2021-03-31 Nr. AB-6551-3-62-3-00302-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-30-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00302-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019 pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (10.1)S-5623; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-894; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktų pagrindu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal ABTĮ 159 straipsnio 3 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatyta asmens teisė).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, priimta ir įsiteisėjo 2019 m. kovo 27 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2021 m. kovo 1 d., t. y. po daugiau nei vienerių metų vienuolikos mėnesių po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo prašymas neprieštarauja ABTĮ 159 straipsnio 3 daliai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, susijusio su termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo pažymi, kad būtent ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąjį trijų mėnesių terminą, per kurį gali būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kai prašymą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalies normą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-85-520/2019). ABTĮ 159 straipsnio 1dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios, be kita ko, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Pareiškėjas šį prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą motyvuoja tuo, kad VSDFV Kauno skyriui priimant 2002 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3507 pareiškėjas neturėjo galimybės ginti savo pažeistas teises vadovaudamasis Tarybinių darbuotojų darbo sąlygų užsienyje taisyklių, patvirtintų SSRS Ministrų Tarybos Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto 1974 m. gruodžio 25 d. nutarimu Nr. 365 (D), 42 punktu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjo motyvus pažymi, kad prašomoje atnaujinti administracinėje byloje VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 14 d. sprendimas nebuvo ginčijamas, todėl visi pareiškėjo argumentai, susiję su VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo aplinkybėmis nėra aktualūs tikrinant, ar prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pagrindą paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų.

Sprendžiant klausimą dėl termino prašymui atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais paduoti, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014). Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Šiuo atveju, kaip jau minėta, galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą priimta 2019 m. kovo 27 d., o pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą šioje byloje padavė 2021 m. kovo 1 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netyrė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu neišnagrinėto vieno iš pagrindinių įrodymų, kad atsakovas, paskaičiuodamas draudžiamąsias pajamas, gautas anglų svarais sterlingų, neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. susitarimo „Dėl pensinio aprūpinimo“ (toliau – ir Susitarimas), todėl darbo užmokesčio, gauto svarais sterlingų, statusas šiose bylose liko neišnagrinėtas, pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę sužinoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019 paskelbimo (įsiteisėjimo) dienos, t. y. nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neturėjo galimybių sužinoti apie aplinkybes, dėl galbūt neįvertintų Susitarimo nuostatų, dar nuo minėto teismo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos taisyklės ir vertintina, jog apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1274-402/2017 priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019 paskelbimo dienos.

Kaip minėta, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir neprašo atnaujinti praleisto termino (kadangi, jo nuomone, jis nėra praleidęs 5 metų termino), tačiau šis terminas šiuo atveju atnaujintas ir negalėtų būti, kadangi pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs nustatytą terminą ir nėra galimybės jį atnaujinti, todėl prašymą atnaujinti procesą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str.1 ir 2 d., 161 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti surašytas advokato. Jei prašymą surašo pats fizinis asmuo, būtinas šio asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (ABTĮ 158 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju skundas surašytas paties pareiškėjo, bet ne advokato. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o taip pat įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašymo nustatyti trūkumai, susiję su dokumentų, patvirtinančių asmens teisinę kvalifikaciją, pateikimu, žyminio mokesčio sumokėjimu, galėtų būti ištaisyti nustatant papildomą terminą trūkumams šalinti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje trūkumų šalinimo instituto taikymas yra beprasmis, kadangi net ir pašalinus minėtus trūkumus, prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti nagrinėjamas dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. J. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-353-552/2019.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė