e2bc04fc-963c-45f4-b79e-8d9522b822a2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos M. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėja M. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, po savo motinos L. J., mirusios 2020 m. balandžio 28 d., mirties priėmė pastarosios palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paliktÄ turtÄ .

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad yra palikėjos L. J. vienturtė dukra. Jos motina L. J. 2020 m. balandžio 28 d. mirė. Palikėja buvo iÅ¡situokusi, santuoka nutraukta 2002 m. kovo 17 d. Po palikėjos mirties į notarÄ dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Anot pareiÅ¡kėjos, po motinos L. J. mirties ji aktyviais veiksmais priėmė visÄ atsiradusį palikimÄ (asmeniniai daiktai, papuoÅ¡alai, nuotraukos, namų apyvokos daiktai ir pan.), pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti ir šį turtÄ valdydama iki Å¡iol, su palikėjos turtu elgiasi kaip paveldėto turto savininkė.

Nurodyti asmeniniai daiktai buvo vienintelis palikėjos L. J. turtas. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji nežinojo, kad reikia atlikti kokius nors teisinius veiksmus palikėjos turtui priimti. Po motinos mirties ji susirinko pastarosios asmeninius bei buities daiktus ir juos saugo, rÅ«pinasi bei valdo iki Å¡iol. PareiÅ¡kėja pažymi, kad rÅ«pinosi bei organizavo motinos L. J. laidotuves, apmokėjo su tuo susijusias iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. kovo 16 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus praneÅ¡imÄ , skirtÄ jos mirusiai motinai L.

J., dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra Nr. (-), kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus m. sav. Tarybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (-) patvirtintas apie 5,5 ha teritorijos prie (-), Naujininkų seniÅ«nijoje detalusis planas ir jo sprendiniai. Pagal detaliojo plano sprendinius 12 patvirtintų sklypų yra skirti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui. PareiÅ¡kėjos motina galėjo per 2 mėnesius pateikti su kitais pretendentais susitarimÄ dėl suformuotų natÅ«ra grÄ Å¾intinų žemės sklypo dalių pasiskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, mirusiosios turto paveldėtojai turi teisę pasirÅ«pinti Å¡iuo procesu. Tačiau tam yra reikalinga pateikti paveldėjimo teisę patvirtinantį liudijimÄ , kurio gauti pareiÅ¡kėja negali niekaip kitaip, kaip tik teismo sprendimu nustatydama juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad priėmė mirusiosios turtÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, nes pareiÅ¡kėja po motinos L. J. mirties buvo įsitikinusi, kad jokio turto nebeliko.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos L. J. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. J. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. K. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

5. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja M. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po palikėjos (savo motinos) L. J. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedama jį valdyti.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

10. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. mirė pareiÅ¡kėjos M. K. motina L. J. (el. b. l. 7, 10). Gyventojų registro duomenimis, pareiÅ¡kėja yra palikėjos L. J. vienturtė dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ (el. b. l. 7, 12). PareiÅ¡kėjos motina mirė iÅ¡tuokoje, santuoka nutraukta 2002 m. kovo 17 d. (el. b. l. 7, 19). Testamentų registro duomenimis, 2018 m. vasario 23 d. palikėja L. J. sudarė testamentÄ (identifikavimo numeris 220180010599).

Duomenų apie palikimo priėmimo pagal testamentÄ faktÄ , pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktÄ , palikimo atsisakymo faktÄ , pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktÄ , byloje nėra (el. b. l. 16, 17). Po palikėjos L. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 16, 17). Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiÅ¡kėjos motina jai nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praleido įstatymų nustatytÄ 3 mėnesių palikimo priėmimo terminÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, dėl teisinių žinių stokos ji nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo, nes po motinos mirties neliko turto, kurį jos manymu buvo bÅ«tina įteisinti. Motinai priklausantį asmeninį turtÄ (stalo įrankiai, vazos, indai, papuoÅ¡alai, nuotraukos, namų apyvokos daiktai) po jos mirties valdė kaip savo, juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo (el. b. l. 41-52). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos dėstomais argumentais, kad po motinos L. J. mirties likusį turtÄ ji valdė kaip savo.

12. Turtas, kurį pareiÅ¡kėjos manymu yra bÅ«tina įteisinti, atsirado po pareiÅ¡kėjos motinos L. J. mirties 2020 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. (-) „Dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra buvusio Salininkų rėžinio kaimo teritorijoje“, skirtu L. J., pareiÅ¡kėja sužinojo, kad Vilniaus m. sav. Tarybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (-) patvirtintas apie 5,5 ha teritorijos prie (-), Naujininkų seniÅ«nijoje detalusis planas ir jo sprendiniai.

Pagal detaliojo plano sprendinius 12 patvirtintų sklypų yra skirti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui. L. J. galėjo per 2 mėnesius pateikti su kitais pretendentais susitarimÄ dėl suformuotų natÅ«ra grÄ Å¾intinų žemės sklypo dalių pasiskirstymo. Nepateikus iki 2021 m. gegužės 12 d. susitarimo dėl suformuotų natÅ«ra grÄ Å¾intinų žemės sklypų dalių, žemės sklypai bus grÄ Å¾inami natÅ«ra pretendentams proporcingai likusiam grÄ Å¾inti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise (el. b. l. 24-40).

Dėl objektyvių priežasčių (mirties) pareiÅ¡kėjos motina susitarimo nepateikė. 2021 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus raÅ¡tu Nr. (-) „Dėl susipažinimo su sprendimo projektu“ pareiÅ¡kėja M. K. buvo informuota, kad praleidus terminus atlikti nurodytus veiksmus 2021 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – skyrius) raÅ¡te Nr. (-) „Dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra buvusio (-) teritorijoje“, skyrius parengė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimo projektÄ â€žDėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje teritorijoje pilietei M.

G.“. Sprendimo numatoma priėmimo data – 2021 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus raÅ¡te Nr. (-.) „Dėl susipažinimo su sprendimo projektu“ skyrius informavo, kad negavus pasiraÅ¡yto sprendimo projekto ar praÅ¡ymo atidėti sprendimo priėmimÄ , sprendimo projektas „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje teritorijoje pilietei M. G.“ bus priimtas ir iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjai (el. b. l. 20,21).

Remiantis byloje pateiktu gimimo liudijimu, M. G. buvo L. J. motina, tai yra pareiškėjos senelė (el. b. l. 11).

13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji po motinos mirties rÅ«pinosi likusiu turtu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos mirties atsiradusį palikimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi ji po motinos L. J. mirties likusį turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja M. K., velionės dukra, turėjo teisę paveldėti mirusios L. J. turtÄ (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

Byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjos L. J. įpėdinius.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

15. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja M. K. po savo motinos L. J. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradedama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

16. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. K. (duomenys neskelbtini)) po palikėjos (motinos) L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2020 m. balandžio 28 d., mirties priėmė visÄ atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedama jį valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jo kopijÄ Testamentų registrui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jelena Leščinskienė