e2b2f9cc-d3c8-4b5f-ac36-7f1de14fa7bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1036-790/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03995-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. M. (E. M.), vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1 – 8, 149 – 154), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 97 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K patalpose. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo perpildytos, todėl pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Sanitariniai mazgai buvo įrengti gyvenamojoje patalpoje ir atskirti nuo jos tik ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m sienele, dalyje kamerų sanitariniai mazgai neturėjo atskiros ventiliacijos. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nėra Å¡ilto vandens ir čia laikomiems asmenims nėra sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, be to, iki 2017 m. pradžios nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u išėjus iÅ¡ sporto salės. Kameroje neužtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas – natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatenka į kamerÄ , o dėl kamerose įrengto dirbtinio apÅ¡vietimo (Å¡viesa buvo pernelyg stipri) pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis ir galvÄ , be to, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, jose neveikė ventiliacija, nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, kamerose buvo drėgna, todėl atsirado pelėsis.

Nuteistiesiems buvo suteikiama galimybė tik vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti kiemelyje, visÄ likusį laikÄ jie buvo laikomi kamerose. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – gydytojui nustačius, kad pareiÅ¡kėjui yra reikalinga specialisto konsultacija, Å¡i konsultacija nebuvo užsakyta. LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui pilnavertės mitybos – pareiÅ¡kėjas, dėl savo religinių įsitikinimų negalintis valgyti kiaulienos, turėjo valgyti tik vegetariÅ¡kÄ maistÄ ir jo racionas nebuvo pilnavertis.

Dėl nurodytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas nuolat patirdavo neigiamų emocinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų, tapo nervingas, jautėsi pažemintas ir kankinamas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepimais į skundÄ ir į patikslintÄ skundÄ (b. l. 14 – 25, 164 – 165) su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 18 d. Pažymėjo, kad nors kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau yra dedamos pastangos, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytų reikalavimų, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpiau, todėl atsiradus galimybei, jie yra perkeliami į laisvesnes kameras, be to, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes asmenims pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 m aukščio sienele, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K kameros atitinka reikalavimus, be to, asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpose. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per vėdinimui pritaikytus langus, todėl reguliariai kameras vėdinantiems asmenims neiškyla problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, t. y. gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

PaaiÅ¡kino, kad tiek vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, tiek ir vienÄ kartÄ per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nėra konkretÅ«s, pareiÅ¡kėjas neįrodo, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai padarė tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovės atstovas vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjo siekį pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamos sveikatos priežiÅ«ros – nors pareiÅ¡kėjas jau nuo 2015 m. skundėsi dėl akių skausmų ir pablogėjusio regėjimo, tačiau galimybė pasikonsultuoti su specialistu pareiÅ¡kėjui buvo suteikta tik 2018 m. pradžioje, taigi, pareiÅ¡kėjas 3 metus buvo kankinamas. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant pareiÅ¡kėjo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kameros yra perpildytos, todėl tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.

EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose:

1) kameroje Nr. 211 (6, 96 kv. m, 1 asmuo kameroje) – 2014 m. kovo 18 d.;

2) kameroje Nr. 105 (7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje) – 2014 m. balandžio 3 d.;

3) kameroje Nr. 281 (7,87 kv. m., 2 – 4 asmenys kameroje) – nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. gegužės 4 d.;

4) kameroje Nr. 345 (7,97 kv. m, 2 – 4 asmenys kameroje) – nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. birželio 12 d.;

5) kameroje Nr. 298 (8,03 kv. m, 2 – 4 asmenys kameroje) – nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 6 d.;

6) kameroje Nr. 303 (8,02 kv. m, 1 – 4 asmenys kameroje) – nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d.;

7) kameroje Nr. 192 (7,94 kv. m, 1 – 3 asmenys kameroje) – nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d.;

8) kameroje Nr. 185 (7,94 kv. m, 2 – 3 asmenys kameroje) – nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 8 d.;

9) kameroje Nr. 307 (8,22 kv. m, 2 – 3 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. gegužės 17 d.;

10) kameroje Nr. 332 (7,34 kv. m, 1 – 3 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d.;

11) kameroje Nr. 136 (7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d.;

12) kameroje Nr. 166 (7,94 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. spalio 8 d.;

13) kameroje Nr. 134 (7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 19 d.;

14) kameroje Nr. 170 (7,94 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d.;

15) kameroje Nr. 179 (7,94 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.;

16) kameroje Nr. 297 (8,08 kv. m, 2 – 3 asmenys kameroje) – nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. sausio 5 d.;

17) kameroje Nr. 145 (7,94 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.;

18) kameroje Nr. 151 (7,48 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.;

19) kameroje Nr. 162 (7,94 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. birželio 12 d.;

20) kameroje Nr. 270 (7,79 kv. m, 1 – 2 asmenys kameroje) – nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 15 d.;

21) kameroje Nr. 256 (23,32 kv. m, 2 – 8 asmenys kameroje) – nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.;

22) kameroje Nr. 252 (42,33 kv. m, 5 – 11 asmenų kameroje) – nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.;

23) kameroje Nr. 235A (5,44 kv. m, 1 asmuo kameroje) – nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikti kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, duomenys neatitinka tikrovės, be kita ko dėl to, kad pareiÅ¡kėjas be kitų asmenų buvo laikomas tik po 1 dienÄ kamerose Nr. 166 ir Nr. 151, tuo tarpu kitos žymos apie tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, galėjo atsirasti dėl to, kad kiti suimtieji buvo išėję pasivaikščioti į LukiÅ¡kių TI-K kiemÄ ir pareiÅ¡kėjas buvo likęs kameroje vienas.

Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai nepaneigia atsakovės atstovo pateiktų duomenų, nes, visų pirma, atsakovės atstovas atsiliepime į patikslintÄ skundÄ paaiÅ¡kino, kad duomenys apie gyvenamosiose kamerose buvusį asmenų skaičių yra pateikti vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalais, kuriuose kiekvienÄ rytÄ yra pažymimas kamerose buvusių asmenų skaičius ir Å¡iam skaičiui įtakos neturi aplinkybė, kad asmenys yra iÅ¡vesti pasivaikščioti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, visi vienoje kameroje esantys suimtieji vedami pasivaikščioti vienu metu, todėl Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnaluose negalėjo bÅ«ti neužfiksuoti asmenų, išėjusių iÅ¡ kamerų, duomenys.

Antra, nors pas pareiškėjas patikslintame skunde ir nurodo, kad be kitų asmenų Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas tik 2 dienas, tačiau šie duomenys neatitinka kartu su patikslintu skundu pareiškėjo pateiktoje lentelėje esančių duomenų, iš kurių matosi, kad pareiškėjas vienas buvo laikomas žymiai daugiau negu 2 dienas. Taigi, atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktus duomenis, be kita ko į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo nuo 5,44 kv. m iki 42,33 kv. m, ir kamerose buvusių asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 11, bei į tai, kad sanitarinio mazgo patalpos plotas sudaro apie 0,56 kv. m (b. l. 55 – 57), darytina išvada, kad mažiausias gyvenamųjų patalpų plotas pareiškėjui teko 2014 m. balandžio 4 d.

– 2014 m. balandžio 28 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 1,83 kv. m iki 2,43 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – nuo 1,97 kv. m iki 2,62 kv. m; 2014 m. balandžio 30 d. – 2014 m. birželio 8 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 1,85 kv. m iki 2,43 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – nuo 1,99 kv. m iki 2,62 kv. m; 2014 m. birželio 12 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,64 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,65 kv. m, 2014 m. birželio 14 d.

– 2014 m. birželio 19 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,49 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,67 kv. m; 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 7 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 1,87 kv. m iki 2,49 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – nuo 2,00 kv. m iki 2,67 kv. m; 2014 m. rugpjūčio 9 d.

– 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 9 d. – 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. spalio 22 d. – 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. spalio 29 d. – 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. – 2014 m. lapkričio 13 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,49 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,67 kv. m; 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. lapkričio 29 d.

– 2014 m. gruodžio 10 d., 2014 m. gruodžio 11 d. – 2014 m. gruodžio 29 d., 2014 m. gruodžio 31 d. – 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. sausio 7 d. – 2015 m. vasario 16 d. ir 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. balandžio 8 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,46 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,64 kv. m; 2015 m. balandžio 10 d. – 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. balandžio 17 d. – 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. balandžio 22 d.

– 2015 m. gegužės 3 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 8 d. – 2015 m. gegužės 10 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. – 2015 m. gegužės 17 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,55 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,74 kv. m; 2015 m. gegužės 21 d. – 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 17 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,29 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,48 kv. m, 2015 m. gruodžio 9 d.

– 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 5 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,50 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,69 kv. m; 2016 m. spalio 22 d. – 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. spalio 27 d. – 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. lapkričio 2 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , sudarė 2,85 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – 2,92 kv. m; 2016 m. lapkričio 23 d.

– 2016 m. gruodžio 12 d., kai pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 2,07 kv. m iki 2,85 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 2,15 kv. m iki 2,92 kv. m. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 382 dienas praleido LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , buvo mažesnis negu 3 kv. m, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto – mažesnis negu 3,6 kv. m, todėl konstatuotina, kad 382 dienas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo laikomasi nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto.

Be to, nacionalinės teisės aktų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, pareiškėjo atžvilgiu taip pat nebuvo laikomasi 2016 m. birželio 17 d. – 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 24 d. – 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 23 d. – 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. spalio 15 d. – 2015 m. spalio 19 d., 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. spalio 29 d. – 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 20 d. – 2016 m. lapkričio 22 d., t. y. dar 30 dienų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., neatitiko higienos normų reikalavimų, jose buvo drėgna, neÅ¡varu, trÅ«ko oro, į kameras nepatekdavo natÅ«rali Å¡viesa, o dirbtinė apÅ¡vieta taip pat nebuvo tinkama. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ iki 2015 m. lapkričio 1 d. reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kurios 54 punkte buvo nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 65 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 punktas).

Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 22 punktu, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 23 punktas). Higienos normos HN 76:2010 26 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metu periodu turi sudaryti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc.

Vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos HN 134:2015 15 punktas). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-585 (b. l. 66 – 67) nustatyta, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2014 m. balandžio 3 d., virš sanitarinio mazgo yra drėgnos lubos, drėgna siena ir vietomis atšokę sienų dažai, o 2014 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2362 (b. l. 72 – 75) nustatyta, kad minėtoje kameroje Nr. 105 oro temperatūra buvo 16,2°C, dirbtinė apšvieta – 97,7 lx, dalis lubų papilkėjusi, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai.

Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2692 (b. l. 76 – 77), 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 100 – 109) ir 2015 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13913.3)-PA-2277 (b. l. 116117) nustatyta, kad kameroje Nr. 105 patikrinimo metu buvo atsilupusių sienų, lubų dažų, pavirÅ¡iai vietomis nelygÅ«s, nepritaikyti lengvam valymui. Taigi, kamera Nr. 105, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 1 dienÄ , neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-83 (b. l. 98 – 99) nustatyta, kad kameroje Nr. 170, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. spalio 20 d. – 2015 m. lapkričio 5 d., lubų dažai buvo atsilupę ir atšokę, jų paviršius netinkamas lengvam valymui. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 100 – 109) taip pat nustatyta, kad minėtoje kameroje Nr. 170 lubų dažai buvo atsilupę ir atšokę, patikrinimo metu buvo išlūžusi plytelės dalis, lubų ir grindų paviršiai netinkami lengvam valymui, taigi, kamera Nr. 170, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 17 dienų, neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2581 (b. l. 96 – 97) nustatyta, kad kameroje Nr. 192, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., dalyje lango nebuvo stiklo, buvo atšokusių sienų dažų, sienų paviršius nelygus, o 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555 (b. l. 112 – 113) nurodyta, kad kameroje Nr. 192 buvo nusilupusių sienų dažų, sienų paviršius nelygus ir netinkamas lengvam valymui ir tokiu būdu minėtoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 46 dienas, buvo pažeisti Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų LukiÅ¡ių TI-K kamerose yra iÅ¡ dalies pagrįsti – LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 105, Nr. 170 ir Nr. 192 buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, be to, kameroje Nr. 105 nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas ir oro temperatÅ«ra, drėgnos lubos ir siena, nustatyta pelėsio požymių, kameroje Nr. 170 buvo iÅ¡lūžusi plytelės dalis, kameroje Nr. 192 dalyje lango nebuvo stiklo.

Pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ sÄ lygojo LukiÅ¡kių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo, o kamerose Nr. 235A, Nr. 145, Nr. 166 pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeidžiamos dar ir dėl to, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡imu Nr. 24-8215 (b. l. 55 – 57), nustatyta, kad dalyje LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , 2017 m. kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, sanitariniuose mazguose bÅ«tų įrengtos atskiros kabinos, užtikrinančios kamerose laikomų asmenų privatumÄ , prieÅ¡ingai, minėtame LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426, kuriose nebuvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo – pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laiko dalį kamerose buvo laikomas su kitais asmenims, buvo stebimas pareigÅ«nų – todėl Å¡i aplinkybė laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, atsiradusiu dėl atsakovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ netinkamo vykdymo ir sukėlusiu pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų bei turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.

Vis dėlto pastebėtina, kad 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d., 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 28 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 5 d., 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. kovo 4 d., 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. gegužės 20 d. – 2016 m. gegužės 21 d., 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. gruodžio 13 d.

– 2017 m. lapkričio 27 d. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, todėl Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo pažeidžiama. Be to, kaip minėta, nuo 2017 m. LukiÅ¡kių TI-K kamerų sanitarinių mazgų patalpose pradėtos įrengti užuolaidos, skirtos asmenų privatumui apsaugoti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tokios užuolaidos yra įrengtos, be kita ko, ir 6 posto kamerose nuo Nr. 226A iki Nr. 244, t. y. ir kameroje Nr. 235A, kurioje nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, taigi, Å¡i priemonė papildomai užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ .

Tuo tarpu vertinant pareiškėjo teiginius dėl atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose, pažymėtina, kad vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, kuri buvo įsteigta ir veikė dar iki Higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, minėti reikalavimai dėl atskiros oro šalinimo sistemos netaikytini, nes tokios sistemos įrengimas būtų galimas tik atlikus pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus.

Vadinasi, atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos įrengimas LukiÅ¡kių TI-K nėra privalomas ir teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė Å¡iuo atveju pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims nėra sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, be to, 2014 m. birželio – 2014 m. spalio mėn. dėl LukiÅ¡kių TI-K teritorijoje vykusių Å¡ilumos trasų tvarkymo darbų, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo Å¡ilto vandens, todėl pareiÅ¡kėjui kamerose Nr. 303 ir Nr. 307 teko praustis po Å¡altu vandeniu.

Higienos normos HN 79:2010 68 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imo Nr. 24-8215 (b. l. 55 – 57) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra 13 duÅ¡inių patalpų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angÄ .

Patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Ä® duÅ¡us tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K yra įrengtos duÅ¡o patalpos, kurios yra aprÅ«pintos karÅ¡tu vandeniu, be to, LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų naudojimosi duÅ¡u tvarka, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Tačiau kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, jog tuo metu, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 303 ir Nr. 307, dėl LukiÅ¡kių TI-K teritorijoje atliekamų remonto darbų, duÅ¡uose nebuvo Å¡ilto vandens, o atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Todėl teismas laiko įrodytais pareiÅ¡kėjo argumentus, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 303 (nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d.) ir kameroje Nr. 307 (nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. gegužės 17 d.), pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė ne mažiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2017 m. pradžios LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims nebuvo sudarytos sÄ lygos nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u išėjus iÅ¡ sporto salės ir pažymi, kad Å¡i aplinkybė yra nustatyta Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-1707, kuriame taip pat iÅ¡dėstyta rekomendacija LukiÅ¡kių TI-K administracijai sudaryti sÄ lygas įstaigoje esantiems asmenims nusiprausti duÅ¡e po apsilankymo sportui (mankÅ¡tai) skirtose patalpose.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė lankantis sporto salę kartÄ per savaitę, taigi, Å¡is pažeidimas daro tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo interesams. Higienos normos HN 76:2010 30.6 punkte nustatyta, kad prie sporto salės turi bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Tačiau, kaip jau buvo paminėta anksčiau, vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 2 punktu, Å¡i higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Teismo vertinimu, higienos normos HN 76:2010 30.6 punkto reikalavimai negali bÅ«ti taikomi LukiÅ¡kių TI-K, nes dušų įrengimas neabejotinai sÄ lygotų bÅ«tinybę atlikti pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti duÅ¡u, iÅ¡ karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higienÄ . PareiÅ¡kėjui nebuvo trukdžių apsiprausti po sporto kameroje, o vėliau nustatyta tvarka pasinaudoti ir duÅ¡u (LVAT 2017 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

Taigi, Å¡ios aplinkybės nevertintinos kaip aplinkybės, sukėlusios pareiÅ¡kėjui žalos PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui visavertės mitybos – pareiÅ¡kėjas dėl savo religinių įsitikinimų nevalgo kiaulienos, tačiau LukiÅ¡kių TI-K neatsižvelgė į tai, ir nesudarė pareiÅ¡kėjui specialaus valgiaraščio, todėl jis turėjo valgyti vegetariÅ¡kÄ maistÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Taisyklės), 5 punktu, maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracijÄ , o vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rÅ«Å¡ių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, o taip pat ir vegetariÅ¡kus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims.

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra parengiami ir patvirtinami subalansuoti valgiaraščiai, tinkami skirtingoms asmenų kategorijoms, pvz., valgiaraščiai dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, vegetariÅ¡ki valgiaraščiai dirbantiems ir nedirbantiems asmenims ir kt., bei yra sudaroma galimybė patiems laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims pasirinkti jų poreikius atitinkantį valgiaraÅ¡tį.

Pažymėtina, kad visi valgiaraščiai, inter alia (be kita ko) ir vegetarams skirtas valgiaraÅ¡tis, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl asmeniui per parÄ turinčios tekti mitybos normos energinės vertės. Todėl ir pareiÅ¡kėjas, nepažeisdamas savo religinių įsitikinimų, turėjo galimybę rinktis valgiaraÅ¡tį dirbančiam (nedirbančiam) vyrui ir atsisakyti patiekalų ar jų dalių, kuriose yra kiaulienos, arba rinktis vegetarams skirtÄ valgiaraÅ¡tį. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra pasirinkęs vegetarams skirtÄ valgiaraÅ¡tį ir jo nuomone, vegetariÅ¡ka mityba nėra pilnavertė, tačiau pareiÅ¡kėjas nepagrindžia ir nedetalizuoja, dėl kokių priežasčių laiko vegetariÅ¡kÄ mitybÄ nepilnaverte, todėl nėra aiÅ¡ku, ar Å¡iuos teiginius sÄ lygojo tai, kad, pareiÅ¡kėjo nuomone, teikiamo maisto energinė vertė neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ar kitos, galimai subjektyvios, priežastys.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra teikiamas nesubalansuotas, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, prieÅ¡ingai, byloje yra pateiktas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto protokolas Nr. 9749Ch ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch9266 (b. l. 139 – 141) patvirtinantys, kad LukiÅ¡kių TI-K teikiamas maistas atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, be kita ko, dėl netinkamo ar nepakankamo maitinimo (b. l. 55).

Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl netinkamo maitinimo LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nubuvo suteiktas gydymas – pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis, pablogėjo regėjimas, tačiau gydytoja, nors ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjui yra reikalinga gydytojo oftolmologo konsultacija, tokios konsultacijos neužsakė, todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į kokybiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ .

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76 (toliau – Aprašas), 1 punktu, šis Aprašas yra skirtas tam, kad būtų užtikrinta, kad suimtiesiems bei asmenims, atliekantiems arešto ar laisvės atėmimo bausmes, būtų teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos (skyriai) (toliau – tarnybos) (Aprašo 2 punktas). Laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės – užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Aprašo 3 punktas).

Vadovaujantis Aprašo 7.1 punktu, tarnyboje veikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padalinys, kuriame pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda. Slaugos paslaugas teikia bendrosios praktikos ir (ar) bendruomenės slaugytojas. Aprašo 17 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu suimtajam ar nuteistajam (išskyrus asmenis, laikomus atvirosiose kolonijose) reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos tarnyboje, jos gydytojai teisės aktų nustatyta tvarka suimtiesiems ar nuteistiesiems išduoda siuntimus ambulatorinėms ar stacionarinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti LAVL ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose.

Iš pareiškėjo sveikatos istorijos (b. l. 30 – 53) matyti, kad 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjas skundėsi dėl pablogėjusio regėjimo, sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiškėjui reikalinga okulisto konsultacija. 2015 m. vasario 6 d. pareiškėjui išrašytas siuntimas LAVL gydytojo okulisto konsultacijai ir tos pačios dienos įrašas patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo konsultuotas gydytojo okulisto – LAVL gydytojas paaiškino, kad ligoniai iš Lukiškių TI-K nėra konsultuojami, nes už tokias konsultacijas nėra gaunamas papildomas užmokestis.

Be to, pareiÅ¡kėjas 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į gydytojÄ dėl akių skausmų, gydytojas, apžiÅ«rėjęs pareiÅ¡kėjÄ , skyrė jam medikamentų, o iÅ¡ 2017 m. lapkričio 30 d. įraÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad jam yra reikalinga gydytojo oftolmologo konsultacija. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡io specialisto konsultacija jam buvo suteikta tik 2018 m. pradžioje. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos visapusiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – nors pareiÅ¡kėjui ir buvo suteikta pirminė pagalba, jis buvo apžiÅ«rėtas gydytojo ir jam buvo skirti medicininiai preparatai, tačiau galimybė apsilankyti konsultacijoje pas gydytojÄ oftolmologÄ jam buvo sudaryta tik 2018 m.

PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama pareiÅ¡kėjui galimybę tik vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimÄ gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiÅ¡kėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiÅ¡kėjo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Patikslintame skunde nurodoma, kad bÅ«damas kamerose Nr. 145, Nr. 166, Nr. 170 ir Nr. 192 pareiÅ¡kėjas negalėjo ramiai pailsėti, nes kieme buvo laikomi Å¡unys, kurie sukeldavo nepageidaujamo triukÅ¡mo.

Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tarnybiniai Å¡unys pataisos įstaigose gali bÅ«ti panaudojami saugant pataisos įstaigos teritorijÄ , taigi, tarnybinių Å¡unų laikymas ir panaudojimas teritorijos saugojimui per se (pats savaime) nelaikytinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. Kartu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė skundų LukiÅ¡kių TI-K direktoriui dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų institucijoje ir nesiskundė, kad už lango laikomi Å¡unys trukdo pareiÅ¡kėjui ilsėtis (b. l. 54), todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo tarakonų, graužikų ir šioje įstaigoje tai laikoma įprastu reiškiniu, tačiau jokių šį teiginį detalizuojančių aplinkybių pareiškėjas nepateikė, apsiribodamas tik deklaratyvaus teiginio išdėstymu, todėl, teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys, jo neindividualizavus ir nepagrindus konkrečiais duomenimis, yra tiek abstraktus, kad taip pat negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Be to, Å¡ias aplinkybes paneigia ir atsakovės atstovo byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys (b. l. 124 – 138), patvirtinančios, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atliekama LukiÅ¡kių TI-K patalpų priežiÅ«ra ir, esant poreikiui, buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbai. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 382 paras pareiÅ¡kėjui tekęs LukiÅ¡kių TI-K kameros plotas neatitiko Konvencijos 3 straipsnio nuostatų ir dar 30 parų pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko nacionalinės teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo, be to, konkrečiais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais, jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose Higienos normų reikalavimų, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktos visapusiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų kumuliatyvių (vienas kitÄ papildančių) pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, be kita ko, į tai, kad pareiÅ¡kėjas net 412 parų buvo laikomas perpildytose kamerose, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ . Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, prieÅ¡ingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpiau ir atsiradus galimybei, jie buvo perkeliami į laisvesnes kameras.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 97 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Todėl teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 4 500 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. M. (E. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 500 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Marius Bajoras