e2ba8ddc-e13e-47d8-80e8-816fcd888520 · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-140-1083/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21872-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei, nukentėjusiesiems R. K. ir O.

K., jų atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei, kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis R. M. Å«kyje Å«kininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį nustatė:

1. R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. K. sveikata bei sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. K. sveikata – 2022 m. birželio 15 d. apie 22.30 val. Panevėžio r., kelio (duomenys neskelbtini) 26,350 km, vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio lauko kelio įvažiavo į nereguliuojamÄ sankryÅ¾Ä neduodamas kelio jam iÅ¡ kairės pusės pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui ,,Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo R. K. ir O. K., todėl su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti dubens lūžiai, daugybiniai šonkaulių lūžiai, abipusis kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, juosmens slankstelių lūžiai, hypovolemija, anemija po nukraujavimo, šokas, nestabilus dubuo, klubakaulio lūžis, gaktikaulio lūžis, plaučių sumušimas ir kraujo išsiliejimas plaučių audinyje, šokikaulio lūžis, šoninio kulkšnies lūžis, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; nukentėjusiajai O.

K. buvo padarytas krūtinės ir pilvo sumušimas, kairės pusės 1-7, dešinės pusės 1-7 šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimas, kepenų ir blužnies plyšimas, kairio stipinkaulio lūžis, dešinės čiurnos šokikaulio išnirimas, kaklo 6-7 ir krūtinės pirmo slankstelio šoninių ataugų lūžiai, kairio kelio žaizda, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, ūminė anemija po nukraujavimo, šokas po nukraujavimo.

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas 2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 15 d. vakare, po medžioklės, kaltinime nurodytoje vietoje, lauko keliuku, vedančiu link (duomenys neskelbtini) kaimo, automobiliu važiavo pasiimti kitų medžiotojų. Važiavo automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valstybinio numerio tiksliai neprisimena, bet gali būti, jog (duomenys neskelbtini).

Automobiliu važiavo vienas. Tuo metu buvo kÄ tik nusileidusi saulė, matėsi saulės žara, buvo prieblanda. Turėjo pervažiuoti (kirsti) keliÄ (duomenys neskelbtini). Važiuodamas lauku automobilio žibintų nebuvo įjungęs, tačiau prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į keliÄ (duomenys neskelbtini) įjungė automobilio žibintus. PrieÅ¡ įvažiuodamas į minėtÄ keliÄ apsidairė, praleido minėtu keliu nuo Panevėžio važiuojančius automobilius (jų galėjo bÅ«ti trys). Nuo Å iaulių pusės buvo kelio vingis ir jis matė Å¡viesas, bet galvojo, kad tai automobilio Å¡viesos ir Å¡is automobilis dar toli, todėl įvažiavo į minėtÄ keliÄ manydamas, kad tai daryti yra saugu.

Ä®važiavęs į keliÄ , per atidarytÄ automobilio langÄ iÅ¡girdo stabdymo garsÄ ir pamatė, kad netoliese, nuo Å iaulių pusės, į jį atvažiuoja motociklas, kuris stabdė. Po to pajuto smÅ«gį. Motociklas atsitrenkė į jo vairuoto automobilio kairės pusės priekinį ratÄ . Po susidÅ«rimo motociklas gulėjo Å¡alia automobilio kairės pusės. Nukentėjusioji, gulėdama ant kelio, vartėsi ir muistėsi, ji apsivertė ant nugaros ir prašė padėti, buvo sÄ moninga. Jis (kaltinamasis) iÅ¡kart paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė pagalbÄ .

Po to atsegė nukentėjusiosios Å¡almÄ , nes jai buvo sunku kvėpuoti. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros ir nereagavo į aplinkÄ . Norėjo nukentėjusįjį paversti ant Å¡ono, kad Å¡is neužspringtų, bet sustoję kiti žmonės sakė nejudinti nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį pažįsta nuo mažų dienų, gyveno kaimynystėje. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl jo (kaltinamojo) neatidumo. Tam įtakos galėjo turėti kÄ tik nusileidusi saulė ir jos žara, nes motociklas atvažiavo iÅ¡ vakarų pusės. TokiÄ savo veikÄ vertina blogai, dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi ir atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų.

Po aptariamo įvykio buvo susisiekęs su nukentėjusiuoju ir atsiprašė. Norėjo susitikti su nukentėjusiaisiais ir pasiÅ«lyti jiems pagalbÄ , tačiau jie nepageidavo susitikti ir bendrauti. Pripažįsta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, kad jie patyrė iÅ¡laidų dėl jų atstovavimo. Sutinka atlyginti teismo nustatyto dydžio iÅ¡laidas dėl atstovavimo ir mano, kad 1800 Eur dydžio iÅ¡laidos už atstovavimÄ yra pagrįstos, nes nukentėjusieji patys negalėjo paruoÅ¡ti procesinių dokumentų ir tinkamai ginti savo interesus.

Jis (kaltinamasis) Å«kininkauja vienas, samdomų darbuotojų neturi, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės rÅ«pintis Å«kiu, kuris yra jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis. Å iuo metu jis Å¡eimÄ iÅ¡laiko vienas, nes sutuoktinė dėl sveikatos problemų nedirba. PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimÄ sutuoktinei. Santykiai su sutuoktine yra geri, jiedu kalbasi ir tariasi dėl visko. Sutuoktinė skatino jį ieÅ¡koti kontaktų su nukentėjusiaisiais, bendrauti su jais.

Pasitiki savo sutuoktine ir mano, kad ji yra tinkama laiduotoja. 2.2. Ä®rodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį nutrauktas, nes kaltinamasis R. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. sutiko, kad teisme bÅ«tų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (3 t., 1 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). 2.3.

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtais įrodymais: 2.3.1. nukentėjusiojo R. K. parodymais apie tai, kad 2022 m. birželio 15 d. po darbo, kartu su savo žmona O, iÅ¡važiavo motociklu ,,Honda“ į RadviliÅ¡kį ir po to sugalvojo važiuoti į Å iaulius. Vakare (kiek buvo valandų nepamena, bet dar buvo Å¡viesus paros metas) jie iÅ¡ Å iaulių važiavo namo.

Daugiau jis nieko nebeprisimena. Paskutinė vieta, kuriÄ prisimena – iÅ¡važiavus iÅ¡ Å iaulių ties motokroso trasa. Daugiau atsibudo ligoninėje ir jam pasakė, kad jie pateko į eismo įvykį. MotociklÄ visada vairuodavo jis, kaip ir eismo įvykio dienÄ . Mano, kad važiavo įsijungęs motociklo Å¡viesas, nes jau yra įprotis jas įjungti. Ant jo motociklo, ant apsauginių lankų buvo įrengtos papildomos Å¡viesos. Jis Å¡ias Å¡viesas visada įsijungdavo, nes tai buvo įvaizdžio dalis.

Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, taip pat buvo sugadintas jo motociklas ir drabužiai. Ä®tariamasis jam skambino, siÅ«lė pagalbÄ , bet ja nesinaudojo (1 t., 83–84 b. l.); 2.3.2. nukentėjusiosios O. K. parodymais apie tai, kad 2022 m. birželio 15 d. kartu su savo vyru R. K. motociklu buvo iÅ¡važiavę į Å iaulius pasivažinėti. Vakare, tikslaus laiko nežino, jie važiavo link namų į (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). MotociklÄ vairavo R. K., ji sėdėjo motociklo gale.

Abu vilkėjo specialias motociklininkų striukes su apsaugomis, dėvėjo motociklininko Å¡almus. Å almuose turėjo garso įrangÄ , leidžiančiÄ jiems laisvai tarpusavyje bendrauti. Motociklui buvo įjungti artimieji žibintai, vyras buvo sudėjęs papildomus LED žibintus, kad kelyje bÅ«tų geriau matomas. Artėjant link (duomenys neskelbtini) dar buvo Å¡viesu, kelio danga buvo sausa, kritulių nebuvo. Eismas nebuvo intensyvus. Važiuodama dairėsi į Å¡onus. Besidairydama kažkuriuo momentu matė, kad laukuose link kelio važiuoja kažkoks automobilis.

Nusisuko į kitÄ pusę ir už kelių sekundžių iÅ¡girdo vyrÄ suÅ¡unkant ,,eina (necenzÅ«rinis žodis)“ ir tuo pačiu momentu pajuto staigų stabdymÄ . PažiÅ«rėjusi pro vyro kairį petį į priekį pamatė, kad jiems iÅ¡ deÅ¡inės pusės skersai kelio važiuoja džipas. Kai jį pamatė pirmÄ kartÄ , tarp jų ir džipo buvo apie 15 m atstumas ir jis į jų važiuojamÄ jÄ juostÄ buvo jau įvažiavęs. Kiek įvažiavęs pasakyti negali, bet suvokė, kad susidÅ«rimo tikrai neiÅ¡vengs.

Juto stiprų stabdymÄ . Pajuto, kad vyras guldo motociklÄ ant kairiojo Å¡ono. Daugiau pamena tik kaip atsipeikėjo gulėdama ant asfalto ant pilvo. Matė, kad Å¡alia apie 1,5–2 m atstumu stovi automobilis, ji gulėjo automobilio kairėje, jai regis arčiau priekinės jo dalies. Jai buvo sunku kvėpuoti. IÅ¡lipusio vairuotojo paprašė, kad jis jai atsegtų Å¡almÄ . Motociklo jai nesimatė, vyro taip pat nematė. Ji pati atsivertė ant nugaros ir daugiau nebegalėjo nieko daryti. PrieÅ¡ eismo įvykį jų važiavimo greitis buvo tikrai leistinas – į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, tačiau juto, kad važiuoja saugiu greičiu (1 t., 105–106 b. l.); 2.3.3. liudytojo A.

K. parodymais apie tai, kad R. K. yra jo sÅ«nus, kuris kartu su savo žmona O. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Vasaros metu anÅ«kė O. K. dažniausiai atostogauja arba pas juos (A. K. Å¡eimoje) arba pas O. K. mamÄ . 2022 m. birželio 15 d. vakare jam paskambino policijos pareigÅ«nai ir po to atvažiavę kaimynai pranešė, kad R. K. ir O. K., važiuodami motociklu, pakliuvo į eismo įvykį. Jo sÅ«nus nuo tada, kai iÅ¡silaikė vairuotojo pažymėjimÄ , nuolat važinėjo motociklu, priklauso ,,JAWA“ klubui, daug keliaudavo motociklais.

SÅ«naus motociklas saugomas pas jį (A. K.) namuose kieme. Kaip įvyko eismo įvykis nežino (1 t., 129 b. l.); 2.3.4. liudytojo E. P. parodymais apie tai, kad 2022 m. birželio 15 d. vakare, po 22 val., vairuodamas tarnybinį mikroautobusÄ ,,Fiat Ducato Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ Å iaulių link Panevėžio. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus, buvo Å¡viesu, saulė leidosi, kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Kažkuriuo momentu, iÅ¡važiavęs iÅ¡ už kelio vingio pamatė, kad priekyje, maždaug už 200 m, yra eismo įvykis.

Matėsi, kad jis buvo tik kÄ Ä¯vykęs. Ant kelio matė sustojusį apgadintÄ džipÄ , viduryje kelio ir Å¡alia gulintį apgadintÄ motociklÄ . Taip pat ant kelio matė gulinčius du žmones. Jis iÅ¡ karto sustojo, nufotografavo įvykio vietÄ ir skambino Bendrajam pagalbos centrui. Suprato, kad eismo įvykis buvo kÄ tik įvykęs, iÅ¡ to kaip elgėsi eismo įvykio dalyviai – džipo vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir ėjo prie gulinčių žmonių. Jis tam vairuotojui sakė, kad neliestų gulinčių žmonių, bandė nuimti Å¡almus, kadangi moteris motociklininkė prašė.

Motociklininkas vyras gulėjo ir nereagavo į aplinkÄ , suprato, kad tas vyras tikriausiai vairavo motociklÄ , nes atrodė labiau sužalotas. Motociklininkė moteris buvo bendraujanti, jis jÄ stengėsi visÄ laikÄ kalbinti. Klausė jos, ar greitai jie lėkė. Ji atsakė, kad ne. Suprato, kad jie važiavo pasivažinėti, o ne palakstyti. Gali teigti, kad motociklo greitis prieÅ¡ įvykį negalėjo bÅ«ti didelis, kadangi kalbindamas moterį jis sužinojo jos vardÄ , kad jie su vyru buvo sustoję kavinėje (duomenys neskelbtini), kad važiavo ramiai, neskubėdami.

Å ioje atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio jo tikrai neaplenkė joks motociklas, o matėsi, kad eismo įvykis yra tik kÄ Ä¯vykęs, tai galvoja, kad motociklas važiavo gal netgi Å¡iek tiek lėčiau už jį, galimai juos skyrė 1-2 minučių laiko tarpas. PrieÅ¡ kelio vingį, kai buvo tiesi atkarpa, priekyje jo važiuojančio nesimatė. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio vietos yra apie 20 km. Matėsi, kad džipo vairuotojas patyrė didelį stresÄ , negalėjo sudėti avarinio kelio ženklo.

Jis jo paklausė, kaip čia buvo, jis pasakė, kad maÅ¡inÄ praleido ir motociklo nematė (1 t., 134–135 b. l.); 2.3.5. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«rų protokolais, planais ir fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) viensėdį. Ä®vykio vietoje yra automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jis stovi viduryje ir skersai važiuojamosios dalies, priekiu į Å¡iaurę) ir motociklas „Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (jis guli važiuojamojoje dalyje, ties viduriu, ant kairiojo Å¡ono, priekiu į Å¡iaurę). Buvo užfiksuotos automobilio ir motociklo padėtys, stabdymo žymės, kelio bÅ«klė ir kiti duomenys, susiję su eismo įvykio vieta. Be to, įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta naudojant bepilotę skraidyklę „DJI Mavic 2Pro“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ panaudojant buvo sudaryta orto foto mozaika, pagal kuriÄ specialistas suformavo įvykio vietos apžiÅ«ros mastelinę ortomozaikÄ ir 3D modelį (jie buvo įraÅ¡yti į optinę duomenų laikmenÄ (1 t., 15–22, 42–43, 45–56, 57–58, 60, 141–142, 144–147 b. l.; 2 t., 65 b. l.); 2.3.6. specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota: 2.3.6.1. prieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse apie 2,67 m atstumu nuo asfalto deÅ¡iniojo kraÅ¡to apie 113 km/h greičiu. Kada iki vietos, kurioje motociklas susidÅ«rė su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liko apie 79,4 m atstumas, motociklo „Honda“ vairuotojas sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir efektyviai užstabdė motociklÄ . Efektyviai stabdomas motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persislinkęs 28,58 m, griuvo ant kairiojo Å¡ono ir slysdamas į priekį, ratais, variklio apatine dalimi, tikėtina, apie 80 km/h greičiu, ties kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.1 atsitrenkė į, tikėtina, apie 17 km/h greičiu judėjusio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kairį Å¡onÄ priekinio rato srityje. Motociklo atsitrenkimo metu automobilis pasisuko pagal laikrodžio rodyklę apie 31 laipsniu kampu ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. SusidÅ«rimo metu motociklas „Honda“ buvo atblokÅ¡tas ant kairiojo Å¡ono apie 3 m nuo susidÅ«rimo vietos į padėtį kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio; 2.3.6.2. motociklas „Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė sankryžoje, ties kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.1, iÅ¡tyÅ¡kusių motociklo eksploatacinių skysčių pradžios zonoje, kuri tiriamosios dalies 7 pav. pažymėta raudona linija; 2.3.6.3. motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė slysdamas ant kairiojo Å¡ono, priekiniu ratu atitrenkdamas į automobilio priekinio bamperio plastikinės apdailos kairį kraÅ¡tÄ , variklio apatine dalimi į automobilio priekinio kairiojo rato ratlankio iÅ¡orinę briaunÄ , o galiniu ratu į automobilio slenkstį ties priekinių durelių pradžia; 2.3.6.4. prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 80 km/h; 2.3.6.5. prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 17 km/h.; 2.3.6.6. nepakanka objektyvių duomenų teigti, kad motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu bÅ«tų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo (apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad atlikto skaičiavimo rezultatai duoda pagrindÄ teigti, kad motociklo ,,Honda“ sustabdymo atstumas važiuojant 90 km/h greičiu labai nežymiai skiriasi nuo atstumo, kada motociklo vairuotojas reagavo stabdyti motociklÄ , todėl įvertinant galimas įvedamų duomenų paklaidas (motociklo lėtėjimas, apkrovimas, susidÅ«rimo vieta ir kt.) Å¡iuo atveju nepakanka objektyvių duomenų teigti, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu bÅ«tų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo); 2.3.6.7. automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – iÅ¡važiuodamas į keliÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pravažavimo tarp dirbamų laukų nedavė kelio jam iÅ¡ kairės važiavusio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui – buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti; 2.3.6.8. motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – važiavo, tikėtina, apie 113 km/h greičiu, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ maksimalų 90 km/h greitį, dėl ko jo vairuojamas motociklas susidÅ«rė su kliÅ«tį sudariusiu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo nepriimtini, tačiau spręsti, ar šie jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, negalima (2 t., 72–81 b. l.); 2.3.7. specialisto išvada Nr. G910/2022(05), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam R. K. nustatyti dubens lūžiai, daugybiniai šonkaulių lūžiai, abipusis kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, juosmens slankstelių lūžiai, hypovolemija, anemija po nukraujavimo, šokas, nestabilus dubuo, klubakaulio lūžis, gaktikaulio lūžis, plaučių sumušimas ir kraujo išsiliejimas plaučių audinyje, šokikaulio lūžis, šoninio kulkšnies lūžis, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2022 m. birželio 15 d.; nukentėjusiajam R.

K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių su kraujo ir oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėje ir plaučių sumušimo, išsivysčius kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, šokui po nukraujavimo bei dubens žiedo vientisumo suardymo, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (2 t., 60–61 b. l.); 2.3.8. specialisto išvada Nr. G913/2022(05), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai O. K. nustatytas krūtinės ir pilvo sumušimas, kairės pusės 1-7, dešinės pusės 1-7 šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimas, kepenų ir blužnies plyšimas, kairio stipinkaulio lūžis, dešinės čiurnos šokikaulio išnirimas, kaklo 6-7 ir krūtinės pirmo slankstelio šoninių ataugų lūžiai, kairio kelio žaizda, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, ūmine anemija po nukraujavimo, šokas po nukraujavimo; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2022 m. birželio 15 d.; nukentėjusiajai O.

K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje bei kepenų ir blužnies plyšimo, plaučių sumušimo, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir šoko bei anemijos po nukraujavimo jos sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (2 t., 55–56 b. l.); 2.3.9. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais bei fotonuotraukomis iš kurių matyti, jog automobiliui ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas; motociklui ,,Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas korpusas – skilusios abiejų šonų plastmasinės dalys, sulinkusios priekinės šakės, sulankstytas kuro bakas, nulūžusi daiktadėžė, nulūžęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (1 t., 24–30, 32–38 b. l.); 2.3.10. daiktų apžiūros protokolu bei fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini).

Automobilis stovi kieme, pasidengęs purvo sluoksniu, matyti apgadinimai šio automobilio labiau priekinėje kairėje pusėje, t. y. apgadintas priekinis bamperis kairiame kampe, nėra kairės pusės rūko žibinto. Automobilio vidinės dalys yra sustumtos iš kairio šono link centro. Išlūžęs priekinis metalinis apsauginis rėmas, esantis automobilio priekyje, kairėje pusėje bei matyti įlinkimai. Dešinėje pusėje bamperis atsiskyręs iš savo vietos. Kairės pusės ratas pasislinkęs iš savo vietos link variklio, padangoje skylė, padanga atsiskyrusi nuo ratlankio bei ant ratlankio matyti įstriži apgadinimai.

Matyti įlinkimas kairiame priekiniame sparne, šalia priekinio žibinto bei sulūžusi plastikinė apdailos detalė ant to pačio sparno ties ratu. Ant kairės pusės priekinių durelių, arčiau priekinio sparno matyti purvo ir dažų nubraukimas bei įlinkimas. Ant galinio sparno matyti trys įbrėžimai su nežymiu įlinkimu ties langu, langas išdužęs, užklijuotas plėvele. Apžiūros metu fotografuota (1 t. 178–190 b. l.); 2.3.11. daiktų apžiūros protokolu bei fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas motociklas ,,Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros atlikimo vieta – namų valdos kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint motociklÄ matyti, kad apgadintas visas motociklo korpusas, sulinkusios priekinės Å¡akės, sulankstytas kuro bakas, sulūžusios plastikinės apdailos detalės, apgadintos dalys dugne, per vidurį rėmas įlinkęs. Didžiausia apgadinimų koncentracija motociklo priekyje ir deÅ¡inėje pusėje visame plote. Ant motociklo nėra deÅ¡inės pusės ir galinės daiktadėžių, kurios atsidalinusios, padėtos Å¡alia.

Galinis ratas pasislinkęs iÅ¡ savo vietos į Å¡onÄ (1 t., 192–193 b. l.; 2 t., 1–23 b. l.); 2.3.12. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2022 m. liepos 5 d. pažyma Nr. (8.42-10)-B8-1939, iÅ¡ kurios matyti, kad 2022 m. birželio 15 d. eismo įvykio vietoje oro temperatÅ«ra 22 val. buvo 16,5 oC, 23 val. – 15,5 oC ; santykinė oro drėgmė 22 val. buvo 68 %, 23 val. – 71 %; meteorologinio matomumo nuotolis 22 val. buvo 20 km, 23 val. – 20 km; vėjo kryptis, rumbai nuo 22 val. iki 23 val. buvo vakarų; vidutinis vėjo greitis 22 val. buvo 1,9 m/s, 23 val.

– 2,1 m/s; didžiausias vėjo greitis (per 1 val.) 22 val. buvo 4,6 m/s, 23 val. – 3,7 m/s; 2022 m. birželio 15 d. nuo 22 val. iki 23 val. kritulių nebuvo (2 t., 40–41 b. l.); 2.3.13. vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad kaltinamajam R. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis turi teisę vairuoti, be kita ko, „B“ kategorijos transporto priemones (1 t., 61 b. l. ); 2.3.14. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos kopija, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra galiojo nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. (1 t., 63 b. l.); 2.3.15. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. spalio 7 d. (1 t., 64 b. l.); 2.3.16. techninės apžiūros IS išrašu, iš kurio matyti, kad motociklo ,,Honda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiÅ«ra galiojo nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. (1 t., 68 b. l.). 2.4. IÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Be paties kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. 2.5. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 3.1. Teisiamojo posėdžio metu teisme buvo gauti kaltinamojo R. M. ir jo sutuoktinės G. M. praÅ¡ymai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimÄ sutuoktinės (G. M.) atsakomybei (3 t., 141–155 b. l.). 3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga – laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. 3.3.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir laiduotoja G. M. palaikė praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja nurodė, kad supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės padėti sutuoktiniui (palaikyti jį) ir daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , jog ateityje sutuoktinis nepadarytų teisės pažeidimų ir tokie patys įvykiai nepasikartotų. Ji sutinka bÅ«ti savo sutuoktinio laiduotoja. Nurodė, kad ji ir kaltinamasis gyvena kartu, jiedu matosi kasdien, yra artimi, sutaria ir nesipyksta.

Jai yra žinoma kÄ jos sutuoktinis planuoja veikti per dienÄ ir kÄ veikia, nes jiedu dienos planus aptaria namuose. Kaltinamasis R. M. konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Kaltinamasis R. M. iÅ¡ esmės yra drausmingas vairuotojas, nes grubių nusižengimų nėra padaręs ir jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ji pasitiki kaltinamuoju. Apie kaltinamojo R. M. padarytÄ veikÄ ji sužinojo tÄ patį vakarÄ iÅ¡ dukros, neužilgo po įvykio, nes kaltinamajam nenorint jos (laiduotojos) jaudinti, apie įvykį dukrai pranešė vienas iÅ¡ sutuoktinio medžioklės bÅ«relio narių.

Sutuoktinis po įvykio į namus grįžo paryčiui, jo bÅ«sena buvo sudėtinga. Dėl aptariamo įvykio pergyvena tiek kaltinamasis, tiek kiti Å¡eimos nariai, jiems sunku emociÅ¡kai. Kaltinamasis R. M. su ja (laiduotoja) elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotojÄ neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak pačios laiduotojos G. M., jos sveikatos bÅ«klė netrukdys jai bÅ«ti sutuoktinio R.

M. laiduotoja. Å ios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės G. M. galimybe bÅ«ti laiduotoja ir daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam R. M.. 3.4. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veikos. Be to, kaltinamasis R. M. neteistas; neturi galiojančių administracinių nuobaudų; vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ ; (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų draugija jį charakterizuoja teigiamai.

Nukentėjusiesiems žalÄ atlygino civilinis atsakovas, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. sutiko su nukentėjusiųjų patirtomis iÅ¡laidomis už jų atstovavimÄ bei įsipareigojo jas atlyginti. Svarbu įvertinti kaltinamojo R. M. padarytos veikos pavojingumÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , automobilį jis vairavo bÅ«damas blaivus. Visos Å¡ios aplinkybės suteikia pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis R. M. padarys tinkamas iÅ¡vadas, ateityje elgsis atidžiai, apdairiai ir atsakingai, laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys. 3.5.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (ji nedirba; keturių asmenų Å¡eimÄ iÅ¡laiko vienintelis kaltinamasis R. M.; pasak laiduotojos, paskyrus užstatÄ jos Å¡eimos finansinė padėtis taptų sudėtinga) teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju galima kaltinamÄ jį R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduodant jį pagal laidavimÄ laiduotojos G. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). 3.6.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , teismas laidavimo terminÄ nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4. Baudžiamojo poveikio priemonė 4.1. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Svarbia aplinkybe sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam bÅ«tų užkirstas kelias dirbti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013). 4.2. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo R. M. asmenybę, teisinga vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali bÅ«ti pasiekta be uždraudimo naudotis specialia teise, parinkus jam kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. 4.3.

Å iuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiÅ¡kas KET ignoravimas, o kaltinamojo R. M. neatidumas kelyje. Svarbu tai, kad kaltinamasis iÅ¡ esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai pergyveno dėl įvykusio, siÅ«lė nukentėjusiesiems pagalbÄ (tai patvirtino ir nukentėjusysis R. K.). Kaltinamasis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, jis vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ ir jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Taip jis užsidirba lėšų pragyvenimui. Uždraudus kaltinamajam vairuoti transporto priemones bÅ«tų žymiai apribotos galimybės jam tinkamai bei laiku atlikti darbines funkcijas. 4.4. Taigi, uždraudus kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones labai didelė tikimybė, kad jis prarastų galimybę toliau vykdyti individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ ir gauti pajamų pragyvenimui (kaltinamasis vienintelis iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ ). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam R.

M. uždraudimas naudotis specialia teise Å¡iuo konkrečiu atveju varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti kitÄ , BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminÄ . Teismo nuomone, bÅ«tent tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bus įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

5. Civiliniai ieškiniai 5.1. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. K. bei O. K. pareiškė civilinius ieškinius neatlygintai turtinei žalai atlyginti (3 t., 79–125 b. l.). 5.2. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai. 5.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį 1444,24 Eur dydžio neatlygintai turtinei žalai atlyginti. 5.3.1.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. K. su civiliniu atsakovu (juridiniu asmeniu) – AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. lapkričio 30 d. (po aptariamo eismo įvykio) sudarė susitarimÄ dėl aptariamo eismo įvykio metu patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (3 t., 88–89 b. l.). Å iame susitarime, be kita ko I dalies 6 punkte, nurodyta, kad civiliniam atsakovui iÅ¡mokėjus sutartÄ sumÄ (722,89 Eur turtinei žalai atlyginti ir 11000 Eur neturtinei žalai atlyginti) bus laikoma, kad civilinio atsakovo prievolė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R.

K. visÄ dėl eismo įvykio patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , įvykdyta tinkamai, laiku ir pilna apimtimi. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. K. civiliniame ieÅ¡kinyje patvirtino, kad civilinis atsakovas pervedė jam sutartÄ pinigų sumÄ (3 t., 79 b. l.). Taigi, civilinis atsakovas pagal susitarimÄ visiÅ¡kai įvykdė savo prievolę atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R. K. visÄ dėl eismo įvykio patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . 5.3.2. Svarbu paminėti, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ civiliniam ieÅ¡kovui ir civiliniam atsakovui po eismo įvykio sudarius susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir civiliniam atsakovui įvykdžius tokį susitarimÄ , susitarimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip taikos sutartis.

Tokiu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalies ir 293 straipsnio 5 punkto prasme, byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021, 23 ir 24 punktai). 5.3.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo galiÄ ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y.

Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios Å¡alys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo galiÄ (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). 5.3.4. Å ioje byloje tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

K. bei civilinio atsakovo (juridinio asmens) AB „Lietuvos draudimas“ sudarytame susitarime yra iÅ¡reikÅ¡ta susitarimo Å¡alių valia, susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. K. civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas. 5.4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. K. teigimu, jos neatlygintÄ turtinę žalÄ sudaro iÅ¡ viso 514,54 Eur (iÅ¡ jų 324,92 Eur neatlyginta dėl drabužių sugadinimo ir 189,62 Eur dėl pirktų medikamentų bei kuro (iÅ¡ jų 139,44 Eur dėl iÅ¡laidų kurui ir 50,18 Eur dėl iÅ¡laidų medikamentams). 5.4.1.

IÅ¡ kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikto kuro įsigijimo kvito matyti, kad kuras už 139,44 Eur buvo įsigytas 2022 m. birželio 23 d. (3 t., 122 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad tÄ dien civilinė ieÅ¡kovė ir atsakovė O. K. bÅ«tų kur nors vykusi su aptariamu eismo įvykiu, su Å¡io eismo įvykio tyrimu ar nagrinėjimu susijusiais tikslais. Pagal specialisto iÅ¡vadÄ seka, kad nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. K. tuo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) buvo gydoma ligoninės stacionare (2 t., 55 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. K. nurodė, kad kurÄ (dyzelinÄ už 96,24 Eur ir benzinÄ už 43,20 Eur) įsigijo jos tėvai, kurie lankė jÄ ligoninėje, ji pati Å¡ių iÅ¡laidų nepatyrė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. K. nepatirtos iÅ¡laidos už kurÄ â€“ iÅ¡ viso 139,44 Eur – jai negali bÅ«ti kompensuojamos. 5.4.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. K. nepagrindė savo iÅ¡laidų, susijusių su medikamentų įsigijimu.

Ji nenurodė, kurių konkrečių medikamentų įsigijimo iÅ¡laidas ji praÅ¡o kompensuoti ir kaip jos iÅ¡laidos medikamentams susiję su aptariamu eismo įvykiu. Nuo Å¡ios savo civilinio ieÅ¡kinio dalies ji atsisakė. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. K. neįrodytos ir nepagrįstos iÅ¡laidos medikamentams – 50,18 Eur – nuo kurių ji atsisakė, taip pat negali bÅ«ti atlygintos. 5.4.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. K. praÅ¡o priteisti jai 324,92 Eur dydžio neatlygintÄ turtinę žalÄ dėl drabužių sugadinimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. K. prašė civilinio atsakovo atlyginti jai 755 Eur dydžio turtinę žalÄ dėl drabužių sugadinimo, tačiau civilinis atsakovas, įvertinęs drabužių nusidėvėjimÄ , jai atlygino tik dalį Å¡ios žalos – 430,08 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė atsakovė nurodė, kad ji 755 Eur sumokėjo už specialiÄ motociklininko aprangÄ , kuriÄ ji įsigijo naujÄ (pagal civilinio atsakovo pateiktus duomenis seka, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O.

K. speciali motociklininko apranga galėjo būti įsigyta prieš 7 mėnesius iki aptariamo įvykio (3 t., 132 b. l.)). Tačiau pagal byloje esančius duomenis seka, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėvėjo tik dvi specialios motociklininko aprangos dalis – tekstilinę motociklininko striukę „Wolf“ ir pošalmį (kuris nebuvo apgadintas). Kiti jos dėvėti ir eismo įvykio metu sugadinti darbužiai – marškinėliai, džemperis, džinsinės kelnės, batai ir kiti drabužiai – nebuvo specialios paskirties, juos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O.

K. galėjo įsigyti ne kartu su specialia motociklininko apranga (pavyzdžiui, anksčiau) ir dėvėti juos kasdien (1 t., 151–152, 154–172 b. l.). Todėl civilinis atsakovas, spręsdamas žalos už sugadintus nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. K. drabužius atlyginimo klausimÄ , pagrįstai iÅ¡skaičiavo sugadintų drabužių nusidėvėjimÄ ir, kartu įvertinus Å¡iuo metu internete skelbiamas naujos tekstilinės motociklininko striukės kainas (pavyzdžiui, internetinėje svetainėje https://www.motomafia.lt/moto-apranga-moterims naujos tokios striukės kaina prasideda nuo 199,95 Eur) teisingai kompensavo nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O.

K. turtinę žalÄ , patirtÄ dėl drabužių sugadinimo. 5.4.4. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė O. K. neįrodė savo patirtos ir neatlygintos turtinės žalos, todėl jos civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas. 5.4.5. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. K. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Å¡iuo nuosprendžiu neeliminuoja jos teisės ir galimybės vėliau, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, surinkti visus patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovÄ dėl visos patirtos žalos atlyginimo (CK 6.283 ir 6.286 straipsniai).

6. Kiti klausimai 6.1. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai: 6.1.1. automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas kaltinamajam R. M. (1 t., 40 b. l.), paliekamas kaltinamajam R. M.; 6.1.2. motociklas „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat nukentėjusiųjų R. K. ir O. K. darbužiai bei kiti daiktai, grÄ Å¾inti A. K. (1 t., 41, 174–176 b. l.), paliekami A. K.; 6.1.3. 3 skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), saugomos byloje (kartu su proceso dalyvių asmens duomenimis), paliekamos saugoti kartu su bylos medžiaga. 6.2.

Procesinės prievartos priemonės kaltinamajam R. M. taikytos nebuvo, jis nebuvo laikinai sulaikytas. 6.3. Nukentėjusieji praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti jiems iÅ¡laidas už įgaliotojo atstovo suteiktÄ teisinę pagalbÄ po 900 Eur (iÅ¡ viso 1800 Eur) (3 t., 73–78 b. l.). 6.3.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. 6.3.2.

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų proceso iÅ¡laidų priežastis yra kaltinamojo R. M. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo R. M. nusikalstamas elgesys, nukentėjusieji nebÅ«tų patyrę su procesu susijusių iÅ¡laidų, jų turtas Å¡ia dalimi nebÅ«tų sumažėjęs. Nukentėjusiesiems nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jie galėjo pasirinkti, kokiu bÅ«du jie gins savo teises. Jie galėjo tai daryti per atstovÄ (advokatÄ ar jo padėjėjÄ ), o atstovÄ jie galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jiems yra tinkamas.

Bendras nukentėjusiųjų patirtų iÅ¡laidų atlyginimo principas turi bÅ«ti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. NebÅ«tų teisinga, jeigu Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamasis R. M. visiÅ¡kai iÅ¡vengtų proceso iÅ¡laidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusieji. 6.3.3. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų matyti, jog jie už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ viso sumokėjo kiekvienas po 900 Eur.

Nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo darbų apimtis Å¡io proceso metu (atstovas į procesÄ Ä¯stojo neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t., 97, 119 b. l.); jis parengė civilinius ieÅ¡kinius ir visiÅ¡kai atstovavo nukentėjusiuosius tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; teikė į bylÄ reikÅ¡mingus dokumentus; teisiamojo posėdžio metu advokatas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudamas nukentėjusiuosius jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis) leidžia manyti, jog atstovas atsakingai ruošėsi tiek Å¡ios bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje.

Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotasis atstovas konsultavo nukentėjusiuosius klausimais, susijusiais su Å¡ia baudžiamÄ ja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso iÅ¡laidų pagrįstumu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo R. M. turtinė padėtis bÅ«tų itin sudėtinga, teisiamojo posėdžio metu jis pripažino tokias nukentėjusiųjų iÅ¡laidas dėl atstovavimo ir įsipareigojo jas atlyginti. Tokiu bÅ«du teismas nukentėjusiesiems R.

K. ir O. K. iÅ¡ kaltinamojo R. M. iÅ¡ieÅ¡ko visas jų patirtas proceso iÅ¡laidas už įgaliotojo atstovo suteiktÄ teisinę pagalbÄ . 6.4. Byloje valstybė patyrė iÅ¡laidas už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ priėmus procesinį sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukus, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ asmens negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡laidos už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ iÅ¡ kaltinamojo R. M. neiÅ¡ieÅ¡komos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia: R. M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ â€“ per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sÄ skaitÄ Nr. LT884010051004670332 (bankas „Luminor Bank AS“)). ProcesÄ dėl R.

K. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. O. K. civilinį ieÅ¡kinį (neatlygintai turtinei žalai atlyginti) atmesti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: - automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intÄ R. M., palikti R. M.; - motociklÄ â€žHonda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. ir O. K. darbužius bei kitus daiktus, grÄ Å¾intus A. K., palikti A. K.; - 3 (tris) skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), saugomas byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. M.: - O. K. 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) advokato padėjėjo pagalbai (už atstovavimÄ ) apmokėti; - R. K. 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) advokato padėjėjo pagalbai (už atstovavimÄ ) apmokėti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad tuo atveju, jeigu jis, bÅ«damas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje gali bÅ«ti panaikintas ir gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai G. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas