2025-05-28 Nr. AB-9409-3-61-3-03112-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1735-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03112-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens R. N. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. N.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Regionų administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimis priimta nagrinėti pareiškėjos J. N. (toliau – ir pareiškėja) skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2023 m. vasario 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-700 (toliau – ir Anketa) ir įpareigoti Skyrių ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis.

2. Pareiškėja skundą grindė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsniu, 36 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad iš Anketos 4 punkto turinio matyti, jog viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – ir Klinikos) Skyriui surašė pranešimą, kuriame nurodė vienašališkais veiksmais nutraukusios ambulatorinės reabilitacijos II paslaugas pareiškėjos sūnui M. N. (toliau – ir Vaikas), kad toks paslaugų nutraukimas nepadarė esminės įtakos Vaiko sveikatos būklei ir, kad rekomenduoja tęsti reabilitacijos paslaugas. Pranešime nėra duomenų apie neva tėvų pažeidžiamas Vaiko teises. Klinikos, vienašališkai nutraukusios reabilitaciją, tikėtina, pažeidė Vaiko teises. Vaiko tėvai nepažeidė jo teisių, todėl Skyrius turėjo atlikti tyrimą ne dėl Vaiko šeimos, o dėl Klinikų veiksmų, tačiau Anketoje nėra tokių duomenų. Anketoje pateikta tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kurią turi ištaisyti atsakovas arba įrodyti, kad 5, 13, 14 ir 15 punktų teiginiai yra teisingi. Anketos 22 punkte pateikti duomenys, jog apie Vaiką buvo renkama informacija iš kitų įstaigų, pažeidžia Įstatymo10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Vaiko teisių konvenciją.

2.1. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad Skyrius nepagrįstai pradėjo procedūrą pagal Klinikų pranešimą tokia apimtimi, nes jame nebuvo informacijos apie tai, kad pareiškėja pažeidžia vaiko teises. Skyrius nepagrįstai rinko informaciją apie vaiko diagnozę iš VšĮ Šeškinės poliklinikos, kuri yra nesusijusi su byla, prašė VšĮ Šeškinės poliklinikos raštą pripažinti netekusiu galios ir pašalinti iš bylos, nesutiko su teismo išvada dėl jo kaip tarpinio pobūdžio dokumento. Dėl Anketos 5 punkte pateiktos informacijos pareiškėja paaiškino, kad tokia data vaiko situacija nebuvo vertinta, o dėl Anketos 13, 14 ir 15 punktuose nurodytos informacijos – atsakovo specialistė neprašė susitikti su vaiku, niekas nepageidavo vykti į vaiko gyvenamąją vietą.

3. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Skyriuje 2023 m. sausio 17 d. gautas Klinikų 2023 m. sausio 16 raštas Nr. SR-333 (reg. Nr. 1VTP-189) „Dėl informacijos apie M. N.“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, jog Klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje Vaikui nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 10 d. pagal sudarytą individualią medicininės reabilitacijos programą turėjo būti teikiamos ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos, tačiau dėl jo įstatyminės atstovės (mamos) veiksmų, nesuderinamų su protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartu bei jai atsisakant Klinikose nustatytos vidaus tvarkos, Vaikui teiktos ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos turėjo būti nutrauktos (paslaugos buvo teikiamos tik iki 2022 m. gruodžio 21 d.). Klinikos, siekdamos įgyvendinti vaiko teisę į sveikatą bei veikdamos geriausių vaiko interesų prioriteto principu, pranešė išdavusios siuntimą e-sveikatos portale, su kuriuo ambulatorinės reabilitacijos paslaugos vaikui gali būti teikiamos (tęsiamos) kitoje vaiko atstovų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pranešime Klinikos prašė įvertinti susidariusią vaiko situaciją bei, esant pagrindams, priimti reikiamus sprendimus, užtikrinančius vaiko interesų įgyvendinimą.

3.2. Tarnyba ar jos teritorinis skyrius pagal Įstatymo 36 straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu, (toliau – ir Nuostatai) gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgus į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs nurodytus veiksmus Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Jeigu Tarnyba ar jos galiotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Įstatyme bei Nuostatuose nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja Tarnybos ir jos teritorinių skyrių specialistus operatyviai reaguoti į gaunamus pranešimus, surinkti objektyvią informaciją apie šeimą, jos narius, ištirti vaiko gyvenimo sąlygas, išklausyti vaiko nuomonę ir, įvertinus surinktą informaciją, nedelsiant imtis atitinkamų vaiko teisių apsaugos priemonių.

3.3. Reaguojant į Pranešimą, Skyriaus atstovas 2023 m. sausio 18 d. telefonu susisiekė su pareiškėja, tačiau ji nesudarė galimybių susitikti su Vaiku, todėl nebuvo įvertinta vaiko gyvenamoji aplinka. Pareiškėjai nesudarius galimybių lankytis šeimos namuose bei pabendrauti su vaiku, 2023 m. sausio 19 d. šeimos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas registruotas laiškas (reg. Nr. 1SD-878), kuriame pateikta informacija apie specialistų veiksmus gavus Pranešimą. Pareiškėja pokalbio metu teigė neturinti laiko susitikti pokalbiui, Vaiko tėvas taip pat negalėjo susitikti, pareiškėja nesutiko pateikti tėvo kontaktinių duomenų. Jai buvo pacituotas Klinikų Pranešimas, ji nesuprato, kodėl turi bendrauti su vaiko teisių apsaugos specialistais. Pareiškėja sutiko, kad dalis Pranešimo yra teisinga.

3.4. Pareiškėja 2023 m. sausio 19 d. paskambino vyriausiajai specialistei tikslu pasitikslinti apie tolimesnius specialistų veiksmus. Pareiškėjai pranešta, kad bus teikiama užklausa į ugdymosi įstaigą, paaiškintos visos aplinkybės dėl susiklosčiusios situacijos. 2023 m. sausio 24 d. buvo susisiekta su Vaiko tėvu, kuris nurodė negalintis kalbėtis, nes vairavo automobilį ir patikino, kad galės kalbėti po 2 valandų, tačiau perskambinus nurodytu laiku neatsiliepė, atsiuntė SMS žinutę „perskambinsiu“, tačiau neperskambino. Atlikus visus teisės aktuose numatytus veiksmus ir įvertinus Vaiko situaciją, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, (toliau – ir Aprašas) buvo užpildyta Anketa – Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

3.5. Skyrius, vadovaudamasis Aprašo 15 punktu, 2023 m. sausio 19 raštu Nr. 1SD-865 kreipėsi į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių, siekdamas išsiaiškinti, kurioje gydymo įstaigoje registruotas Vaikas. Skyrius 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1SD-873 kreipėsi į Klinikas, siekdamas išsiaiškinti, ar Vaikui užtikrinama reabilitacija kitoje įstaigoje. 2023 m. sausio 20 d. gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas, reg. Nr. 1GD-1531, kuriame nurodyta, kad Vaikas yra prisirašęs prie VšĮ Šeškinės poliklinikos. Skyrius 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SD-1103 kreipėsi į VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorių, siekdamas išsiaiškinti, ar Vaiko įstatyminiai atstovai užtikrina Vaiko gydymąsi ir, ar jam buvo teiktos tęstinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos įstaigoje.

3.6. Atsakovas vadovavosi teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigą – reagavo į pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo bei atliko vaiko situacijos vertinimą. Skyriaus specialistų veiksmai buvo teisėti, jie atliko savo darbo funkcijas (Įstatymo 36 str.), vadovavosi geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu, laikėsi teisės aktuose numatytų procedūrų priimant sprendimą dėl nepilnamečio Vaiko interesų užtikrinimo bei apie tai tinkamai pranešė Vaiko tėvams.

4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad Anketos 5 punkte pateikta informacija yra iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) – vaiko situacija buvo vertinama pagal ugdymo įstaigos pranešimą. Pranešimas buvo susijęs su pareiškėjos sūnumi S., tačiau situacija vertinama dėl abiejų pareiškėjos vaikų. Negalėjo būti taip, kad specialistė neprašė susitikti su vaiku, nes tai privaloma procedūra vertinant vaiko situaciją. Nors pareiškėja nesutinka su Anketos 5, 13, 14 ir 15 punktų teiginiais, Anketos 19 punkto ji neskundžia. Anketa jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, nes nenustatyti Vaiko teisių pažeidimai. Situacijos vertinimas baigtas, Anketa bus priduota į archyvą, nebenaudojama, nebent būtų gauta nauja informacija apie Vaiką.

5. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tokiu pačiu būdu, kaip ir pareiškėjai, kito procesinių dokumentų įteikimo adreso nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, todėl laikytina, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino pareiškėjos J. N. skundą iš dalies, t. y. panaikino Skyriaus Anketą, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjos naudai jos sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Skyriuje gautas Klinikų Pranešimas, kuriame nurodyta, kad Klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 10 d. pagal sudarytą individualią medicininės reabilitacijos programą Vaikui turėjo būti teikiamos ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos, tačiau dėl jo įstatyminės atstovės (mamos) veiksmų, nesuderinamų su protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartu bei jai atsisakant laikytis Klinikose nustatytos vidaus tvarkos, Vaikui teiktos ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos turėjo būti nutrauktos (paslaugos buvo teikiamos tik iki 2022 m. gruodžio 21 d.). Pranešime nurodoma, kad Klinikos išdavė siuntimą e-sveikatos portale, su kuriuo ambulatorinės reabilitacijos paslaugos vaikui gali būti teikiamos (tęsiamos) kitoje vaiko atstovų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir teigiama, kad reabilitacijos paslaugų nutraukimas neturėjo reikšmingos įtakos vaiko sveikatos būklei, tačiau rekomenduojama tęsti reabilitacijos paslaugas. Pranešime Klinikos prašė įvertinti susidariusią vaiko situaciją bei, esant pagrindams, priimti reikiamus sprendimus, užtikrinančius vaiko interesų įgyvendinimą.

7.2. Skyrius 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1SD-873 paprašė Klinikų, esant galimybei, patikslinti, ar vaikui užtikrinama reabilitacija kitoje (-ose) sveikatos įstaigoje (-ose) bei kitą su Vaiku susijusią reikšmingą informaciją, jei Klinikos tokią turi. Klinikos 2023 m. sausio 27 d. rašte Nr. R-607 nurodė, kad e-sveikatos portale išduotas siuntimas, su kuriuo ambulatorinės sveikatos reabilitacijos paslaugos vaikui galėjo būti tęsiamos kitoje vaiko atstovų pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir pranešė apie tai informacijos neturinčios.

7.3. Skyrius 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1SD-865 kreipėsi į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorių, prašydama pateikti informaciją apie tai, kurioje gydymo įstaigoje registruotas Vaikas. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2023 m. sausio 19 d. rašte Nr. A1-425 nurodė, kad Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis Vaikas prisirašęs prie VšĮ Šeškinės poliklinikos ir pasiūlė kreiptis į ją dėl detalios informacijos.

7.4. Skyrius 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SD-1103 kreipėsi į VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorių, prašydamas pateikti informaciją, ar Vaiko įstatyminiai atstovai užtikrina vaiko gydymąsi ir, ar jam buvo teiktos tęstinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos įstaigoje. VšĮ Šeškinės poliklinika 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. 5R-180-(1.9) pateikė 2023 m. sausio 31 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą ir 2023 m. sausio 27 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, kad Vaikas reguliariai konsultuojamas Šeškinės PSC specialistų, vykdo suteiktas rekomendacijas.

7.5. Skyrius, įvertinęs Vaiko situaciją, surašė Anketą, kurios 5 punkte nurodyta „SPIS duomenimis 2020.05.11 vertinta vaiko situacija, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta“; 13 punkte – „Su vaiko motina 2023-01-18 apie 15.42 val. bendrauta telefonu, moteris nesudarė galimybės susitikti su vaiku“; 14 punkte – „vaiko motina nesutiko priimti specialistų gyvenamojoje vietoje“; 15 punkte – „vaiko motina nesutiko priimti specialistų gyvenamojoje vietoje“; 19 punkte – (duomenys neskelbtini)“.

7.6. Anketos 30 punkte konstatuota, kad vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Anketą Skyrius 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. 1SD-1421 išsiuntė susipažinti Vaiko tėvams – pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, prašė ją pasirašyti ir atsiųsti Skyriui.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo, Aprašo nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad Tarnyba, gavusi Klinikų Pranešimą apie galimai pažeistas Vaiko teises, turėjo pareigą pradėti jį nagrinėti, tai šiuo atveju ir atliko. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Vaiko tėvai nepažeidė Vaiko teisių, nes būtent tai ir yra konstatuota Anketos 30 punkte. Teismas pabrėžė, kad tokią išvadą Tarnyba galėjo padaryti pagal procedūros metu galiojusių teisės aktų nuostatas ne gavusi Klinikų Pranešimą, o tik įvertinusi Vaiko situaciją ir priėmusi sprendimą – šiuo atveju – Anketą.

9. Dėl Anketos 5, 13, 14 ir 15 punktuose pateiktos informacijos teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir nustatė, kad Anketos 5 punkte nurodyta informacija, jog 2020 m. gegužės 11 d. vertinta vaiko situacija ir vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, yra susijusi ne su pareiškėjos sūnumi M. N., o su jos sūnumi S. N.. Aptaręs Aprašo 1 punktą, teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą vertinti būtent situaciją, susijusią su galimai pažeistomis M. N. teisėmis ir, kaip matyti, tai ir darė, todėl tuo atveju, jeigu SPIS nebuvo duomenų apie ankstesnius M. N. situacijos vertinimus, tai turėjo būti ir nurodyta Anketos 5 punkte. Teismas Anketos 5 punkte nurodytą informaciją pripažino neatitinkančia tikrovės, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas 2020 m. gegužės 11 d. būtų vertinęs Vaiko situaciją.

10. Nors Anketos 19 punkte išsamiai aprašytas 2023 m. sausio 18 d. 15.42 val. vykęs atsakovo specialistės pokalbis su pareiškėja, tačiau teismas nustatė, kad pokalbio metu pareiškėjai nebuvo pasiūlyta sudaryti galimybę susitikti su vaiku ir priimti specialistus gyvenamojoje vietoje. Atsakovui nepateikus jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta sudaryti galimybę susitikti su vaiku ir priimti specialistus gyvenamojoje vietoje, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Anketos 13–15 punktuose nurodyta informacija, jog pareiškėja nesudarė galimybės susitikti su vaiku ir priimti specialistų gyvenamojoje vietoje, atitinka tikrovę.

11. Nustatęs, kad Anketos 5, 13–15 punktuose nurodyta neteisinga informacija, teismas nusprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Vaiko situacijos vertinimas nagrinėjamu atveju atliktas netinkamai, t. y. neatitinka Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatų, o Anketa, užpildyta nesilaikant Aprašo 4 punkto reikalavimų, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

12. Teismas tenkino pareiškėjos skundo dalį, panaikino Anketą, tačiau netenkino išvestinio pareiškėjos reikalavimo, kuriuo ji prašė įpareigoti Skyrių ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, panaikinus Anketą, kartu panaikinami ir Anketos 5, 13, 14, 15 punktai. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 30 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio.

III. 13. Atsakovas Skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinta Skyriaus Anketa, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Dėl Vaiko situacijos vertinimo anketos pagal 2020 m. gegužės 11 d. pranešimą apie galimą Vaiko teisių pažeidimą ir to fakto pažymėjimą Anketos 5 punkte, paaiškinta, jog šios aplinkybės buvo detalizuotos teismo posėdžio metu: Skyriuje 2020 m. gegužės 11 d. buvo gautas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštas kartu su uždarosios akcinės bendrovės „Pažinimo medis“ (toliau – ir Mokykla) pranešimu dėl mažamečio S. N. (Vaiko brolio), (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pranešimą bei vertinant mažamečio S. N. situaciją paaiškėjo, kad mažamečiui M. N., tikėtina, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), teisme atsakovo atstovas paaiškino, kad Vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas. Buvo atlikti 2 vaiko situacijos vertinimai – M. ir S., todėl prie bylos pridėtina vaiko M. situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-122, anketos vertinimo pradžios data – 2020 m. gegužės 11 d., užbaigimo data – 2021 m. sausio 21 d. Teismas neteisingai konstatavo, kad buvo atliktas tik Vaiko brolio S. vaiko situacijos vertinimas. Teismo posėdžio garso įrašas pagrindžia, kad buvo vertinta abiejų vaikų situacija, tačiau teismas nebuvo aktyvus ir neįpareigojo atsakovo pateikti papildomų įrodymų dėl 2020 m. gegužės 11 d. atlikto vaiko situacijos vertinimo.

14.2. Dėl Anketos 13, 14, 15 punktuose pateiktos informacijos, pakartojus atsiliepime į skundą nurodytą teisinį reguliavimą, įprastai tokioje situacijoje atliekamus veiksmus (susitinkama ir bendraujama gyvo susitikimo metu, bendraujama kitoje patalpoje, vaiko įstatyminiams atstovams esant šalia), pažymėta, kad su Vaiko motina bendrauta telefonu, ji nesiekė, nesutiko susitikti su Skyriaus specialistais, nesudarė galimybės atsakovo specialistams susitikti su vaiku. Tai pažymėta Anketos 13, 14, 15 punktuose. Teismo išvada šiuo aspektu, grindžiama Anketos 19 punktu, yra nepakankamai motyvuota, nes atsakovas neturėjo pareigos Anketoje dubliuoti informacijos, o teismas nenurodė tam teisinio pagrindo. Aptarus Aprašo 5, 6 punktus, pabrėžus, jog Anketos 13, 14 ir 15 punktai yra informacinio pobūdžio (pateikiama bendro pobūdžio informacija apie susitikimą su vaiku ir neįvykusio susitikimo priežastys), teigiama, jog Skyriaus specialistai lankėsi Vaiko tėvų namuose, tačiau durų jiems niekas neatidarė, paliko informacinį pranešimą (Anketos 19 p.), be kita ko, išsiuntė registruotą laišką, vadinasi atlikti aktyvūs veiksmai.

14.3. Nei Įstatymas, nei Aprašas nenumato, kad nepabendravus su vaiku, turi būti stabdomas vaiko situacijos vertinimas ar naikinama Vaiko situacijos vertinimo anketa. Egzistuoja atvejai, kuomet su vaiku pabendrauti neįmanoma, tokiais atvejais atsakovas apie pagalbos šeimai poreikį sprendžia iš papildomai surinktos informacijos visumos. Anketos 17, 18, 20 punktuose yra pakankamai informacijos, jog Skyrius tinkamai atliko savo pareigas, informuodamas Vaiko tėvus apie Skyriaus teisę pabendrauti su Vaiku.

14.4. Teismo sprendimas neatitinka Rekomenduojamų teismo procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), nes teismas apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais, išvadas grindė vienu sakiniu, nedetalizuodamas įrodymų. Anketoje aiškiai matomas Vaiko tėvų nenoras bendrauti su atsakovu.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad:

16.1. Teismas 2024 m. lapkričio 7 d. suformavo vieną bendrą teismo šaukimą pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kurio jis negavo. Byla išnagrinėta 2024 m. lapkričio 26 d. nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, nurodė išsiųsti šaukimus pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui byloje esančiu jų gyvenamosios vietos adresu, taip pat apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti viešo paskelbimo būdu, bylą skiriant nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. sausio 21 d. 13.15 val. Teismas pripažino, kad 2024 m. lapkričio 26 d. bylą išnagrinėjo neteisėtai. Byla dar kartą išnagrinėta 2025 m. sausio 21 d. nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui, jam nežinant apie paskirtą teismo posėdį.

16.2. Aptarus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį bei jį aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnio 5 dalį, teigiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą 2024 m. gruodžio 17 d. 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodoma, kad administracinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas, tačiau nėra duomenų apie administracinės bylos sustabdymą (ABTĮ 100, 102, 109 str.). Kadangi nebuvo priimta nutartis dėl bylos sustabdymo, nebuvo galimas ir bylos atnaujinimas.

16.3. Bylos duomenys rodo, kad teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva ir nebuvo pakankamai rūpestingas užtikrinti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laiku ir tinkamai būtų informuotas apie teismo posėdžius. Teismas neišnaudojo lengvai prieinamų protingų priemonių: nepasidomėjo trečiojo suinteresuoto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, darbovietės kontaktais ir nesivadovavo teisės aktais ir teismų praktika. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesislapsto, gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirba, taigi teismas neturėjo jokio protingo ir teisėto pagrindo apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti viešo paskelbimo būdu. Asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudotinas tik tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas. Šioje byloje teismas viešą paskelbimo būdą panaudojo neįsitikinęs, kad trečiojo suinteresuoto asmens kitas adresas negali būti nustatytas, buvo nepagrįstai pasyvus užtikrinant tinkamą trečiojo suinteresuoto asmens informavimą. Teismas, priėmęs sprendimą dėl viešo paskelbimo, nepagrįstai ir neteisėtai sumenkino trečiojo suinteresuoto asmens reputaciją, pažeidė jo garbę ir orumą.

16.4. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas, gavęs pranešimą apie tikėtina pažeistas Vaiko teises, turėjo pareigą pradėti jį nagrinėti ir vertinti Vaiko situaciją bei priimti skundžiamą sprendimą – Anketą. Sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, tačiau neatskleista bylos esmė ir nepateikti tinkami motyvai. Todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti.

17. Atsakovas Skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas ėmėsi visų įmanomų būdų informuoti bylos šalis ir joje dalyvaujančius asmenis apie teismo procesą: pranešimai pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsti paštu, jų nurodytais adresais, apie posėdžius buvo informuojama elektroninėje teismų sistemoje EPP, o taip pat paskelbiant informaciją apie posėdžio datą ir laiką viešojo paskelbimo būdu, taigi išnaudojant visas galimybes šalis informuoti apie posėdį. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra vienos šeimos nariai (Tarnyba neturi informacijos apie Vaiko tėvo ir motinos gyvenimą skyrium), būtent jų pareiga yra pateikti teismui visus aktualius gyvenamosios vietos / siunčiamos korespondencijos adresus. Tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo naudojasi EPP sistema, vadinasi privalėjo domėtis bylos eiga ir posėdžio datos, tikėtina, nežinojo vien tik dėl savo neaktyvių veiksmų. 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje byla nebuvo išnagrinėta. Šiame posėdyje Tarnybos atstovas pateikė informaciją apie tai, kokie procedūriniai veiksmai atliekami vertinant Vaiko situaciją. Teismas 2025 m. sausio 21 d. posėdžio metu nagrinėjo visus pareiškėjos pateiktus prašymus. Teismo posėdžio metu pareiškėjos elgesys (be kita ko, aktyvus piktinimasis dėl viešo paskelbimo būdo) leidžia prieiti prie išvados, kad ji, tikėtina, buvo informavusi savo sutuoktinį apie teismo posėdį, bet dėl jo nenoro dalyvauti teismo posėdyje ir jį vilkinti, trečiasis suinteresuotas asmuo neatvyko į teismo posėdį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-700 teisėtumo ir pagrįstumo bei susijusių reikalavimų, t. y. įpareigoti ištaisyti Anketos 5, 13, 14, 15 punktuose esančius tikrovės neatitinkančius duomenis.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies nustatęs, jog Anketoje esama tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl kurios Vaiko situacijos vertinimas negali būti pripažintas tinkamai atliktu, o Anketa negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgęs į įrodymus, pateiktus tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu, o skundžiamas sprendimas prieštarauja vaiko situacijos vertinimą reguliuojantiems teisės aktams. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog byla išnagrinėta trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant ir nežinant apie paskirtą teismo posėdį.

22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Sprendimo negaliojimo pagrindu, be kita ko, yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.).

24. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

25. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

26. ABTĮ 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą).

27. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti R. N., išsiųsti jam pareiškėjos skundą ir pasiūlyti per 14 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimą ir visus su ginču susijusius dokumentus (I t., b. l. 91–92). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. lydraštis (I t., b. l.

94) patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis, pareiškėjos skundas bei informacinis pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo siųstas atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos skundą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. lydraštis (I t., b. l. 167), pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. lydraštis (I t., b. l. 168), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties nuorašas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. lydraštis (I t., b. l. 180).

Administracinė byla išnagrinėta teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 26 d. nedalyvaujant pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kadangi teismo šaukimai siųsti jų nurodytos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) grįžo neįteikti, nurodžius, kad neatsiėmė pašte. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. gruodžio 17 d. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi atnaujintas administracinės bylos nagrinėjimas, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę būti išklausytai ir tinkamą pranešimą apie teismo posėdį.

Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nurodė pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui šaukimus siųsti byloje esančiu jų gyvenamosios vietos adresu, taip pat apie teismo posėdžio vietą ir laiką (2025 m. sausio 21 d. 13.15 val.) pranešti viešo paskelbimo būdu. Trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimas ir 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis R. N. taip pat išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini) (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 3 d. lydraštis (II t., b. l. 11).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismo siųsti dokumentai (be kita ko, pareiškėjos skundas, teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis, atsakovo atsiliepimas, skundžiamas sprendimas) nepasiekė adresato (trečiojo suinteresuoto asmens R. N.), todėl sprendžia, kad minėti dokumentai įteikti, trečiasis suinteresuotas asmuo su jais susipažino, žinojo apie savo procesinę padėtį byloje bei visas iš to kylančias jo teises ir pareigas byloje, o taip pat apie pareigą pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui neinformavus teismo apie pasikeitusią jo deklaruotą gyvenamąją vietą, teismas pagrįstai jam procesinius dokumentus siuntė paskutiniu teismui žinomu adresu (duomenys neskelbtini) (ABTĮ 76 str. 1 d.), todėl atmestini trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos domėtis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, darbovietės kontaktais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad anksčiau trečiajam suinteresuotam asmeniui siųstas šaukimas byloje esančiu jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) grįžo neįteiktas, nurodžius, kad neatsiėmė pašte, įvertinusi tai, jog, be kita ko, siekiant užtikrinti tinkamą pranešimą apie teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, prieina prie išvados, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas papildomai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešė viešo paskelbimo būdu, nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šiuo atveju neegzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą, nesant duomenų apie administracinės bylos sustabdymą (ABTĮ 100, 102, 109 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 81 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip jau buvo minėta, teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi atnaujintas administracinės bylos nagrinėjimas, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę būti išklausytai ir tinkamą pranešimą apie teismo posėdį. Pareiškėja dalyvavo teismo 2025 m. sausio 21 d. posėdyje, teikė procesinius prašymus bei paaiškinimus, kuriuos teismas išnagrinėjo priimdamas dėl jų procesinius sprendimus bei skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentas, jog neatskleista bylos esmė ir nepateikti tinkami motyvai, todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti yra deklaratyvaus pobūdžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vien dėl to, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, kad jo neatvykimas į pirmosios instancijos teismo posėdį turėtų lemti pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.

31. Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reguliuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, jos fakultatyvių protokolų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (Įstatymo 1 str.).

32. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

33. Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas). Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją: 1) pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) I–V skyrius. Jei yra aplinkybės, nurodytos Aprašo 6 punkte, pildomas ne Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) II skyrius, o Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) priedas; 2) įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VI skyrių, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 26 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte); 3) nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte; 4) užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) dalis (Aprašo 10 p.). Jei dėl objektyvių priežasčių vaiko nuomonės dėl situacijos, susijusios su galimais vaiko teisių pažeidimais, išklausyti neįmanoma (sunki vaiko sveikatos būklė, dėl trauminės patirties vaikas nekalba ir pan.), vaiko situacija vertinama neišklausius vaiko nuomonės, siekiant kuo skubiau užtikrinti vaikui saugią aplinką ir inicijuoti pagalbos teikimą (Aprašo 17 p.). Aprašo 19.3 punkte nustatyta, jog atlikus vaiko situacijos vertinimą, gali būti nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

34. Taigi, teisinis reguliavimas ir byloje nustatytos aplinkybės (žr. nutarties 7 p.) patvirtina, kad Tarnyba, gavusi Klinikų Pranešimą apie, tikėtina, pažeidžiamas Vaiko teises, privalėjo pradėti jį nagrinėti, įvertinti Vaiko situaciją pagal procedūrą reguliuojančias Aprašo nuostatas ir priimti procedūrą užbaigiantį sprendimą – Anketą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nenustatė Vaiko teisių pažeidimų.

35. Pirmosios instancijos teismas panaikino Anketą dėl jos neatitikties Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies, Aprašo 4 punkto reikalavimams. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti.

36. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

37. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Anketa yra pagrįsta ir teisėta, vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl konkrečių Anketos punktų, ir padarė išvadą, kad Anketos 5 punkte nurodyta informacija, jog 2020 m. gegužės 11 d. vertinta vaiko situacija ir vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, yra susijusi ne su pareiškėjos sūnumi M. N., o su jos sūnumi S. N.. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas turėjo pareigą vertinti būtent situaciją, susijusią su galimai pažeistomis M. N. teisėmis, todėl Anketos 5 punkte nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas 2020 m. gegužės 11 d. būtų vertinęs M. N. situaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ginčija, kartu pateikdamas savo poziciją patvirtinančius įrodymus.

38. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

39. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2021 m. sausio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122, kuri, anot atsakovo, patvirtina, jog Vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas pagal 2020 m. gegužės 11 d. gautą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pranešimą. Kadangi šio dokumento pridėjimo prie bylos medžiagos poreikis atsirado vėliau, pareiškėjai dokumento turinys žinomas (2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas aptarė jo pagrindą ir išvadą), pasirengimo bylą nagrinėti apeliacinėje instancijoje stadijoje jis išsiųstas proceso šalims (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. lydraštis (II t., b. l. 48–49) kartu su atsakovo apeliaciniu skundu, taigi nėra procesinė staigmena, šis dokumentas pridedamas prie bylos.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą joje esančių duomenų ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Anketos 5 punkto yra nepagrįsta. Pažymėtina, jog Aprašo 1 priedu patvirtintos Vaiko situacijos vertinimo anketos formos 5 punktas reikalauja nurodyti, ar anksčiau buvo nustatyti vaiko, kurio situacijos vertinimas atliekamas, teisių pažeidimai, taip pat jo brolių ir (ar) seserų teisių pažeidimai, kuriuos padarė vaiko atstovas (-ai) pagal įstatymą, užpildant laukelį informacija kada, kokie vaiko teisių pažeidimai ir kam (vardas ir pavardė) nustatyti. Anketos 5 punktas užpildytas taip: „Spis duomenimis 2020.05.11 vertinta vaiko situacija, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta“. 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 1.00.13–1.03.15 min.) atsakovo atstovas nurodė apeliaciniame skunde kartojamus argumentus, susijusius su Anketos 5 punkte pateikta informacija iš SPIS, vertinta abiejų pareiškėjos vaikų situaciją pagal Mokyklos pranešimą, atliktais dviem (M. ir S.) vaiko situacijos vertinimais, tai patvirtina tiek skundžiamo teismo sprendimo turinys (dalis dėl teismo posėdyje teiktų atsakovo atstovo paaiškinimų), tiek teismo posėdžio garso įrašas, tiek byloje esantis atsakovo 2023 m. kovo mėn. raštas pareiškėjai, kuriuo atsakoma į jos 2023 m. vasario 9 d. prašymą pateikti visą, nagrinėjimo metu gautą informaciją apie M. N. (I t., b. l. 126–128), tiek prie bylos pridėta vaiko M. situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-122. Taigi, darytina išvada, kad Anketos 5 punkte pateikta informacija atitinka tikrovę.

41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą dėl Anketos 13–15 punktų, pažymi, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (dėl įprastų tokioje situacijoje atliekamų veiksmų, Skyriaus specialistų atliktų aktyvių veiksmų (su Vaiko motina bendravo telefonu, lankėsi Vaiko tėvų namuose, tačiau durų jiems niekas neatidarė, paliko informacinį pranešimą išsiuntė registruotą laišką) Anketoje aiškiai matomas Vaiko tėvų nenoras bendrauti su atsakovu) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pokalbio metu, kurio turinys atspindėtas Anketos 19 punkte, pareiškėjai nebuvo pasiūlyta sudaryti galimybę susitikti su vaiku ir priimti specialistus gyvenamojoje vietoje. Atsakovui nepateikus jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta sudaryti galimybę atsakovui susitikti su Vaiku ir priimti specialistus gyvenamojoje vietoje, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Anketos 13–15 punktuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės.

42. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis, iš esmės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo priimta Anketa nėra teisėta ir pagrįsta.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Anketos nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (išskyrus nepagrįstais pripažintus motyvus dėl Anketos 5 punkto), o apeliaciniai skundai atmetami.

44. Atmetus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens R. N. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė