e2b9b87a-a16d-417d-aada-a8cb97705e82 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1975-480/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05758-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartukas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1127-848/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartukas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centro, ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje – D. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – BUAB) „Bartukas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centro, kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovės naudai 6 431,12 Eur žalos atlyginimo ir administravimo lėšų (vėliau reikalaujamÄ priteisti žalos sumÄ ieÅ¡kovė sumažino iki 879,12 Eur), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12468-748/2018 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Bartukas“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir L. O. dėl žalos atlyginimo, 2018 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovė BUAB „Bartukas“ ir atsakovas L. O. sudarė taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas L. O. įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti 3 500 Eur sumÄ , atitinkamai ieÅ¡kovė atsisakė visų kitų (17 541,40 Eur ir 5 procentų metinių palÅ«kanų) nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų atsakovo L.

O. atžvilgiu. Taikos sutartis buvo įvykdyta. Remiantis tuo, ieÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kiamas iÅ¡imtinai atsakovui V. K.. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2678-273/2017 iÅ¡kėlė UAB „Bartukas“ bankroto bylÄ ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centrÄ . Nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Å ia nutartimi teismas taip pat nustatė 10 dienų terminÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei visÄ Ä¯monės turtÄ , pagal balansÄ sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus.

Iki Å¡iol bankroto administratorė iÅ¡ BUAB „Bartukas“ valdymo organų nėra gavusi nei bendrovės turto, nei jos dokumentų. Dėl Å¡ių priežasčių administratorė, vykdydama Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) numatytas funkcijas, savo iniciatyva surinko pagrindinius duomenis apie įmonę, jos turtÄ ir turimus įsipareigojimus. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iuos duomenis, administratorė nustatė, jog laikotarpiu, kai bendrovė nustojo mokėti privalomÄ sias mokestines įmokas, įmonės vadovu bei akcininku buvo L.

O. (2011 m. birželio 3 d. – 2016 m. sausio 12 d.). Nuo 2016 m. sausio 12 d. visos akcijos perleistos D. R.. Ä®monės vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo V. K.. Ä®vertinusi turimus dokumentus, administratorė mano, kad neteisėti bendrovės vadovo V. K. veiksmai, nesavalaikis bankrotas ir bendrovės dokumentų bei turto neperdavimas BUAB „Bartukas“ ir jos kreditoriams padarė didelę turtinę žalÄ , kuriÄ administratorė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl BUAB „Bartukas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankroto administratorė nurodė, kad, remiantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 30 d. pateiktu atsakymu dėl informacijos apie UAB „Bartukas“ pateikimo, matyti, jog skola Valstybinei mokesčių inspekcijai yra susiformavusi per 2012–2016 m. laikotarpį.

Laikotarpiu, kai įmonė nustojo mokėti privalomuosius mokesčius valstybei, įmonės vadovu bei akcininku buvo L. O.. Vėliau įmonės valdymÄ perėmė direktorius V. K.. V. K., pradėjęs valdyti nemokiÄ Ä¯monę ir supratęs, jog bendrovė yra sunkioje padėtyje, turėjo imtis aktyvių veiksmų jos finansinei padėčiai gerinti, o bendrovei apskritai nebepajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti privalomuosius mokesčius valstybės biudžetui, V. K. turėjo nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Bartukas“ iÅ¡kėlimo.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ susidariusios situacijos, V. K. neturėjo jokio tikslo tęsti įmonės veiklÄ , todėl jokiais veiksmais tinkamai neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo bei garantijų, kad įsipareigojimai kreditoriams bus įvykdyti. Nors formalius antspaudo ir dokumentų perdavimo aktus administratorė yra gavusi, duomenų, pagrindžiančių, kad V. K. pradėjus vadovauti bendrovei, Å¡ios padėtis bÅ«tų pagerėjusi, ar kad bÅ«tų pradėta vystyti jos veikla, bent iÅ¡ dalies siekiama atsiskaityti su kreditoriais – byloje nėra.

Tuo tarpu tapęs bendrovės vadovu, V. K. galėjo ir turėjo suprasti, kad turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl UAB „Bartukas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Toks atsakovo elgesys visiÅ¡kai apleidžiant bendrovę ir sÄ moningai bei kryptingai nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo akivaizdžiai neatitinka įmonės vadovui įstatyme keliamų elgesio standartų bei nustatytų pareigų, dėl to yra laikomas neteisėtu. Å iuo atveju Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Bartukas“ kreditorių finansiniai reikalavimai siekia 21 041,40 Eur.

Å i suma yra iÅ¡imtinai vieno kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kadangi atsakovas V. K. įmonės valdymÄ perėmė, kai Å¡i jau turėjo 14 610,28 Eur dydžio skolÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, V. K. padaryta žala laikoma iÅ¡augęs bendrovės įsiskolinimas nuo 2016 m. sausio 12 d., t. y. 6 431,12 Eur (21 041,40 Eur – 14 610,28 Eur). Taigi bÅ«tent tokia suma ir turėtų bÅ«ti priteisiama iÅ¡ atsakovo, kaip jo neteisėtais veiksmais padaryta žala. Kadangi bendrovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, t. y. atsakovas nėra nieko perdavęs administratorei, nėra galimybių, kad kreditorių finansiniai reikalavimai kokia nors dalimi bus patenkinti.

Dėl kitų atsakovo neteisėtų veiksmų BUAB „Bartukas“ atžvilgiu bankroto administratorė nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis yra verslininkas, turintis įstatyme numatytÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių atžvilgiu, o atliekant konkrečius veiksmus, laikytis fiduciarinių pareigų ir veikti ypatingai atidžiai ir tik įmonės labui. Taigi pastebėjęs, kad įmonės finansinė padėtis prastėja, atsakovas turėjo imtis priemonių Å¡iai padėčiai iÅ¡taisyti, t. y. ieÅ¡koti tam tikrų verslo sprendimų, kurie padėtų bendrovei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o ne prieÅ¡ingai – juos didinti.

Atsakovo veiksmai apleidžiant bendrovę, nustojus vykdyti jos veiklÄ , ir sÄ moningas nesikreipimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nulėmė tai, kad Å¡iai dienai bendrovė yra visiÅ¡kai nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi net iÅ¡ dalies, o įmonės turtas yra neiÅ¡saugotas (paslėptas, prarastas ar iÅ¡Å¡vaistytas). Bankroto byla buvo iÅ¡kelta kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus, o ne atsakovo iniciatyva, todėl tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovas nei bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėjančiam teismui, nei administratorei iki Å¡iol nėra pateikęs bendrovės turto ar Ä®BÄ® numatytų dokumentų, reikalingų tinkamai iÅ¡analizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes. Nesant jokių bendrovės finansinių dokumentų, galima spręsti, jog atsakovas galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas ir kitÄ turtÄ , nesirÅ«pino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai jÄ vedė, neiÅ¡saugojo Å¡ių dokumentų.

3. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas V. K. nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad vadovaujantis gautais dokumentais, akivaizdu, jog atsakovas nebuvo BUAB „Bartukas“ vadovu. Å ios pozicijos atsakovas laikėsi nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Pateikė teismui 2016 m. sausio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymÄ , kuris pasiraÅ¡ytinai yra įteiktas D. R.. Taip pat pateikė teismui 2016 m. vasario 23 d. praneÅ¡imÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurį pasirašęs ir pateikęs D.

R.. 2016 m. kovo 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos praneÅ¡imas bendrovei liudija, kad bendrovės veiklÄ ir apskaitÄ organizavo D. R.. Visi Å¡ie dokumentai gauti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad bendrovei nuo akcijų įgijimo vadovavo D. R.. Akivaizdu, kad atsakovas jokios veiklos nevykdė, dokumentų nepasiraÅ¡inėjo, nebuvo įdarbintas, net nematė jokių bendrovės dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs, kad duomenų registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl teismas, nagrinėdamas šį klausimÄ dėl vadovavimo bendrovei, turėtų vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis, bet ir patikrinti duomenų tikrumÄ ir patikimumÄ kitais pateiktais įrodymais.

Atsakovas pateikė teismui 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, kurie patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes. Akivaizdu, kad UAB „Bartukas“ dokumentais ir turtu disponavo ir bendrovės vadovu buvo D. R.. Atsakovo nuomone, toks teismo klaidinimas ir beprasmio proceso vykdymas daro žalÄ ne tik jam, kaip netinkamam atsakovui, bet ir teisinei sistemai. Nagrinėjamu atveju, kai ginčas kyla dėl atsakovo, kaip bendrovės UAB „Bartukas“ direktoriaus, pareigų, kylančių iÅ¡ Ä®BÄ® nuostatų, nevykdymo, teismui kyla pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui apie tinkamo atsakovo įtraukimÄ Ä¯ bylÄ .

4. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiasis asmuo D. R. nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad bendrovės akcijas įsigijo 2015 m. gruodžio 18 d. Nurodytai datai, juo labiau ieÅ¡kovės nurodomai 2016 m. sausio 12 d., ieÅ¡kovė nebuvo skolinga nei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tik atlikus ieÅ¡kovės mokestinį patikrinimÄ ir suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ atsirado prievolė mokėti patikrinimo akte, kuris pateiktas susipažinti 2016 m. kovo 23 d.

Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad įsigijus bendrovės akcijas ir norėdamas vykdyti veiklÄ , trečiasis asmuo to negalėjo daryti, kadangi netrukus po akcijų įsigijimo Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei suteikė trečiajam asmeniui informacijos, kad dėl galimai neteisėtų buvusio bendrovės savininko ir direktoriaus L. O. veiksmų bus priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir baudos.

Visa tai suponuoja iÅ¡vadÄ ir pagrindžia trečiojo asmens teiginius, kad įsigyjant bendrovės akcijas 2015 m. gruodžio 18 d. bendrovė skolų neturėjo, o nurodyta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado bÅ«tent dėl neteisėtų buvusio bendrovės vadovo L. O. veiksmų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Bartukas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centro, 16,50 Eur valstybei teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas sprendė, kad byloje iÅ¡kilus ginčui ar atsakovas buvo įmonės vadovas, todėl atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ Å¡ioje byloje visų pirma buvo bÅ«tina nustatyti, ar atsakovas V. K. buvo įmonės vadovu ir ar kaip įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir įmonei padarytos žalos.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas į įmonės direktoriaus pareigas buvo priimtas 2016 m. sausio 4 d. 2016 m. sausio 6 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovas iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2016 m. sausio 8 d. Tuo pačiu sprendimu įmonės vadovu paskirtas D. R.. Su šiuo sprendimu, kuris, kaip pažymi pirmosios instancijos teismas, nėra nuginčytas, atsakovas buvo supažindintas 2016 m. sausio 6 d.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiga duomenis pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui kilo vieninteliam įmonės akcininkui D. R.. Teismo nuomone, už tai, kad įmonės akcininkas nurodytÄ pareigÄ vykdė netinkamai, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas, pripažinti jog atsakovas įmonę realiai valdė bei jo veiksmais įmonei buvo padaryta žala.

9. Teismas nustatė, kad ginčo atveju nėra pateikta duomenų, jog su atsakovu realiai buvo sudaryta darbo sutartis, sutarta dėl darbo sÄ lygų, funkcijų, atlygio už darbÄ .

10. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog realiai ginčo laikotarpiu įmonės vadovo pareigas atliko D. R..

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė visais leistinais įrodymais nepagrindė fakto, jog atsakovas realiai įmonę valdė žalos atsiradimo metu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „Bartukas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktÅ«rizavimo centro, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Nors teismas nurodo, jog 2016 m. sausio 8 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo atsakovas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nenuginčytas ir, neva, patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, tačiau ieškovės įsitikinimu, šis sprendimas prieštarauja byloje esančiai medžiagai, viešajame registre esantiems įrašams, todėl turėtų būti vertinamas kritiškai. 12.2. Kadangi BUAB „Bartukas“ bankroto administratorei jokie įmonės dokumentai už ginčo laikotarpį, kai atsakovas buvo registruotas įmonės vadovu (2016–2017 m.), apskritai nebuvo perduoti, administratorė neturėjo galimybės teismui pateikti atsakovo darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių ar pan.

Tuo tarpu tÄ sÄ moningai suprasdamas atsakovas, nesÄ Å¾iningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, teismo prašė Å¡iuos duomenis iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės. 12.3. Teismo argumentai, kad administratorės argumentai ir pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovas įmonę realiai valdė ir savo veiksmais padarė jai žalos, padaryti neįsigilinus į bylÄ ir byloje esančius įrodymus vertinant pavieniui, ne kaip bendrÄ visumÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetÄ skyrė ne vieÅ¡iems Juridinių asmenų registre įregistruotiems juridiniams faktams (dėl kurių ginčo nėra), o iki bylos nagrinėjimo neiÅ¡vieÅ¡intam ir neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis suraÅ¡ytam akcininkų sprendimui, kuriam prieÅ¡tarauja ir vėlesni paties atsakovo atlikti veiksmai. 12.4.

Teismas iÅ¡ esmės pasikliovė atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu administratorės vertinimu, tokia gynybinė pozicija atsakovo ir įmonės akcininko D. R. (byloje liudijusio atsakovo naudai) buvo sÄ moningai pasirinkta siekiant atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ perkelti D. R., kurio atžvilgiu yra pradėta ne viena vykdomoji byla antstolių kontorose ir iÅ¡ kurio joms iÅ¡ieÅ¡kojimas yra neįmanomas. IeÅ¡kovės žiniomis, D. R. yra / buvo ne vienos bankrutavusios / bankrutuojančios įmonės akcininkas ar vadovas, formaliai perimantis įmonės akcijas prieÅ¡ bankrotÄ , tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti atsakomybės tikriesiems įmonių vadovams. 12.5.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo argumentus ir pateiktus įrodymus, iÅ¡imtinai rėmėsi ne byloje esančių įrodymu visetu, bet deklaratyvia ir gynybine buvusio įmonės vadovo pozicija. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų bÅ«ti panaikintas. 12.6. Pažymėtina, jog teismas iÅ¡ esmės dėl kitų administratorės argumentų, t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, taip ir nepasisakė, todėl vertinama, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas (padaryta žala dėl nesavalaikio bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir priežastinis ryÅ¡ys) yra įrodyti.

13. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. IeÅ¡kovė teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ieÅ¡kinyje bei bylos nagrinėjimo metu. 13.2. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bendrovė vykdė veiklÄ , o juo labiau, jog atsakovas jÄ organizavo. 13.3. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, įsigijus bendrovės akcijas, BUAB „Bartukas“ neturėjo jokių mokestinių prievolių nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei kitiems kreditoriams. Tik atlikus patikrinimÄ ir suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ , bendrovei atsirado prievolė sumokėti akte nurodomas sumas ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, prievolė mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado ne 2012–2014 metais, tačiau už nurodytus metus atlikus patikrinimÄ â€“ 2016 metais.

14. Trečiasis asmuo D. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 14.1. Tik atlikus ieÅ¡kovės mokestinį patikrinimÄ ir suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ atsirado prievolė mokėti patikrinimo akte, kuris pateiktas susipažinti 2016 m. kovo 23 d. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai – Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti praneÅ¡imai, pažymos, tačiau apeliantė ir toliau bando klaidinti teismÄ , jog prievolė mokėti nurodytus mokesčius atsirado 2012–2014 m.

Tai, kad 2016 m. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimÄ už 2012–2014 metų laikotarpį ir priskaičiavo papildomus mokesčius, delspinigius ir baudas, kurias BUAB „Bartukas“ privalėjo sumokėti po Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto įsiteisėjimo dienos, negali bÅ«ti pagrindas žalÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. 14.2. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad įsigijus bendrovės akcijas ir norėdamas vykdyti veiklÄ , trečiasis asmuo to negalėjo daryti, kadangi netrukus po akcijų įsigijimo Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei suteikė trečiajam asmeniui informacijos, kad dėl galimai neteisėtų buvusio bendrovės savininko ir direktoriaus L.

O. veiksmų bus priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir baudos. Visa tai suponuoja iÅ¡vadÄ ir pagrindžia trečiojo asmens teiginius, kad įsigyjant bendrovės akcijas 2015 m. gruodžio 18 d. bendrovė skolų neturėjo, o nurodyta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado bÅ«tent dėl neteisėtų buvusio bendrovės vadovo L. O. veiksmų. 14.3. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo, įsigijęs bendrovės akcijas, pats priėmė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, juos pateikė patikrinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovavo bendrovę vykdant patikrinimÄ , iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė teismo paskirtai bankroto administratorei.

Å ios nuoseklios pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi ir atsakovas. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių papildomų įrodymų, kad atsakovas dirbo bendrovėje, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, tinkamai praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie atsakovo draudimo pradžiÄ ir kitų dokumentų. PrieÅ¡ingai, Valstybinės mokesčių inspekcijos praneÅ¡imai liudija, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta, bendrovė buvo atleista nuo deklaracijų teikimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutavusios įmonės ieškinys buvusiam įmonės vadovui dėl žalos priteisimo.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2678-273/2017 pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) ieÅ¡kinį iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Bartukas“. Juridinių asmenų registrų centro iÅ¡rašų duomenimis atsakovas V. K. buvo BUAB „Bartukas“ direktorius nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. spalio 31 d. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 879,12 Eur žalos, kuri yra VMI kreditorinių reikalavimų dalis, t. y. paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. spalio 31 d., ir kilo dėl atsakovo neveikimo, t. y. nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ konstatavo, kad labiau tikėtina, jog realiai ginčo laikotarpiu įmonės vadovo pareigas atliko D. R., o vien ta aplinkybė, kad atsakovas Juridinių asmenų registre ginčo laikotarpiu nurodytas kaip įmonės vadovas, nėra pakankama iÅ¡vadai, kad atsakovas realiai valdė įmonę ir savo veiksmais jai padarė žalos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

20. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atsakovo civilinės atsakomybės klausimas iÅ¡spręstas neteisingai dėl netinkamo buvusio vadovo patvirtinančių bei žalÄ pagrindžiančių įrodymų vertinimo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Civiliniame kodekse (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

22. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, Å¡i civilinė atsakomybė galima tiek prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2013 m. balandžio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

23. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės BUAB „Bartukas“ (toliau – ieÅ¡kovė arba apeliantė) apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo įmonės vadovu ir nėra atsakingas už žalÄ , iÅ¡ esmės grindė atsakovo V. K. ir trečiojo asmens D. R. paaiÅ¡kinimais, bet ne byloje esančių įrodymų visuma.

24. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2016 m. sausio 6 d. atsakovo V. K. prašymas atstatydinti jį iš vadovo pareigų nuo 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 6 d. UAB „Bartukas“ vienintelio akcininko D. R. sprendimas atleisti V. K. iš bendrovės vadovo pareigų nuo 2016 m. sausio 8 d. ir paskirti vadovu patį save, o taip pat atsakovo V. K. ir trečiojo asmens D. R. sutampantys paaiškinimai, kad V. K. įmonės vadovu buvo tik kelias dienas 2016 m. sausio mėnesį, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

25. IÅ¡ VÄ® Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog BUAB „Bartukas“ direktorius nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo atsakovas V. K.. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumÄ ir atnaujinimÄ keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimÄ ) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Visi vieÅ¡ajame registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, įvertinus Juridinių asmenų registro duomenis, galima pagrįstai spręsti, kad bankroto bylos UAB „Bartukas“ iÅ¡kėlimo dienÄ V. K. buvo minėtos bendrovės vadovu.

26. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ , atÅ¡aukimÄ , taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais, bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atÅ¡aukti atsistatydinimo praneÅ¡imÄ pateikusį vadovÄ , apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui praneÅ¡a atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo praneÅ¡imo pateikimÄ vadovÄ iÅ¡rinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovÄ iÅ¡rinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , Å¡iam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ .

Nors atsakovas nurodo, kad 2016 m. sausio 6 d. vienintelio akcininko sprendimu jis buvo atleistas iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų, todėl bÅ«tent naujasis bendrovės vadovas/akcininkas privalėjo padaryti įraÅ¡us apie vadovo pasikeitimÄ , tačiau atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas Å¡iuos duomenis įregistruoti vieÅ¡ame registre, t. y. laikėsi ABÄ® 37 straipsnio 6 dalyje jo atžvilgiu nustatytos tvarkos. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu, nesiėmė veiksmų praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , t. y. neužtikrino įstatymo laikymosi, kad bÅ«tų sutvarkyti visi reikiami dokumentai (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalis).

27. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vienintelio UAB „Bartukas“ akcininko D. R. 2016 m. sausio 6 d. sprendimas dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių sprendžiant klausimÄ dėl V. K., kaip bendrovės vadovo, pareigų bankroto byloje, nes tiek formalus, tiek faktinis vadovas saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).

28. Viena vertus, į bylÄ jos eigoje pateiktas minėtas vienintelio akcininko sprendimas prieÅ¡tarauja patiems atsakovo vėliau atliktiems veiksmams. Pažymėtina, kad ankstesnis UAB „Bartukas“ akcininkas ir direktorius L. O. 2013 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimÄ , kad įmonė veiklos nevykdys nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 2015 m. birželio 3 d. L. O. pateikė VMI praneÅ¡imÄ apie laikinÄ veiklos nevykdymÄ /praÅ¡ymÄ laikinai atleisti nuo mokesčių deklaravimo ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo, VMI 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (17.19-30)RES-129500 UAB „Bartukas“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atleista nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, o visa tai kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad sistemingai ir nuolat vykyti bendrovės vadovui bÅ«dingas funkcijas (sudarinėti sutartis, priimti/atleisti darbuotojus, teikti deklaracijas ir kt.) nebuvo poreikio. 2016 m. spalio 19 d. užpildydamas ir pateikdamas VMI mokesčio mokėtojo – juridinio vieneto aktualius duomenis, pats atsakovas V.

K. nurodė, kad jis yra įmonės vadovas, o D. R. yra Å¡ios įmonės akcininkas. Vėliau, 2017 m. birželio 1 d., atsakovas, kaip įmonės vadovas, elektroniniu paraÅ¡u pasirašė įgaliojimÄ , kuriuo D. R. suteikė teisę elektroniniu bÅ«du pasiraÅ¡yti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus. Kaip aiÅ¡kina pats atsakovas, tokius veiksmus jis atliko, nes vieÅ¡ame registre buvo registruotas įmonės vadovu. Taigi atsakovas žinojo, kad jis yra įmonės vadovas ir vykdė jam bÅ«dingas funkcijas.

Ir prieÅ¡ingai, 2016 m. vasario 23 d. praneÅ¡imÄ VMI „Dėl bendrovei priklausančio turto“ D. R. pasirašė kaip UAB „Bartukas“ įgaliotas asmuo, bet ne kaip Å¡ios įmonės vadovas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina apeliantės manymÄ , jog D. R. buvo ne vienos bankrutavusios įmonės akcininkas ar vadovas, formaliai perėmęs įmonės akcijas prieÅ¡ bankrotÄ , tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti atsakomybės tikriesiems įmonės vadovams (CPK 179 straipsnio 3 dalis, „Liteko“ duomenys:

Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr. B2-29-555/2019, Nr. B2-123-260/2017, Šiaulių apygardos teismo civ. bylos Nr. B2-169-327/2015, Nr. B2- 201-210/2016, Panevėžio apygardos teismo civ. byla Nr. B2-20-280/2019), kuriam skirtos baudos dėl dokumentų ir turto neperdavimo, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi D. R. apribota teisė 3 (trejus) metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi D.

R. 5 metų laikotarpiui apribota teisė eiti vieÅ¡o ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas). V. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad 2016 m. pradžioje jo pažįstamas D. R. pasiÅ«lė tapti UAB „Bartukas“ vadovu, o tai leidžia teigti, kad atsakovas, veikdamas kaip rÅ«pestingas ir atidus asmuo, turėjo ir galėjo žinoti, tiek apie UAB „Bartukas“, tiek apie paties D. R. veiklÄ .

29. Apibendrinant pasakytina, kad prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos UAB „Bartukas“ iÅ¡kėlimo dienÄ V. K. buvo minėtos bendrovės vadovu.

30. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal VMI pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-460-273/2019). Nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas konstatavo, kad UAB „Bartukas“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2014 m. 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Bartukas“ turto turėjo už 31 150 Lt, kur ilgalaikio turto buvo už 27 894 Lt, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 63 420 Lt, iÅ¡ jų visa Å¡i suma mokėtina kreditoriams per vienerius metus. 2013 m.

įmonė turėjo 56 114 Lt nuostolių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2017 m. spalio 17 d. UAB „Bartukas“ nebuvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, duomenų apie įmonėje socialiniu draudimu apdraustus asmenis nebuvo. UAB „Bartukas“ valstybės biudžetui buvo skolinga 21 041,40 Eur. Nekilnojamojo registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Bartukas“ nekilnojamojo turto neturėjo.

UAB „Bartukas“ savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo. 2018 m. kovo 31 d. teismo nutartimi BUAB „Bartukas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtinta šešių mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmė, skaičiuotina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; pakartotinai patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 21 041,40 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

31. Nurodyti faktai (nutarties 30, iÅ¡ dalies – 28 pastraipos) pagrindžia, kad 2016 m. sausio 4 d., kuomet atsakovas tapo įmonės vadovu, įmonė buvo nemoki, ir atsakovas turėjo žinoti/arba žinojo apie akivaizdų faktinį įmonės nemokumÄ . Atsakovas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepagrįstai nesikreipė, tuo pažeidė imperatyvų Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ bei fiduciarines pareigas (neveikė sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai ir atidžiai, tuo pažeisdamas bendrovės kreditorių interesus). Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

32. Pagal kasacinio teismo praktikÄ laikomasi bendros taisyklės, kad faktiÅ¡kai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavę skirtingi vadovai, padarę žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iÅ¡ jų atsako tik už savo vadovavimo laikotarpiu atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su jo neteisėtais veiksmais ir atsirado per jo vadovavimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

33. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. spalio 31 d. vienintelio įmonės kreditoriaus – VMI skola padidėjo 879,12 Eur, kai už šį laikotarpį buvo paskaičiuoti delspinigiai. Ta aplinkybė, kad skola VMI buvo apskaičiuota po atlikto patikrinimo ir 2016 m. gegužės 3 d. priimto sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nėra teisiÅ¡kai lemianti ir reikÅ¡minga nagrinėjamu atveju, nes žala nustatoma pagal kreditoriaus reikalavimų padidėjimo mastÄ , kai įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ laiku nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tai, kad atsakovo neveikimas (neinicijuojant bankroto proceso nemokiam juridiniam asmeniui) turėjo žalai tiesioginę įtakÄ kreditoriaus padidėjusios finansinių reikalavimų sumos forma, sudaro pagrindÄ konstatuoti esant tiesioginį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovo V. K. deklaratyvÅ«s teiginiai, kad jis nebuvo įmonės vadovas, jokių tyčinių veiksmų ar teisės pažeidimų nepadarė, nurodytai prezumpcijai paneigti nėra pakankami.

34. Apibendrinant teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, atmesdamas ieÅ¡kinį, pažeidė įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 879,12 Eur žalos priteisimo (Å¡io sprendimo 35–38 punktai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (879,12 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

36. IeÅ¡kovė, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 452 Eur iÅ¡laidų atlyginimo už advokato pagalbÄ ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Nors Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pradinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi dviem atsakovams, su vienu iÅ¡ jų 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė Taikos sutartį, pagal kurios 7 punktÄ Å¡alys susitarė, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidų neatlygina, sprendžia, jog Å¡ias iÅ¡laidas padalinus perpus (1 452 : 2 = 726), jos, t. y. 726 Eur, priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies – atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys, Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai) 37.

IeÅ¡kovė nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1, 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 23,76 (16,50 + 7,26 = 23,76) Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikini ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bartukas“, juridinio asmens kodas 302634814, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centro, juridinio asmens kodas 135569749, iÅ¡ atsakovo V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 879,12 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 12 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (879,12 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2018 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 726 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvideÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio ir 23,76 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 76 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Edvardas Paliokas Albina Rimdeikaitė Lina Žemaitienė