeliantė įrodinėja, kad ieškovė patalpų grindis apkrovė iki 3,5 karto daugiau, nei jos buvo apskaičiuotos išlaikyti, jei būtų buvusios naudojamos pagal tiesioginę paskirtį. Anot apeliantės, tiek stelažai su prekėmis, tiek pakeistas patalpų išplanavimas su įrengtomis sunkiomis stiklinėmis pertvaromis, tiek padidėję žmonių srautai patalpose sukuria dideles apkrovas į grindis, t. y. suprojektuotas ir pastatytas gyvenamasis namas ieškovės yra naudojamas kaip biuras ir sandėlis.

7. Byloje nėra ginčo, kad statinio konstrukcijas veikiančios apkrovos yra apskaičiuojamos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“. Minėto reglamento 10 skyriaus 5 skirsnio 10.1 lentelėje nurodytas naudojimo apkrovų suskirstymas pagal panaudojimo kategorijÄ , o 10.2 lentelėje pateikiamos Å¡ių kategorijų reikÅ¡mės. Namų ir gyvenamosios veiklos plotai (gyvenamųjų pastatų ir namų kambariai) priskiriami A kategorijai ir Å¡ios kategorijos koncentruotos apkrovos reikÅ¡mė Qk = 2KN. Å i apkrovos reikÅ¡mė taikoma skaičiuojant ir projektuojant gyvenamosios paskirties pastatus/patalpas.

8. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti apelianto teiginį, jog S. S. 2016 m. kovo 2 d. ekspertizės akte Nr. 16-02/02 nurodyti statinio trūkumai atsirado dėl to, kad ieškovas įrengė stiklines pertvaras, stelažus, laiko juose prekes. Apeliantė galėjo inicijuoti ekspertizę šiuo klausimu, kad būtų išmatuotos faktinės apkrovos į grindis ir nustatytas priežastinis ryšys su Statybos techniniame reglamente STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ nurodytų apkrovų gyvenamajam namui įrodinėjamu pažeidimu.

9. Pažymėtina, kad bendras teiginys dėl suprojektuoto pastato naudojimo ypatumų nei patvirtina, nei paneigia priežastinį ryšį su nustatytais defektais. Atsakovės į bylÄ pateikti skaičiavimai, paremti statybos techninių reglamentų nuostatomis apie projektinę grindų laikomÄ jÄ galiÄ , savaime nepatvirtina, kad faktiÅ¡kai buvo virÅ¡ytos apkrovos. Tai yra teoriniai pasvarstymai.

10. Tai, kad teismo posėdžio, vykusio 2016 m. lapkričio 4 d., metu pamatų ir pagrindų ekspertė Doc. Dr. D. S. paaiÅ¡kino, kad grindų įdubimas priklauso nuo apkrovos, didinant apkrovÄ grindys gali sėsti daugiau, nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent dėl to ir atsirado statinio defektai. Nagrinėjamoje byloje rangovui, siekiant nuginčyti kaltės prezumpcijÄ , turėjo bÅ«ti pateikti faktinės situacijos apkrovos skaičiavimai, santykyje su atsiradusiais defektais.

11. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

12. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodytas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad statinio defektai atsirado dėl įrengtų stelažų, laikomų prekių, stiklinių pertvarų, apeliantės teiginys, kad pati ieškovė yra atsakinga už statinio trūkumus, atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai), nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės veikos ir padarinių (CK 6.247 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės teiginio, jog įstatymų leidėjas yra numatęs administracinę atsakomybę asmenims, naudojantiems statinius ne pagal jų paskirtį, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektu (CPK 13 straipsnis). Dėl tinkamo atsakovo 14. Apeliantė įrodinėja, kad UAB „EIKA“ neatlikus jokių statybos rangos darbų ir esant pardavėju, sprendžiant dėl UAB „EIKA“ teisinės atsakomybės negalėjo būti taikomi CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje (redakcija iki 2016-12-31) numatyti garantiniai terminai.

15. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius įrodymus dėl statybos darbų proceso teisėtumo, atmeta apeliantės argumentus, kad jai taikoma tik pardavėjo teises ir pareigas reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

16. Pirma, tai, kad atsakovė UAB „EIKA“ faktiÅ¡kai nevykdė darbų, nereiÅ¡kia, kad ji nėra rangovas. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2003.01.01) rangovas privalo, „jeigu jis yra juridinis asmuo, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirti statinio statybos vadovu savo darbuotojÄ arba pasamdyti pagal darbo sutartį statinio statybos vadovu ne savo darbuotojÄ , arba pats vykdyti jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytÄ su statytoju (užsakovu) rangos sutartį“.

Apelianto nurodytas teiginys, kad rangovu buvo UAB „Eikos statyba“, nes statinio statybos vadovas buvo UAB „Eikos statyba“ darbuotojas D. Č., atitinka minėto įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ dėl rangovo teisės pasamdyti pagal darbo sutartį statinio statybos vadovu ne savo darbuotojÄ . Taigi pati savaime aplinkybė, kad statinio darbų vadovu buvo UAB „Eikos statyba“ darbuotojas D. Č., nepaneigia apeliantės, kaip rangovo teisių ir pareigų, kai Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Miesto plėtros departamento leidime vykdyti statybos darbus Nr. 639/GN-150 apeliantė yra nurodyta statybos rangovu.

Pagal Statybos įstatymÄ statytojas, užsakovas gali bÅ«ti ir rangovu.

17. Antra, pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 4 straipsnio 1 punktÄ rangovas turi teisę „konkurso tvarka arba savo nuožiÅ«ra pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis, o pagal 3 punktÄ atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, iÅ¡skyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ ir Å¡io statinio projekto bei Å¡io statinio ekspertizę“. Vadinasi, tai, jog faktiÅ¡kai rangos darbai buvo vykdomi pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. B/E-S/2, sudarytÄ tarp apeliantės UAB „EIKA“ ir UAB „Eikos statyba“ (Tomas III, b.l. 63-77) ir statybos žurnale yra įraÅ¡ytas rangovu UAB „Eikos statyba“, o pastato pamatai (poliai) įrengti rangovo UAB „Geostatyba“, nepaneigia statybos leidžiančiame dokumente įraÅ¡ytų duomenų apie rangovÄ , nes įstatyme yra numatyta galimybė rangovui darbus atlikti pasitelkus kitas įmones, veikiančias statybos rangos srityje.

18. Trečia, Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „STATYBOS DARBAI“ (dokumento redakcija galiojo nuo 2002-09-19 iki 2003-04-04, nuo 2003-04-04 iki 2004-07-27) nurodyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo bÅ«dÄ â€“ rangos, Å«kio ar miÅ¡rų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – Å«kio bÅ«du), statinio statybos valdymo ar kitus bÅ«dus, kurie neprieÅ¡tarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams (7 p.). Jei statybos darbai vykdomi rangos bÅ«du, statytojas (užsakovas) ir rangovas sudaro statybos rangos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (13 p.).

Jeigu statyba vykdoma Å«kio bÅ«du, statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo (užsakovo) darbo jėgÄ , jam priklausančius statybos produktus bei įrenginius (15 p.). Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybÄ Å«kio bÅ«du, jam tenka visos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė (17 p.).

Vadinasi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovė sutartiniais pagrindais prisiėmė statinio rangovo įsipareigojimus.

19. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamoje byloje užsakovas ir teisiÅ¡kai įformintas rangovas sutampa. Apeliantė yra verslininkas, kurio verslas parduoti sukurtÄ statybos bÅ«du nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas numatantis, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ ).

20. Taigi Statybos darbų atlikimas rangovui statybos įmonei yra verslas. Jo atsakomybė, kaip ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino kasacinės instancijos teismas, už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymÄ taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, tai yra be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-371). Nors ieÅ¡kovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, tačiau, kaip jau nurodyta, atsakovė Å¡ioje byloje buvo ir rangovu, privalančiu veikti pagal normas, reguliuojančias rangos teisinius santykius.

21. Apeliantei pardavus jos užsakymu ir rangos darbų organizavo rezultate sukurtÄ statinį P. J., iÅ¡nyko teisinis pagrindas (sutartis) sutartinei atsakomybei kilti, tokiu atveju taikoma deliktinė atsakomybė. IeÅ¡kovė, įsigijusi statinį, turėjo teisę reikÅ¡ti atsakovei reikalavimÄ . AiÅ¡kindamas deliktinės atsakomybės paskirtį kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡ esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo tikisi iÅ¡likti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grÄ Å¾inti asmenį į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų likęs, jei nebÅ«tų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 29 punktas). Deliktinės atsakomybės santykis atsiranda tarp nukentėjusio asmens ir žalÄ padariusio asmens iki žalos padarymo momento nesant teisinio santykio.

22. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje rangos teisinius santykius reguliuojančios normos taikomos tiek, kiek jos numato rangovo pareigas dėl statinio kokybės, nes jos sudaro teisinio tikrumo principo turinį. Dėl senaties termino 23. Apeliantė įrodinėjo, kad turi būti taikoma ieškinio senatis, nes UAB „EIKA“, kaip pardavėjo, suteiktos daikto garantijos terminas buvo pasibaigęs, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę.

24. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo spręsta, jog apeliantė buvo ir statinio rangovas, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ dėl statinio defektų deliktinės atsakomybės pagrindu. Vadinasi, taikoma ne pardavėjo teisinei atsakomybei reikÅ¡mingi senaties terminai, o žalos atlyginimo.

25. Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytÄ motyvÄ , teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pasisakant dėl senaties negalėjo bÅ«ti taikomi CK 6.698 straipsnyje ir Statybos įstatymo 36 straipsnyje (redakcija iki 2016-12-31) numatyti garantiniai terminai.

26. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos.

27. Minėta, ieÅ¡kovė atsakovės atsakomybę kildina iÅ¡ delikto, įrodinėdama teisinio tikrumo principo pažeidimÄ , nes statinys turi defektų, kurių pagal Statybos įstatymÄ ir jį įgyvendinančias STR normas neturėtų bÅ«ti, tai yra savo subjektinių teisių pažeidimÄ grindžia vieÅ¡osios teisės aktų pažeidimu.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde (28 punktas), ginčydama tyčios aplinkybę dėl nuslėptų defektų, pripažino, kad, bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme, pjuvenų sluoksnis statybos metu nepastebėtas. Anot apeliantės, aplinkybę, kad organinės priemaiÅ¡os galėjo likti nepastebėtos, patvirtino ir 2016 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu apklausiama pamatų ir pagrindų specialistė Doc. Dr. D. S..

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes tikroji defektų atsiradimo priežastis ir dėl to atsiradęs žalos faktas paaiÅ¡kėjo pradėjus teisminį ginÄÄ .

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 išaiškino, kad ieškinio senaties taikymo aspektais ne mažiau svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, reikšmingas dėmesys turi būti skiriamas ieškinio senaties termino pradžios momentui nustatyti, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas (25 punktas).

31. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

32. Nagrinėjamoje byloje galima spręsti, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai suvokti defektų atsiradimo aplinkybę galėjo tik atlikus ekspertizę, nes, kaip matyti iÅ¡ teismo proceso eigos, pastangos sužinoti defektų prigimtį nebuvo rezultatyvios, sprendžiant ginÄÄ ikiteismine tvarka. Be kita ko, pati apeliantė pripažino, kad įrengiant pamatus ji nežinojo apie užkastas pjuvenas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai atmesto reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl statybos darbų kokybės 33. Apeliantė įrodinėja, kad byloje esantys statybos darbų žurnalo iÅ¡raÅ¡ai akivaizdžiai paneigia eksperto S. S. teiginius dėl nebuvo rasta jokių įrašų apie pagrindų paruoÅ¡imÄ grindims.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi statybos žurnalo įraÅ¡us, kuriuose yra nurodyta „grindų paruoÅ¡imas betonavimui“, neapraÅ¡ant detaliau kuo pasireiÅ¡kė paruoÅ¡iamieji darbai, sprendžia, kad toks eksperto S. S. apibendrinantis vertinimas yra teisingas. Tokiu atveju teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvÄ , jog yra paneigtas eksperto S. S. nurodytos defektų atsiradimo priežastys statybos žurnale esančiais įraÅ¡ais.

35. Taip pat teisėjų kolegijos vertinumu, aplinkybė, jog S. S. ekspertizės akte teiginys, kad leistinas tik iki 100 mm nuokrypis nuo projektinio įgilinimo, yra remiamasi statybos taisyklėmis, kurios negaliojo ginčo objekto statybos metu, bei yra skirtos kitos rūšies poliu (gręžtiniu, o ne kaltiniu) įrengimui (ST 121895674.100.01.01:2012 „Požeminiu konstrukcijų įrengimo darbai: gręžtiniu poliu įrengimas“ (Ekspertizės akto 17 psl.)), nepaneigia verslininko griežtosios atsakomybės taisyklės, suformuluotos kasacinio teismo praktikoje.

36. Apeliantė įrodinėja, kad atlikti geologiniai tyrimai, pildytas statybos darbu žurnalas, paslepiamųjų darbu patikrinimo aktai, išpildomosios nuotraukos, pastatas pripažintas tinkamu naudoti valstybinės komisijos (Tomas I, b.l. 14-17) patvirtina darbų kokybę. Organinių grunto priemaišų nenustatyta UAB „Geotestus“ 2002 m. atliktų geologinių tyrimų metu.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės nurodyti dokumentai pagrindžia darbų atlikimÄ pagal projektinius sprendinius, bet nepaneigia žalos atsiradimo fakto. BÅ«tent atsakovei, kaip Å¡ios srities profesionalui, yra keliama pareiga pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus pasiekti darbo rezultatÄ , pagal to rezultato specifikÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 40 dalis, numatanti, kad statinio normatyvinė kokybė – statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus reikalavimus). Statinio statybų vadovas pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę, o nagrinėjamoje byloje Statybos rangos sutartį Nr. B/E-S/2, pagal kuriÄ veikė UAB „Eikos statyba“ darbuotojas D. Č., sudarė atsakovė.

38. Apeliantė, minėta, teigia, kad organinės priemaiÅ¡os galėjo likti nepastebėtos, esÄ tai patvirtino posėdžio metu apklausiama pamatų ir pagrindų specialistė Doc. Dr. D. S.. Tačiau už šį neatidumÄ kyla atsakomybė apeliantei, kaip jos verslo rizikos pasekmė (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Apeliantė privalėjo pasidomėti vietovės ypatumais, kurioje kaip rangovas organizavo statybos darbus. Pjuvenų sluoksnis yra žmonių veiklos pasekmė toje vietovėje, kurioje buvo vykdoma Å«kinė veikla.

39. Apeliantė remiasi argumentu, jog Doc. Dr. D. S. 2016 m. birželio 17 d. raÅ¡te Nr. 16-06-17/R-1 nurodoma, kad Å¡iame objekte vadovaujantis darbo projektu galėjo bÅ«ti įrengti trumpesni nei 6,0 m ilgio poliai. Doc. Dr. D. S. konstatavo, kad atsakyti į klausimÄ , ar įrengtų polių ilgis yra pakankamas atlaikyti pastato apkrovas, galima tik po papildomų tyrimų bei jų pagrindu atliktos polių laikomosios galios analizės. Vadinasi, aplinkybės dėl polių pakankamumo turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgus į rastų organinių priemaišų faktÄ , kurių buvimo faktÄ apeliantė galėjo numatyti, jei bÅ«tų buvęs rÅ«pestingas ir pasidomėjęs statybų vietovės specifika.

40. Atsižvelgiant į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir byloje nustatytas aplinkybes pagal ekspertines iÅ¡vadas dėl rastų organinių priemaišų poveikio gruntui, sprendžiama, kad apeliantė paneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl tyčia paslėptų defektų. Tačiau jam kyla pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas.

41. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

42. Eksperto S. S. pateiktame ekspertizės akte Nr. 16-02/02 (bylos priedas – ekspertizės aktas Nr. 16-02-/02) nurodyta, kad visais atvejais atlikus gręžinius viršutiniame sluoksnyje iki 4,3 m gylio buvo rasti piltiniai bei silpni gruntai ir visi šie veiksniai paveikė pamatų konstrukcijos deformacijas bei sienų trūkius, be to, grindų nuosėdžių priežastis – yra nesutankintas pagrindas po grindų konstrukcija ir dėl savaiminio grunto sutankėjimo atsiradusios tuštumos, o sienų trūkių – pasato pamatų deformacijos.

Ekspertizės metu taip pat nustatyta, jog grindų nuosėdžio priežastimi yra grindų įrengimas ant nesutankinto pagrindo ir tuštumų grindų konstrukcijose susiformavimas ir šios priežastys yra nesusijusios su patalpų naudotojų veiksmais. Vadinasi, teismo paskirtas ekspertas aiškiai nurodė priežastį, dėl ko atsirado statinio defektai, pagrįsdamas ekspertinio pobūdžio žiniomis apeliantės organizavimo išdavoje atliktų darbų trūkumus.

43. Byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. (imtinai) Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. S. M. atliko pastato tyrimÄ , kurio metu tyrė galimÄ grunto poveikį pastato defektams ir jų atsiradimo priežastis (b. l. 33-79, II tomas). Tiek eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akto Nr. 13-40, tiek teismo eksperto S. S. ekspertizės akto Nr. 16-02/02 iÅ¡vados, tiek ir UAB „Fugro“ ir UAB „Geotestus“ atlikti žvalgybiniai inžineriniai geologiniai tyrimai patvirtina, kad grindų įrengimo pagrindams buvo panaudotas netankintas piltinis gruntas smulkus pilkai rudas smėlis, kuris turi molio, rusvų medienos pjuvenų bei juosvų organinių medžiagų priemaišų.

44. UAB „Fugro Baltic“ 2012 m. lapkričio mėnesį (atsakovės UAB „EIKA“ pasirinkta įmonė) atliktų žvalgybinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje (1 t. 100 b.l., 2 t. 1-15 b.l.)) buvo užfiksuoti ir nustatyti pastato defektai, o iÅ¡vadose nurodyta, kad „esamus grindų nuosėdžius įtakoja geologiniame pjÅ«vyje didelę dalį užimantys, technogeninės kilmės, organiniai gruntai, kurie negali bÅ«ti naudojami kaip pagrindai statiniams. Siekiant iÅ¡vengti didesnių neigiamų pasekmių, bÅ«tina minėtÄ sluoksnį pakeisti tinkamu kokybiÅ¡kai konstrukcijai arba įrengti polinius pamatukus į stiprius gruntus bei ant jų atremti grindų konstrukcijÄ . Jokie Pastato konstrukciniai elementai negali bÅ«ti atremti į geologiniame pjÅ«vyje vyraujantį technogeninį pjuvenų sluoksnį. Kitu atveju neiÅ¡vengiami didesni nuosėdžiai“.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai pagrindžia statinio defektus dėl apeliantės neteisėtos veikos, pasireiškusios neatsargia kaltės forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

46. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas). Taigi teisę į žalos atlyginimÄ nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalÄ patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

47. Apeliantė įrodinėja, kad nežinodama apie organinį sluoksnį atsakovė objektyviai jokiu bÅ«du negalėjo jos kontroliuoti ir užkirsti kelio jos sukeliamų pasekmių atsiradimui. Anot jos, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti egzistavus nenugalimai jėgai (CK 6.253 straipsnis). Nenugalima jėga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

48. Teisėjų kolegija nurodo, kad užkastas pjuvenų sluoksnis netoli teritorijos, kurioje veikė lentpjūvė, negali būti prilyginimas nenugalimos jėgos apibrėžimui, kuris siejamas su neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos, buvimu. Natūralu, kad veikiant medžio apdirbimo įrenginiams, atsiranda žmonių veiklos rezultato pasekmė – pjuvenos.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad statinio pirkėjui negali bÅ«ti perkeliama apeliantės verslo rizika, nes tai neatitiktų sÄ Å¾iningumo principo (CK 1.5 straipsnis). Kaip jau minėta, apeliantė yra patyręs verslo subjektas, tinklapyje nurodantis, kad yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus. Modernius ir kokybiÅ¡kus sprendimus įmonė klientams siÅ«lo jau daugiau nei dvideÅ¡imt metų.

Taip pat, skelbiant apie įmonę, nurodoma, kad „jai bÅ«dingas domėjimasis naujausiomis technologijomis ir dėmesys klientų poreikiams, ir tai leidžia įmonei EIKA plėtoti pažangius, komfortiÅ¡kus ir energiÅ¡kai efektyvius gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus“ (http://www.eika.lt/apie-mus/). Å ios aplinkybės dėl patirties ir pažangių technologijų leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė prieÅ¡ pradėdamas organizuoti statybos darbus, vystant teritorijÄ , galėjo ir turėjo pasirÅ«pinti vietovės specifikos įvertinamu, todėl atmeta aplinkybes dėl jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Dėl pasirinkto teisių gynimo bÅ«do 50. Apeliantė įrodinėja, kad teismas taikė įstatymuose nenumatytÄ ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dÄ , įpareigodamas atsakovę parengti defektų Å¡alinimo projektÄ , pateikti projektÄ ieÅ¡kovei ir pagal projektÄ atlikti pastato grindų, grindų pagrindų, grunto po grindimis, sienų (pirmo ir antro aukÅ¡tų), lubų, laiptų, pastato lauko nuogrindos ir trinkelių defektų Å¡alinimo darbus. Anot apeliantės, teismo sprendime nėra apraÅ¡omi defektai, nors dėl defektų fakto, jų pobÅ«džio, vietos, apimties yra kilęs ginčas.

51. Pagal CK 6.281 straipsnį priteisdamas žalos atlyginimÄ , teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ už žalÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra (pateikti tos pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktÄ , pataisyti sužalotÄ daiktÄ ir pan.) arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius. Jeigu teismo sprendimas atlyginti žalÄ natÅ«ra neįvykdomas per protingÄ laikÄ , tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ pinigais.

52. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieÅ¡kinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) ir pasirenka teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

53. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pasirinko prioritetu žalos atlyginimÄ natÅ«ra, nes iki galo nėra aiÅ¡kus tikslus ir realus defektų paÅ¡alinimo kainos dydis. Toks teisių gynimo bÅ«das yra teisiÅ¡kai pagrįstas (CK 6.281 straipsnis). Nors apeliantė kritikuoja įpareigojimÄ parengti projektÄ , tačiau pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ projektuotojas, kuris yra specialų iÅ¡silavinimÄ Ä¯gijęs asmuo, privalo vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektÄ . Tokiu atveju, apeliantės abejonės dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo teise, reikalaujant iÅ¡taisyti bet kokius tariamus trÅ«kumus, kurie netgi nėra/nebuvo Å¡ios bylos ginčo objektas, atmetamas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

54. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovės suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas yra leistinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015 nurodė, kad reikalavimas „įpareigoti atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita parengti AikÅ¡telės antro ir trečio aukÅ¡tų betoninių grindų pavirÅ¡iuje atsiradusių defektų Å¡alinimo projektÄ , suderinti jį su ieÅ¡kovu ir atlikti defektų Å¡alinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , suteikti teisę ieÅ¡kovui parengti nurodytÄ projektÄ bei atlikti defektų Å¡alinimo darbus atsakovo lėšomis ir iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas“ yra tinkamas.

55. Å ioje byloje lingvistinis ieÅ¡kinio dalyko iÅ¡reiÅ¡kimas yra panaÅ¡us, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas parengti defektų Å¡alinimo projektÄ ir jį pateikti ieÅ¡kovei, nėra paremtas jokiomis teisės normomis, nes jis atitinka kasacinio teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę dėl teisės suformuluoti ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

56. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1252/2013 nurodyta, kad „ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sÄ skaita parengti prekybos ir paslaugų centro „BIG“ pastato, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, stogo defektų Å¡alinimo projektÄ , suderinti jį su ieÅ¡kovu ir atlikti stogo defektų Å¡alinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, suteikti ieÅ¡kovui teisę Å¡iuos darbus atlikti pačiam ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas“. Tokiu atveju, atsižvelgiant į teismų formuojamÄ praktikÄ (CPK 4 straipsnis), atmetamas apelianto argumentas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), kad jokiomis teisės normomis ar objektyviais byloje esančiais duomenimis nėra paremtas įpareigojimas defektus paÅ¡alinti per 1 metų terminÄ .

57. Apeliantė įrodinėja, kad teismo sprendimo neteisėtumÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ilgalaikiams stebėjimams atlikti ir defektams paÅ¡alinti yra pakankamas 1 metų terminas. Anot apeliantės, teismo posėdžio metu ekspertė Doc. Dr. D. S. paaiÅ¡kino, kad galimi defektai gali bÅ«ti taisomi tik nustačius defektus, jų atsiradimo priežastį, nustačius ar defektai stabilizavosi. S. S. ekspertizės akte, kuriuo remiamasi skundžiamame sprendime, taip pat nurodoma, kad prieÅ¡ atliekant remontÄ , reikia įsitikinti, kad pamatų konstrukcija stabilizavosi, neatsiranda naujų trÅ«kimo vietų ir t.t. Tam yra bÅ«tina vykdyti ilgalaikius stebėjimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo yra sprendžiamas pagal CPK 284 straipsnio nuostatas arba vykdymo procesÄ reglamentuojančias normas.

58. Kita vertus, teismo eksperto doc. dr. S. S. teisminės ekspertizės akte nurodyta, kad taisant defektus bÅ«tina paÅ¡alinti jas sukėlusias priežastis, tai yra paÅ¡alinti nesutankinto grunto įtakÄ ir grindų konstrukcijÄ Ä¯rengti ant tvirto pagrindo. Vadinasi, teismo sprendimo įvykdymo galimybės yra nustatytos. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentÄ , kad teismo sprendime nėra apraÅ¡omi defektai, nors dėl defektų fakto, jų pobÅ«džio, vietos, apimties yra kilęs ginčas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas defektus, rėmėsi teismo eksperto S. S. ekspertizės akto Nr. 16-02/02 iÅ¡vadomis, kurios pakankamai detaliai cituojamos sprendime.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

60. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodinėja ekspertizės akto turinio prieÅ¡taringumo, neteigia, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, bet kritikuoja iÅ¡vadas statybos žurnalo įraÅ¡ais, doc. Dr. D. S. iÅ¡vadomis (Tomas VI b.l. 32-37). Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡ios nutarties 56 punkte nurodyta, kad Doc. Dr. D. S. konstatavo, jog atsakyti į klausimÄ , ar įrengtų polių ilgis yra pakankamas atlaikyti pastato apkrovas, galima tik po papildomų tyrimų bei jų pagrindu atliktos polių laikomosios galios analizės. Be to, ekspertė netyrė nustatyto pjuvenų fakto sÄ sajos su atsiradusiais statinio defektais, tik nurodė, kad organinis sluoksnis dėl dÅ«lėjimo paveikė grunto suslÅ«gimÄ po grindimis, tačiau Å¡is sluoksnis statybos metu galėjo bÅ«ti nepastebėtas.

Vadinasi, jos iÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos tiriamaisiais klausimais ir nepaneigia eksperto S. S. ekspertizės akto Nr. 16-02/02 iÅ¡vadų, bet atitinka vertinamÄ aplinkybę dėl dÅ«lėjimo paveikto grunto suslÅ«gimo po grindimis.

61. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta aplinkybė, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovė UAB „EIKA“ neturi jokių galimybių įvykdyti ieškovės reikalavimus – ištaisyti neapibrėžtus trūkumus. UAB „EIKA“ nevykdo statybos darbų, neturi statybos darbus galinčių atlikti darbuotojų, įrangos.

62. Teisėjų kolegija nurodo, kad esant panaÅ¡ios faktinėms aplinkybėms, apeliantei buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, kuriame ji buvo nurodytas rangovu. Vadinasi, taisydamas defektus, apeliantė gali pasinaudoti tuo pačiu veikimo mechanizmo, kaip ir susikuriant statinį. Dėl nuostolių atlyginimo 63. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimo bÅ«dus. Å io straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iÅ¡ gynybos bÅ«dų yra nuostolių atlyginimas. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia reikalavimÄ taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę.

64. Apeliantė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės praÅ¡ytus nuostolius. Be to, anot apeliantės, teismas priteisė 480 Eur iÅ¡laidų už E. L. akto parengimÄ , nors į bylÄ pateiktame mokėjimo dokumente nurodoma, kad mokėjimas atliktas už E. L. konsultacijas, o ne akto parengimÄ .

65. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, siekdama nustatyti atsiradusius defektus bei jų priežastis, samdė ekspertus, kurie atliko tyrimus. Patirtus nuostolius ieÅ¡kovė įrodinėjo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktomis sÄ skaitomis bei mokėjimo dokumentais. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė patyrė 3 503,60 EUR sumai tiesioginių nuostolių: UAB „Fugro Baltic“ tyrimas, kainavęs 35,04 EUR (iki teismo), UAB „Geotestus“ tyrimas, kainavęs 735,92 EUR (iki teismo), teismo eksperto S. M. ekspertinio pobÅ«džio tyrimas, kainavęs 2 102,64 EUR (iki teismo), antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, už kiurį sumokėta 150,00 EUR, apmokėta 480,00 EUR už teismo eksperto E. L. ekspertizės aktÄ .

66. CK 6.249 straipsnio 4 dalis numato, kad protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, laikytinos nuostoliais.

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės argumentus dėl iÅ¡laidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laidų atlyginimas spręstinas pagal materialiosios teisės nuostatas ir jos turi bÅ«ti priteistos, nepaisant aplinkybės, kad teismas suklydo nurodydamas, jog ieÅ¡kovė sumokėjo už akto parengimÄ , o ne E. L. konsultacijas.

68. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog tariamai defektai pastebėti ne tik ginčo pastate, bet ir šalia ginčo pastato esančiuose kituose pastatuose (Tomas VII, b.l. 172). Apeliantė teigia, kad kitų pastatų (net nenurodant kokių) galimi defektai nėra šios bylos objektas, todėl minėtas teiginys pašalintinas iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu, nes byloje ginčo objektu nebuvo kitų statinių savininkų teisių pažeidimo vertinimas, todėl teisėjų kolegija šalina pirmos instancijos teismo sprendimo argumentus dėl to, kad „iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad defektai pastebėti ne tik ginčo pastate, bet ir šalia ginčo pastato esančiuose kituose pastatuose ir nurodyta, jog taisant defektus yra būtina pašalinti ne tik juos, bet ir defektus sukėlusias priežastis (b. l. 39-46, III tomas)“.

69. Kiti apeliacinio skundo ir atsikirtimo argumentai iÅ¡spręsto bylos teisinio rezultato nekeičia, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl atlikto faktinių aplinkybių vertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v.

Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). AnalogiÅ¡kai teismų pareigÄ motyvuoti priimtÄ sprendimÄ nustatančias procesinės teisės normas savo praktikoje aiÅ¡kina ir taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2009).

70. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, žalos atlyginimÄ teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 71. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 4 704,88 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.

73. Bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsiliepimo raÅ¡ymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 926,70 EUR, advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme, todėl maksimali rekomenduojama parteisti suma už teisines paslaugas yra 1575,39 EUR.

Byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausiai, atsiliepimas į apeliacinį skundÄ parengtas patikslintuose ieÅ¡kiniuose iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamo dydžio. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ apeliantės priteisiama 1575,39 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

74. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, n u t a r ė : apeliantės UAB „EIKA“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB „EIKA“, juridinio asmens kodas 121191079, ieÅ¡kovo UAB „SALMEDA“, juridinio asmens kodas 123500866, naudai 1575,39 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas