e2bc4d4e-8bd7-4d1b-876e-c378f86621e5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2538-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00669-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovui advokatui D. J., atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, atstovei advokatei L.

Å ., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ atstovui advokatui P. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Kelių priežiÅ«ra“ skundÄ atsakovėms Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „COWI Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėja akcinė bendrovė „Kelių priežiÅ«ra“ (toliau- ir AB „Kelių priežiÅ«ra“) 2020-02-24 kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjos naudai 148 626,18 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde pareiÅ¡kėjs nurodo, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1998-11-18 sprendimu Nr. 309 nusprendė organizuoti (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimÄ . Planavimo organizatoriaus funkcijas buvo pavesta vykdyti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. ParengtÄ detalųjį planÄ suderino ir jam pritarė KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, KurÅ¡ių nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. 2000-10-10 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija patikrino teritorijos detalųjį planÄ parengtÄ UAB „Vakarų projektai“ (UAB „Vakarų projektai“ po reorganizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „COWI Lietuva“).

Neringos savivaldybės taryba 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtino detalųjį planÄ . Patvirtinto plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2004-04-30 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 24 buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su kelių priežiÅ«ros medžiagų sandėliu statybai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2005-09-28 kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ su raÅ¡tu Nr. V3-2.8-1307 apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra KurÅ¡ių nerijoje nuo 2000 m.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti sprendimÄ dėl detaliojo plano. Pirmosios instancijos teismas 2007-12-28 sprendimu prokuroro praÅ¡ymÄ tenkino ir panaikino sprendimÄ dėl detaliojo plano, projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ . BylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko galioti nepakeistÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad detalusis planas prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai bei nuostatams, todėl pirmos instancijos sprendimÄ panaikinti sprendimÄ dėl detalaus plano bei jo pagrindu iÅ¡duotus projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ laikė pagrįstu. PareiÅ¡kėja teigia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Cowi“ bei VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ (po reorganizavimo teisės ir pareigas perėmė AB „Kelių priežiÅ«ra“ dėl VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ įpareigojimo paÅ¡alinti statybos pagal Statybos leidimÄ padarinius (nugriauti pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę) Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ ir UAB „Cowi“ lėšomis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016, kuriuo ieÅ¡kinį patenkino ir įpareigojo VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę ir pripažino VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ teisę į patirtų iÅ¡laidų dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo atlyginimÄ iÅ¡ Savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Cowi“.

Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2017-03-06 civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 priėmė nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėja pažymi, kad panaikinus sprendimÄ dėl detaliojo plano, projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ ir teismui įpareigojus pareiÅ¡kėjÄ nugriauti pastatÄ , pareiÅ¡kėja patyrė 148 626,18 EUR dydžio nuostolius, kuriuos sudaro pastato statybos (137 627,28 EUR) bei pastato griovimo (10 998,90 EUR) iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas patvirtina į bylÄ pridėta PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų lentelė ir mokėjimo nurodymai. Aplinkybę, kad pastatas buvo nugriautas, o statybvietė sutvarkyta, taip pat patvirtina (2019-03-25) VTPSI patikrinimo aktas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad iÅ¡laidas patyrė dėl to, kad buvo parengtas ir patvirtintas neteisėtas detalusis planas, o jo pagrindu neteisėtai iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadas bei statybos leidimas. Už neteisėto detaliojo plano parengimÄ , neteisėto sprendimo dėl detaliojo plano priėmimÄ , neteisėtų projektavimo sÄ lygų sÄ vado bei statybos leidimo iÅ¡davimÄ atsakingi Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir UAB „COWI“, kurie, pasak pareiÅ¡kėjo, privalo jam atlyginti patirtus nuostolius.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundÄ tenkinti. Nesutiko su atsakovų argumentais, kad pareiÅ¡kėja praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl statybos iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodė, kad terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2017-03-06, kada Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 priėmė nutartį dėl įpareigojimo nugriauti statinį. Administraciniams teismams iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl statybos leidimo panaikinimo nebuvo priimtas sprendimas dėl įpareigojimo nugriauti statinį, o sprendimÄ dėl įpareigojimo nugriauti turi priimti teismas, kuris galutinis ir buvo priimtas 2017-03-07.

Pažymėjo, kad jeigu teismas laikytų, jog terminas praleistas, praÅ¡o teismo atnaujinti terminÄ reikalavimui pateikti, kadangi sprendimu nebuvo įpareigoti nugriauti, o vylėsi, kad pavyks įteisinti nelegaliÄ statybÄ . Visos institucijos buvo pripažinę, kad statiniai reikalingi vieÅ¡ajam interesui įgyvendinti. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsižvelgiant į teismo nustatytus 2000-11-10 sprendimo Nr. 109 panaikinimo pagrindus, ne departamento kompetencija buvo patikrinti ar Neringos savivaldybės tarybos sprendimas neprieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektÅ«rinio tvarkymo reglamentui bei ar detaliojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatams, todėl nėra departamento neteisėtų veiksmų ir reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ departamento turėtų bÅ«ti atmestas.

Atsakovės atstovas pažymi, kad teismai nagrinėdami bylas nenustatė, jog departamento pareigÅ«nai atlikdami savo pareigas bÅ«tų pažeidę aplinkos apsaugÄ reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovės atstovas nurodo, kad teismui nustačius, kad departamento veiksmai buvo neteisėti, tai tokie veiksmai turėtų bÅ«ti pripažinti minimaliais ir iÅ¡ departamento turėtų bÅ«ti priteista minimali žala. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje panaikintas sprendimas dėl detaliojo plano, projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo, departamentas buvo trečiasis suinteresuotas asmuo, ne atsakovas.

Departamentas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti nuostolius solidariai. Pažymi, kad tvirtinant detalųjį planÄ dalyvavo ne tik departamentas, bet ir kitos kompetentingos institucijos. Derinančios institucijos, iÅ¡nagrinėja detaliojo plano projektÄ savo kompetencijos ribose ir nustato, kad vieni ar kiti sprendiniai prieÅ¡tarauja/neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å iuo atveju nebuvo nustatyti aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl departamentas pritarė detaliajam planui.

Savivaldybės institucijų priimti aktai turėjo esminės įtakos pareiÅ¡kėjos nurodomos žalos atsiradimui. Atsakovės atstovas nurodo, kad su pareiÅ¡kimu pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir atliktų darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymos neįrodo pinigų pervedimo ar sumokėjimo grynais rangovams ar paslaugų teikėjams fakto. Atsakovė Neringos savivaldybė, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįsta ir neįrodytÄ , arba/ir taikant ieÅ¡kinio senatį bei priteisti Neringos savivaldybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos visas proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu pareiÅ¡kėjai pripažinta teisė tik į ginčo pastato griovimo, bet ne pastato statybos iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų. Atsakovė taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėja AB „Kelių priežiÅ«ra“ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl žalos dalies (137 627,28 Eur ginčo pastato statybos iÅ¡laidų). PareiÅ¡kėja nurodo, kad ginčo pastato statyba truko laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007 metų ir statybos procese patirtų iÅ¡laidų suma lygi 137 627,28 Eur.

Skundas teismui paduotas tik 2020-02-24. Neringos savivaldybė įsitikinusi, kad pareiÅ¡kėja praleido sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl ginčo pastato statybos iÅ¡laidų reikÅ¡ti. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kinio senatis reikalavimui atlyginti ginčo pastato statybos iÅ¡laidas pradėjo eiti ne tada, kai ginčo pastatas buvo nugriautas, o tada, kai pareiÅ¡kėja sužinojo, apie ginčo pastato statybos neteisėtumÄ . Atsakovė atsiliepime pažymi, kad AB „Kelių priežiÅ«ra“ apie žalÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ ginčo pastato statybos iÅ¡laidomis, sužinojo dar 2008-10-30, kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje Nr. A822-1701/2008.

Å ioje byloje teismas galutinai pasisakė dėl 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano, 2004-04-30 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 24 ir 2004-08-19 statybos leidimo Nr. 51 neteisėtumo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus detalųjį planÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ , pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad ginčo pastato statyba yra neteisėta. Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus pareiÅ¡kėjas privalėjo suprasti, kad nėra galimybės atlikti ginčo pastato įteisinimo veiksmus, kadangi jie galimi tik tokiu atveju, jei pastato pertvarkymÄ ir įteisinimÄ leidžia galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.

Pasak Neringos savivaldybės pareiÅ¡kėjas žinojo, kad ginčo pastatas yra nelegalus ir privalės bÅ«ti griaunamas bei pareiÅ¡kėja dar kartÄ galėjo įsitikinti tuo, kad ginčo pastatas privalo bÅ«ti griaunamas iki 2012-06-01, po Klaipėdos apygardos teismo nutarties c.b. Nr. 2A-815-125/2012 priėmimo, kai buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-05-15 reikalavimo nugriauti ginčo pastatÄ teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pradėjo eiti jau 2008-10-30, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 priėmimo.

Atsakovė pažymi, kad jei teismas nesutiktų su Å¡ia pozicija, tai tokiu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2012-06-01, po Klaipėdos apygardos teismo nutarties c. b. Nr. 2A-815-125/2012 priėmimo. Bet kokiu atveju, sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl reikalavimo atlyginti ginčo pastato statybos iÅ¡laidas yra praleistas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė tik PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė nei vieno mokėjimo nurodymo, pagrindžiančio, kad iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo realiai apmokėtos.

Pasak atsakovės vien sÄ skaitų pateikimas nepagrindžia, kad sÄ skaitose nurodytos sumos buvo sumokėtos. PareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė nei vienos sutarties, pagrindžiančios, kad sÄ skaitas jai iÅ¡raÅ¡iusios įmonės teikė paslaugas, susijusias bÅ«tent su ginčo pastato statyba ar griovimu. Atsakovė nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje nėra paskelbta apie pareiÅ¡kėjos 2017-2018 metais sudarytas sutartis dėl griovimo projekto rengimo ir griovimo darbų pirkimo.

PareiÅ¡kėja privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir tokiu bÅ«du parinkti geriausiÄ kainÄ siÅ«lantį tiekėjÄ . Jei griovimo projekto rengėjas ir griovimo darbų vykdytojas buvo parinkti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymÄ , tai tokios iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai apskritai negali bÅ«ti atlygintos. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2018-11-21 raÅ¡tu kreipėsi į Neringos savivaldybę, reikalaudama atlyginti ginčo pastato griovimo ir statybos iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja prašė, kad Neringos savivaldybė atlygintų: 1 200 Eur be PVM griovimo projekto iÅ¡laidas, 7 890 Eur be PVM griovimo iÅ¡laidas ir 116 888,99 Eur be PVM ginčo pastato statybos iÅ¡laidas.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja AB „Kelių priežiūra“ pripažino, kad pridėtinės vertės mokestis jai nepriteistinas. Todėl nežinoma, kokiu pagrindu pareiškėja skunde prašo priteisti jai visas išlaidų sumas, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį. Taip pat pasak atsakovės pareiškėjos realiai patirtos griovimo išlaidos galimai yra mažesnio dydžio nei nurodo pareiškėja. Pareiškėja iš ginčo pastato griovimo gavo ir naudos, kurio visiškai neįvardino, neapskaičiavo, nesumažino iš atsakovų prašomo priteisti žalos atlyginimo.

Tam tikros konstrukcijos ir statinio elementai buvo demontuoti tik tuo tikslu, kad turi piniginę vertę ir gali bÅ«ti panaudoti kituose objektuose arba parduoti rinkoje. Pasak atsakovės atstovės pati pareiÅ¡kėja savo kaltais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, dėl ko jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas ir esmingai mažintinas. PareiÅ¡kėja AB „Kelių priežiÅ«ra“ buvo asmuo, kuri inicijavo detaliojo plano rengimÄ , sprendinių dėl naujų pastatų statybos jos valdome sklype patvirtinimÄ .

Iniciatyva rekonstruoti turimas buitines patalpas ir pristatyti garaÅ¾Ä su druskos sandėliu kilo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pusės. PareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo visose detaliojo plano rengimo procedÅ«rose, tuo patvirtindami savo suinteresuotumÄ rengiamo detaliojo plano sprendiniais. Tuo pat metu pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, kad detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentams. Todėl teigtina, kad visų pirma pati pareiÅ¡kėja nebuvo sÄ Å¾ininga, inicijuodama detaliojo plano sprendinius dėl naujo garažo statybos pareiÅ¡kėjos valdomame žemės sklype.

Teigia, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodė tik vienÄ atsakovės Lietuvos Respublikos atstovÄ â€“ Aplinkos apsaugos departamentÄ prie Aplinkos ministerijos. Atsakovė Neringos savivaldybė teigia, kad Lietuvos Respublikos atstovų Å¡ioje byloje turi bÅ«ti daugiau. Nes prie detaliojo plano prisidėjo daugiau asmenų, pavyzdžiui – Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija (kurios funkcijas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2000-10-10 pateikė iÅ¡vadÄ , kad detalųjį planÄ galima tvirtinti.

Todėl manytina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat turi bÅ«ti įtraukta kaip Lietuvos Respublikos atstovė, kadangi teigiama, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos iÅ¡vada leido Neringos savivaldybei patvirtinti detalųjį planÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl statybos iÅ¡laidų atlyginimo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nepagrindė, kokiÄ ji naudÄ gavo griovimo metu iÅ¡ likusių medžiagų.

Kadangi pareiÅ¡kėja neteikia į bylÄ Ä¯rodymų, pagrindžiančių, kokia yra likusių medžiagų po pastato nugriovimo vertė, galima preziumuoti, kad ji yra didesnė negu griovimo iÅ¡laidos ir dėl to Å¡is reikalavimas taip pat turėtų bÅ«ti atmetamas arba mažinamas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja reikalauja didesnės griovimo iÅ¡laidų sumos negu yra sumokėjusi. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog griovimo projektas pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo reikalingas, todėl iÅ¡laidos už griovimo projekto parengimÄ neturėtų bÅ«ti priteisiamos.

Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o teismo įtraukti į bylÄ atsakovo Lietuvos Respublikos papildomu atstovu Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, taip pat pareiÅ¡kėjos reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ UAB „COWI Lietuva“ ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „COWI Lietuva“ naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 byloje Nr. 2-29-637/2016 buvo sprendžiamas tik neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo klausimas, bylos dalyku nebuvo žalos dėl statybos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikÅ¡ti. Teismas nevertino ir neanalizavo jokių civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su asmenų neteisėtais veiksmais, nulėmusiais pastato statybos neteisėtumÄ bei sudariusiais pagrindÄ nugriauti šį statinį, todėl prieÅ¡ingai nei tvirtina pareiÅ¡kėja, ji turi įrodinėti visas už kilusius neigiamus padarinius atsakingų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Atsakovė taip pat remiasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalimi, kurioje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui; 32 dalyje – kad už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo tvarkos pažeidimus pagal kompetencijÄ atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektÄ ir įgalioti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ nei viename iÅ¡ Å¡iuose straipsniuose nurodytų procesų nedalyvavo. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendė ir pripažino statytojo teisę į jo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su statinio griovimu atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų atsižvelgiant į jų kaltės laipsnį. Teismas be kita ko, pasisakė, kad dėl Å¡ių griovimo iÅ¡laidų atlyginimo atsakomybė tenka ir pačiam statytojui (t. y. pareiÅ¡kėjai).

Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja privalo teikti įrodymus ir įrodinėti, kokia dalimi atskiros valstybės ir savivaldybės institucijos ar UAB „COWI Lietuva“ veiksmai prisidėjo prie pareiÅ¡kėjos padėties. Taip pat turi bÅ«ti nustatinėjama, kokia atsakomybės dalis tenka pačiai pareiÅ¡kėjai, lyginant su valstybės ir savivaldybės institucijų atsakomybės laipsniu. Nors pareiÅ¡kėja visos žalos atlyginimo reikalauja iÅ¡ atsakovų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tik Å¡ie asmenys yra atsakingi už Å¡ios žalos kilimÄ .

PareiÅ¡kėjos nurodomu prejudiciniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu taip pat nustatyta, kad pastatas turi bÅ«ti griaunamas ir pareiÅ¡kėjos lėšomis. Å iÄ aplinkybę patvirtina teismo įsipareigojimas VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovei VTPSI nugriauti pastatÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas ir iÅ¡ VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja yra praleidusi trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti.

Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ (iki reorganizavimo – UAB „Vakarų projektai“ detalųjį planÄ rengė 1999-2000 metais, jis buvo patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109. Pastato statybai projektavimo sÄ lygų sÄ vadas iÅ¡duotas 2004-04-30 (Å¡iame ir tolimesniuose statybos stadijų procesuose UAB „COWI Lietuva“ apskritai nedalyvavo), statybos leidimas iÅ¡duotas 2004-08-19. PareiÅ¡kėja patirtus nuostolius dėl pastato statybų grindžia 2004-2005 metais atliktais pastato statybų darbais ir už juos iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimÄ , kuriuo panaikino neteisėtas statybas leidusius administracinius aktus, priėmė 2007-12-28. Jis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2008-10-30 nutartį. Jau tuo metu pareiÅ¡kėjai tapo žinoma, kad neteisėtai pastatytÄ statinį pareiÅ¡kėja privalės nugriauti, nes buvo panaikinti pagrindiniai statybos proceso dokumentai – statybos leidimas. Å iuo atveju bÅ«tent administracinių aktų pripažinimas negaliojančiais lėmė pareiÅ¡kėjos statinio statybos pripažinimÄ neteisėtu, sukėlė pareiÅ¡kėjai neigiamas materialines teisines pasekmes, o ne vėlesni teismo procesai dėl statinio nugriovimo, kuriais iÅ¡ esmės buvo sprendžiami tik ankstesniais teismo sprendimais sukeltų teisinių pasekmių paÅ¡alinimas.

Veikdama kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, pareiÅ¡kėja ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigÄ vykdant dar Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimÄ statinį nugriauti be jokio atskiro teismo įpareigojimo, nes įsiteisėjus teismo 2007-12-28 sprendimui jau tapo aiÅ¡ku, kad pastato statyba yra pripažinta neteisėta, o savavaliÅ¡kos statybos arba pagal teismo sprendimÄ pripažintos neteisėta statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuoja teisės norminiai aktai, t. y. tokiems padariniams paÅ¡alinti atskiro teismo sprendimo nereikia.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja savo gynybine pozicija pasirinko teismo 2007-12-28 sprendimo nevykdymÄ , kas sÄ lygojo naujo teisminio proceso dėl įpareigojimo statinį nugriauti atsiradimÄ , senaties termino dėl žalos nesustabdo ir nenutraukia, kadangi įsiteisėjus 2007-12-28 teismo sprendimui jau tapo žinoma, jog statyba yra pripažinta neteisėta. PareiÅ¡kėja apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo dar Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus 2007-12-28 sprendimÄ ir Å¡iam sprendimui įsiteisėjus (2008-10-30), t. y. kai paaiÅ¡kėjo institucijų padaryti pažeidimai priimant teismo panaikintus administracinius aktus, todėl nuo Å¡io momento, pasak atsakovės, ir skaičiuotinas senaties terminas.

PareiÅ¡kėja jau tuo metu sužinojo, kad jos statinys yra neteisėtas ir turės bÅ«ti nugriautas, o tai sÄ lygoja ir žalos, kurios atlyginimo pareiÅ¡kėja pareikalavo po 12 metų Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu, atsiradimÄ . PareiÅ¡kėja jokių argumentų, kad Å¡io teismo sprendimo priėmimo metu ji nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimÄ , atitinkamai leidžiančių kitaip skaičiuoti senaties termino pradžiÄ , nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje jokie klausimai, susiję su pastato statybos iÅ¡laidomis net nebuvo keliami ir nagrinėjami, t. y. civilinė byla jokios įtakos pareiÅ¡kėjos galimybėms pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl statybos iÅ¡laidų atlyginimo net neturėjo.

PareiÅ¡kėja dėl žalos atlyginimo į teismÄ dėl 2000-2004 metais atstovų padarytų pažeidimų, kurie buvo nustatyti 2007-12-28 teismo sprendimu, kreipėsi tik 2020-02-24. PareiÅ¡kėja nenurodė jokių tokį ilgÄ jos delsimÄ ginti savo teises pateisinančių priežasčių. PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pati pasirinko netinkamÄ elgesio modelį – neveikimÄ , dėl to atsakovė UAB „COWI Lietuva“ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Teigia, kad pareiÅ¡kėja, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo neįrodinėja jokių UAB „COWI Lietuva“ atsakomybės sÄ lygų, kurios Å¡iuo atveju ir neegzistuoja, nes UAB „COWI Lietuva“ nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų susijusių priežastiniu ryÅ¡iu, nulėmusiu neigiamų padarinių pareiÅ¡kėjai atsiradimÄ . UAB „COWI Lietuva“ statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procese apskritai nedalyvavo ir nebuvo ginčo statinio statybos dalyvis.

UAB „COWI Lietuva“ buvo tik detaliojo plano rengėja, jį rengė pagal Neringos miesto savivaldybės administracijos 1999-07-02 patvirtintÄ detaliojo plano užduotį. PareiÅ¡kėja žalÄ patyrė įgyvendinama savo kaip statinio statytojo ir savininko teises, nes teisę statyti jai suteikė valdžios institucijų priimti administraciniai aktai. Kadangi įgaliota savivaldybės institucija turėjo kompetencijÄ spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planÄ , todėl tik nuo jos sprendimo priėmimo priklausė ar pareiÅ¡kėja įgis atitinkamas materialines teises ir pareigas, o taip pat ar pareiÅ¡kėjai bus sukelta žala, ar ne.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad žala pareiÅ¡kėjai kilo ne dėl detaliojo plano parengimo, nes statinio neteisėtumÄ nulėmė ne pats detaliojo plano rengimo procesas, o jo patvirtinimas, po kurio detalusis planas įsigaliojo ir sukėlė pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes. UAB „COWI Lietuva“ atlikti veiksmai nebuvo ginčijami Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-22-162/2007, nes UAB „COWI Lietuva“ savo veiksmais savaime jokių teisinių pasekmių nesukÅ«rė.

Taigi pareiÅ¡kėja žalÄ patyrė ne dėl detaliojo plano rengimo, bet dėl administracinių aktų, kurie sukėlė jai atitinkamas materialines teises ir pareigas, priėmimo ir vėlesnio jų panaikinimo kaip neteisėtų. Atsakovė nurodo, kad valstybės institucijų klaidos neturėtų bÅ«ti perkeliamos privačiam asmeniui UAB „COWI Lietuva“, padarytas klaidas Å¡ios institucijos turi taisyti savo sÄ skaita. PareiÅ¡kėjos statinio statyba pripažinta neteisėta, kadangi ji buvo neteisėtais pripažintų administracinių aktų pasekmė, o ne todėl, kad UAB „COWI Lietuva“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus rengdama detalųjį planÄ pagal savivaldybės patvirtintÄ užduotį, kurį vėliau tikrino ir tvirtino tos pačios valstybės institucijos savo iÅ¡vadomis patvirtindamos, kad detalusis planas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

Taip pat nėra ir atsakovės UAB „COWI Lietuva“ kaltės dėl pareiÅ¡kėjos patirtos žalos. PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo ne tik valstybei ir savivaldybei, bet ir privataus juridinio asmens – atsakovės UAB „COWI Lietuva“ atžvilgiu. UAB „COWI Lietuva“ nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas – nei valstybės, nei savivaldybės institucija, todėl jos atsakomybei už pareiÅ¡kėjai padarytÄ Å¾alÄ netaikomas CK 6.271 straipsnis, numatantis, kad vieÅ¡oji civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė Å¡io straipsnio pagrindu privačiam subjektui negali bÅ«ti taikoma.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai apskritai nepatvirtina žalos padarymo fakto ir jos dydžio. PareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos nurodomos iÅ¡laidos buvo realiai patirtos, t. y. kad buvo apmokėtos visos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros. PareiÅ¡kėjos pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir atliktų darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymos nepatvirtina atsiskaitymo su rangovais fakto, todėl neįrodyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų patyrė nurodytas statinio statybos ir griovimo iÅ¡laidas.

Be to, atlikus pastato griovimo darbus turėjo likti tam tikra dalis statybinių medžiagų, kurios gali bÅ«ti pakartotinai panaudojamos. Todėl Å¡ių medžiagų vertė turi bÅ«ti atimama apskaičiuojant pareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėja jokių duomenų apie Å¡ių medžiagų vertę nepateikė, todėl pripažinti visas pareiÅ¡kėjos nurodytas iÅ¡laidas jos patirta žala nėra jokio pagrindo. Atsakovė nurodo, kad pati pareiÅ¡kėja prisidėjo prie jos nurodomos žalos atsiradimo.

Kadangi buvo statomas pareiÅ¡kėjai reikalingas statinys, ji pati neabejotinai inicijavo detaliojo plano ir statinio projektinės dokumentacijos parengimÄ , žinodama, kad statybų vieta yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kuriai taikomi specialÅ«s saugomose teritorijose veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai. KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, nenumatanti su rekreacine veikla nesusijusių statinių statybos, kaip toje teritorijoje veikiančiam subjektui pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti žinoma, tačiau tai nenustabdė pareiÅ¡kėjos nuo siekio įgyvendinti statybas draudžiamoje vietoje.

PareiÅ¡kėjai, kaip statytojai, pačiai kyla pareiga vadovautis teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgti į statybai taikomus apribojimus. Todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas mažinti žalos atlyginimÄ , nes ir pati pareiÅ¡kėja yra kalta dėl žalos kilimo. Atsakovė teigia, kad net ir nustačius bendrovės civilinių atsakomybės sÄ lygų visetÄ , atliktų veiksmų rengiant detalųjį planÄ reikÅ¡mė yra itin maža, lyginant su valstybės ir savivaldybės institucijų atliktų neteisėtų veiksmų įtaka žalos atsiradimui, todėl visiems atsakovams taikant solidariÄ jÄ atsakomybę bÅ«tų neužtikrintas proporcingumo principas, be to, kaip minėta, atsakovei nėra taikoma ir griežtoji atsakomybė, nes atsakovė nėra valstybės ar savivaldybės institucija, t. y.

Å¡iuo atveju taikomi skirtingi civilinės atsakomybės pagrindai. PareiÅ¡kėja apskritai neidentifikuoja atsakovų neteisėtų veiksmų apimties ir įtakos pareiÅ¡kėjos patirtai žalai, nors bÅ«tent ji turi tokiÄ pareigÄ , reikalaudama žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ negali bÅ«ti įpareigojamas atlyginti žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja patyrė ne dėl jos, bet iÅ¡imtinai dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų netinkamo pareigų vykdymo solidariai su Å¡iais subjektais, kadangi Å¡iuo atveju yra skirtingos privataus subjekto ir valstybės institucijų civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atsakovė pažymi, kad jos veiksmai rengiant detalųjį planÄ jokios esminės ar tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjai kilusioms neigiamoms pasekmėms neturėjo. Pats savaime detaliojo plano parengimas ir pareiÅ¡kėjai atsiradusi žala yra teisiÅ¡kai pernelyg nutolę, todėl Å¡iuo atveju neįmanoma nustatyti net netiesioginio priežastinio ryÅ¡io egzistavimo. Kita vertus, jei laikyti, kad atsakovė turi atsakyti dalyje dėl griovimo iÅ¡laidų atlyginimo, nes jos atsakomybė yra nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu, tai pažymi, kad Å¡iame sprendime nurodoma, kad turi bÅ«ti sprendžiamas ir atsakovės kaltės laipsnis.

Atsakovė nurodo, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma dalinė atsakomybė dalį atsakomybės už žalÄ perkeliant konkretiems privatiems subjektams – visų pirma, pačiai pareiÅ¡kėjai ir atsakovei UAB „COWI Lietuva“, kur UAB „COWI Lietuva“ atsakomybės laipsnis dalyje dėl griovimo iÅ¡laidų atlyginimo turėtų bÅ«ti ne didesnis, kaip 5 proc. nuo visos žalos sumos, taip pat nustatyta ir pareiÅ¡kėjai tenkanti konkreti atsakomybės dalis, o dėl likusios žalos dalies yra atsakingi kiti atsakovai (valstybė ir savivaldybė), kurių atsakomybė yra solidari.

Dėl statinio statybos iÅ¡laidų, jei teismas spręstų, kad Å¡iuo atveju nėra praleistas senaties terminas, atsakovei UAB „COWI Lietuva“ atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, kadangi bendrovė statybų procese nedalyvavo ir jokių statybos normatyvinių dokumentų nerengė, jos kaltės dėl neteisėtais pripažintų administracinių aktų teismai nenustatė ir bendrovei jokie savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl statybos proceso teisėtumo nebuvo pareikÅ¡ti. PareiÅ¡kėjos statinio neteisėtÄ statybÄ nulėmė neteisėtas detaliojo plano patvirtinimas, neteisėto planavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo iÅ¡davimas.

Todėl Å¡iuo atveju, pasak atsakovės, taikytina dalinė, ne solidarioji atsakomybė. Atsakovė taip pat nurodo, kad į bylÄ kaip Lietuvos Respublikos atstovas turi bÅ«ti įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendime, kuriuo buvo panaikinti prokuroro ginčyti administraciniai aktai, lėmę neteisėtų statybų atsiradimÄ , yra konstatuota, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ , patikrino teritorijos prie Gintaro įlankos Juodkrantėje detalųjį planÄ , parengtÄ UAB „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu, ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad parengtÄ detalųjį planÄ galima tvirtinti nustatytÄ ja tvarka.

Teismas pripažino, kad šio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatoms, detalusis planas neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjos pareiškimo pateikimo metu (2020 metais) Klaipėdos apskrities viršininko admininistracija yra likviduota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.30 punkte nustatyta, kad bylose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teikta išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo galimumo, kuria buvo patvirtinta, kad detalusis planas yra parengtas teisėtai ir jo sprendiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, buvo pripažinta neteisėta. Todėl atsakyti dėl neteisėtų statybų padarinių turi ir neteisėtus veiksmus atlikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros srityje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Tuometinė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija buvo pagrindinis valstybės įgaliotas subjektas, atsakingas už teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ , kuri tikrino detalųjį planÄ ir pateikė teigiamÄ iÅ¡vadÄ , lėmusiÄ , kad detalusis planas bÅ«tų patvirtintas. BÅ«tent Å¡is subjektas, o ne projektuotojas UAB „COWI Lietuva“, gali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl neteisėto detaliojo plano patvirtinimo, nes bÅ«tent jis pagal kompetencijÄ tikrino detaliojo plano atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, ir įpareigotas pareiÅ¡kėjai atlyginti žalÄ dėl pastato statybos bei jo griovimo darbų iÅ¡laidų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iÅ¡ esmės palaikė atsiliepimo į skundÄ argumentus, prašė taikyti senatį bei skundÄ atmesti. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o nutraukti bylÄ dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Valstybės dėl Å¡alių sutapties taip pat praÅ¡o netenkinus praÅ¡ymo dėl bylos nutraukimo dalyje dėl pareikÅ¡tų reikalavimų atlyginti 137 627,28 Eur pastato statybos iÅ¡laidas taikyti ieÅ¡kinio senatį, kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pripažinta pareiÅ¡kėjos teisė reikalauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo už neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ , įvykdžius reikalavimÄ dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir pateikusi patirtas iÅ¡laidas pateisinančius įrodymus, iÅ¡ atsakovų.

Byloje, kurioje buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir asmenų, kuriems pareiÅ¡kėja turės teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti patirtas iÅ¡laidas už neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko nei vienas atsakovas, tačiau niekam nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio nebuvo reikalaujama, kad inspekcija bÅ«tų įtraukta tarp asmenų, kurios lėšomis Å¡alintini padariniai. Civilinėje byloje nebuvo analizuojami Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėti veiksmai ir kitos atsakomybės sÄ lygos.

PareiÅ¡kėja nepareiÅ¡kė reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai inspekcijos, atlyginti turtinę žalÄ , Å¡ios Å¡alies atžvilgiu nenurodo ir nepagrindžia Lietuvos valstybės, atstovaujamos inspekcijos, civilinės atsakomybės egzistavimo sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos siekiant žalos atlyginimo. Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjos akcininkė yra Lietuvos Respublika, kuri veikia per valstybinę institucijÄ â€“ Susisiekimo ministerijÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendime buvo nurodyti konkretÅ«s atsakovai iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėja turės teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Atsakovė atkreipia dėmesį kai įstatyme nustatyta prievolė, tačiau konkrečiu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis jos kreditorius ir skolininkas yra tas pats asmuo, tai tokiu konkrečiu atveju prievolės net neatsiranda, nes kreditoriaus ir skolininko sutapimas yra aplinkybė prieÅ¡taraujanti prievolinio teisinio santykio bruožams. Pasak atsakovės, Å¡alies sutapties atveju reikalavimas reiÅ¡kiamas valstybės, veikiančios per juridinį asmenį, valstybei, veikiančiai per inspekcijÄ , žalos atlyginimo atveju, jeigu tokia padaryta žala atitinkanti atsakomybės iÅ¡ neteisėtų veiksmų nustatymo kriterijus bÅ«tų nustatyta, nebetenka prasmės. Inspekcijos nuomone, atsakovės atžvilgiu byla turėtų bÅ«ti nutraukta.

Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikia įrodymų, kad valstybė, atstovaujama inspekcijos, neveikė taip, kaip Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir kad dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjos nurodyta žala dėl kurios atsakomybė turi tekti valstybei, atstovaujamai inspekcijos. Papildomai pažymi, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama inspekcijos, bylose, kurias pareiÅ¡kėja nurodo kaip teisinį pagrindÄ teisei į žalos atlyginimÄ , nebuvo atsakove, jokie jos sprendimai panaikinti nebuvo, Å¡iuo atveju inspekcija ginčo sprendimų priėmimo metu neatliko teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros veiksmų.

Esant tokiai situacijai, pasak atsakovės atstovės, inspekcija negali tinkamai byloje pasinaudoti nei rungtyniÅ¡kumo, nei dispozityvumo principais, kadangi visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, nuo kokių neteisėtų veiksmų ji turi gintis, skundo pagrindas inspekcijos atžvilgiu nėra tinkamai suformuluotas ir nustatytas, todėl jokie reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami vien dėl Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėja neįrodė byloje reikalavimų, reiÅ¡kiamų valstybei, atstovaujamai inspekcijos, pagrįstumo. Be to, teismų sprendimai, kurie nurodomi, kaip prejudiciniai faktai, taip pat nepagrindžia vienos iÅ¡ esminių civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų buvimo, nes jokie inspekcijos veiksmai minimose bylose nebuvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ atsakovės Neringos savivaldybės administracijos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo detaliojo plano rengimo procedÅ«rose. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ planavimo sÄ lygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo bÅ«ti suprantama, kad detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintai KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai.

Pasak atsakovės, pareiÅ¡kėja turėjo galimybę bÅ«ti aktyvi ir atsakinga Å¡io proceso dalyvė, reikÅ¡ti pastabas, nesutikimus, prieÅ¡taravimus, nepaisant esamo suinteresuotumo planuojamos statybos įgyvendinimu, tad Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos ir turi bÅ«ti įvertintos. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina realios turtinės žalos susijusios tiek su pastato statyba, taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra nepakankami nustatyti statinio griovimo iÅ¡laidų pagrįstumÄ .

Byloje pateiktos tik samdytų įmonių atliktų darbų sÄ skaitos- faktÅ«ros nepridedant apmokėjimÄ pagrindžiančių dokumentų, taigi nėra įrodyta, kad tokios iÅ¡laidos apskritai yra patirtos. Inspekcija mano, kad žalos atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į pačios pareiÅ¡kėjos neatsakingumÄ , nesÄ Å¾iningumÄ , nepagrįstÄ delsimÄ , kaltę sudarančiÄ pagrindÄ netaikyti civilinės atsakomybės arba jÄ sumažinti, jeigu prieÅ¡ tai bÅ«tų nustatytos visos bÅ«tiniausios žalos atlyginimo sÄ lygos.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Nurodo, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėja pateikė 2020 m. vasario 24 d., nors apie žalÄ , susijusiÄ su pastato statyba, tapo žinoma, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008, kuria buvo patvirtinta, kad yra naikinamas Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 109 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, 2004 m. rugpjūčio 19 d.

Neringos savivaldybės administracijos iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 51 ir pripažįstamas negaliojančiu 2004 m. balandžio 30 d. Neringos savivaldybės administracijos iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr.

24. Taip pat tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnyje 1 dalies 5 punkte buvo numatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nugriaunamas. Tad teigtina, kad pareiÅ¡kėjos sužinojimo (turėjimo sužinoti) momentas apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimÄ diena turi bÅ«ti laikoma bÅ«tent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 priėmimo diena – 2008 m. spalio 30 d., tad nuo Å¡ios dienos turi bÅ«ti skaičiuojamas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Be to, pažymi, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo paÅ¡alinti neteisėtų statybų KurÅ¡ių Nerijoje padarinius“ pareikalavo, kad pareiÅ¡kėja per 4 mėnesius nuo Å¡io reikalavimo gavimo dienos nugriautų pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. Neringos savivaldybės administracijos statybos leidimÄ Nr. 51 pastatytus statinius. Reikalavimas pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas 2009 m. gegužės 26 d., todėl tai dar kartÄ patvirtina, kad vėliausia, kai baigėsi nustatytas terminas statinio nugriovimui yra 2009 m. rugsėjo 26 d.

PareiÅ¡kėjai tapo žinoma apie neiÅ¡vengiamai atsirasiančiÄ Å¾alÄ dėl pastato statybos, vykdytos 2004 – 2007 metais. Tai, kad pareiÅ¡kėja ginčijo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Nr. 2-1538-(2.20), kuriame buvo nurodytas reikalavimas nugriauti neteisėtÄ statinį, neturi bÅ«ti vertinama kaip reikÅ¡minga aplinkybė nustatant senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėja nenuginčijo Å¡io sprendimo – ieÅ¡kinys kaip nepagrįstas buvo atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-730/2011.

Å is sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-125/2012 palikus sprendimÄ nepakeistÄ . Net ir tuomet, jeigu bÅ«tų vertinama, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo teisėtumo patikrinimas teismine tvarka kaip reikÅ¡minga aplinkybė senaties termino skaičiavimui, pažymia, kad ir Å¡iuo atveju sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalauti atlyginti statinio statybos iÅ¡laidas yra suėjęs. Teismas k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ neteisėtų Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ veiksmų – priimtų atitinkamų aktų (sprendimų), tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, iÅ¡duodant statybÄ leidžiančius dokumentus, atlyginimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (likvidavus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , jos vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros srityje perėmė Inspekcija), Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ žalÄ , kuriÄ sudaro 137 879,54 Eur pastato statybos iÅ¡laidos bei 10 998,90 Eur pastato griovimo iÅ¡laidos ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1998-11-18 sprendimu Nr. 309 nusprendė organizuoti (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – DP) rengimÄ . Planavimo organizatoriaus funkcijas buvo pavesta vykdyti Savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir statybos skyriui. SÄ lygos teritorijų planavimo dokumentui buvo iÅ¡duotos 1998-09-24. Detaliojo planavimo organizatorius 1999-07-02 patvirtino planavimo užduotį. 1999-12-02 savivaldybės taryboje priimtas sprendimas Nr. 179, kuriuo patvirtinta teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano raidos programa.

ParengtÄ DP suderino ir jam pritarė KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, KurÅ¡ių nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. 2000-10-10 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, kaip institucija, atliekanti teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ , patikrino teritorijos DP, parengtÄ 2000 m. uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų projektai“ (po reorganizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „COWI Lietuva“) Neringos savivaldybės užsakymu ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad parengtÄ DP galima tvirtinti nustatyta tvarka.

Neringos savivaldybės taryba 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtino DP. PareiÅ¡kėja 2004-04-30 iÅ¡ Neringos savivaldybės administracijos gavo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 24, 2004-08-19 statybos leidimÄ Nr. 51, atliko buitinių patalpų rekonstrukcijÄ , garažo su kelių priežiÅ«ros medžiagų sandėliu statybÄ . Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2005-09-28 kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ su raÅ¡tu Nr. V3-2.8-1307 apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra KurÅ¡ių nerijoje nuo 2000 metų.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti sprendimÄ dėl DP, projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ . Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-28 sprendimu byloje Nr. I-22-162/2007 tenkino prokuroro praÅ¡ymÄ ir panaikino sprendimÄ dėl DP patvirtinimo, projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 24 bei statybos leidimÄ Nr.

51. BylÄ apeliacine tvarka 2008-10-30 iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko galioti nepakeistÄ ir sprendimas įsiteisėjo. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, vadovaudamasi 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006, kuriuo buvo panaikintas 2004-08-19 statybos leidimas Nr. 51 gamybinių - buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su sandėliu statybai adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pareiÅ¡kėjai 2009-05-15 reikalavimÄ Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo paÅ¡alinti neteisėtų statybų KurÅ¡ių nerijoje padarinius“, pareikalaudama atstatyti pagal 2004-08-19 statybos leidimÄ Nr. 51 rekonstruotus statinius į iki rekonstrukcijos buvusiÄ padėtį, o naujai pastatytus statinius nugriauti per 4 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos.

AB „Kelių priežiÅ«ra“, nesutikdama su pareikÅ¡tu reikalavimu jį apskundė teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-730/2011 AB „Kelių priežiÅ«ra“ ieÅ¡kinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2012-06-01 Klaipėdos apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-815-125/2012 atmetus pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimÄ palikus nepakeistÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ AB „Kelių priežiÅ«ra“ nugriauti ginčo pastatÄ .

Tuo pačiu sprendimu teismas pripažino pareiÅ¡kėjos AB „Kelių priežiÅ«ra“ teisę į patirtų iÅ¡laidų dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ iÅ¡ Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei UAB „COWI Lietuva“. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-03-06 Klaipėdos apygardos teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimÄ Nr. 2-29-637/2016 palikus nepakeistÄ .

Ginčo pastatas buvo nugriautas, kÄ patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-03-25 suraÅ¡ytas aktas. Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir UAB „COWI Lietuva“ teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį skundo dalyje dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl pastato statybos iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalÄ taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčo pastato statyba truko laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2007 metų ir statybos procese patirtų iÅ¡laidų suma lygi 137 879,54 Eur.

Skundas teismui dėl žalos, kuriÄ , tame tarpe, sudaro ir pastato statybos iÅ¡laidos, pateiktas 2020-02-24. PareiÅ¡kėjos vertinimu ji nėra praleidusi termino skundui dėl žalos atlyginimo pateikti, kadangi terminas prasideda tik 2017-03-06, kada Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 priėmė galutinį sprendimÄ dėl įpareigojimo nugriauti pastatÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK normas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2010; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; ir kt.).

Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dienÄ , tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobÅ«dį turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017; ir kt.).

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; ir kt.).

Taip pat pabrėžtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia (be kita ko) vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ gali nusverti interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ .

Teismas kiekvienu atveju turi siekti Å¡ių teisinių vertybių – realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016; ir kt.). Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008, kuria buvo patvirtinta, kad yra naikinamas Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimas Nr. 109 „Dėl teritorijos prie Gintaro įlankos (Å¡iaurinė dalis), Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, 2004-08-19 Neringos savivaldybės administracijos iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 51 ir pripažįstamas negaliojančiu 2004-04-30 Neringos savivaldybės administracijos iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr.

24. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus detalųjį planÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ , pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad ginčo pastato statyba yra neteisėta. Nutartyje buvo nurodyta, kad ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniuose žemės sklypo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje naujų statiniu statyba yra nenumatyta. Ginčo atveju aktualu tai, kad ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- ir Statybos įstatymas)35 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija, nustatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nugriaunamas.

Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjos sužinojimo (turėjimo sužinoti) momentas apie jos teisės pažeidimÄ yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 priėmimo diena – 2008-10-30. Tada paaiÅ¡kėjo institucijų padaryti pažeidimai priimant teismo panaikintus administracinius aktus, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas. PareiÅ¡kėja jau tuo metu sužinojo, kad jos statinys yra neteisėtas ir turės bÅ«ti nugriautas, o tai sÄ lygoja ir žalos, kurios atlyginimo pareiÅ¡kėjas reikalauja atsiradimÄ dėl ginčo pastato statybos iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo atlyginti ginčo pastato statybos iÅ¡laidas. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies praÅ¡ymui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu teikė praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu teismas laikytų, kad jis yra praleistas.

Aplinkybėmis dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjos atstovas įvardino tai, kad administraciniai teismai priėmę sprendimus dėl administracinių aktų panaikinimo neįpareigojo pareiÅ¡kėjos nugriauti ginčo pastatus, o pareiÅ¡kėja vylėsi, kad pastatas bus įteisintas, kÄ pareiÅ¡kėjos atstovo vertinimu pagrindžia ir vėlesni teisminiai procesai. Vertinant pareiÅ¡kėjos atstovo nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, vadovaudamasi 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-162/2006, pateikė pareiÅ¡kėjai 2009-05-15 reikalavimÄ Nr. 2-1538-(2.20) „Dėl reikalavimo paÅ¡alinti neteisėtų statybų KurÅ¡ių nerijoje padarinius“, pareikalaudama atstatyti pagal 2004-08-19 statybos leidimÄ Nr. 51 rekonstruotus statinius į iki rekonstrukcijos buvusiÄ padėtį, o naujai pastatytus statinius nugriauti per 4 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos.

Dar kartÄ pažymėtina, kad reikalavimo priėmimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija, 2007-05-03 Nr. X-1111 (galiojo nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja negalėjo turėti jokių pagrįstų lÅ«kesčių, kad neteisėta statyba galėtų bÅ«ti įteisinta, nes teisės aktai tokios galimybės nenustatė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010-10-01, vienintelis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das buvo pareikalauti iÅ¡ statytojo per nustatytÄ terminÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ar savavaliÅ¡kai pastatytÄ jo dalį ir sutvarkyti statybvietę.

Tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Å¡eÅ¡tojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymu (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas) nuo 2010-10-01 nustatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę ar iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima.

Tokios pat nuostatos dėl savavaliÅ¡kos statybos legalizavimo yra įtvirtintos tik nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnyje. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tik tais atvejais, kai savavaliÅ¡kai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui paÅ¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant.

TokiÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Å¡io įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimÄ , taikymo santykiams, atsiradusiems iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Tačiau pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miÅ¡kotvarka, žemėtvarka, vandens Å«kiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo bÅ«ti priimami neatsižvelgiant į nurodytÄ Vyriausybės patvirtintÄ planavimo schemÄ ir negalėjo prieÅ¡tarauti Å¡ios schemos sprendiniams.

Jei Å¡ių sprendinių bÅ«tų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos Valstybė KurÅ¡ių nerijos nacionalinį parkÄ traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtÄ kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ â€“ saugotinÄ teritorijÄ , kuriai turi bÅ«ti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu bÅ«tų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ne tik pažeistas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraÅ¡tovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms.

PareiÅ¡kėja į bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo vykdomos taikos derybos dėl galimybės pareiÅ¡kėjai įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kas leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad terminÄ pareiÅ¡kėja praleido dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu tai, kad pareiÅ¡kėja savo gynybine pozicija pasirinko teismo 2007-12-28 sprendimo nevykdymÄ , kas sÄ lygojo naujų teisminių procesų dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius atsiradimÄ , senaties termino dėl žalos atlyginimo nesustabdo ir nenutraukia ir nesudaro pagrindo juos pripažinti svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismui nenustačius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių bei netenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , bei esant atsakovų praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimas dėl statinio statybos iÅ¡laidų atlyginimo atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, nenustatyta jokio reikÅ¡mingo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimui reikÅ¡ti.

Todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl ginčo statinio statybos iÅ¡laidų atlyginimo atmestini dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti pastato griovimo iÅ¡laidas, kurios, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, sudaro 10 998,90 Eur. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å iame straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir ji nėra preziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį paprastai privalo įrodyti pats pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad jos teisė iÅ¡ atsakovų gauti pastato griovimo iÅ¡laidų atlyginimÄ yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017 buvo paliktas nepakeistas, rezoliucinėje dalyje pripažino pareiÅ¡kėjos teisę į patirtų iÅ¡laidų dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo atlyginimÄ iÅ¡ Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „COWI Lietuva“.

Teismas pažymi, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTÄ® 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTÄ® 98 straipsnio 4 dalyje, t. y. sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo Å¡iems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ , tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka. AiÅ¡kinant teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Nagrinėjamu atveju abiejose bylose buvo vertinamas statinio paÅ¡alinimo klausimas. PareiÅ¡kėja savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-29-637/2016, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-327-796/2017. Teismas remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, pažymi, kad nurodytoje civilinėje byloje teismas jau yra konstatavęs atsakovų atsakomybę už pareiÅ¡kėjos pastato griovimo iÅ¡laidas, todėl remiantis ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ naujo Å¡ių faktų įrodinėti nereikia.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad tik nustačius kokias padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidas statinio statytojas ar savininkas patyrė nugriaudamas/iÅ¡ardydamas/atstatydamas galima bÅ«tų spręsti dėl Å¡ių lėšų iÅ¡sireikalavimo iÅ¡ kaltų asmenų bei jų atsakomybės laipsnio. Nagrinėjamoje byloje nei vienas iÅ¡ atsakovų neneigė ieÅ¡kinio reikalavimų, kad jie patenka į asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti Å¡alinti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius, tačiau spręsti kam reikÅ¡ti reikalavimÄ ir kokio dydžio atsakomybę taikyti teisę turės VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ (po reorganizacijos – UAB „COWI Lietuva“), įvykdęs reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir pateikęs patirtas iÅ¡laidas pateisinančius įrodymus.

Teismas byloje atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu papildomai įtraukė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendime yra konstatuota, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ , patikrino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , parengtÄ UAB „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu, ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad parengtÄ detalųjį planÄ galima tvirtinti nustatytÄ ja tvarka.

Teismas pripažino, kad Å¡io detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6. bei 11 punktams, detalusis planas neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008 šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija yra likviduota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.30 punkte nustatyta, kad bylose dėl apskričių virÅ¡ininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiÅ«ros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiÅ«ros funkcijas, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teikta išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo galimumo, kuria buvo patvirtina, kad detalusis planas yra parengtas teisėtai ir jo sprendiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų pripažinta neteisėta, todėl atsakyti dėl neteisėtų statybų padarinių turi ir neteisėtus veiksmus atlikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros srityje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja teismo įpareigojimÄ nugriauti pastatÄ ir sutvarkyti statybvietę įvykdė, tai patvirtina 2019-03-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo aktas (Skundo priedas Nr. 27). Taigi, pareiÅ¡kėja įvykdžiusi įpareigojimÄ Ä¯gijo teisę spręsti dėl lėšų iÅ¡sireikalavimo iÅ¡ kaltų asmenų bei jų atsakomybės laipsnio. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad pastato griovimo iÅ¡laidas sudaro 1452 Eur garažo su sandėliu griovimo projekto rengimas, kurį parengė UAB „Klaipėdos miestprojektas“ ir nurodo, kad Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžia 2018-01-05 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 503681, bei atliktų darbų aktas bei 9546,90 Eur garažo su sandėliu griovimo darbai, kuriuos įvykdė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“.

Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė į bylÄ 2018-06-08 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 0618012 bei pažymÄ apie atliktų darbų iÅ¡laidų vertę ir iÅ¡laidas, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktÄ bei mokėjimo nurodymÄ . Teismas iÅ¡nagrinėjęs į bylÄ pateiktÄ 2018-10-17 mokėjimo nurodymÄ Nr. 000000005058, nustatė, kad pareiÅ¡kėja už pastato griovimÄ UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ yra sumokėjusi 7890 Eur. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjos patirta žala už pastato nugriovimÄ yra 7890 Eur, o ne 9546,90 Eur kaip nurodo pareiÅ¡kėja.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė sandėlio griovimo projekto, teismas neturi galimybės įvertinti tokio projekto bÅ«tinumo vykdant pastato griovimÄ . Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad statinio projektas turi bÅ«ti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti Å¡io įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar inspekcijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedas nustato atvejus kada privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos atveju nebuvo reikalinga gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir rengti statinio griovimo projektÄ nebuvo privaloma, tad nurodytos iÅ¡laidos vertintinos kaip nebÅ«tinos, kadangi negali bÅ«ti įvardinamos kaip susijusios su patirtomis iÅ¡laidomis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl negali bÅ«ti priskirtinos turėtų iÅ¡laidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai bei nepriteistinos.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto 2018-06-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, pasiraÅ¡yto tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB Vilniaus betono demontavimo technikos matyti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ ginčo pastato griovimo gavo ir naudos, akte nurodyta, kad buvo demontuota: 40 liuminescencinių Å¡viestuvų, 20 prožektorių, 40 jungiklių, rozečių, perjungiklių, 2 davikliai ir 87 m kabelio, ir 100 kg demontuotų įrenginių pristatytÄ Ä¯ sandėlį. Toliau 2018-06-08 atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte yra nurodyta, kad buvo iÅ¡ardyta: 384 m2 polikarbonatinės stogo dangos ir 8,07 m3 medinių kontrukcijų ir 7 tonos polikarbonatinės stogo dangos bei medinių konstrukcijų buvo transportuotos į pareiÅ¡kėjos sandėlį Gargžduose.

Toliau 2018-06-08 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte yra nurodyta, kad demontuota: 31,8 m2 langų, 38,85 m2 metalinių vartų ir 1,123 t svorio demontuoti langai ir vartai buvo pervežti į pareiÅ¡kėjos sandėlį Gargžduose. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja negali iÅ¡ atsakovų reikalauti atlyginti visÄ Å¾alÄ už griovimo darbus, kadangi pareiÅ¡kėjai atlikus pastato griovimo darbus jai liko tam tikra dalis jau minėtų statybinių medžiagų ir įrenginių, kurie buvo transportuoti į pareiÅ¡kėjos sandėlius.

Todėl Å¡ių medžiagų vertė turi bÅ«ti atimama apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ už griovimo darbus. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda į nuostolius nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius. Naudos gavimo faktas pats savaime patirtos žalos nepaÅ¡alina, o tiesiog sudaro pagrindÄ , nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų, tokiÄ naudÄ Ä¯skaityti į nuostolius.

Tokiu bÅ«du laikoma, kad gauta nauda ne paneigia patirtus nuostolius, o tik juos atlygina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-305-219/2019). Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja demontavusi medžiagas ne tik patyrė žalos dėl demontavimo iÅ¡laidų, bet ir naudos, kadangi pareiÅ¡kėjos pasiliktos medžiagos galės bÅ«ti pakartotinai panaudotos. Teismas nurodo, kad pastato griovimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingai mažinamos atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo gautÄ naudÄ , todėl teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais žala mažintina 20 procentų.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o taikyti solidariÄ atsakomybę atsakovams už pastato griovimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja teigia, kad nėra galimybės iÅ¡skirti atsakovų atsakomybės dėl pareiÅ¡kėjos nuostolių dalių. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Å . v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008). Å iuo atveju teismas pažymi, kad turi bÅ«ti taikoma atsakovų solidarioji atsakomybė nes nėra įmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iÅ¡ atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ nurodo, kad jos atsakomybė su kitais atsakovais negali bÅ«ti solidari. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 nutartimi nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys poilsio paskirties priestato, penkių atitvarų (boksų) garažo kelių priežiÅ«ros maÅ¡inoms laikyti (duomenys neskelbtini) statybÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindimų teiginių 5, 12, 14 punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektÅ«rinio tvarkymo reglamento XXII punkto nuostatoms.

KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijoje naujų statinių statyba nenumatyta, todėl Å¡io žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 109 patvirtintÄ detalųjį planÄ parengė UAB „COWI Lietuva“. Vadovaujantis detaliojo plano rengimo metu galiojusių Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 (Žin., 1996, Nr. 119-2806), 60 punktu, rengdamas detaliojo plano dokumentus, rengėjas privalėjo vadovautis teritorijų planavimo normų sÄ vadu ir buvo atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias planavimo proceso ir procedÅ«rų metu.

Detaliojo plano rengėja UAB „COWI Lietuva“, rengdama detaliojo plano sprendinius bei vykdydama kitas detaliojo planavimo procedÅ«ras, privalėjo užtikrinti, kad detaliojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tai yra ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, tačiau Å¡i pareiga iÅ¡ esmės buvo įvykdyta netinkamai. Todėl teismo vertinimu ir UAB „COWI Lietuva“ atžvilgiu yra pagrindas taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę. Nors atsakovai atsiliepimuose kelia jų civilinės atsakomybės mažinimo klausimÄ tuo pagrindu, kad iÅ¡ dalies pati pareiÅ¡kėja kalta dėl žalos atsiradimo, nes dalyvaudama detaliojo plano rengimo, projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo iÅ¡davimo procese žinojo apie tai, kad detalusis planas prieÅ¡tarauja nacionalinio parko planavimo schemai, tačiau Å¡i aplinkybė teismo vertinimu nėra pakankamas pagrindas mažinti jų civilinę atsakomybę.

Šiame kontekste akcentuotina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja būtų kokiais nors veiksmais prisidėjusi prie neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų priimant administracinius aktus, susijusius su teritorijų planavimo dokumentų rengimu bei jų patvirtinimu. Atsakovo atstovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai, kad byla atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu turi būti nutraukiama dėl šalių sutapties, laikytini teisiškai nepagrįstais.

Tai, kad pareiškėjos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra šalių sutapimas. Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalių sutapimu prievolė negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susiję su skirtingu ir vienas nuo kito atskirtu turtu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjai solidariai iš atsakovų priteistina 6312 Eur žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ atsakovų priteistina pareiÅ¡kėjui ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo teismo priteisiamos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėja AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir atsakovai Neringos savivaldybė bei UAB „COWI Lietuva“ pateikė praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas advokatų pagalbai apmokėti. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.

Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinis rezultatas, o proceso Å¡alių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2018).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovų 4 643,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už skundo bei papildomų paaiÅ¡kinimų pateikimÄ . PareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). PareiÅ¡kėja prašė teismo priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų 148 878,44 Eur žalos atlyginimo. Teismas ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia atsakovei 6312 Eur žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas patenkintas iÅ¡ dalies (patenkinta 4 procentai reikalavimo) pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 186 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė UAB „COWI Lietuva“ praÅ¡o priteisti 2662 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ . Atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistina 2556 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai pareiÅ¡kėjos atmestų reikalavimų dydžiui.

Neringos savivaldybė pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 914,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ . Vertinant šį praÅ¡ymÄ pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomas realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.).

Teisės į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ neriboja proceso Å¡alies statusas – vieÅ¡ojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos Å¡iam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo bÅ«tinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, atstovo pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys, Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iÅ¡ atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Pažymėtina, kad Neringos savivaldybė turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, pagal kurio nuostatus, patvirtintus Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V13-95, vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Savivaldybei, administracijai teisme, rengti teismui ieškinius, pareiškimus, atsiliepimus ir kitus teismo procesinius dokumentus (6.2 p.). Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: merui įgaliojus atstovauja Savivaldybei teisme (7.6 p.); administracijos direktoriui įgaliojus, atstovauja Savivaldybės administracijai teisme (7.7 p.); rengia, ir esant reikalui, surenka dokumentus, susijusius su bylų nagrinėjimu teisme (7.8 p.).

Neringos savivaldybė nepaaiÅ¡kino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo bÅ«tinas advokato atstovavimas. Todėl teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos pobÅ«dį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovo Neringos savivaldybės praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ priteisti Å¡ias iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a :

 PareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Kelių priežiÅ«ra“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai akcinei bendrovei „Kelių priežiÅ«ra“ iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybės, atstovaujamos Neringos miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ 6312 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 24 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Priteisti pareiÅ¡kėjai akcinei bendrovei „Kelių priežiÅ«ra“ iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybės, atstovaujamos Neringos miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ lygiomis dalimis 186 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 62 Eur.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „COWI Lietuva“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Kelių priežiÅ«ra“ 2556 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė