e2b899ef-e777-4186-b8dc-ec550aa3aba0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-764-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02517-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Beatos MartiÅ¡ienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, atsakovės atstovei Justinai Žėkaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Ievai Povilaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pareiÅ¡kėjos E. V. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui vieÅ¡ajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui, dėl sprendimo panaikinimo iÅ¡ dalies.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja E. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. KS-77 1 punktÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, jog 2020 m. birželio 25 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nusprendė, kad pareiÅ¡kėja, buvusi vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Nacionalinio kraujo centro (toliau – ir Centras) direktoriaus pavaduotoja medicinai, laikinai vykdydama Å¡io Centro direktoriaus funkcijas, savo 2019 m. liepos 26 d. praÅ¡ymus Nr.14-461, Nr.14-462, Nr.14-463, Nr.14-464 dėl lankstaus darbo grafiko nustatymo pavesdama vykdyti atsakingam darbuotojui, Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu iÅ¡leisdama 2019 m. liepos 29 d.

įsakymÄ Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“ bei pasiraÅ¡ydama savo darbo sutarties Nr. 547 pakeitimÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. TyrimÄ dėl veiksmų, nurodytų Å¡io sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte, atitikties Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms nutraukė. Centras 2020 m. kovo 12 d. pateikė praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjos elgesio atitikties įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o Å¡iam iÅ¡kilus – nusiÅ¡alinti.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, VTEK, priimdama sprendimÄ , netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Å iuo konkrečiu atveju aktualu yra subjektas, – asmenys, dirbantys vieÅ¡osiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iÅ¡ Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus. PareiÅ¡kėjos manymu, atsakovė, aiÅ¡kindama Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , nebuvo nuosekli. VTEK sprendime 7 puslapio 6 pastraipoje nurodo, kad įstaiga gauna lėšų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) ir, vadovaujantis įstaigos įstatų 48.3, 48.4 punktais, vieni iÅ¡ Centro lėšų Å¡altinių valstybės ar savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai bei valstybės ar savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti.

Sprendime 8 puslapio 3 pastraipoje kalbama apie to paties įstatymo redakcijÄ , galiojančiÄ nuo 2020 m. sausio 1 d. AiÅ¡kinant subjekto sÄ vokÄ , pareiÅ¡kėjos nuomone, svarbu laikytis teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Kad ji atitiktų subjektui, turi bÅ«ti visos sudedamosios dalys ir jos turi bÅ«ti realiai, t. y., ne tik, kad bÅ«tų numatyta tokia galimybė, bet ji ir realiai įgyvendinta. Centras turi gauti lėšas iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų. Toks teisinis reguliavimas suprantamas tik taip, kad Centras turėjo gauti lėšas ne tik iÅ¡ PSDF, bet ir valstybės ar savivaldybių fondų.

Toks aiškinimas, kad PSDF fondas yra formuojamas ir iš valstybės biudžeto, nereiškia, kad Centras gauna lėšas iš valstybės biudžeto, nes įstatymo leidėjas turėjo omenyje, kad viešosios įstaigos ir asociacijos privaloma tvarka turi būti finansuojamos iš abiejų šaltinių. Tiek iš Centro pareiškimo, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų, duotų raštu ir žodžiu, matyti, kad Centras iš valstybės biudžeto lėšų negavo, o PSDF lėšos skirtos ne Centro funkcijoms vykdyti, o konkrečių programų įgyvendinimui.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad atsakovė nevertino konteksto, kuriame analizuojama teisės norma taikoma, aiÅ¡kindama, kas yra „administravimo įgaliojimai“, neatsižvelgė į tai, kad Å¡is terminas vartojamas reglamentuojant specialiÄ sritį – viešųjų ir privačių interesų derinimÄ valstybinėje tarnyboje. VTEK nesiaiÅ¡kino, kokius įgaliojimus darbuotojui svarbu turėti, kad privačių interesų deklaravimas turėtų prasmę. Atsakovės pateikta VieÅ¡ojo administravimo įstatyme (toliau – VAÄ®) naudojama „vidaus administravimo“ sÄ voka, pareiÅ¡kėjos nuomone, neturi nieko bendro su „administravimo įgalinimo“ sÄ voka naudojama įstatyme ir negali bÅ«ti naudojama aiÅ¡kinant „administravimo įgalinimo“ sÄ vokÄ .

Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad VTEK „administravimo įgaliojimų“ aiÅ¡kinimas neatitinka reglamentavimo tikslo – Ä®statymo 1 straipsnyje nustatyta Å¡io įstatymo paskirtis ir uždaviniai, t. y. Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus, pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ rastis ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad esminę reikÅ¡mę derinant vieÅ¡uosius ir privačius interesus turi sprendimų priėmimas. Todėl terminÄ â€žadministravimo įgaliojimai“, pareiÅ¡kėjos manymu, reikia aiÅ¡kinti taip, kad tik asmenys, turintys teisę priimti sprendimus, kurie turi įtakos vieÅ¡iesiems interesams, turi deklaruoti savo privačius interesus. Komisijos nurodomas „administravimo įgaliojimų“ aiÅ¡kinimas, pareiÅ¡kėjos nuomone, neatitinka bendrųjų teisės principų.

Komisija neatsižvelgė į tai, kad analizuojama teisės norma nėra aiški, nevertino, ar jos pateikiamas plečiamas normos aiškinimas laikytinas protingu, tikslingu, proporcingu ir teisingu. Apsiribodama pareiginėje instrukcijoje nurodytų kai kurių funkcijų išvardijimu, atsakovė sprendime nesiaiškino, ar pareiškėjos įgaliojimai atliekant tas funkcijas turi reikšmės viešajam interesui, ar tokias funkcijas einantį asmenį protinga, tikslinga ir proporcinga laikyti turinčiu administracinius įgaliojimus ir dėl to privalančiu deklaruoti privačius interesus.

Skundžiamas sprendimas, pareiÅ¡kėjos nuomone, nėra pagrįstas, motyvuotas ir argumentuotas. Nors sprendime atsakovė ir nurodė teisės normÄ , tačiau netinkamai susiejo su faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai atliekamas pareigas, jų maÅ¾Ä svarbÄ vieÅ¡iesiems interesams, apimtį, galimų sprendimų pobÅ«dį, formaliai analizavo jos atliekamas funkcijas, netinkamai aiÅ¡kino Å¡iÄ teisės normÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundÄ tenkinti.

Papildomai nurodo, kad Centras negauna jokių lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto, dėl to pareiÅ¡kėja neturėtų bÅ«ti pripažinta pažeidusi Ä®statymo nuostatas. Mano, kad atsakovas ginčo situacijai taikė netinkamos redakcijos Ä®statymo normas. Atsakovė VTEK praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti jame. AiÅ¡kina, kad pagal Ä®statymo, galiojusio pareiÅ¡kėjos veikos, kuri vertinta Sprendime, padarymo metu, 2 straipsnio 1 dalies nuostatas (suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2019-12-18), valstybinėje tarnyboje dirbančiais laikomi asmenys, dirbantys vieÅ¡osiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iÅ¡ Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

Pažymi, kad VTEK sprendė, ar pareiÅ¡kėja laikytina dirbančia vieÅ¡ojoje įstaigoje, kuri gauna lėšų iÅ¡ Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčia administravimo įgaliojimus, todėl jos teiginys, kad VTEK buvo nenuosekli, nepagrįstas. Sprendime atsakovė tik atkreipė dėmesį, jog daromÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos subjektiÅ¡kumo, iÅ¡ esmės pagrindžia ir vėlesnis Ä®statymo atitinkamų nuostatų koregavimas dėl įstatymų leidėjo tikrosios valios patikslinimo ir sukonkretinimo, t. y. jog ir pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitusį reguliavimÄ pareiÅ¡kėja pagal eitas pareigas Centre taip pat laikytina valstybinėje tarnyboje dirbusiu asmeniu.

Nagrinėjamu atveju, visos apimties Įstatymo nuostatos yra taikomos asmenims, kurie atitinka du Įstatyme nustatytus kriterijus: pirma, viešoji įstaiga, kurioje dirba asmuo, turi gauti lėšas iš viešųjų fondų ar biudžeto; antra, viešosios įstaigos darbuotojas privalo turėti administravimo įgaliojimus. Atlikto tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad Centras pagal sudarytas sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) gauna lėšas iš PSDF kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai donorystei propaguoti.

Atsiliepime atsakovė aiškina, kad Centras, pagal su Vilniaus TLK sudarytas sutartis gauna lėšas būtent Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje minimai veiklai vykdyti – kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti. Centro įstatų, patvirtintų 2018 m. vasario 8 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-152, 10.1. papunktyje kaip viena iš pagrindinių šios įstaigos veiklos sričių nurodomas neatlygintinos kraujo donorystės skatinimas.

Sveikatos draudimo įstatymo nuostatoje yra aiÅ¡kiai reglamentuota, jog valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti ir kurie taip pat sudaro PSDF biudžeto pajamas, apima ir kompensacijas kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti. Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad Centro pagal sudarytas sutartis su Vilniaus TLK iÅ¡ PSDF biudžeto gaunamos lėšos kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai donorystei propaguoti, laikytinos gaunamomis iÅ¡ valstybės biudžeto lėšomis.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos teiginys, jog lėšos skirtos ne Centro funkcijoms vykdyti, o konkrečių programų įgyvendinimui, vertinant jos, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusÄ , teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Sprendime netapatino pareiÅ¡kėjai suteiktų administravimo įgaliojimų su vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimais ir dėl Å¡ios sÄ vokos nepasisakė ir nenaudojo. Pažymi, kad priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , atsakovė Ä®statymo nuostatų netaikė plečiamai, o tiesiogiai vadovavosi pačios pareiÅ¡kėjos skunde minimuose LVAT sprendimuose suformuota Ä®statymo nuostatų įgyvendinimo praktika.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuose sprendimuose vertintas asmenų, dirbančių biudžetinėse įstaigose ir turinčių administravimo įgaliojimus, statusas. Atsakovė mano, jog LVAT daromos iÅ¡vados, susijusios su sÄ vokos „administravimo įgaliojimai“ aiÅ¡kinimu, turėtų bÅ«ti taikomos ir nagrinėjamuoju atveju, nepaisant skirtingų juridinių asmenų teisinių statusų. Tyrimo metu atsakovė nustatė, kad Centro valdymo organai – visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas vieÅ¡osios įstaigos vadovas – direktorius.

Centro direktoriaus 2012 m. liepos 31d. įsakymu Nr. B-162 patvirtintame Centro direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigybės aprašyme nustatyta, kad pareiškėja, nesant direktoriui, Centre laikinai atlieka jo pareigas. Pareiškėja nurodo, jog analizuojama teisės norma nėra aiški, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad ji pati deklaruoja savo privačius interesus kaip to reikalauja Įstatymo nuostatos. VTEK turimais duomenimis, pareiškėja privačių interesų deklaracijas teikė nuo 2012 metų, nurodydama, kad eina Centro vadovo ar jo pavaduotojo pareigas.

Pripažindama, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo reikalavimus, VTEK vadovavosi LVAT praktika bei tinkamai pritaikė Ä®statymo nuostatas, priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiÅ¡kina, kad pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti lėšų gavimo atvejį. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.

Teisme 2021 m. rugsėjo 13 d. gauti Centro raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1834-631/2021 konstatavo, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekė visokeriopos naudos sau, nepaisė turimų įgaliojimų ir Lietuvos Respublikos įstatymų, veikė virÅ¡ savo kompetencijos ir prieÅ¡ingai Centro interesams. VTEK sprendime nustatyti pažeidimai civilinio proceso tvarka nagrinėtoje byloje buvo dar kartÄ patikrinti ir pripažinti Å¡iukščiais.

Mano, kad VTEK teisingai įvertino faktines aplinkybes (pareiÅ¡kėjos neteisėtÄ elgesį). Atsakovės sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, dėl to pareiÅ¡kėjos skundas turėtų bÅ«ti atmestas. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaiko raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Centras gauna lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas. IÅ¡klausius Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Å¡ioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėja pripažinta pažeidusi Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 2012 m. liepos 31 d. dirbo Centre direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigose (sutartis Nr. 547). Nuo 2014 m. liepos 22 d. papildomai skirtas 0,25 pareigybės darbo krÅ«vis farmacinės veiklos vadovės pareigose. 2018 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kėjos papildomų pareigybių darbo krÅ«viai sumažinti nuo 0,25 iki 0,125. Nuo 2019 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėjai priskirta dar viena pareigybė – kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruoÅ¡imÄ (0,125 darbo krÅ«vio). Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. A-91 laikinai vykdančiai Centro direktoriaus pareigas Teisės ir valdymo skyriaus vedėjai-juristei I. K. buvo suteiktos atostogos ir tuo pačiu įsakymu pareiškėjai pavesta laikinai vykdyti Centro direktoriaus funkcijasI. K. kasmetinių atostogų metu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Dar prieš tai, 2019 m. liepos 15 d. sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. P-KK-79 I. K. buvo suteiktos papildomos poilsio dienos 2019 m. liepos 18 d. ir liepos 19 d., jų metu pavedant pareiškėjai laikinai vykdyti Centro direktoriaus funkcijas.

PareiÅ¡kėja, direktoriaus pavaduotoja medicinai, laikinai vykdydama Centro direktoriaus funkcijas, 2019 m. liepos 25 d. priėmė įsakymÄ Nr. B-230, kuriuo pakeitė VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro skyrių vedėjų pareigoms užimti konkursų organizavimo ir vykdymo komisijos darbo reglamento ir vykdymo projektui parengti darbo grupės sudėtį. Darbo grupės pirmininke paskyrė Kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjÄ gydytojÄ L. S.. PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 26 d. priėmė įsakymÄ Nr. B-232 „Dėl VÅ¡Ä® Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi bÅ«ti organizuojami vieÅ¡ieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“.

Å iuo įsakymu pareiÅ¡kėja nustatė, kad konkursų komisijų pirmininku skiriamas Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pavaduotojas medicinai, t. y., ji pati. PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 29 d., remdamasi savo pačios 2019 m. liepos 26 d. keturiais praÅ¡ymais, priėmė įsakymÄ Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pakeitė direktoriaus pavaduotojos medicinai, kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruoÅ¡imÄ , atsakingo už gamybÄ , farmacinės veiklos vadovės, atsakingos už didmeninį platinimÄ , t. y. jos pačios, darbo sutarties Nr. 547 4 punktÄ , naujai iÅ¡dėstant darbo laiko normas.

Ä®sakyme nustatyta, kad nefiksuotos darbo dienos valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieÅ¡ ir (arba) po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumÄ mobiliomis ryÅ¡io priemonėmis. Å io įsakymo pagrindu pareiÅ¡kėja, veikdama kaip laikinai einanti Centro direktoriaus pareigas, pati su savimi pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ , kuriame buvo pakartotos tos pačios nuostatos, kaip ir minėtame 2019 m. liepos 29 d. įsakyme dėl darbo laiko normos. Atsakovė 2020 m. kovo 12 d. praneÅ¡imu Nr. S-831-(1.2) informavo pareiÅ¡kėjÄ ir Centro direktorių apie pradėtÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su darbo eiga Centre, atitikties Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms ir paprašė iki 2020 m. kovo 27 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ .

VTEK pateiktame pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinime nurodyta, kad lankstus darbo grafiko iÅ¡dėstymas buvo pasirinktas dėl to, kad įsakyme minimam asmeniui dirbant anksčiau nurodytose keturiose pareigybėse, vienos dienos darbo laikas sudarytų apie 11 val., o Darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas numato, kad, atidirbus 3,5 val., turi bÅ«ti ne mažiau kaip 45 min. pertrauka. Tokiu bÅ«du ir buvo optimizuotas darbuotojo darbo ir poilsio laikas. Darbo grafiko pakeitimo praÅ¡ymÄ dėl lankstaus darbo grafiko nustatymo Teisės ir valdymo skyriaus specialistė, atsakinga už personalÄ , pasiÅ«lė įforminti tokiu bÅ«du (praÅ¡ymas, įsakymas, darbo sutarties pakeitimas), koks ir buvo realizuotas.

Pažymėjo, kad paskyrus naujÄ jį Centro direktorių nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. K-535 įpareigojus jį perimti visus spaudus, dokumentus, bylas, informacinę, kitÄ su Centro veikla susijusiÄ medžiagÄ bei neatlikus pavestus darbus ar užduotis, įstaigoje buvo sprendžiamas klausimas dėl tuo metu nesuprantamo darbo laiko apskaitos organizavimo bÅ«do pagal naujai diegiamÄ lankstų darbo grafikÄ (tai lietė 4 darbuotojus). Teisės ir valdymo skyriaus specialistai pateikė reikiamus paaiÅ¡kinimus, vadovas naujų sprendimų nesuformavo, nepasinaudojo savo teise panaikinti anksčiau minėtÄ vidaus teisės aktÄ .

Å is darbo apskaitos bÅ«das iki Å¡iol yra naudojamas. Visų pareigybių, dirbančių pagal lankstų darbo grafikÄ , darbo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. yra teikiami ir tvirtinami įstaigos direktoriaus. VTEK 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. KS-77 „Dėl E. V.“ 1 punktu pripažino, kad pareiÅ¡kėja, laikinai vykdydama Centro direktorės funkcijas ir savo 2019 m. liepos 26 d. praÅ¡ymus Nr. 14-461, Nr. 14-462, Nr. 14-463, Nr. 14-464 dėl lankstaus darbo grafiko nustatymo pavesdama vykdyti atsakingam darbuotojui, taip pat Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu iÅ¡leisdama 2019 m. liepos 29 d.

įsakymÄ Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“ bei pasiraÅ¡ydama savo darbo sutarties Nr. 547 pakeitimÄ , pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Ä®statymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. pareiÅ¡kėjos veiksmų padarymo metu) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ , o 2 dalyje įtvirtinta, jog prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ .

Pareigos, įtvirtintos Ä®statymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, (taip, kaip ji apibrėžta Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi bÅ«ti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktÄ . Å io įstatymo 11 straipsnyje nurodyta intereso konflikto sÄ voka atskleistina aiÅ¡kinant jÄ kartu su Ä®statymo 2 straipsniu. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalis).

Privatūs interesai apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas“, o viešieji interesai, apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje: „Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“.

Asmeninis suinteresuotumas – valstybės tarnyboje dirbančio asmens (jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais laikomi asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

Pareiškėja skunde teigia, jog Centras iš valstybės biudžeto lėšų negavo, todėl pareiškėjai neturėtų būti taikomos Įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad iš Centro įstatų matyti, jog viena iš pagrindinių šios įstaigos veiklos sričių nurodomas neatlygintinos kraujo donorystės skatinimas (Įstatų 10.1 papunktis). Centras, pagal sudarytas sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa gauna lėšas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai donorystei propaguoti.

Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktį, PSDF biudžeto pajamas taip pat sudaro valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti).

Taigi, Centras yra vieÅ¡oji įstaiga, gaunanti lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Joje pareiÅ¡kėja ginčo metu dirbo direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigose, t. y. pagal jai pavestas funkcijas turėjo institucijos administravimo įgaliojimus. Dėl to, pareiÅ¡kėja atitinka Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sÄ raÅ¡Ä ir jai taikoma atsakomybė už Ä®statymo nuostatų nesilaikymÄ . PareiÅ¡kėja pagal eitas pareigas Centre pažeidimo padarymo metu buvo valstybinėje tarnyboje dirbęs asmuo.

Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės:

1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ;

2) pareiga informuoti savo institucijos vadovÄ ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ bei pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ nuo tokio sprendimo priėmimo;

3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodoma, kad iÅ¡ Å¡ių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi bÅ«ti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , bÅ«tina:

1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Ä®statyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti, t. y. pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesÄ arba tokį interesÄ turėjo jam artimas asmuo, kai jis bÅ«tent Å¡ioje situacijoje privalėjo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020; kt.). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 26 d. parašė keturis praÅ¡ymus Nr. 14-461, Nr. 14-462, Nr. 14-463 bei Nr. 14-464, adresuotus sau pačiai, kaip laikinai vykdančiai Centro direktoriaus funkcijas, praÅ¡ydama nustatyti lankstų darbo grafikÄ . Minėtus praÅ¡ymus, kaip laikinai vykdanti Centro direktoriaus funkcijas, pareiÅ¡kėja nukreipė atsakingam Centro darbuotojui, uždėdama vizÄ â€žÄ®sakymui“ bei 2019 m. liepos 29 d. iÅ¡leido įsakymÄ Nr. P-234 ir pasirašė savo darbo sutarties Nr. 547 pakeitimÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėja neiÅ¡vengė interesų konflikto, buvo neobjektyvi ir Å¡aliÅ¡ka. Dėl to, nesutikti su Komisijos skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja, laikinai vykdydama Centro direktorės funkcijas ir savo 2019 m. liepos 26 d. praÅ¡ymus Nr. 14-461, Nr. 14-462, Nr. 14-463, Nr. 14-464 dėl lankstaus darbo grafiko nustatymo pavesdama vykdyti atsakingam darbuotojui, taip pat Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu iÅ¡leisdama 2019 m. liepos 29 d. įsakymÄ Nr. P-234 bei pasiraÅ¡ydama savo darbo sutarties Nr. 547 pakeitimÄ , pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, negalima.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Komisija taikė ir aiÅ¡kino netinkamos redakcijos Ä®statymo nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , turėjo įvertinti, ar pareiÅ¡kėja laikytina pažeidusia Ä®statymo nuostatas pareiÅ¡kėjos veiksmų padarymo metu, kÄ pagrįstai ir padarė. Be to, įvertino ar vėlesnės redakcijos Ä®statymo nuostatos taip pat nustatė pareiÅ¡kėjai atsakomybę už Ä®statyme įtvirtintų nuostatų nesilaikymÄ . Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovė ginčijamame sprendime bÅ«tų taikiusi netinkamos redakcijos Ä®statymo nuostatas.

VAÄ® 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, sprendime aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas priimtas įgalioto subjekto, atitinka VAÄ® 10 straipsnio reikalavimus, jo naikinti teisinio pagrindo nėra, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas atmestas, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (ABTÄ® 40 str. 4 d.). Atstovavimo iÅ¡laidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. rugsėjo 14 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad iÅ¡ viso patyrė 1 778,7 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 343,1 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir kitų praÅ¡ymų procese parengimÄ ir 435,6 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje).

Teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. TGSLT2102497, 2021 m. rugsėjo 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. TGSLT2102556 ir jų apmokėjimÄ pangrindžiančius bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡us. Byloje yra pateikta 2021 m. rugpjūčio 17 d. atstovavimo sutartis Nr. 8-163 pagal kuriÄ Centrui atstovavo advokatė Ieva Povilaitienė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Å iuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. III ketvirtį (pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, atstovavimas teismo posėdyje), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. I ketvirčio – 1 517,4 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, – 0,4 (maksimalus galimas priteisti 606,96 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 (maksimalus 1 val. galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 151,74 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.

Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo posėdis vyko 34 min. 59 sek. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas netenkintas, trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti, kad praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas virÅ¡ija maksimalius galimus priteisti dydžius,– praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 758,7 eurų bylinėjimosi (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pateikimÄ ir atstovavimÄ teisme) iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos E. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo suinteresuoto asmens VieÅ¡osios įstaigos Nacionalinio kraujo centro (juridinio asmens kodas 126413338) naudai priteisti 758,7 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir septyniasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Beata MartiÅ¡ienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas