2019-03-13 Nr. AB-6461-3-62-3-01817-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1865-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01817-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2017 m. vasario 2 d. iki skundo teismui padavimo dienos laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko netinkamomis sąlygomis: trūko gyvenamojo ploto, buvo nepakankamas apšvietimas, neįrengta kamerų ventiliacija, buvo didelė santykinė oro drėgmė, pelėsinis grybelis, be to, pareigūnai naudodavo psichologinį smurtą. Pareiškėjas nurodė dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyręs stresą, privatumo trūkumą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma. Švarą kamerose palaiko, jas vėdina iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų paskirti kamerų budėtojai, tam jie aprūpinami valymo priemonėmis. Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 5 bei 1-oje karantino patalpoje įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nei į Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių dėl blogų gyvenimo sąlygų, nei į Psichologinės tarnybos skyrių dėl patiriamo streso, neigiamų išgyvenimų, nei į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, jis neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo M. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sąlygas (tinkamą apšvietą, ventiliaciją).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2017 m. vasario 2 d. Konstatuota, kad jam visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

7. Teismas, išanalizavęs pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius, jog karantino patalpoje Nr. 1, kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 14 apšvieta, drėgmės lygis ir kitos higienos sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (karantino patalpoje Nr. 1 buvo nešvaru, langai išdaužyti, elektros šviestuvai sulaužyti; kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 14 nešvaru, langai techniškai netvarkingi (todėl nebuvo užtikrintos reikiamos sąlygos ir neišmatuota gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė), dirbtinė apšvieta per maža). Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK 4 būrio 4.1 patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, be to, teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nereagavo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl 4 būrio 4.1 patalpose buvusios ventiliacijos, apšvietos neatitikimo teisės aktų nustatytoms normoms laikyti nepagrįstais.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo pareigūnų elgesio (garsiai darinėjamų durų miego metu, naudojamo psichologinio smurto) yra nedetalizuotos, grįstos tik samprotavimais, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN vertinamuoju laikotarpiu, taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui.

III. 10. Pareiškėjas M. J. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjo nuomone, administracinė bylą turėtų būti peržiūrėta ir jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes, kalint nežmoniškomis sąlygomis, paprastai yra patiriama neturtinė žala. Pareiškėjas pakartoja, jog, kalint Pravieniškių PN-AK, buvo grubiai pažeistos jo fundamentalios teisės, dėl ko jis patyrė psichologinį ir emocinį stresą, privatumo trūkumą, prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas ir kt., o padaryti pažeidimai negali būti traktuojami kaip padaryti netyčia ar nepriklausantys nuo Pravieniškių PN-AK administracijos valios.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas teigia, jog apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, pareiškėjo argumentai abstraktūs. Atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, be kita ko, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos ir apšvietos, netinkamo pareigūnų elgesio yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, patvirtinančių, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, netinkamo pareigūnų elgesio yra nepagrįstos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad karantino patalpoje Nr. 1, kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 14 apšvieta, drėgmės lygis ir kitos higienos sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie kalinimo sąlygų pažeidimus, prašo bylą peržiūrėti iš naujo, nepateikdamas jokių tokio prašymo motyvų, bei dėsto abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie tai, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, buvo pažeistos fundamentalios jo teisės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo ir dydžio, kadangi iš apeliacinio skundo argumentų visumos bei reikalavimo manytina, jog pareiškėjas nesutinka būtent su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

17. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos (apšvietimas ir ventiliacija) karantino patalpoje Nr. 1, kurioje jis buvo 2017 m. rugpjūčio 2–3 d., kamerų tipo patalpose Nr. 4, kurioje jis buvo 2017 m. vasario 8–9 d., ir Nr. 14, kurioje jis buvo 2017 m. vasario 9–23 d. (Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 41-12981, b. l. 20; 2018 m. vasario 19 d. raštas Nr. S-3744, b. l. 78–80), iš viso – 17 dienų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

18. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs psichologinį ir emocinį stresą, privatumo trūkumą ir kt. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

19. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (17 dienų jis buvo laikytas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų apšvietimui ir ventiliacijai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas (tinkamą apšvietą, ventiliaciją) pažeidimo pripažinimu laikytinas adekvačiu atsakovo atstovo padarytam pažeidimui.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė