e2bcd329-d1a0-45ea-86fd-de70c0291e94 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.: I-35-621/2013Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01251-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. J.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. J. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 18 000 litų neturtinės žalos. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau ir Å iaulių TI) buvo laikomas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. birželio 4 d.

Jam nebuvo sudarytos normalios suėmimo sÄ lygos. Å iaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 22, 92, 55, 97. Å ių kamerų plotas yra apie 20 m2, todėl Å¡ios kameros skirtos penkiems, o ne daugiau, kaip 10 – 12 asmenų. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas su dar 10 – 12 asmenų. Leistina norma virÅ¡ija du, tris kartus. Pažymi, kad 20 m2 plote be žmonių dar turėjo tilpti 6 dviejų aukÅ¡tų lovos, tualetas su sienele, praustuvė, dvi spintelės, stalas su viena kėde, buitiniai reikmenys ir 10 ar 12 žmonių daiktai.

Tenkant bÅ«ti 24 val. per parÄ perpildytoje kameroje, sÄ lygos tampa nepakenčiamos. Nebuvo galimybės pajudėti, pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, skaudėdavo galvÄ , nebegalėjo normaliai miegoti. Dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir labai nervingas. Atsakovas į žodinius skundus nereagavo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 str. vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir pirmųjų dviejų priežastiniam ryÅ¡iui. Pagal CK 6.271 str. 4 d. valstybės atsakomybė atsiranda, kai valstybės tarnautojai neveikė taip, kaip veikti privalėjo.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. IÅ¡ to seka, kad atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ administracinėse bylose Nr. A-143-1966/2008, A-302-734/2009 bei Europos Žmogaus Teisių Teismo, kur konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas netinkamomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., todėl praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ 18000 Lt.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis palaiko skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad raÅ¡tu į Å iaulių TI administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis nesikreipė, kadangi Å iaulių TI administracija sau nepalankių skundų neregistruoja. Tačiau dėl to, kad Å iaulių TI neregistruoja jo skundų, jis į kitas institucijas nesikreipė ir apie tokius Å iaulių TI veiksmus atitinkamų institucijų neinformavo. Kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tapo nervingensnis. Taip pat teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad kitų skunde iÅ¡vardintų neturtinės žalos požymių iÅ¡vardinti, konkretizuoti, pakomentuoti ar plačiau paaiÅ¡kinti negali.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (b.l. 41-44).

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kalėti į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2011-08-08 ir su pertraukomis buvo laikomas įstaigoje iki 2012-06-04. Laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2011-11-05 pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 20,20 kv. m, nuo 2011-11-05 iki 2012-03-15 pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 92, kurios plotas 18,95 kv. m, nuo 2012-03-15 iki 2012-05- 18 - kameroje Nr. 55, kurios plotas 18,77 kv. m, ir nuo 2012-05-18 iki 2012-06-04 - kameroje Nr. 97, kurios plotas 19,01 kv. m.

Kartu su pareiškėju kalinčių asmenų skaičius kamerose buvo nuo 3 iki 11. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui kalinimo įstaigoje laikotarpiu periodiškai tekdavo nuo 1,58 kv. m (kameroje Nr.

92) iki 5,05 kv. m (kameroje Nr.

22) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Atsakovas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros bėgyje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo iÅ¡ viso 272 dienas. Per visÄ kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį pareiÅ¡kėjas 5 dienas buvo iÅ¡vykęs į kitas įstaigas. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ) pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo kameroje, o tai per visÄ pareiÅ¡kėjo realiai Å iaulių tardymo izoliatoriuje praleistÄ laikÄ sudaro daugiau nei 11 parų, kurias pareiÅ¡kėjas praleido vaikščiodamas gryname ore. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjo skunde dėstomi teiginiai abstraktÅ«s, nusiskundimai dėl galimų miego sutrikimų, konfliktų su kitais asmenimis, padidėjusio irzlumo ir nervingumo nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais.

Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , negalima teigti, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktÄ , turi įrodyti žalos atlyginimo praÅ¡antis asmuo. Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais (neapibrėžia Å iaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo atitinkama data, vieta ir kitais požymiais), o tik reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

AbstraktÅ«s teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas Civiliniame kodekse pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali bÅ«ti pagrindas tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; kt).

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad kalėdamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje skundėsi dėl kalinimo sÄ lygų ar kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus psichologinės tarnybos specialistus dėl individualių konsultacijų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

PareiÅ¡kėjo M. J. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais, tai yra pareiÅ¡kėjo laikymu perpildytose kamerose. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Dėl žalos, patirtos kalint perpildytose kamerose, atlyginimo, neturtinės žalos įrodinėjimo specifikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (Publikuotas Administracinėje jurisprudencijoje Nr. 4 (14), 2008). Å iame sprendime teismas aptarė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei nacionalinių teisės aktų taikymÄ sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, neturtinės žalos įrodinėjimÄ .

Teismo nuomone, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A444-619/2008. Įpareigojimas vadovautis suformuota teismų praktika nurodytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Valstybės žinios, 1994, Nr. 46-851; Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-649) 33 str. 4 d., jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, galiojusios iki 2010-04-11, 6.15 punkte buvo numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma yra ne mažiau kaip 5 m2 vienam žmogui. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nurodo, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012-11-13 pažymos (b. l.

9) matyti, kad nuo 2011-08-08 iki 2012-06-04 laikotarpiu su nedidelėmis pertraukomis, pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nuo 2011-08-08 iki 2011-09-19, nuo 2011-09-21 iki 2011-10-10 ir nuo 2011-10-13 iki 2011-11-05 buvo laikomas kameroje Nr. 22, kurios plotas 20,20 m2, kartu su kitais asmenimis, kurių skaičius buvo nuo 4 iki 11. Nuo 2011-11-05 iki 2012-03-15, buvo laikomas kameroje Nr. 92, kurios plotas 18,95 m2, kartu su kitais asmenimis, kurių skaičius buvo nuo 5 iki 12. Nuo 2012-03-15 iki 2012-05-18, buvo laikomas kameroje Nr. 55, kurios plotas 18,77 m2, kartu su kitais asmenimis, kurių skaičius buvo nuo 6 iki 11.

Nuo 2012-05-18 iki 2012-06-04, buvo laikomas kameroje Nr. 97, kurios plotas 19,01 m2, kartu su kitais asmenimis, kurių skaičius buvo nuo 7 iki 11.IÅ¡ paminėtos pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais galimai buvo laikomas kameroje ir nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos tais atvejais, kai kamerose Nr. 22 ir Nr. 92 buvo laikoma ne daugiau, nei 5 asmenys. Tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos, nėra galimybių.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, tai yra, aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjas teismui skunde cituodamas CK 6.250 str. 1 d. iÅ¡vardintus neturtinės žalos požymius (asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo mėn. 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669-11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala, kokius patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, visų pirma paaiÅ¡kinti gali tik pats žalÄ patyręs asmuo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių požymių, kuriais jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nenurodė jokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepateikė ir nenurodė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jis patyrė neturtinę žalÄ .

Nenustačius vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos pareiÅ¡kėjui padarymo fakto, valstybei pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo M. J. skundas dėl 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ dėl 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas nuoraÅ¡as tikras