e2bd116d-51c2-41a8-b744-fb222e397fd8 · Kauno apygardos teismas

NrTeikimas Nr. T-113-290/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. R. praÅ¡ymÄ dėl jo teisinės padėties palengvinimo, suÅ¡velninant jam Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 206 straipsnyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktuose. Vadovaujantis BK 42 straipsniu bausmės subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnes ir galutinė bausmė už Å¡iuos nusikaltimu paskirta iÅ¡imtinė bausmė – mirties bausmė su viso turto konfiskavimu, tačiau remiantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir paskirta Å¡iÄ bausmę atlikti kalėjime.

Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo M. R. praÅ¡ymas pakeisti Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti, 2017 m. gegužės 23 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d.

Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 38916/14 ir kiti) ir suÅ¡velninti nuosprendžiu nuteistajam paskirtÄ laisvės iki gyvos galvos bausmę. Nuteistasis savo praÅ¡yme nurodo, jog 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės Vyriausybė nurodo, jog pareiÅ¡kėjai, taip pat ir nuteistasis, galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Akcentuojama, kad Vyriausybė teigia, jog nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.PraÅ¡yme nurodoma ir tai, kad BPK 3621 straipsnyje yra naudojamas terminas ,,įstatymas:, todėl nurodoma, kad Å¡is terminas turim bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiau, ne tik Lietuvos Respublikos Seimo iÅ¡leistais ir Lietuvos Respublikos Prezidento patvirtintas teisės aktas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galiÄ . Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, esÄ Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis.

Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (iÅ¡skyrus pačiÄ KonstitucijÄ ) nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis Lietuvos Respublika privalo pagal ,,inter alia“ Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį.

PraÅ¡yme taip pat nurodoma, kad ,,Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ normos turi bÅ«ti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad esÄ valstybės įstatymai numato kÄ kita. Valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymÄ savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). EŽTT įsteigtas siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal KonvencijÄ ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas).

EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Akcentuojama ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

Esant aukščiau aptartiems teisiniams iÅ¡aiÅ¡kinimams reikÅ¡mės turi ir teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato BPK. Padaryta iÅ¡vada, jog BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plačiau.Be to praÅ¡yme pateikiamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kinimas apie tai, jog ,,teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (,,inter alia“ naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktu, pirmiausia KonstitucijÄ ), taip pat aiÅ¡kinant teisę (,,inter alia“ teisingumÄ vykdantiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti), be to teisės spragas teismai gali užpildyti tik ,ad hoc“, galutinai teisės spragas galima paÅ¡alinti tik teisę kuriančioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisės aktus, teismai to padaryti negali, nes nėra legislatyvinės institucijos.“PraÅ¡yme nurodoma ir tai, kad Vyriausybės pastabose 22-27 pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , galima teigti apie teisinę spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos pareiÅ¡kėjai, nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas.

Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ . Vyriausybė akcentavo, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato teisines nuostatas, kurios prieÅ¡tarauja nuostatoms įtvirtintoms tarptautinėje sutartyje, tuomet reikia taikyti tarptautinę sutartį. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas sudaro teisines prielaidas tiesiogiai taikyti LR tarptautines sutartis ir pranaÅ¡umÄ , jas taikant nacionalinių įstatymų atžvilgiu Lietuvos teisinėje sistemoje.

Nuteistojo teigimu, šio klausimo išsprendimui turėtų būti surengtas teismo posėdis, į kurį būtų šaukiamas jis, jo gynėjas, prokuroras bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT. Nuteistojo M. R. prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Vadovaujantis BPK 3621 straipsnio 3 dalimi prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį Å¡aukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti bÅ«tina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo ar teikimo gavimo teisme dienos Å¡iems asmenims praneÅ¡a apie gauto praÅ¡ymo ar teikimo nagrinėjimo laikÄ ir teisę per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos pateikti atsiliepimÄ , pareiÅ¡kimus dėl nuÅ¡alinimo ir kitus praÅ¡ymus.

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimÄ , kadangi nuteistasis pateikdamas savo praÅ¡ymÄ konkrečiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl bausmės Å¡velninimo, todėl žodinis bylos nagrinėjimas neturėtų prasmės, kadangi naujai aiÅ¡kintinų aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis žodinio nagrinėjimo praÅ¡ymo niekaip nemotyvavo. Pagal BPK 3621 straipsnio 1 dalį įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. Analizuojamu atveju praÅ¡ymas yra paduotas ne nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančio įstatymo pagrindu, o Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrindu 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 2262/13 ir 7 kiti). Aptariamame EŽTT sprendime suformuluotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ra, pažeidžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, pažeidžiant nuteistojo ,,teisę į viltį“.

Kadangi EŽTT analizuojamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad : ,,net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek iÅ¡saugo savo esminį žmogiÅ¡kumÄ ir gebėjimÄ keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. Atėmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui.“.Teismas sutinka su praÅ¡yme pateiktu Konstitucinio Teismo jurisprudencijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, susijusiu su tuo, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ ir Lietuvos Respublika neturi teisės nesilaikyti tarptautinių sutarčių pagrindu kylančių įsipareigojimų net ir tais atvejais, kai nacionaliniais įstatymais yra nustatytas kitos teisinis reguliavimas nei tarptautinėse sutartyse.

Sutinkama ir su praÅ¡yme nurodyta aplinkybe, jog tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi bÅ«ti taikomi tiesiogiai. Tačiau, Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje ,,MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) bÅ«tent nuteistojo M. R. atžvilgiu nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, o bÅ«tent nebuvo konstatuota, kad Kauno apygardos teismas priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-23/1997, kuriuo M.

R. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jam paskirta įkalinimo iki gyvo galvos bausmė, Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, taip padarydamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo, teismui ,,ad hoc“ paÅ¡alinti esančiÄ teisėkÅ«ros spragÄ ir EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje ,,MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) esantį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tiesiogiai taikyti ir nuteistajam M.

R., konstatuojant, kad ir Å¡iuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Toks vienkartinis teisėkÅ«ros spragos užpildymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Juo labiau, kad EŽTT yra pateikta bet neiÅ¡nagrinėta byla ,,Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ, kurioje bus nagrinėjama analogiÅ¡ko pobÅ«džio situacija, tai yra ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas Å¡ios bausmės peržiÅ«ros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai.

Tokiu bÅ«du, nagrinėjamu atveju teismas ,,ad hoc“ užpildydamas teisinio reguliavimo spragÄ , iÅ¡spręstų klausimÄ , kurį EŽTT dar tik nagrinės ateityje ir galbÅ«t pasisakys neidentiÅ¡kai, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje ,,MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Pažymėtina ir tai, kad EŽTT byloje ,,MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ konstatavo, jog KonvencijÄ pažeidžia ir tai, kad nacionalinės teisės lygmeniu nėra tokio instrumento, kuris sudarytų galimybę peržiÅ«rėti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos Respublikoje tokio instrumento nebuvo priimant aptariamÄ EŽTT sprendimÄ , kol kas jo nėra ir Å¡iuo metu. Tačiau, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ra, atsižvelgdama į EŽTT sprendime ,,MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ padarytas iÅ¡vadas, Å¡iuo metu imasi priemonių, stengiantis iÅ¡taisyti Å¡iÄ teisinę spragÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Nr. 152 priede „Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siÅ«lo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programÄ , sÄ raÅ¡as“ yra numatyta, jog vienas iÅ¡ siÅ«lomų projektų yra Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimÄ ir sudaryti teisines sÄ lygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Ä®statyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau projektas dar neapsvarstytas ir baudžiamasis įstatymas Å¡iai dienai dar nepakeistas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo metu, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus paaiÅ¡kinimus, dar nėra teisinių galimybių nuteistojo M.

R. praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Tuo tarpu, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas, privalo bÅ«ti vykdomas. Juo labiau, kad nacionaliniu lygmeniu nepriėmus įstatymo pataisų ir nesuformulavus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rėjimo instituto nuostatų, Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas tampa neįmanomu ir teisiÅ¡kai neįgyvendinamu. Akcentuotina ir tai, kad pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, kuris priimtas 1998 m., o Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 1 d., 110 straipsnio 3 dalį nuteistajam atlikus du trečdalius bausmės arba, jei jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, iÅ¡kalėjus 25 metus, teismas peržiÅ«ri bausmę ir sprendžia, ar jÄ sumažinti.

Iki nesukanka nurodyti terminai (įkalinimo iki gyvos galvos atveju – 25 metai) bausmė nėra peržiūrima ir nuteistojo teisinės padėties keitimo klausimas nėra sprendžiamas. Egzistuojančio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas numato tik du atvejus, numatytus BK 78 ir 79 straipsniuose, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties švelninimo, tai amnestijos taikymas ir malonė. Tačiau ir šiais atvejais, įkalinimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo peržiūrėjimas ir taikymas nėra teismų kompetencijos dalykas.

Amnestija taikoma Lietuvos Respublikos Seimo priimtu aktu, tuo tarpu malonė yra iÅ¡skirtinis institutas iÅ¡imtinai taikoma tik Lietuvos Respublikos Prezidento iÅ¡leistu teisės aktu. Ir nors Å¡ios galimybės EŽTT byloje ,,MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ â€œ yra pripažintos neveiksmingomis, tačiau tai nesukuria teismams pareigos taikyti BK 51 straipsnio 1 dalies nuostatų ir tokiu bÅ«du, nesilaikant įstatymų nuostatų, Å¡velninti nuteistųjų teisinę padėtį. Baudžiamasis įstatymas savo prigimtimi yra imperatyvus ir jo turi bÅ«ti laikomasi be iÅ¡imtinių sÄ lygų, kurios sukeltų dviprasmiÅ¡kas situacijas asmenų atžvilgiu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės priimti tokį procesinį sprendimÄ , kurio nenumato įstatymas, nors tai ir neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo M. R. praÅ¡ymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio 5 dalimi, teismas n u t a r ė :              nuteistojo M. R. praÅ¡ymÄ atmesti.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai :                                                                                              Edita Dambrauskienė                                                                                                                                                                                          Jurgis Kiškis                                                                                                            Arūnas Paštuolis