e2ba6376-eac5-46a0-b37c-6b92f83d219b · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-72-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02387-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.3; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.20.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 23 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Savas bÅ«stas plius“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5832-1051/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Savas bÅ«stas plius“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

J. ir A. E., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje A. P. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Savas būstas plius“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. J. bei A. E. 2 000 Eur skolos, 576 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 576 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Savas būstas plius“ 2020 m. spalio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovais M. J. bei A. E. dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos. Ieškovė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė – 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovai su ieškovės surastu pirkėju sudarė notarinę minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Minėtos nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutarties 5.11. punktu atsakovai įsipareigojo UAB „Savas bÅ«stas plius“ už suteiktas paslaugas atsiskaityti notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2020 m. gruodžio 11 d., sumokant sutartyje Å¡alių sutartÄ atlygį, t. y. 4 000 Eur. Tačiau atsakovai su ieÅ¡kove už jos suteiktas paslaugas pagal minėtÄ nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį atsiskaitė tik iÅ¡ dalies, t. y. sumokėjo 2 000 Eur.

Likusi skolos dalis, t. y. 2 000 Eur, neapmokėta iki Å¡iol. Å alių sudarytos nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutarties 5.12 punkte numatyta, kad už delsimÄ atsiskaityti skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo likusios sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ sumokėti dienÄ .

3. Atsakovai M. J. ir A. E. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį, ieÅ¡kovės atstovė A. P. užgarantavo atsakovus, kad jų turtas vertas ne mažiau nei 124 000 Eur ir ji rasianti pirkėjus, kurie pirks turtÄ už tokiÄ sumÄ . Tuomet A. P. parengė ginčo sutartį ir davė atsakovui A. E. pasiraÅ¡yti. PasiraÅ¡ant sutartį buvo grįžta prie A. P. garantijos rasti atsakovų turtui pirkėjÄ , kuris įsigys turtÄ ne mažiau kaip už 124 000 Eur, ir jei A.

P. už tokiÄ sumÄ neras kliento turtui parduoti, tai A. P. nepretenduos į 4 000 Eur atlygį. PasiraÅ¡ius ginčo sutartį, A. P. įdėjo skelbimÄ dėl atsakovų turto pardavimo, skelbime buvo nurodyta 128 000 Eur dydžio kaina, nes taip nusprendė A. P. IeÅ¡kovės atstovė A. P., radusi klientus, kurie nenorėjo atsakovų turto pirkti nei už 128 000 Eur, nei už 124 000 Eur, ėmė atsakovus įkalbinėti nuleisti parduodamo turto kainÄ . A. P. įkalbinėjant, kad tas turtas nėra vertas 124 000 Eur, atsakovai nuleido parduodamo turto kainÄ iki 110 000 Eur ir pardavė turtÄ .

Pati A. P. pareiÅ¡kė, jog sutartis iÅ¡ jos pusės neįvykdyta ir ji nepretenduoja į 4 000 Eur užmokestį. Atsakovai su A. P. susitarė, kad A. P. užmokestis bus 2 000 Eur. A. P. 2020 m. gruodžio 9 d. ir iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur sumai, kuriÄ 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas A. E. apmokėjo. IeÅ¡kovės atstovė A. P., praėjus keliems mėnesiams po atsiskaitymo su ja, 2020 m. balandžio 9 d. atsiuntė praneÅ¡imÄ , reikalaudama papildomų 2 000 Eur.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės atstovės buvo iÅ¡raÅ¡yta 2 000 Eur sumai ir Å¡i sÄ skaita 2020 m. gruodžio 11 d. buvo apmokėta. Toks ieÅ¡kovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas atsakovų atžvilgiu ne tik dėl to, kad su ieÅ¡kove yra pilnai atsiskaityta pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , bet ir dėl to, kad sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, nors ieÅ¡kovės atstovė puikai žinojo, kad A. E. yra Rusijos Federacijos pilietis, M. J. nors ir yra Lietuvos pilietė, tačiau įgijusi Lietuvos pilietybę, abu atsakovai nekalba lietuviÅ¡kai (įskaitant raÅ¡ymÄ ir skaitymÄ ), ieÅ¡kovė pinigų reikalauja remdamasi teismų praktika, bet ne ginčo sutarties nuostatomis, ieÅ¡kovės atstovei buvo puikiai žinoma, kad sandoris vyks ne už 124 000 Eur, bet už 110 000 Eur, todėl neturėdama tikslo ir nenorėdama klaidinti atsakovų, jei ji bÅ«tų pretendavusi į visÄ 4 000 Eur dydžio atlygį, galėjo inicijuoti ginčo sutarties pakeitimÄ , tačiau to nedarė, prieÅ¡ingai, pati ieÅ¡kovės atstovė, suprasdama, kad neįvykdė savo įsipareigojimų, sutiko su 2 000 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Savas būstas plius“ atsakovei M. J. 1 334,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudarytos Sutarties 5.11. punkte įtvirtinta atsakovų pareiga atlyginti ieÅ¡kovei už jos suteiktas paslaugas 4 000 Eur, t. y. kad atstovui suradus turto pirkėjÄ , kuris nupirktų turtÄ už ne mažesnę kaip 124 000 Eur sumÄ , atsakovai turi pareigÄ sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ sumokėti atstovui sutartÄ pinigų sumÄ , kuri yra lygi 4 000 Eur su PVM. Teismas sprendė, kad Å¡alims sudarant Sutartį ir susitariant dėl atlygio už Sutarties įvykdymÄ , viena iÅ¡ esminių Sutarties sÄ lygų buvo kaina, už kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti atsakovų turtÄ , o atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad tokia Sutartyje nurodyta kaina atitinka turto rinkos vertę ir turtas bus parduotas už sutartÄ kainÄ .

Tokias iÅ¡vadas teismas darė dėl to, kad ieÅ¡kovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, besiverčiantis veikla, susijusia su tarpininkavimu sudarant su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, Sutartis parengta ieÅ¡kovės, o atsakovai kreipėsi į ieÅ¡kovę ieÅ¡kodami profesionalios pagalbos, kad parduotų nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovę santykiuose su atsakovais atstovavo pagal įgaliojimÄ trečiasis asmuo A. P., kuri taip pat yra savo srities profesionalė, turinti Nekilnojamojo turto brokerio sertifikatÄ , kuri Sutarties sudarymo metu buvo ieÅ¡kovės vadovė.

6. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, jog tiek Sutartį savo sutuoktinės vardu pasirašęs atsakovas A.E., tiek jo sutuoktinė M. J., yra Rusijos Federacijos piliečiai, dirbantys Rusijos Federacijoje, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad kreipdamiesi į ieÅ¡kovę pagalbos dėl nekilnojamojo turto pardavimo, jie tikėjosi profesionalios pagalbos, tikėjosi, kad turtÄ parduos už tokiÄ kainÄ , kokiÄ nurodė Sutartyje, todėl ir susitarė dėl 4 000 Eur atlygio už tarpininkavimÄ ieÅ¡kovei.

Å ias iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė laikė save profesionalu sandoriuose su nekilnojamuoju turtu, patvirtina ir Sutarties 5.13. punktas, kuriame nurodyta, kad turto pardavimo atstovavimas, potencialaus pirkėjo paieÅ¡ka, objekto paruoÅ¡imas fotografavimui, fotografavimas, skelbimo kÅ«rimas, reklama, objekto pateikimas rinkai, derybos ir kiti reikÅ¡mingai svarbÅ«s darbai – tai Atstovui priklausantis kÅ«rybinis produktas ir intelektinė nuosavybė bei ilgametė patirtis ir kompetencija, iÅ¡ kurios Užsakovas darbų eigoje gauna įvairios informacijos, kuriÄ gali panaudoti atsisakydamas dalies ar visų paslaugų argumentuojant, kad gali pats tai atlikti.

Sutartų paslaugų darbų eigoje dalinai ar visai atsisakyti mažinant Sutarties sumÄ negalima.

7. Teismas, nors ir sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad niekas nevertė atsakovų parduoti turto už mažesnę nei Sutartyje nurodyta kainÄ , tačiau nurodė, jog tai nepaÅ¡alina ieÅ¡kovės, kaip verslininkės, pareigos, prieÅ¡ sudarant Sutartį su klientais, susitarti dėl tokios kainos, už kuriÄ realiai pagal galiojančias rinkos kainas bus galima parduoti turtÄ , o to nepavykus ieÅ¡kovei kyla pareiga prisiimti tam tikrÄ rizikÄ ir atsakomybę dėl visų Sutartyje sulygtų sÄ lygų neįvykdymo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė, tikėdamasi gauti tokį pat atlygį, koks buvo numatytas Sutartyje, kai turto pardavimo kaina 124 000 Eur, turėjo teisę pateikti atsakovams pasiraÅ¡yti susitarimÄ , kad turtÄ pardavus už mažesnę kainÄ tarpininkavimo atlygis lieka tas pats, tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė. Be to, pati ieÅ¡kovė nurodo ir pateikia įrodymus, kad tik po notarinės pirkimo – pardavimo sutarties 2020 m. gruodžio 11 d. pasiraÅ¡ymo su turto pirkėju kilo problemos dėl galimai netiksliai pateiktos informacijos dėl turto apÅ¡iltinimo, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įtakos turto pardavimo kainai už 110 000 Eur Å¡ios aplinkybės negalėjo turėti, nes jos iÅ¡aiÅ¡kėjo jau vėliau, t. y. turtÄ pardavus.

8. Teismas nurodė, kad tai, jog turto pardavimo kaina buvo svarbi ir ieÅ¡kovei, patvirtina ir Sutarties sÄ lyga, rengta ieÅ¡kovės, kad atstovui suradus pirkėjÄ , kuris sutinka už Sutartyje nurodytÄ turtÄ mokėti didesnę kainÄ , nei nurodyta Å¡ios Sutarties 3.4 punkte, skirtumas tenka atstovui (Sutarties 6.6. punktas). Svarbi aplinkybė ir tai, kad Sutarties 5.15. punkte nurodyta, jog užsakovui pažeidus, neįvykdžius Sutarties sÄ lygų ar atsisakius sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su atstovo surastu pirkėju, užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui 5 procentus nuo parduodamo turto kainos, nurodytos Å¡ios Sutarties 3.4. punkte, dydžio baudÄ (netesybas), bet ne mažiau kaip 1 500 Eur, jei parduodamo turto kaina (kaip nurodyta Sutarties 3.4. punkte) nevirÅ¡ija 35 000 Eur.

9. Sisteminė Sutarties sÄ lygų analizė leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Sutartimi atsakovams yra nustatyta tam tikra atsakomybė už Sutarties neįvykdymÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovė savo atžvilgiu jokių sankcijų nėra nusimačiusi, kas suteikia pagrindo įžvelgti Sutarties, kaip vartojimo sutarties, sÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ . Todėl teismas vertino, jog yra pagrindas spręsti, kad atsakovai, sutikdami turtÄ parduoti už mažesnę, nei su ieÅ¡kove sudarytoje Sutartyje nurodytÄ kainÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, kad ir ieÅ¡kovė, pilnai neįvykdžiusi Sutarties, sumažins savo paslaugų kainÄ , kÄ , atsakovu teigimu, ieÅ¡kovės atstovė ir padarė.

10. Teismas atsakovų argumentus, jog atsakovams nuleidus kainÄ , su ieÅ¡kovės atstove A. P. buvo žodžiu sutarta, kad UAB ,,Savas bÅ«stas plius“ nereikalaus 4 000 Eur užmokesčio pagal Sutarties 5.11 punktÄ , ir kad tarpininkavimo kaina bus mažinama iki 2 000 Eur, kuriÄ jie ir sumokėjo, pripažino labiau tikėtinais nei ieÅ¡kovės argumentus, kad tokios kalbos nebuvo. Teismas byloje nustatė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas bÅ«stas plius“ (Pardavėjas) iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A.

E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2 000 Eur, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitÄ yra iÅ¡raÅ¡iusi ir pasiraÅ¡iusi A. P. bei yra pasirašęs A. E., kad gavo sÄ skaitÄ , nustatyta ir ginčo nėra, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sÄ skaita yra UAB „Savas bÅ«stas plius“. 2020 m. gruodžio 11 d. A. P. (nurodyta Pardavėjas) už atstovavimo paslaugas A. E. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2 000 Eur sumai, sÄ skaita pasirašė A.

P., kuri taip pat 2020 m. gruodžio 11 d. iÅ¡rašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta A. E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervesti 2 000 Eur, kvitÄ yra pasiraÅ¡iusi A. P. kaip paslaugų pardavėjas ir A. E., kaip paslaugų pirkėjas, nustatyta ir ginčo nėra, kad minėtame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sÄ skaita yra A. P., o ne UAB „Savas bÅ«stas plius“. 2020 m. gruodžio 11 d. A. E. į A.

P. sÄ skaitÄ už atstovavimo paslaugas pervedė 1 000 Eur sumÄ ir 2020 m. gruodžio 13 d. į A. P. sÄ skaitÄ už atstovavimo paslaugas pervedė 1 000 Eur sumÄ , iÅ¡ viso 2 000 Eur.

11. Teismas pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad A. E., į A. P. sÄ skaitÄ už atstovavimo paslaugas pervesdamas 2 000 Eur, galėjo suprasti, jog atsiskaito pagal 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas bÅ«stas plius“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovai Sutartį yra pasirašę su ieÅ¡kove UAB ,,Savas bÅ«stas plius“, o ne su trečiuoju asmeniu A.P., kuri tik atstovavo ieÅ¡kovę pagal įgaliojimÄ , todėl sutiko su atsakovų atstovo argumentais, kad atsakovas A.

E., turėdamas ieÅ¡kovės UAB „Savas bÅ«stas plius“ 2020 m. gruodžio 9 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ ir paties atsakovo pasiraÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2 000 Eur, ir notarinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ gavęs 2020 m. gruodžio 11 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta A. E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervesti 2000 Eur, atlikdamas minėtus du pavedimus po 1 000 Eur, pagrįstai tikėjo, kad atsiskaito pagal 2020 m. gruodžio 9 d.

UAB „Savas bÅ«stas plius“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovų iš viso pagal Sutartį 4 000 Eur, vadovaujasi Priede II prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nurodyta komisinių mokėjimo tvarka, kur nustatyta, kad pardavimo atstovas A. P. ir UAB „Savas būstas plius“ susitaria, kad komisiniai nuo kiekvieno pardavimo atstovo dėka sudaryto su nekilnojamuoju turtu susijusio sandorio tarp UAB „Savas būstas plius“ ir pardavimo atstovo bus paskirstomi tokiomis dalimis – 50 procentų pardavimo atstovui (pardavimo atstovo pajamos) ir 50 procentų UAB „Savas būstas plius“ (UAB „Savas būstas plius“ pajamos); nurodyta, kad komisinius nustatytomis proporcijomis pardavimo atstovui ir UAB „Savas būstas plius“ sumoka tiesiogiai klientas, pervesdamas ar sumokėdamas grynais, išrašant pajamų orderį.

Teismas pažymėjo, kad minėta Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra priedas prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties, sudarytos tarp UAB „Savas būstas plius“ ir A. P., jokių nuorodų į tai, kad Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra ir priedas prie su atsakovais sudarytos Sutarties, nėra. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovės argumentai, kad atsakovai žodžiu buvo supažindinti su minėta tokia komisinių skaičiavimo tvarka, negali būti pagrindu CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytai prezumpcijai paneigti.

13. Teismas nurodė, kad gana keistai atrodo aplinkybė, jog UAB „Savas bÅ«stas plius“ vardu sÄ skaita yra iÅ¡raÅ¡oma 2020 m. gruodžio 9 d., o A. P. vardu - 2020 m. gruodžio 11 d., ir abi sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos to paties asmens A. P., tačiau pirmu atveju kaip UAB „Savas bÅ«stas plius“ (duomenys neskelbtini), o antru - kaip (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad su atsakovais vis dėlto buvo susitarta dėl mažesnio, t. y. 2 000 Eur, tarpininkavimo atlygio, ko pasėkoje ir buvo iÅ¡raÅ¡yta 2020 m. gruodžio 9 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors faktiÅ¡kai atsakovai 2 000 Eur pervedė į 2020 m. gruodžio 11 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sÄ skaitÄ , o ne į 2020 m. gruodžio 9 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sÄ skaitÄ , dėl byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du atsakovai su ieÅ¡kove yra atsiskaitę, juolab, kad ieÅ¡kovė 2 000 Eur mokėjimus ne į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ , o į A. P. sÄ skaitÄ , pripažino kaip dalinį atsakovų atsiskaitymÄ , todėl ieÅ¡kinį reiÅ¡kė 2 000 Eur, o ne 4 000 Eur sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Savas bÅ«stas plius“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m lapkričio 8 d. sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kovės UAB „Savas bÅ«stas plius“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti ieÅ¡kovei UAB „Savas bÅ«stas plius“ bei trečiajam asmeniui ieÅ¡kovės pusėje A. P. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo raÅ¡ytinį Å¡alių susitarimÄ , t. y. Å¡alių sudarytos Sutarties 5.11. punktÄ , kuriuo Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl 4 000 Eur atlygio ieÅ¡kovei. Ir nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pats citavo CK 6.720 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog paslaugų kaina nustatoma Å¡alių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bÅ«ti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais, teismas Å¡iuo teisiniu reglamentavimu nesivadovavo. 14.2.

Nors į bylÄ buvo pateikta eilė raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo žinutėmis, patvirtinančių, kad Å¡alys po sudarytos Sutarties sudarymo jokių iÅ¡lygų dėl ieÅ¡kovės atlygio dydžio už atsakovams suteiktas paslaugas nedarė, pirmosios instancijos teismas jų nevertino, savo iÅ¡vadÄ dėl galimo žodinio susitarimo egzistavimo dėl mažesnio atlygio grįsdamas tik prielaidomis. 14.3. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės suponuoja tai, jog atsakovams teigiant, kad po raÅ¡ytinės sutarties sudarymo vėliau tarp Å¡alių neva buvo žodinis susitarimas dėl mažesnio atlygio ieÅ¡kovei, bÅ«tent atsakovams tenka pareiga tÄ Ä¯rodyti.

Tačiau į bylÄ jokių tokį susitarimÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Atsakovai net nepageidavo bÅ«ti apklausti teismo posėdyje, nors ieÅ¡kovė jų dalyvavimÄ prašė pripažinti bÅ«tinu, kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl tariamai buvusio žodinio susitarimo tarp Å¡alių dėl mažesnio atlygio ieÅ¡kovei, nepatvirtina net pačių atsakovų žodiniai paaiÅ¡kinimai. Tokiu bÅ«du byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie bylotų apie galimÄ Å¾odinį Å¡alių susitarimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis bei vadovautis tais įrodymais, kurie buvo pateikti į bylÄ . 14.4.

Sutarties 5.11. punktu Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl 4 000 Eur atlygio ieÅ¡kovei. Å i sutarties nuostata yra nenuginčyta, galiojanti, todėl ja nesivadovauti sprendžiant dėl atlygio ieÅ¡kovei dydžio teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kovui praÅ¡ant atlygio už paslaugÄ pagal sutartį, o atsakovui nenuginčijus sutarties sÄ lygos dėl kainos, nerÅ«pestingumas nėra kriterijus, leidžiantis nepaisyti sutarties (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-826-803/2019). 14.5.

Ä® bylÄ buvo pateikta ieÅ¡kovės 2020-12-09 sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur sumai, joje aiÅ¡kiai nurodyta banko sÄ skaita, šį dokumentÄ atsakovas A. E. gavo, jį pasirašė po sandorio bei A. P. 2020-12-11 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) likusiai 2 000 Eur sumai, kuris taip pat buvo atsakovo A. E. pasiraÅ¡ytas po sandorio, kur nurodyta aiÅ¡ki A. P. banko sÄ skaita. Atsakovas gavo du atskirus apskaitos dokumentus, juos aiÅ¡kiai suprato ir juos pasirašė.

Atsakovas A. E. bÅ«tent Å¡iÄ A. P. vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ir apmokėjo, dviem bankiniais pavedimais pervesdamas po 1 000 Eur. Tuo tarpu UAB „Savas bÅ«stas plius“ 2020-12-09 sÄ skaitÄ Å¾adėjo apmokėti vėliau. 14.6. Teismas visiÅ¡kai nevertino faktinių Å¡alių veiksmų bei į bylÄ pateiktų Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimų. Kaip patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, ieÅ¡kovės atstovė A. P. nuolat po turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo rašė atsakovams priminimus, kad vis dar laukia likusios sumos pervedimo į įmonės sÄ skaitÄ .

Atsakovai į tokias žinutes nė karto neatrašė argumentuodami, kad toks praÅ¡ymas nepagrįstas, kad tarp jų neva buvo kitoks susitarimas dėl tariamai mažesnio atlygio. Akivaizdu, kad jei Å¡alys žodžiu po sandorio sudarymo bÅ«tų susitarusios dėl mažesnio ieÅ¡kovės atlygio, kaip kad teigė atsakovai, tai iÅ¡ karto po to ieÅ¡kovės atstovė tikrai nebÅ«tų nuolat siuntusi raginimų apmokėti likusiÄ sumÄ , o atsakovai bÅ«tų nurodę, kad tokie praÅ¡ymai nepagrįsti. 14.7.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad „atsakovai, sutikdami turtÄ parduoti už mažesnę, nei su ieÅ¡kovo sudarytoje Sutartyje nurodytÄ kainÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, kad ir ieÅ¡kovas, pilnai neįvykdęs Sutarties, sumažins savo paslaugų kainÄ , kÄ , atsakovų teigimu, ieÅ¡kovo atstovė ir padarė“. Tokia teismo iÅ¡vada yra tik prielaida, neparemta jokiais objektyviais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, bei prieÅ¡taraujanti kasacinio teismo praktikai. Pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , vien tai, kad ginčo turtas yra parduodamas už mažesnę nei sutartyje nurodyta kaina, neįrodo, kad tarpininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi galutinę turto pardavimo kainÄ nustato klientas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). 14.8.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei turto pardavėjas savo nuožiÅ«ra sumažina parduodamo turto kainÄ ir sutinka jį parduoti už mažesnę, nei buvo nustatyta Å¡alių sudarytoje tarpininkavimo Sutartyje, kainÄ , neįrodo neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų vykdant Sutartį ir nepaÅ¡alina atsakovo sutartinės pareigos sumokėti ieÅ¡kovui mokestį už surastÄ pirkėjÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015). Atsiradus turto pirkėjams, atsakovai galėjo nesutikti su jų siÅ«loma kaina ir toliau ieÅ¡koti kitų potencialių turto pirkėjų, tačiau atsakovai priėmė sprendimÄ turtÄ parduoti už tokiÄ kainÄ , už kokiÄ jis buvo parduotas.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neteisėtai perkėlė ieÅ¡kovei atsakomybę už kitų asmenų tarpusavio sutartinius įsipareigojimus, kurių Å¡alimi ieÅ¡kovė net nebuvo. 14.9. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų buvęs susitarimas, kuriuo tarpininkavimo paslaugų kaina bÅ«tų diferencijuojama priklausomai nuo surasto pirkėjo įsipareigojimų vykdymo. Tačiau teismas laikėsi pozicijos, prieÅ¡ingos teismų praktikai. Tuo tarpu teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei atsakovai asmeniÅ¡kai derėjosi su ieÅ¡kovo surastu pirkėju dėl turto kainos ir savo nuožiÅ«ra bei laisva valia priėmė sprendimÄ perleisti turtÄ ieÅ¡kovo surA.m pirkėjui už sutartÄ kainÄ , tai tokiu atveju atsakovų sprendimas perleisti turtÄ neturi ir negali turėti poveikio ieÅ¡kovo teisei reikalauti sumokėti visÄ Sutartyje numatytÄ atlyginimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-826-803/2019).

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad kaina, už kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti atsakovų turtÄ , buvo viena iÅ¡ esminių Sutarties sÄ lygų. 14.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „ieÅ¡kovas, tikėdamasis gauti tokį pat atlygį, koks buvo numatytas sutartyje, kai turto kaina 124 000 Eur, turėjo teisę pateikti atsakovams pasiraÅ¡yti susitarimÄ , kad turtÄ pardavus mažesne kaina, tarpininkavimo atlygis lieka tas pats, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė“. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad argumentai, jog pareiga modifikuoti susitarimÄ , kai pasikeičia susitarimo vykdymo aplinkybės, tenka profesionaliam paslaugos teikėjui, yra nepagrįsti ir neatitinkantys sutarties laisvės principo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-826-803/2019).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad jei Å¡alių sudarytoje Sutartyje nebuvo aptarta kitokia, negu nustato įstatymas, komisinio mokesčio mokėjimo tvarka ir įstatymo nustatyta tvarka Å¡alių laisva valia sutartas komisinis mokestis pakeistas (sumažintas) nebuvo, kasatorius privalo sumokėti ieÅ¡kovui Sutartyje nustatytÄ komisinį mokestį už turto pirkėjo suradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015). 14.11. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, M.

J. dirba (duomenys neskelbtini), o A. E. užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog dar prieÅ¡ turtÄ pradedant pardavinėti ieÅ¡kovei, atsakovai turto pardavimu rÅ«pintis buvo pavedę kitai bendrovei, su kuria vėliau bendradarbiavimÄ dėl nesėkmingų pirkėjų paieÅ¡kų nutraukė ir kreipėsi į ieÅ¡kovę, kas reiÅ¡kia, jog atsakovai turėjo patirties turtÄ pardavinėjant per tarpininkus, o jų iÅ¡silavinimas nesudaro pagrindo jų vertinti kaip silpnesnę, mažiau informuotÄ , sutarties Å¡alį, todėl nėra pagrindo ir sutarties sÄ lygos dėl apmokėjimo už paslaugas aiÅ¡kinti kitaip nei yra jos tekstinė iÅ¡raiÅ¡ka.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai M. J. ir A. E. praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Teismui pateiktame ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje net nebuvo užsiminta apie tai, kad A. P. esÄ Sutartį su atsakovais pasirašė veikdama kaip įmonės (duomenys neskelbtini), o paslaugas teikė kaip fizinis asmuo pagal individualiÄ veiklÄ . Kartu su ieÅ¡kovės pateiktu ieÅ¡kiniu net nebuvo pateikta ieÅ¡kovės 2021-12-09 atsakovui A.

E. 2 000 Eur sumai iÅ¡raÅ¡yta ir A. E. pasiraÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr.(duomenys neskelbtini) ar 2020 m. gruodžio 11 d. iÅ¡raÅ¡ytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, ne su ieÅ¡kovės, bet su asmenine ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) A. P. sÄ skaita. Tik po atsakovų pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pateikė versijÄ , esÄ ieÅ¡kovės atstovė A. P., su atsakovais pasiraÅ¡iusi sutartį, vėliau veikė ne kaip įmonės atstovė, bet kaip fizinis asmuo.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nuo pat pradžių siekė klaidinti teismÄ , o vėliau ieÅ¡kovės teikiami dokumentai tÄ tik patvirtino. 15.2. IeÅ¡kovės atstovė A. P. atsakovui A. E. net neturėjo teisės iÅ¡raÅ¡yti 2020 m. gruodžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovai su A. P., kaip fiziniu asmeniu, jokio susitarimo nepasiraÅ¡inėjo. Sutartyje taip pat nenurodyta, kad atsakovų interesus ieÅ¡kant pirkėjų atstovaus ne ieÅ¡kovė UAB ,,Savas bÅ«stas plius“, kaip juridinis asmuo, bet A.

P., kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal individualiÄ veiklÄ . Be to, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymo „Dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei Å¡ių kvitų pildymo taisyklių“ 21-Ä punktÄ , kvitas iÅ¡raÅ¡omas pinigų gavimo momentu, o Å¡iuo atveju atsakovas A. E. A. P. grynų pinigų ar visos sumos iÅ¡kart nesumokėjo ir pinigų perdavimas neįvyko. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A.

E. buvo suklaidintas ir manė, kad pinigus pervedinėja ne į asmeninę A. P., bet į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . 15.3. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4, 10 dalyse įtvirtintas nuostatas, su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. BÅ«tent 2020-10-07 dienÄ pasiraÅ¡ydama su atsakovais Sutartį, A. P. dirbo pagal darbo sutartį UAB ,,Savas bÅ«stas plius“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir UAB ,,Savas bÅ«stas plius“ atstovavo kaip įmonės (duomenys neskelbtini), o ne kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo. 15.4.

Skundžiamame teismo sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakyta dėl CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo, t. y. kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovų pagal Sutartį 4 000 Eur, vadovaujasi Priede II prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) „Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nors ši Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra priedas prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties, sudarytos tarp UAB „Savas būstas plius“ ir A.

P., ir jokių nuorodų į tai, kad Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra ir priedas prie su atsakovais sudarytos Sutarties, nėra. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 17. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog 2020 m. spalio 7 d. tarp ieÅ¡kovės (paslaugos teikėjo - atstovo) UAB „Savas bÅ«stas plius“, atstovaujamo įgalioto asmens A.

P., ir atsakovės (paslaugų gavėjo – užsakovo) M. J., atstovaujamos įgalioto asmens A. E., buvo sudaryta nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 4.2 punktÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo surasti turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkėjÄ , kuris nupirktų turtÄ už ne mažesnę pinigų sumÄ , kaip yra nurodyta Sutarties 3.4 punkte, t. y. už 124 000 Eur sumÄ . Pagal Sutarties 5.11 punktÄ , užsakovas įsipareigojo atstovui įvykdžius Sutarties 4.2. punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ sumokėti atstovui sutartÄ pinigų sumÄ , kuri yra lygi 4 000 Eur su PVM.

Sutartis galiojo iki 2021 m. gegužės 6 d. (Sutarties 7.1. punktas). 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, o Sutartyje nurodytas turtas buvo parduotas 2020 m. gruodžio 11 d. už 110 000 Eur sumÄ . Atsakovai M. J. ir A. E. yra sutuoktiniai, o turtas, dėl kurio pardavimo buvo susitarta Sutartyje, jiems priklausė sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise, kas ir yra nurodyta notarine tvarka sudarytoje 2020 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje. 2020 m. gruodžio 9 d.

UAB „Savas bÅ«stas plius“ (Pardavėjas) iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2 000 Eur, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitÄ yra iÅ¡raÅ¡iusi ir pasiraÅ¡iusi A. P. bei yra pasirašęs A. E., kad gavo sÄ skaitÄ . SÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sÄ skaita yra UAB „Savas bÅ«stas plius“. 2020 m. gruodžio 11 d. A. P. (nurodyta Pardavėjas) už atstovavimo paslaugas A.

E. (nurodyta Pirkėjas) iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2 000 Eur sumai, sÄ skaita pasirašė A. P., kuri taip pat 2020 m. gruodžio 11 d. iÅ¡rašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta A. E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 2 000 Eur, kvitÄ yra pasiraÅ¡iusi A. P. kaip paslaugų pardavėjas, ir A. E. kaip paslaugų pirkėjas. Minėtame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sÄ skaita yra A.

P., o ne UAB „Savas bÅ«stas plius“. 2020 m. gruodžio 11 d. A. E. į A. P. sÄ skaitÄ už atstovavimo paslaugas pervedė 1 000 Eur sumÄ ir 2020 m. gruodžio 13 d. į A. P. sÄ skaitÄ už atstovavimo paslaugas pervedė 1 000 Eur sumÄ , iÅ¡ viso 2 000 Eur. 18. 2018 m. sausio 10 d. tarp trečiojo asmens A. P. ir ieÅ¡kovo UAB „Savas bÅ«stas plius“ buvo sudaryta nepriklausomo pardavimo atstovo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios I dalies 1 punktÄ UAB „Savas bÅ«stas plius“ įgaliojo (duomenys neskelbtini) A.

P. vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos ir kitokių su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių sudarymo tarpininkavimo veiklÄ naudojantis UAB „Savas bÅ«stas plius“ vardu, o III dalies 2 punkte nurodyta, kad Å¡i sutartis nesukuria darbo teisinių santykių tarp UAB „Savas bÅ«stas plius“ ir pardavimo atstovo. Priede II prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nurodyta, kad Å¡alys, t. y. pardavimo atstovas A.

P. ir UAB „Savas bÅ«stas plius“, susitaria, kad komisiniai nuo kiekvieno pardavimo atstovo dėka sudaryto su nekilnojamuoju turtu susijusio sandorio tarp UAB „Savas bÅ«stas plius“ ir pardavimo atstovo bus paskirstomi tokiomis dalimis – 50 procentų pardavimo atstovui (pardavimo atstovo pajamos) ir 50 procentų UAB „Savas bÅ«stas plius“ (UAB „Savas bÅ«stas plius“ pajamos); nurodyta, kad komisinius nustatytomis proporcijomis pardavimo atstovui ir UAB „Savas bÅ«stas plius“ sumoka tiesiogiai klientas, pervesdamas ar sumokėdamas grynais, iÅ¡raÅ¡ant pajamų orderį; pardavimo atstovui ir UAB „Savas bÅ«stas plius“ tenkančias komisinių dalis atitinkamai į pardavimo atstovo ir UAB „Savas bÅ«stas plius“ banko sÄ skaitas ar grynais iÅ¡raÅ¡ant pajamų orderius; pardavimo atstovas privalo užtikrinti, kad pardavimo atstovo klientas pervestų ar sumokėtų grynais UAB „Savas bÅ«stas plius“ tenkančiÄ komisinių dalį į UAB „Savas bÅ«stas plius“ sÄ skaitÄ , nurodytÄ rekvizituose; pardavimo atstovas privalo užtikrinti, kad pardavėjo atstovo klientas gautų UAB „Savas bÅ«stas plius“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Ä¯ UAB „Savas bÅ«stas plius“ tenkančiai komisinių daliai ne vėliau kaip mokėjimo atlikimo dienÄ ; pardavimo atstovas privalo užtikrinti, kad pardavimo atstovo klientas sumokėtų UAB „Savas bÅ«stas plius“ tenkančiÄ komisinių dalį ne vėliau kaip per 5 dienas nuo su nekilnojamuoju turtu susijusio sandorio sudarymo dienos.

A. P. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki Å¡iol vykdo individualiÄ nekilnojamojo turto agentÅ«rų veiklÄ , taip pat nuo 2019 m. kovo 1 d. dirba UAB „Savas bÅ«stas plius“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Dėl ginčo esmės 19. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratÄ , nustato, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

20. AiÅ¡kinant panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis teismų praktikoje nurodoma, kad paslaugų sutarties dalykas – ieÅ¡kovo, kaip profesionalo, paslaugos surandant atsakovo nekilnojamojo turto pirkėjÄ ir jam parduodant šį turtÄ , t. y. atsakovas, sudarydamas ginčo paslaugų sutartį su ieÅ¡kovu, siekia pasinaudodamas jo paslaugomis parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl jei bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, ieÅ¡kovas turėtų teisę gauti už tai atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Atsižvelgiant į tai yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė Å¡alys sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieÅ¡kovo teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo Å¡alių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties Å¡alys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad bÅ«tų pasiektas sutarties tikslas.

21. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių sudarytos Sutarties 5.11. punkte įtvirtinta atsakovų pareiga atlyginti ieÅ¡kovei už jos suteiktas paslaugas 4 000 Eur, t. y. kad atstovui suradus turto pirkėjÄ , kuris nupirktų turtÄ už ne mažesnę kaip 124 000 Eur sumÄ , atsakovai turi pareigÄ sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ sumokėti atstovui sutartÄ pinigų sumÄ . Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡alims sudarant Sutartį ir susitariant dėl atlygio už Sutarties įvykdymÄ , viena iÅ¡ esminių Sutarties sÄ lygų buvo kaina, už kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo parduoti atsakovų turtÄ , o atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad tokia Sutartyje nurodyta kaina atitinka turto rinkos vertę ir turtas bus parduotas už sutartÄ kainÄ .

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartyje nėra nustatyta jokia atlyginimo už suteiktas paslaugas tvarka tuo atveju, jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainÄ (nenurodoma nei fiksuota tokiu atveju už suteiktas paslaugas mokama suma, nei procentinė ieÅ¡kovei mokamo atlygio iÅ¡raiÅ¡ka). Remiantis visos Sutarties turiniu, atsakovų tikslais sudarant sutartį, akivaizdu, kad Å¡alys sudarė Sutartį turėdamos tikslÄ pasiekti minėtÄ rezultatÄ , t. y. atsakovai, pasinaudodami ieÅ¡kovės, kaip verslininkės profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ už ne mažesnę kaip 124000 Eur sumÄ , o ieÅ¡kovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių bÅ«tų realiai parduotas turtas už minėtÄ sumÄ , – gauti už tai 4 000 Eur atlyginimÄ .

23. Sutarties Å¡alims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sÄ lygų, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl tokių sutarties sÄ lygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai.

AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl Sutarčių sÄ lygų Å¡alys nesiderėjo, Sutarties tekstÄ paruošė ieÅ¡kovė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinusi atsakovams galimybę derėtis dėl Sutarties sÄ lygų. Pažymėtina, kad CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų klientų interesus. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ .

Å io kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktÄ kt.).

PrieÅ¡ tai pateiktas galiojantis teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju leidžia pripažinti Å¡alių sudarytÄ sutartį vartojimo sutartimi. Pažymėtina, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

25. Å iuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Sutartimi atsakovams yra nustatyta tam tikra atsakomybė už Sutarties neįvykdymÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovė savo atžvilgiu jokių sankcijų nėra nusimačiusi, kas suteikia pagrindo įžvelgti Sutarties, kaip vartojimo sutarties, sÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ . Todėl atsakovai, sutikdami turtÄ parduoti už mažesnę, nei su ieÅ¡kovė sudarytoje Sutartyje nurodytÄ kainÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, kad ir ieÅ¡kovė, pilnai neįvykdžiusi Sutarties, sumažins savo paslaugų kainÄ .

26. Apeliantė, nesutikdama su aukščiau minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, jog tokia teismo iÅ¡vada yra tik prielaida, neparemta jokiais objektyviais byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei prieÅ¡taraujanti kasacinio teismo praktikai. Pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , vien tai, kad ginčo turtas yra parduodamas už mažesnę nei sutartyje nurodyta kaina, neįrodo, kad tarpininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi galutinę turto pardavimo kainÄ nustato klientas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu nagrinėjamoje byloje besÄ lygiÅ¡kai vadovautis negalima, kadangi nurodytos kasacinio teismo bylos ir Å¡ios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panaÅ¡ios. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsakovas, manydamas, jog ieÅ¡kovas netinkamai atliko savo paslaugas, gali ginčyti galimo mokėti atlyginimo ieÅ¡kovui dydį, tačiau teismai turėtų detaliau iÅ¡analizuoti Å¡alių ir trečiųjų asmenų elgesį sutarties galiojimo metu ir jai nutrÅ«kus.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nepaisant to, kad Sutarties 5.11. nuostata dėl 4 000 Eur atlygio ieÅ¡kovei yra nenuginčyta, atsakovai turėjo teisę ginčyti atlyginimo ieÅ¡kovei dydį, o teismas, spręsdamas dėl atlygio dydžio ieÅ¡kovei, analizuoti Å¡alių ir trečiųjų asmenų elgesį sutarties galiojimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, tikėdamasi gauti Sutartyje numatytÄ 4 000 Eur atlygį, kai turto pardavimo kaina 124 000 Eur, turėjo teisę pateikti atsakovams pasiraÅ¡yti susitarimÄ , jog turtÄ pardavus už mažesnę kainÄ , tarpininkavimo atlygis lieka tas pats.

Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog tarp Å¡alių nebuvo susitarimo, kuris numatytų, kad tarpininkavimo paslaugų kaina bÅ«tų diferencijuojama priklausomai nuo surasto pirkėjo įsipareigojimų vykdymo, nepaneigia apeliantės pareigos pateikti atsakovams pasiraÅ¡yti susitarimÄ , jog turtÄ pardavus už mažesnę kainÄ , tarpininkavimo atlygis lieka tas pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų atsakovų, kaip silpnesniosios Sutarties Å¡alies, teises ir teisėtus interesus.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovų užimamos pareigos, nei tai, jog dar prieÅ¡ turtÄ pradedant pardavinėti ieÅ¡kovei atsakovai turto pardavimu rÅ«pintis buvo pavedę kitai bendrovei, su kuria vėliau bendradarbiavimÄ nutraukė ir kreipėsi į ieÅ¡kovę, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, nesuponuoja iÅ¡vados, jog atsakovai turėjo pakankamai patirties turtÄ pardavinėjant per tarpininkus, o jų iÅ¡silavinimas nesudaro pagrindo jų vertinti kaip silpnesnę, mažiau informuotÄ sutarties Å¡alį. Pažymėtina, jog visais atvejais, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai, nepriklausomai nuo jo turimo iÅ¡silavinimo, einamų pareigų, ginami kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies.

28. Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieÅ¡kovui praÅ¡ant atlygio už paslaugÄ pagal sutartį, o atsakovui nenuginčijus sutarties sÄ lygos dėl kainos, nerÅ«pestingumas nėra kriterijus, leidžiantis nepaisyti sutarties. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei atsakovai asmeniÅ¡kai derėjosi su ieÅ¡kovo surastu pirkėju dėl turto kainos ir savo nuožiÅ«ra bei laisva valia priėmė sprendimÄ perleisti turtÄ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) pirkėjui už sutartÄ kainÄ , tai tokiu atveju atsakovų sprendimas perleisti turtÄ , neturi ir negali turėti poveikio ieÅ¡kovo teisei reikalauti sumokėti visÄ sutartyje numatytÄ atlyginimÄ .

Argumentai, jog pareiga modifikuoti susitarimÄ , kai pasikeičia susitarimo vykdymo aplinkybės, tenka profesionaliam paslaugos teikėjui, yra nepagrįsti ir neatitinkantys sutarties laisvės principo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-826-803/2019). Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju Å iaulių apygardos teismo nesaisto apeliantės nurodyti kitos apygardos teismo procesiniame sprendime nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo vadovautis apeliantės nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi nurodytos bylos Nr. e2A-826-803/2019 ir Å¡ios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nėra tapačios.

29. Apeliantė nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei turto pardavėjas savo nuožiÅ«ra sumažina parduodamo turto kainÄ ir sutinka jį parduoti už mažesnę, nei buvo nustatyta Å¡alių sudarytoje tarpininkavimo Sutartyje, kainÄ , neįrodo neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų vykdant Sutartį ir nepaÅ¡alina atsakovo sutartinės pareigos sumokėti ieÅ¡kovui mokestį už surastÄ pirkėjÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015 kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo sprendžiant dėl paslaugų gavėjo prievolės mokėti atlyginimÄ už suteiktas (tarpininkavimo parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ ) paslaugas ir Å¡ios prievolės apimties. Atlygintinų paslaugų teikimo už atstovavimo parduodant komercines patalpas sutartį sudarė du juridiniai asmenys.

Å ia sutartimi ieÅ¡kovas (paslaugų teikėjas) įsipareigojo ieÅ¡koti atsakovo (kliento) turtui, parduodamam už 1 790 000 Lt (518 419,83 Eur), neįskaitant PVM, pirkėjo, o atsakovas – sumokėti ieÅ¡kovui komisinius, kurių dydis – trys procentai nuo turto pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestis. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog kadangi ieÅ¡kovas, vykdydamas sutartį, atliko sutartinę pareigÄ ir surado parduodamo turto pirkėjÄ , su Å¡iuo atsakovas sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau – pagrindinę, per visÄ laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki patalpų pardavimo nepareiÅ¡kė pretenzijų ieÅ¡kovui dėl netinkamo sutarties vykdymo, jis privalo sumokėti ieÅ¡kovui sutartÄ komisinį mokestį už turto pirkėjo suradimÄ .

Aplinkybė, kad atsakovas savo iniciatyva, nepranešęs apie tai ieÅ¡kovui, nusprendė sumažinti parduodamo turto kainÄ ir jį pardavė surA.m pirkėjui už mažesnę, nei buvo nustatyta Å¡alių sudarytoje tarpininkavimo Sutartyje, kainÄ , neįrodo neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų vykdant sutartį ir nepaÅ¡alina atsakovo sutartinės pareigos sumokėti ieÅ¡kovui mokestį už surastÄ pirkėjÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu nagrinėjamoje byloje vadovautis negalima, kadangi, kaip matyti, nurodytos kasacinio teismo bylos ir Å¡ios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nėra tapačios: skiriasi sutarties objektas (kasacinio tesimo byloje sutarties objektas - komercinės patalpos, nagrinėjamu bylos atveju - gyvenamasis namas), teisinė sutarties Å¡alių padėtis (kasacinio teismo byloje sutartį sudarė du juridiniai asmenys (verslininkai) – nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta tarp juridinio asmens (verslininko) ir fizinių asmenų (vartotojų), atlyginimo už suteiktas paslaugas tvarka (kasacinio teismo byloje – procentinė ieÅ¡kovui mokamo atlygio iÅ¡raiÅ¡ka ir pridėtinės vertės mokestis, nagrinėjamu atveju – fiksuota atlygio suma).

30. Apeliantė nurodo, kad nors į bylÄ buvo pateikta eilė raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo žinutėmis, patvirtinančių, kad Å¡alys po sudarytos Sutarties sudarymo jokių iÅ¡lygų dėl ieÅ¡kovės atlygio dydžio už atsakovams suteiktas paslaugas nedarė, pirmosios instancijos teismas jų nevertino, savo iÅ¡vadÄ dėl galimo žodinio susitarimo egzistavimo dėl mažesnio atlygio grįsdamas tik prielaidomis. Atsakovams teigiant, kad po raÅ¡ytinės sutarties sudarymo vėliau tarp Å¡alių neva buvo žodinis susitarimas dėl mažesnio atlygio ieÅ¡kovei, bÅ«tent atsakovams tenka pareiga tÄ Ä¯rodyti, tačiau į bylÄ jokių tokį susitarimÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

31. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

32. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikÅ¡mė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieÅ¡taringumas ar kt.), teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir atsakovų atsikirtimo į ieÅ¡kinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų teikiamÄ pozicijÄ bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiÅ¡kas, pagrįstas iÅ¡vadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas dėl tam tikrų įrodymų (Å¡iuo atveju Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo žinutėmis) skundžiamame sprendime nepasisakė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas Å¡ių įrodymų apskritai nevertino.

Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantės pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

33. Apeliantė nurodo, kad pateikti Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimai patvirtina, jog ieÅ¡kovės atstovė A.P. nuolat po turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo rašė atsakovams priminimus, kad vis dar laukia likusios sumos pervedimo į įmonės sÄ skaitÄ ; atsakovai į tokias žinutes nė karto neatrašė; akivaizdu, kad jei Å¡alys žodžiu po sandorio sudarymo bÅ«tų susitarusios dėl mažesnio ieÅ¡kovės atlygio, kaip kad teigė ieÅ¡kovė, tai iÅ¡ karto po to, ieÅ¡kovės atstovė tikrai nebÅ«tų nuolat siuntusi raginimų apmokėti likusiÄ sumÄ , o atsakovai bÅ«tų nurodę, kad tokie praÅ¡ymai nepagrįsti. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, paremtus iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės subjektyviu vertinimu. Tai, kad atsakovai neatsakė į ieÅ¡kovės atstovės A. P. siunčiamus raginimus, savaime nepatvirtina, jog atsakovai sutiko dėl 4 000 Eur atlygio už suteiktas paslaugas dydžio.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai net nepageidavo bÅ«ti apklausti teismo posėdyje, nors ieÅ¡kovė jų dalyvavimÄ prašė pripažinti bÅ«tinu, kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl tariamai buvusio žodinio susitarimo tarp Å¡alių dėl mažesnio atlygio ieÅ¡kovei nepatvirtina net pačių atsakovų žodiniai paaiÅ¡kinimai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas Stasys Survila.

CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje atstovÄ . Pagal CPK 56 straipsnį, fizinių asmenų atstovais teisme gali bÅ«ti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti asmenys. Taigi, atsakovų teisė pasitelkti profesionalius teisininkus numatyta įstatyme. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu atsakovų, kuriems jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, o pagal CPK 186 straipsnio 5 dalį, bylos Å¡alies apklausai prilyginama jos atstovo apklausa.

Taigi, įstatymo prasme, Å¡alies atstovo teismui duoti parodymai (paaiÅ¡kinimai) laikytini tiesioginiais įrodymais. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu bÅ«du pačių atsakovų dalyvavimas teismo posėdžiuose ir paaiÅ¡kinimų davimas bÅ«tų galėjęs įtakoti prieÅ¡ingÄ bylos baigtį.

35. Kaip minėta, Sutarties 5.11. punktu atsakovai įsipareigojo ieÅ¡kovei UAB „Savas bÅ«stas plius“ už suteiktas paslaugas atsiskaityti notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , sumokant sutartyje Å¡alių sutartÄ atlygį. Å alių sudarytoje Sutartyje nėra jokių įtvirtintų sÄ lygų, kurios leistų atsakovams manyti, kad dalis atlygio už suteiktas paslaugas turi bÅ«ti skiriama (pervedama) ne ieÅ¡kovei UAB „Savas bÅ«stas plius“, su kuria sudaryta Sutartis, bet jos atstovei ((duomenys neskelbtini)) A. P. Kitaip tariant, sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, o ne juridinio asmens darbuotojais, atsakovų ir ieÅ¡kovės atstovės A. P. nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų iÅ¡vados, jog atsakovai Sutartį yra pasirašę su ieÅ¡kove UAB ,,Savas bÅ«stas plius“, o ne su trečiuoju asmeniu A. P., kuri tik atstovavo ieÅ¡kovę pagal įgaliojimÄ , todėl atsakovas A. E., turėdamas ieÅ¡kovės UAB „Savas bÅ«stas plius“ 2020 m. gruodžio 9 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ ir paties atsakovo pasiraÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2 000 Eur, ir notarinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ gavęs 2020 m. gruodžio 11 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta A.

E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 2 000 Eur, atlikdamas pavedimus, pagrįstai tikėjo, kad atsiskaito pagal 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas bÅ«stas plius“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas.

37. Dar daugiau, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra priedas prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties, sudarytos tarp UAB „Savas bÅ«stas plius“ ir A. P., jokių nuorodų į tai, kad Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra ir priedas prie su atsakovais sudarytos Sutarties, nėra, todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovai žodžiu buvo supažindinti su komisinių skaičiavimo tvarka, negali bÅ«ti pagrindu CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytai prezumpcijai paneigti.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovams buvo žinoma Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, t. y. kad komisiniai bus paskirstomi po lygiai (po 50 procentų) ieškovei UAB „Savas būstas plius“ ir ieškovės atstovei A. P., bei kad komisinius nustatytomis proporcijomis A. P. ir UAB „Savas būstas plius“ atsakovai turės sumokėti tiesiogiai, pervesdami ar sumokėdami grynais, išrašant pajamų orderį.

38. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, UAB „Savas bÅ«stas plius“ vardu sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2020 m. gruodžio 9 d., o A. P. vardu - 2020 m. gruodžio 11 d., ir abi sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos to paties asmens A. P., tačiau pirmu atveju kaip UAB „Savas bÅ«stas plius“ (duomenys neskelbtini), o antru - kaip (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kodėl sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos atsakovams ne tÄ pačiÄ dienÄ ir iÅ¡raÅ¡ytos ne tik ieÅ¡kovės UAB „Savas bÅ«stas plius“ vardu, bet ir ieÅ¡kovės atstovės A.

P. vardu, nors, kaip minėta, atsakovų ir A. P. nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad labiau tikėtina, jog su atsakovais buvo susitarta dėl mažesnio (2 000 Eur) tarpininkavimo atlygio, dėl ko ir buvo iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovės UAB „Mano bÅ«stas plius“ 2020 m. gruodžio 9 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors faktiÅ¡kai atsakovai 2 000 Eur pervedė į A. P. vardu įraÅ¡ytoje 2020 m. gruodžio 11 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sÄ skaitÄ , o ne į ieÅ¡kovės vardu iÅ¡raÅ¡ytoje 2020 m. gruodžio 9 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau dėl byloje nustatytų aplinkybių visumos yra pagrindas spręsti, jog tokiu bÅ«du atsakovai su ieÅ¡kove yra atsiskaitę. Dėl bylos procesinės baigties 39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 41. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė M.

J. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei M. J. priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Savas bÅ«stas plius“, juridinio asmens kodas 304744184, atsakovei M.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė