2024-11-13 Nr. AB-16657-3-61-3-00114-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-145-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00114-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovės (toliau – ir AB) „Grigeo“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 21R-953 (AG-876/04-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. spalio 16 d. raštą „Dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymo“ panaikinti (toliau – ir Raštas) (arba) pakeisti 2020 m. birželio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-21 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2020 m. gruodžio 14 d. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rašto atmestas kaip nepagrįstas.

2.2. Pareiškėjas yra vienas iš Grigiškių tvenkinio (toliau - Tvenkinys) naudotojų. Pagrindiniai naudotojai – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hidromodulis“ ir pareiškėjas. 2020 m. vasario 4 d. buvo atliktas neplaninis UAB „Hidromodulis“ priklausančios hidroelektrinės ir naudojamo Tvenkinio patikrinimas, kurio metu buvo surašytas 2020 m. vasario 14 d. Patikrinimo aktas Nr. PA67-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2.3. Privalomajame nurodyme nustatyta, kad pareiškėjas nenaudojo priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą, taip pat iki šiol nederino priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą su Departamentu. Vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33, (toliau – ir Tipinės taisyklės) 7 punktu bei jų priedo 36 punktu ir Grigiškių tvenkinio ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95 „Dėl Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 34 punktu, Bendrovei buvo duotas Privalomasis nurodymas parengti priemonių prieš Tvenkinio užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą (toliau – ir Planas) ir jį pateikti Departamentui suderinti.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 120-SK/2020-161 pateikė skundą Departamento vadovui, kuriuo prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą, tačiau Departamentas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-11206 nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti ir paliko Privalomąjį nurodymą nepakeistą.

2.5. Pareiškėjas, nors ir manydamas, kad Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, nusprendė Departamento sprendimo neskųsti, geranoriškai įgyvendinti Privalomąjį nurodymą ir parengti Planą, taip pat 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 120-SK/2020-175 prašė tokiems veiksmams atlikti nustatytą terminą pratęsti, kad galėtų tinkamai įvykdyti Privalomuoju nurodymu nustatytą įpareigojimą, tačiau Departamentas 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (18.3)-AD5-12148 pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti.

2.6. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio Planui parengti reikalingos specifinės žinios ir patirtis, o pareiškėjas neturi reikalingų žmogiškųjų resursų, pareiškėjas nedelsdamas pradėjo ieškoti specialistų iš išorės taip pat 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 120-S/2020-178 prašė Departamento nukreipti ir pateikti išaiškinimą, kokiomis metodikomis vadovaujantis reikalinga parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą, kokia turėtų būti plano struktūra ir kas konkrečiai plane turi būti numatyta.

2.7. Iš 2020 m. rugpjūčio 17 d. Departamento atsakymo pareiškėjas suprato, kad jis turi ne tik parengti planą, bet ir jį įgyvendinti, t. y. išvalyti tvenkinį. Pareiškėjui sprendžiant, kas, kada ir kaip galėtų parengti Planą, aiškinantis, kokie reikalavimai taikomi tokiam parengtinam dokumentui, atsitiktinai tapo žinoma, kad dėl analogiško privalomojo nurodymo vyksta ginčas teisme. Pareiškėjas sužinojo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iškelta ir yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Hidromodulis“ skundą dėl sprendimo panaikinimo (administracinės bylos Nr. eI3-676-1047/2021 (ankstesnis bylos Nr. eI3-4044-1047/2020)). Bendrovei susisiekus su UAB „Hidromodulis“, 2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas gavo 2020 m. gegužės 13 d. UAB „Hidromodulis“ duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19, iš kurio paaiškėjo, kad šis nurodymas susijęs ne su žuvitakio įrengimu, kaip anksčiau manė pareiškėjas, bet su įpareigojimu UAB „Hidromodulis“ iki 2020 m. birželio 13 d. parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. faktui, kad buvo duotas analogiškas privalomasis nurodymas kitam Tvenkinio naudotojui, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ) 25 straipsnio 8 dalimi, pateikė prašymą panaikinti (arba pakeisti) Privalomąjį nurodymą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

2.8. 2020 m. spalio 19 d. buvo gautas Raštas, kuriuo pareikštas prašymas buvo netenkintas. Raštas buvo apskųstas Komisijai kuri priėmė Sprendimą ir pareiškėjo skundą dėl Rašto atmėtė kaip nepagrįstą.

2.9. Komisija, priimdama Sprendimą, nepagrįstai sutapatino Patikrinimo aktą ir duotą Privalomąjį nurodymą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pats turėjo imtis aktyvių veiksmų ir tik gavusi Privalomąjį nurodymą iš karto kreiptis į kitą juridinį asmenį ir išsiaiškinti jai reikšmingas aplinkybes, rinkti informaciją iš kitų Tvenkinio naudotojų, domėtis, kokie privalomieji nurodymai buvo duoti kitiems Tvenkinio naudotojams. 2020 m. vasario 4 d. buvo atliktas neplaninis UAB „Hidromodulis“ patikrinimas. Patikrinimo aktas buvo surašytas 2020 m. vasario 14 d., Patikrinimo aktą gavo ir pareiškėja. 2020 m. birželio 12 d. šio patikrinimo pagrindu pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas. Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas yra du atskiri dokumentai, skiriasi ir jų tikslas, paskirtis ir adresatai, todėl jų tapatinti negalima. Patikrinimo akte jokių privalomų ir konkrečių nurodymų pareiškėjui ir / ar kitam Tvenkinio naudotojui dėl Plano parengimo nebuvo duota, todėl po Patikrinimo akto surašymo pareiškėjas neturėjo pagrindo imtis jokių aktyvių veiksmų, susijusių su Plano parengimu. Tuo tarpu Privalomasis nurodymas, kuriuo buvo nurodyta parengti Planą, buvo duotas tik pareiškėjui ir nebuvo nurodyta, kad toks pat Privalomasis nurodymas duotas ir kitam juridiniam asmeniui, taigi pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad analogišką nurodymą gavo ir UAB „Hidromodulis“ ir ji turėtų imtis veiksmų ir aiškintis su kitu Tvenkinio naudotoju dėl bendradarbiavimo ar jo sąlygų rengiant Planą.

2.10. Komisija Sprendime nurodė, jog teisės aktai nenustato Departamentui pareigos informuoti apie kitam subjektui duotą privalomąjį nurodymą, tačiau neatsižvelgė ir nevertino to, kad pareiškėjui teisės aktai taip pat nenumato pareigos aiškintis ar kitam subjektui nėra duotas privalomasis nurodymas ir ar duoto privalomojo nurodymo nereikia įgyvendinti kartu su kitu subjektu. Tvenkinio naudotojai yra atskiri ir tarpusavyje nesusiję juridiniai asmenys, skiriasi jų naudojimosi Tvenkiniu apimtis (AB „Grigeo“ tik naudoja Tvenkinio vandenį, o UAB „Hidromodulis“ priklauso hidroelektrinė), todėl bendrovėms nuolat palaikyti ryšį nėra jokio pagrindo.

2.11. Komisija, priimdama Sprendimą, neįsigilino į jai pateiktus dokumentus, bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kada ji sužinojo apie UAB „Hidromodulis“ duotą privalomąjį nurodymą yra nenuoseklūs.

2.12. Pareiškėjui sprendžiant, kas, kada ir kaip galėtų parengti Planą, aiškinantis, kokie reikalavimai taikomi tokiam parengtinam dokumentui, atsitiktinai tapo žinoma, kad dėl analogiško privalomojo nurodymo vyksta ginčas teisme. Bendrovei susisiekus su UAB „Hidromodulis“, 2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas gavo 2020 m. gegužės 13 d. UAB „Hidromodulis“ duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19, iš kurio paaiškėjo, kad šis nurodymas susijęs ne su žuvitakio įrengimu, kaip anksčiau manė pareiškėjas, bet su įpareigojimu UAB „Hidromodulis“ iki 2020 m. birželio 13 d. parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinimui.

2.13. Gavęs tokią informaciją, pareiškėjas iš karto kreipėsi į Departamentą su prašymu įvertinti šią aplinkybę ir pateikė prašymą jį įtraukti į administracinę bylą, kurioje UAB „Hidromodulis“ ginčijo jam duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19. 2020 m. lapkričio 19 d. buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir pareiškėjas buvo įtrauktas į bylą, kurioje UAB „Hidromodulis“ ginčija jam duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19. Susipažinus su šios bylos medžiaga, tapo žinoma atsakovo pozicija, jog gali būti rengiamas ir vienas bendras Planas, nors iki to laiko, nepaisant tarp pareiškėjo ir Departamento vykusio susirašinėjimo ir bendravimo dėl Plano rengimo, Departamentas nebuvo nurodęs pareiškėjui, kad toks pat privalomas nurodymas buvo duotas ir kitam Tvenkinio naudotojui ir, kad gali būti rengiamas vienas bendras Planas. Tai, kad turėtų būti rengiamas vienas bendras Planas, atsakovo atstovas patvirtino ir Komisijos posėdyje.

2.14. Pareiškėjo pozicija apie tai kada jis sužinojo apie UAB „Hidromodulis“ duotą privalomąjį nurodymą yra nuosekli, aiški ir niekada nebuvo keista, todėl Sprendimo argumentai apie jos nenuoseklumą leidžia daryti išvadą, kad Komisija neįsigilino į bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

2.15. Komisija nepagrįstai Sprendime nurodė, kad pareiškėjas savo skunde dėl Rašto nenurodė, kokių konkrečių aplinkybių atsakovas neištyrė ar netinkamai ištyrė, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, dėl ko Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nepagrįstai sprendė, jog „kaip bus įgyvendintas Planas, kokios bus patirtos išlaidos, už tai nėra atsakingas Departamentas. Kokiu būdu UAB „Hidromodulis“ ir pareiškėjas privalomuosius nurodymus įgyvendins, yra jų tarpusavio bendradarbiavimo klausimas“. Taip pat Departamento Rašte nepasisakyta ir kodėl privalomieji nurodymai buvo duoti tik pareiškėjui ir UAB „Hidromodulis“, nors Tvenkinio naudotojai yra ne tik šios įmonės, bet ir daugiau asmenų.

2.16. Komisija visiškai nepagrįstai sprendė, kad išlaidos Plano rengimui ir jo įgyvendinimui nėra Departamento reikalas ir visus klausimus pareiškėjas turi spręsti su kitu Tvenkinio naudotoju. Buvo duoti du atskiri Privalomieji nurodymai ir tik Komisijos posėdyje Departamento atstovė nurodė, kad nesvarbu, kuris iš Tvenkinio naudotojų parengs Planą ir, kad užtenka vieno Plano ir nereikia, kad abu Tvenkinio naudotojai rengtų du atskirus Planus, bet tokia Departamento atstovės pozicija neatitinka duotų Privalomųjų nurodymų, kuriuose nėra nieko nurodyta apie galimybę abiem Tvenkinio naudotojams rengti vieną Planą.

2.17. Sprendime taip pat visiškai nepasisakyta ir dėl pareiškėjo argumentų, jog Taisyklės atitinka Tipines taisykles, taigi pareiškėjas negalėjo nulemti jų turinio. Be to, nors Taisyklėse nurodyta, kad Tvenkinio krantų erozija, išplauto grunto susiklostymas, akvatorijos uždumblėjimas turi būti stebimas 3 kartus per metus, tačiau Taisyklėse nėra tiesiogiai ir aiškiai nustatyta, kas konkrečiai turėtų stebėti tvenkinio užžėlimą ir uždumblėjimą, kas konkrečiai turėtų parengti priemonių prieš uždumblėjimą bei užžėlimą planą, nėra numatyta, jog tokia pareiga nepriklauso Tvenkinio savininkei Lietuvos Respublikai, tai pat nėra numatyta, kad tokių priemonių parengimo darbus (laikantis nuostatos, kad juos turi atlikti būtent Tvenkinio naudotojai pareiškėjas ar UAB „Hidromodulis“) turėtų vykdyti vien savo sąskaita, todėl šių klausimų nesureglamentavus Tipinėse taisyklėse ir atskirai neaptarus Taisyklėse, kurios buvo užsakytos ne pareiškėjo, o UAB „Hidromodulis“, kuriai pirmiausia ir buvo duotas privalomasis nurodymas, ir patvirtintos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu, argumentas, jog pareiškėjas pats turėtų viską žinoti yra nelaikytinas tinkamu Rašto motyvavimu.

2.18. Sprendime taip pat nepasisakyta ir dėl pareiškėjo argumentų, kad Rašte nepagrįstai siaurinamai aiškinama AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalis.

2.19. Sprendimas ir Raštas buvo priimti elgiantis formaliai ir neįsigilinus į faktines aplinkybes, ignoruojant faktą, kad esminės reikšmingos aplinkybės buvo nuslėptos nuo pareiškėjo, nepagrįstai nusprendus, kad pareiškėjui kilo pareiga pačiai aiškintis situaciją ir įkalbinti kitą Tvenkinio naudotoją bendradarbiauti rengiant Planą, nors apie jam duotą Privalomąjį nurodymą ir ji iš viso nebuvo informuota, todėl jie prieštarauja viešojo administravimo principams ir turėtų būti panaikinti, o pareiškėjo prašymas išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas iš naujo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Taisyklėse numatyta, jog priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Pareiškėjas pritarė tokiems Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytiems reikalavimams ir sąlygoms (kurie numatyti 2020 m. birželio 12 d. Nr. PN13-21) naudoti ir prižiūrėti Grigiškių tvenkinį, ir juos suderino 2005 m. gruodžio 23 d. Taisyklės būtent yra skirtos (privalomos) Grigiškių tvenkinio hidrotechnikos savininkams. Taisyklės vienodai taikomos visiems Grigiškių tvenkinio hidrotechnikos savininkams: UAB „Hidomoduliui“ ir pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, vienodo turinio privalomais nurodymas buvo duotas abiem Grigiškių tvenkinio vandens naudotojams.

4.2. Abiejų Tvenkinio hidrotechnikos savininkų atstovai dalyvavo 2020 m. vasario 4 d. atliekant Tvenkinio patikrinimą, tas pats Patikrinimo aktas įteiktas tiek pareiškėjui, tiek UAB „Hidromodulis“. Dar iki privalomųjų nurodymų davimo, patikrinimo metu nustačius, kad išmatuotas vidutinis Tvenkinio gylis yra ženkliai mažesnis už projektinį gylį, užžėlimas sudaro 65–70 proc. Tvenkinio ploto, nors pagal Taisykles neturi viršyti 15–20 proc. bendro tvenkinio ploto, abiem Grigiškių tvenkinio vandens naudotojams ir hidrotechnikos savininkams buvo siūlyta bendradarbiauti, suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę (Patikrinimo akto išvadų 4 punktas). Pareiškėjo argumentas, jog ji nežinojo, kad ir kitam Grigiškių tvenkinio vandens naudotojui buvo duotas toks pat įpareigojimas, nepagrįstas. Pareiškėjas puikiai žino, kad Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatyti reikalavimai ir sąlygos vienodai taikomos tiek pareiškėjui, tiek UAB „Hidromodulis“. Privalomojo nurodymo pagrindas – tvenkinio patikrinimo rezultatai, kuriuos abu subjektai, tvenkinio vandens bendranaudotojai, žinojo.

4.3. Administracinėje byloje Nr. eI3-676-1047/2021 buvo nagrinėjamas tik UAB „Hidromodulis“ 2020 m. gegužės 12 d. duoto privalomojo nurodymo ir 2020 m. birželio 8 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o Privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog abiem subjektams vadovaujantis tų pačių Taisyklių punktais ir to pačio patikrinimo akto išvadomis buvo duotas vienodo turinio privalomasis nurodymas, pažymi, jog teismas administracinėje byloje Nr. eI3-676-1047/2021 nustatė: „Taisyklių 34 punktas nustato pareigas Tvenkinio naudotojams, o ne savininkui. Antra, Departamentas siūlė pareiškėjui bendradarbiauti su AB „Grigeo“, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų. Teismo vertinimu, kadangi Taisyklėse nėra aptarta, kuris Tvenkinio naudotojas atsakingas už Taisyklių 34 punkto įgyvendinimą, Departamentas gali pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu, tiek bet kuris iš naudotojų. Tą Departamentas ir padarė. Tokį Departamento elgesį (pasiūlyti bendradarbiauti, duoti tam protingą terminą, pareiškėjui nesiėmus veiksmų, surašyti Nurodymą) teismas laiko sąžiningu ir teisėtu.“ Tuo pačiu Patikrinimo aktu pareiškėjui, kaip ir UAB „Hidromodulis“, buvo siūlyta bendradarbiauti, suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę, pareiškėjas elgėsi pasyviai ir nesikreipė į UAB „Hidromodulis“ nei gavęs Patikrinimo aktą, nei gavęs Privalomąjį nurodymą. Departamentas nėra institucija, kuri turi spręsti šių subjektų tarpusavio komunikavimo problemas.

4.4. Pagal AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Bet kokios naujos aplinkybės atsiradimas savaime dar nėra pagrindas panaikinti duotą privalomąjį nurodymą, turi būti atsižvelgiama į šių aplinkybių reikšmingumą, ar žinant šias aplinkybės subjektui galėtų būti duodamas privalomasis nurodymas ir pan., tik nustačius pagrindą, jog dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių turėtų būti naikinamas duotas privalomasis nurodymas, tik tuomet Departamentas motyvuotu sprendimu gali panaikinti subjektui duotą privalomąjį nurodymą.

4.5. Pareiškėjas nenurodė naujos, nežinomos ar neegzistavusios aplinkybės, kurią įvertinus vadovaujantis AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalimi Departamentas galėtų motyvuotu sprendimu panaikinti pareiškėjui duotą privalomąjį nurodymą. Nurodyta aplinkybė buvo įvertinta pareiškėjui duodant Privalomąjį nurodymą. Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Taisyklėmis, yra teisėtas, pagrįstas ir įsiteisėjęs, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog analogiškas privalomasis nurodymas duotas ir kitam subjektui, nesudaro pagrindo Departamentui panaikinti Privalomąjį nurodymą.

4.6. Išnagrinėjus Prašymą ir atsižvelgus į jame nurodytas aplinkybes, pareiškėjui Raštu buvo atsakyta, jog Privalomojo nurodymo panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. rašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl ir kitam subjektui buvo duotas privalomasis nurodymas, todėl grąžinus pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis ir patikrinimo akto išvadomis, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo nurodytą naują aplinkybę, į kurią jau buvo atsižvelgta ir privalomojo nurodymo davimo momentu, kitoks sprendimas dėl Prašymo negalėtų būti priimtas.

4.7. Komisija teisingai nustatė, jog pareiškėjo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde teigė, jog jis 2020 m. rugsėjo 17 d. gavo UAB „Hidromodulis“ duotą privalomąjį nurodymą ir tik tada susipažino su jo turiniu, vėliau Komisijai pateikė duomenis, jog įstojo į procesą trečiuoju asmeniu administracinėje byloje Nr. eI3-676-1047/2021 (ankstinsis numeris eI3-4044-1047/2020), prašė jau šį momentą laikyti jo sužinojimo momentu, nes tik tuomet pareiškėjas galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir kitam subjektui duotu privalomuoju nurodymu.

4.8. Pareiškėjas nepaaiškino detaliai, kada ir kaip ji susisiekė su UAB „Hidromodulis“, kada jis realiai sužinojo apie pastarajai bendrovei duotą privalomąjį nurodymą. Jokių duomenų nepateikė. Siekdamas aktyviai ginti galimai pažeistas teises, tik gavusi Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas turėjo teisę iš karto kreiptis į kitą juridinį asmenį ir išsiaiškinti jai reikšmingas aplinkybes. Paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis ir lėmė jam neigiamas pasekmes. Jokių objektyvių aplinkybių, kad nuo Patikrinimo akto surašymo momento pareiškėjas negalėjo rinkti reikiamos informacijos, bendradarbiauti su UAB „Hidromodulis“ ir ieškoti galimybių Privalomajam nurodymui įvykdyti, nepateikė. Tokių aplinkybių (privalomojo nurodymo išdavimas kitam subjektui) Departamentas pagrįstai negalėjo vertinti kaip naujai paaiškėjusių ir sudarančių pagrindą naikinti Privalomąjį nurodymą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo AB „Grigeo“ skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Tvenkinio eksploatavimui 2007 m. spalio 11 d. parengtos ir Aplinkos apsaugos agentūroje patvirtintos Taisyklės. Grigiškių tvenkinio naudotojai yra UAB „Hidromodulis“ ir pareiškėjas. Užtvankos, vandens pertekliaus pralaidos, hidroelektrinės savininkas yra UAB „Hidromodulis“, siurblinės – AB „Grigeo“ (Taisyklių 2, 3 p.).

6.2. 2020 m. vasario 4 d. buvo atliktas Tvenkinio patikrinimas. 2020 m. birželio 12 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas, vadovaujantis Tipinių taisyklių 7 punktu bei jų priedo 36 punktu ir Taisyklių 34 punktu, įpareigotas parengti Planą ir jį pateikti Departamentui suderinimui.

6.3. Pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo 2020 m. birželio 30 d. ikiteismine tvarka Departamentui pateikė skundą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-11206, vadovaujantis AAVKĮ 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Pareiškėjas Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismui neskundė.

6.4. 2020 m. liepos 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. 120-S/2020-178 pateikti išaiškinimą, kokiomis metodikomis vadovaujantis reikalinga parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą, kokia turėtų būti plano struktūra ir kas konkrečiai plane turi būti numatyta. 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (3.0)-AD5-13659 pareiškėjui buvo pateiktas išaiškinimas.

6.5. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas Departamentui pateikė Prašymą. Išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą ir atsižvelgus į jame nurodytas aplinkybes, pareiškėjui Raštu buvo atsakyta, jog Privalomojo nurodymo panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

6.6. Pareiškėjas 2020 m. spalio 16 d. Raštą apskundė Komisijai, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą dėl Rašto atmetė.

7. Teismas, įvertinęs AAVKĮ nuostatas (18 str. 1 d. 8 p.), Taisyklių nuostatas (33 p., 34 p.), Tipinių taisyklių nuostatas (priedo 39 p.), pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Patikrinimo akte nebuvo konkrečių nurodymų pareiškėjui yra nepagrįsti, kadangi Patikrinimo akte pareiškėjui buvo nurodyta vandens lygio stebėjimui ir žemutiniame bjefe prieinamoje vietoje įrengti papildomą hidrometrinę matuoklę, kurios žymėjimas ir parodymai būtu suderinti su automatinių matavimo įrenginių parodymais, pašalinti vandens lygių matavimų parodymų neatitikimus Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe, vykdyti Taisyklių 33 punkte nustatytą reikalavimą nustatytu periodiškumu stebėti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą, išplauto grunto susiklostymą, stebėjimą atlikti 3 kartus per metus: pavasarį po potvynio, vasaros viduryje ir prieš užšąlant Tvenkiniui, išimties atvejais po didelių audrų ir kiti nurodymai įtvirtinti Patikrinimo akte.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Patikrinimo akte pareiškėjui ir UAB „Hidromodulis“ buvo siūloma bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę.

9. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas teigia jog 2020 m. rugsėjo 17 d. gavo UAB „Hidromodulis“ duotą privalomąjį nurodymą ir tik tada susipažino su jo turiniu, tačiau 2020 m. vasario 14 d. Patikrinimo akte Departamentas nurodė UAB „Hidromodulis“ ir pareiškėjui įvertinti patikrinimo akte nurodytas pastabas, nustatytus veiklos trūkumus bei per 2 savaites nuo patikrinimo pabaigos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai raštu pateikti informaciją apie atliktus ir planuojamus atlikti veiksmus šalinant patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus.

10. Teismas akcentavo, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai, išskyrus atvejus, kai Taisyklės konkrečiai įvardija kitus asmenis ir nustato jiems pareigas. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Rašte nepasisakyta kodėl privalomieji nurodymai buvo duoti tik pareiškėjui ir UAB „Hidromodulis“, nors Tvenkinio naudotojai yra ne tik šios įmonės, bet ir daugiau asmenų, pareiškėja skunde nenurodo daugiau Tvenkinio naudotojų bei į bylą nepateikia įrodymų apie kitus Tvenkinio naudotojus, taip pat pažymėtina, jog kadangi Taisyklėse nėra aptarta, kuris Tvenkinio naudotojas atsakingas už Taisyklių 34 punkto įgyvendinimą, Departamentas gali pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu, tiek bet kuris iš naudotojų. Tą Departamentas ir padarė. Tokį Departamento elgesį (pasiūlyti bendradarbiauti, duoti tam protingą terminą, pareiškėjui nesiėmus veiksmų, surašyti Nurodymą) teismas laiko sąžiningu ir teisėtu.

11. Teismas akcentavo, kad pagal AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalį, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Bet kokios naujos aplinkybės atsiradimas savaime dar nėra pagrindas panaikinti duotą privalomąjį nurodymą, turi būti atsižvelgiama į šių aplinkybių reikšmingumą, ar žinant šias aplinkybės subjektui galėtų būti duodamas privalomasis nurodymas ir pan., tik nustačius pagrindą, jog dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių turėtų būti naikinamas duotas privalomasis nurodymas, tik tuomet Departamentas motyvuotu sprendimu gali panaikinti subjektui duotą privalomąjį nurodymą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė naujos, nežinomos ar neegzistavusios aplinkybės, kurią įvertinus, vadovaujantis AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalimi. Departamentas galėtų motyvuotu sprendimu panaikinti pareiškėjui duotą privalomąjį nurodymą. Nurodyta aplinkybė buvo įvertinta pareiškėjui duodant privalomąjį nurodymą. Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Taisyklėmis, yra teisėtas, pagrįstas ir įsiteisėjęs, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog analogiškas privalomasis nurodymas duotas ir kitam subjektui, nesudaro pagrindo Departamentui panaikinti pareiškėjui duotą privalomąjį nurodymą.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas ir Raštas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas AB „Grigeo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tiek Patikrinimo akto, tiek ir Privalomojo nurodymo turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai išsprendė bylą.

15.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad pareiškėjui Patikrinimo akte apibrėžtoje vietoje nurodyta įrengti papildomą hidrometrinę matuoklę, nors akivaizdu, kad toks įpareigojimas buvo nustatytas ne pareiškėjui, o UAB „Hidromodulis“.

15.3. Patikrinimo aktas ir jame nurodytos patikrinimo išvados nesuponuoja išvados, kad Patikrinimo akto pagrindu turėtų būti pareiškėjo parengtas ir teikiamas Departamentui suderinti priemonių prieš Tvenkinio užžėlimą ir uždumblėjimą planas, taip pat nesuponuoja išvados, kad Patikrinimo akto pagrindu turėtų būti rengiami ir pateikiami Departamentui suderinti du tokių priemonių taikymo planai, įpareigojant tokius planus parengti bei Departamentui pateikti ir Tvenkinio naudotoją, hidrotechnikos statinių savininką UAB „Hidromodulis“, ir pareiškėją.

15.4. Įpareigojimas, įformintas Privalomuoju nurodymu, pareiškėjui parengti ir pateikti Departamentui suderinti Planą, kai analogiško pobūdžio bei apimties priemonių taikymo planą dar 2020 m. gegužės 13 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigota pateikti UAB „Hidromodulis“, teisėtai negali būti kildinamas iš Patikrinimo akto.

15.5. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą. Patikrinimo aktas nelėmė būtinybės Departamentui priimti Privalomąjį nurodymą, analogišką tam, kuris jau buvo priimtas UAB „Hidromodulis“ atžvilgiu, t. y. Privalomasis nurodymas negali būti grindžiamas patikrinimo aktu.

15.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (6 str., 56 str. 7 d., 86 str. 1 d., 2 d., 87 str. 4 d. 2 p., 3 p.).

15.7. Pirmosios instancijos teismo išvados pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus.

15.8. Patikrinimo akte nėra nei motyvuotai įvertinta, nei aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai priežastys lėmė Tvenkinio plotų užžėlimą ir uždumblėjimą ir ar tai yra priežastiniu ryšiu susiję būtent su pareiškėjo ar UAB „Hidromodulis“ veiksmais ir / ar neveikimu.

15.9. Iš Patikrinimo akto nėra aišku, kuo konkrečiai grindžiamas siūlymas pareiškėjui ir UAB „Hidromodulis“ suformuluotas siūlymas suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo šiuo aspektu tinkamai nemotyvavo.

15.10. Iš Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo nėra aišku kokį teisės pažeidimą padarė pareiškėjas, kokio pažeidimo pareiškėjas nenutraukė iki jo veiklos patikrinimo pabaigos, kokias konkrečias pasekmes ir kokiu būdu pareiškėjas nepašalino, bet turėjo pašalinti iki jo veiklos patikrinimo pabaigos.

15.11. Nei Taisyklės, nei Tipinės taisyklė nenumato, kad analogiškus pagal savo apimtį, tikslus bei pobūdį Planus būtų įpareigojami parengti ne vienas, o abu pagrindiniai tvenkinio naudotojai ir kad Departamentui priklauso teisė rinktis, kurio naudotojo ar abiejų naudotojų atžvilgiu tokio pobūdžio įpareigojimą.

15.12. Pareiškėjui nėra aišku, kaip jis konkrečiai galėtų / turėtų įgyvendinti savo pareigą (jei tokia pareiga egzistuoja) bendradarbiauti tiek su UAB „Hidromodulis“, tiek su Vilniaus miesto savivaldybe, taip pat neaišku, kaip pareiškėjui reikėtų elgtis, jei UAB „Hidromodulis“ ar Vilniaus miesto savivaldybė atsisakytų bendradarbiauti.

15.13. Departamentas nuslėpė nuo pareiškėjo, kad analogiškas Privalomasis nurodymas buvo duotas UAB „Hidromodulis“, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalį.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas pažymi, kad bylos dalykas yra Raštas, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymas panaikinti (arba) pakeisti Privalomąjį nurodymą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu. Nagrinėjant šį prašymą, Departamentas nesprendė Privalomojo nurodymo davimo pagrindų teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjo skundas dėl privalomojo nurodymo buvo išnagrinėtas priėmus Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11206, kuris įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.

18. Departamentas pažymi, kad pareiškėjui 2020 m. birželio 12 d. duodant Privalomąjį nurodymą, Departamentui buvo žinoma ir įvertinta aplinkybė, kad vadovaujantis Taisyklėmis ir remiantis to paties patikrinimo nustatytomis aplinkybėmis, analogiškas privalomasis nurodymas buvo duotas ir kitam Tvenkinio bendranaudotojui UAB „Hidromodulis“. Abu privalomuosius nurodymus surašė tas pats pareigūnas, t. y. pareiškėjas nenurodė naujos aplinkybės, kurią įvertinus, vadovaujantis AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalimi, Departamentas galėtų motyvuotu sprendimu panaikinti pareiškėjui duotą Privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti (arba) pakeisti Privalomąjį nurodymą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek Sprendimas, tiek Raštas yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėsto argumentus dėl Privalomojo nurodymo nepagrįstumo, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, nes netinkamai įvertino įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. 73. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, priėjo prie išvados, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Raštas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti (arba) pakeisti Privalomąjį nurodymą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. šioje byloje turi būti įvertinta, ar Departamentas pagrįstai nustatė, jog aplinkybė, kad analogiškas Privalomajam nurodymui privalomasis nurodymas buvo išduotas UAB „Hidromodulis“, nėra vertintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalies prasme. Pažymėtina, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo buvo išspręstas Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-11206, šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai dėl Privalomojo nurodymo ir Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo nėra vertinami.

26. Pagal AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad AAVKĮ nepateiktas tokių aplinkybių sąrašas, taigi, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai (Departamentui) yra suteikta tam tikra diskrecijos teisė vertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir jų reikšmę bei spręsti dėl privalomojo nurodymo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2023). Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, kad Departamentui buvo žinoma apie UAB „Hidromodulis“ išduotą privalomąjį nurodymą, nes jis išduotas to paties pareigūno, kuris surašė Privalomąjį nurodymą, t. y. Departamentas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalį ir panaikinti Privalomąjį nurodymą.

27. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Įvertinus tai, byloje nenustatytas pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė