e2b285b9-86af-4f70-8be6-ca35b43f3cfb · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-370/2014Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00020-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.7.1.2.2.; 2.1.7.3.;2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nuteistajam D.

A. ,Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Ritai Pechovskai,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. A. (D. A. ) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 12 d., laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas gatvėje prie apleisto negyvenamojo namo, esančio Å¡alia pieno priėmimo punkto, sulaukė grįžtančios iÅ¡ parduotuvės savo kaimynės A. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai su ja santykiauti, suprasdamas, kad A. Č. yra nepilnametė, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , t.y. pakėlęs jÄ ant rankų ir nepaleisdamas, nunešė A.

Č. už apleisto namo, ranka uždengė jai burnÄ ir, laikydamas nugara į save prispaustÄ prie pastato sienos, kiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinius organus ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su A. Č. natÅ«raliu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir jį pagal BK 149 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti. Nuteistasis D. A. nurodo, jog apygardos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nebuvo patikrintos ir įvertintos kai kurios įvykio aplinkybes, todėl jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jis buvo nepagrįstai apkaltintas ir nuteistas už nusikaltimÄ , kurio nepadarė.

Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, remdamasis nukentėjusiosios A. Č. ir liudytojų parodymais, neįvertino, kad tarp jų yra prieÅ¡taravimų, jie skiriasi, todėl nėra patikimi. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir nėra paneigti bylos duomenimis. Nuteistasis pažymi, jog kai kurie netikslumai jo parodymuose galėjo atsirasti verčiant juos į valstybinę kalbÄ . Teismo posėdžio metu jam buvo sunku orientuotis ir suvokti visų pasisakymus, juolab, kad vertimas buvo daromas ne jam vienam ir tai trukdė tinkamai iÅ¡dėstyti savo parodymus, iÅ¡sakyti mintis, suprasti klausimus ir t.t.

Nuteistasis nurodo, kad įvykio vakarÄ jis kartu su T. S. (T. S. ) ėjo pas savo pažįstamÄ T. L. (T. L. ). Pakeliui, gatvėje sutiko A. Č. , pasikalbėjo, ji nuėjo į parduotuvę, o jie – pas draugÄ . Po kiek laiko jie abu sugrįžo ir vėl sutiko A. Č. . Jis priartėjo prie pastarosios, apkabino jÄ ir pasiÅ«lė pasimylėti (nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad pasimylėti pasiÅ«lė A. Č. , jis tokių aplinkybių niekuomet nenurodė, tai galėjo bÅ«ti klaida verčiant jo parodymus).

A. Č. sutiko ir jie abu nuėjo už apleisto pastato. Nors liudytojas T. S. parodė, kad jis – D. A. paėmė A. Č. ant rankų ir nunešė už namo, o Å¡i Å¡aukė, tačiau tokie Å¡io liudytojo parodymai, pasak apelianto, yra melagingi. Jis ne kartÄ ikiteisminio tyrimo metu prašė suvesti jį ir liudytojÄ T. S. į akistatÄ , tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantas nurodo, kad iki įvykio snigo ir jokio keliuko ar pėdsakų, vedančių už namo, nebuvo. Tuo tarpu po įvykio nuo gatvės iki apleisto namo matėsi dviejų asmenų avalynės pėdsakai tiek į vienÄ , tiek į kitÄ pusę (atgal), kas patvirtina, kad A.

Č. ir T. S. parodymai, jog jis nešė nukentėjusiÄ jÄ už namo, yra melagingi. Å ias aplinkybes jis nurodė tyrėjai ir prašė įdėmiai apžiÅ«rėti įvykio vietÄ .D. A. pažymi, kad A. Č. po jų pirmo susitikimo kažkodėl laukė jų nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ , kol jie buvo pas draugÄ , nors saldainių pirkimas parduotuvėje neturėjo užimti daug laiko. Taigi, kyla klausimas, kodėl ji laukė jų, stovėjo gatvėje viena, ar tai nebuvo jį – D. A. provokuojantis elgesys.

Nuteistasis teigia, jog tikrovės neatitinka ir A. Č. parodymai, kad įvykio vakarÄ jis jÄ buvo nuvedęs prie jos namo, nes jie tÄ kartÄ beveik nebendravo, tai gali patvirtinti ir T. S. , tačiau jis apie Å¡ias aplinkybes nebuvo apklaustas. Be to, pasak apelianto, abejonių kelia ir kiti nukentėjusiosios A. Č. parodymai. Pastaroji parodė, kad pakartotinai susitikus su D. A. , jis paėmė jÄ ant rankų, T. S. liepė eiti namo, nunešė jÄ už apleisto namo, o ji norėjo iÅ¡trÅ«kti, Å¡aukė. BÅ«nant už namo D.

A. pradėjo jÄ nurenginėti, stipriai jÄ laikė, nutraukė jai kelnes iki kelių, nusimovė savo kelnes, palenkęs jÄ Ä¯ priekį, prispaudė prie sienos ir įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinius organus, o kai ji bandė Å¡aukti, ranka uždengė jai burnÄ . Be to, A. Č. teigė, kad varpÄ jis jai kiÅ¡o ne vienÄ kartÄ . Tuo tarpu parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. jau aiÅ¡kino, kad D. A. nepavyko įkiÅ¡ti varpos į jos lytinius organus. D. A. teigia, jog iÅ¡ A. Č. paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis jos atžvilgiu viskÄ darė nepaprastai greitai, t.y. numovė jai ir sau kelnes, užspaudė jai burnÄ , palenkė jÄ nugara prie namo sienos ir kt.

Nuteistasis kelia klausimÄ , ar jis galėjo, atsižvelgiant į jo, o taip pat ir į A. Č. fizinius gebėjimus, taip greitai viskÄ padaryti, taip veikti, kaip kad iÅ¡dėstė nukentėjusioji. Taip pat pažymi, jog byloje nebuvo tiriamos tos aplinkybės, ar A. Č. negalėjo jam pasiprieÅ¡inti Å¡ioje situacijoje ir iÅ¡vengti bet kokio kontakto su juo. Teigia, jog atsižvelgiant į jo ir A. Č. fizinius gebėjimus, jis negalėjo jai ko nors padaryti, palaužti jos pasiprieÅ¡inimo, o ji be jokių kliūčių galėjo pasprukti, jei to bÅ«tų norėjusi.

Be to, kaip nurodė A. Č. , jam netgi nepavyko lytiÅ¡kai santykiauti, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas tik dėl pasikėsinimo išžaginti, nes lytinis aktas nebuvo atliktas, o fizinio smurto panaudojimas siekiant lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ A. Č. valiÄ , kaip tai nustatė teismas, negali bÅ«ti vertinamas kaip baigtas nusikaltimas. Apeliantas pripažįsta, kad einant prie apleisto namo, jis iÅ¡ tikrųjų apkabino A. Č. , atsegė kelnių virÅ¡utinę sagÄ , po to ji pati nusimovė kelnes ir kelnaites, jis – taip pat, po ko apkabino rankomis A.

Č. , tačiau ji pradėjo rėkti ir pabėgo, o jis nuėjo namo. Ä®vykio metu jis iÅ¡ tiesų turėjo ketinimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su A. Č. , tačiau be jokių smurtinių veiksmų, grasinimų ir tik pastarajai sutikus. A. Č. sutiko tai daryti, tačiau, kai abu priartėjo prie santykiavimo, A. Č. atsisakė nuo tolesnių veiksmų, nukreiptų į santykiavimÄ , pradėjo rėkti ir pabėgo. Tuo tarpu jis, turėdamas galimybę tęsti pradėtÄ procesÄ , be jokios paÅ¡alinės įtakos atsisakė bet kokių veiksmų siekiant santykiauti, todėl, nuteistojo manymu, teismas, padaręs iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamo jo veiksmų pobÅ«džio, turėjo pasisakyti, ar jo veiksmuose nėra savanoriÅ¡ko atsisakymo pabaigti nusikaltimÄ požymių.

Nuteistasis D. A. nurodo, kad siekiant pilnai iÅ¡nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina papildomai apklausti T. S. , taip pat A. J. , T. L. , įvykio vietos apžiÅ«rÄ atlikusį pareigÅ«nÄ dėl rastų avalynės pėdsakų, taip pat teismo medicinos ekspertizę atlikusį specialistÄ , kuris gali iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti apie jo – D. A. apsvaigimÄ nuo alkoholio ir jo įtakÄ nusikaltimo padarymui. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė prašė nuteistojo D. A. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam D. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 3 dalyje, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D.

A. apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentus, kad jis įvykio metu A. Č. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo ir lytiÅ¡kai su ja nesantykiavo, nes nukentėjusioji, iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti, pati savo valia nuėjo kartu su juo už apleisto namo, kur ėmė nusirenginėti, tačiau po to, kai jis jÄ apkabino, apsigalvojo ir pabėgo. Å i nuteistojo iÅ¡kelta įvykio versija buvo tikrinama bylÄ nagrinėjant apygardos teisme, tačiau nepasitvirtino.

Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistasis D. A. , duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, prieÅ¡ingai nei teigia savo apeliaciniame skunde, nebuvo nuoseklus. BylÄ nagrinėjant apygardos teisme D. A. parodė, kad įvykio dienÄ buvo pas draugÄ , vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. kartu su draugo broliu T. S. ėjo parduotuvės link ir sutiko kaimynę A. Č. , su ja pasikalbėjo ir nuėjo į parduotuvę. Eidami atgal pamatė netoli parduotuvės prie medžio stovinčiÄ A. Č. , suprato, kad laukia jo. Susitikus A.

Č. pasiÅ«lė jam pasimylėti. T. S. tuo metu stovėjo Å¡iek tiek atokiau, o po to pasakė, kad netrukdys, ir nuėjo namo. Tuomet jis apkabino A. Č. ir pastarosios siÅ«lymu abu kartu nuėjo už apleisto namo. Pats A. Č. pasimylėti nesiÅ«lė. Nuėjęs už apleisto namo jis nusimovė kelnes, A. Č. taip pat. Tuo metu nukentėjusioji neÅ¡aukė, tačiau jam pradėjus glamonėti, apkabinus rankomis už pilvo, pradėjo Å¡aukti ir pabėgo, dar pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jokio lytinio akto tarp jų nebuvo, jis jos ant rankų niekur nenešė, ranka burnos jai neuždengė ir jėga prie sienos neprispaudė (t. 2, b.l. 80-82).

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ 2013-10-01 vykusios apklausos metu D. A. taip pat parodė, kad antrojo susitikimo su nukentėjusiÄ ja metu, T. S. nuėjus namo, o jiems dviese stovint gatvėje, pastebėjusi atvažiuojantį automobilį A. Č. pasiÅ«lė jam paėjėti į Å¡alį. Pasitraukus į kelkraÅ¡tį, nukentėjusioji pasiÅ«lė pasimylėti, po ko jie apsikabinę nuėjo už apleisto namo, kur abu pradėjo nusirenginėti. Jis Å¡iek tiek nuleido savo kelnes, o A. Č. kelnes ir kelnaitės nusimovė iki kelių.

Po to jis priėjo arčiau prie A. Č. ir prilietė ranka jai žemiau pilvo. Tuomet ji suÅ¡uko „paleisk“ ir pakeliui apsirengdama nubėgo link savo namų, bėgdama dar pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . A. Č. pabėgus jis taip pat nuėjo namo, jokio lytinio akto tarp jų nebuvo (t. 1, b.l. 106-109). Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju iÅ¡ karto po įvykio D. A. parodė, kad antrÄ kartÄ susitikus A. Č. , po to, kai T. S. juos paliko dviese, jis pasiÅ«lė A. Č. pasimylėti, į kÄ Å¡i atsakė, kad gal rytoj, o jis pasakė, kad nori Å¡iandien.

A. Č. nesiprieÅ¡ino, jie kartu nuėjo už seno namo, esančio prie pieninės. Ten A. Č. pasilenkė prie namo sienos, o jis jai numovė iki kelių kelnes ir kelnaites. Tuo metu A. Č. jam nieko nesakė, neprašė paleisti, tik sakė, kad nežinos, kÄ pasakyti savo mamai, kodėl taip ilgai užtruko parduotuvėje. Numovęs A. Č. kelnes ir kelnaites, jis bandė įkiÅ¡ti savo varpÄ jai į makÅ¡tį, bet jam nepavyko, lytinio akto su ja neatliko, save patenkino pats ranka, po ko jie iÅ¡siskirstė po namus (t. 1, b.l. 102-103).

BylÄ nagrinėjant apygardos teisme nuteistasis D. A. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl proceso metu davė prieÅ¡taringus parodymus. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad tam tikri netikslumai parodymuose galėjo atsirasti dėl jų vertimo į valstybinę kalbÄ , o teisiamojo posėdžio metu jam dėl kalbos nežinojimo buvo sunku suprasti klausimus bei paaiÅ¡kinti kai kurias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiant D. A. iÅ¡ karto po įvykio, taip pat vėlesnės apklausos metu dalyvavo vertėja bei nuteistojo gynėjas, kuris, kaip ir pats apeliantas, savo paraÅ¡u patvirtino, kad Å¡iuose procesinių veiksmų protokoluose D.

A. duoti parodymai užfiksuoti teisingai (t. 1, b.l. 103). Teisiamojo posėdžio metu D. A. jokių pastabų, kad nesupranta jam užduodamų klausimų ar kad jam yra sunku paaiÅ¡kinti kai kurias aplinkybes, nepareiÅ¡kė, o prieÅ¡ingai – įteikus kaltinamÄ jį aktÄ rusų kalba teismui nurodė, kad nieko papildomai paaiÅ¡kinti nenori ir kad viskas jam buvo ir yra aiÅ¡ku (t. 2, b.l. 94). Be to, akivaizdu, jog D. A. parodymai, duoti pirmosios apklausos metu, kad jam pasiÅ«lius pasimylėti ir A. Č. neprieÅ¡taraujant, jis pats numovė A.

Č. kelnes ir kelnaites, kad bandė įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį, tačiau pilnai to padaryti nepavyko, todėl jis pats patenkino save ranka, iÅ¡ esmės skiriasi nuo jo vėlesnių parodymų, kuomet jis aiÅ¡kino, kad nukentėjusioji pati pasiÅ«lė jam nueiti už apleisto namo ir pasimylėti, kad pati nusimovė kelnes, bet jam pradėjus glamonėti, ėmė Å¡aukti ir pabėgo, todėl vertinti tai kaip netikslumus, kurie galėjo atsirasti verčiant D. A. parodymus į valstybinę kalbÄ , nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis niekuomet nedavė tokių parodymų, kaip kad užfiksuota apygardos teismo nuosprendyje, t.y. kad pasimylėti įvykio metu pasiūlė nukentėjusioji A. Č. , tačiau, kaip jau minėta, būtent tokie jo parodymai yra užfiksuoti tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir 2013-10-01 D. A. apklausos įtariamuoju protokole. Be to, teisiamojo posėdžio metu D. A. parodė, ne tik tai, kad būtent A. Č. jam pasiūlė nueiti už apleisto namo ir pasimylėti, bet, perskaičius jo pirminius parodymus, kad pasimylėti nukentėjusiajai pasiūlė jis, teismui paaiškino, kad nieko tokio jis A.

Č. nesakė (t. 2, b.l. 82). Tuo tarpu nukentėjusioji A. Č. viso proceso eigoje nuosekliai teigė, kad įvykio metu D. A. , panaudodamas fizinį smurtÄ jos atžvilgiu ir tokiu bÅ«du įveikdamas jos pasiprieÅ¡inimÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su ja. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. Č. parodė, kad įvykio vakarÄ Ä—jo į parduotuvę pirkti saldainių, pakeliui sutiko D. A. su T. S. . D. A. apkabino jÄ ir paklausė, kur eina, ji atsakė, kad į parduotuvę. Jie kažkurį laikÄ pastovėjo, D.

A. nenorėjo jos paleisti, bet po to paleido ir ji nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko saldumynų. Grįždama į namus pakeliui vėl sutiko D. A. ir T. S. . D. A. jÄ apkabino. Ji prieÅ¡inosi, bet jis nepaleido. Kai pro Å¡alį važiavo automobilis, D. A. paėmė jÄ ant rankų, o T. S. pasakė eiti namo. Ji pati dar prašė T. S. pagalbos, bet jis jos nepaklausė ir nuėjo. Tuomet D. A. nunešė jÄ už namo, prispaudė prie sienos, nutraukė kelnaites, pats nusimovė kelnes ir pradėjo lytinį organÄ kiÅ¡ti prie jos, kiÅ¡o į jos lytinius organus, tuo metu jai skaudėjo.

Ji Å¡aukė, bet jis užspaudė jai burnÄ . Lytinį aktÄ D. A. atliko jÄ prievarta laikydamas palenkęs. Po to ji norėjo paskambinti savo mamai, surinko jos numerį, bet D. A. atėmė telefonÄ ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Kai jis jÄ apkabino, jai pavyko iÅ¡traukti telefonÄ , bet mamai nepaskambino, nes tai pastebėjęs D. A. iÅ¡jungė telefonÄ . Pamačiusi, kad kažkas su vaiku eina į parduotuvę, pagÄ sdino D. A. , kad tai mama ieÅ¡ko jos, po ko jis jÄ paleido. Grįžusi namo nuėjo į kitÄ kambarį, ten verkė.

Kai mama pradėjo jos klausinėti, pasakė kas nutiko, ir Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ (t. 2, b.l. 82-84). Apklausta iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji A. Č. parodė, kad 2013-01-12, apie 18.30 val., eidama iÅ¡ savo namų į netoliese esančiÄ parduotuvę, sutiko kaimynÄ D. A. ir klasiokÄ T. S. , kurie ėjo kaimo link. D. A. priėjo prie jos, apkabino ir paklausė, kur eina. Ji atsakė, kad eina į parduotuvę pirkti saldainių. D. A. laikė jÄ apkabinęs, sakė, kad niekur neitų, tačiau priėjus prie jos namų paleido ir ji nuėjo į parduotuvę, o D.

A. su T. S. – link kaimo. Parduotuvėje nusipirkusi saldainių ėjo į namus, bet prie pieninės vėl sutiko D. A. su T. S. . D. A. jÄ apkabino, paėmė ant rankų, o T. S. pasakė, kad eitų namo, kad jis pas jį ateis vėliau. D. A. nunešė jÄ už pieninės, kur stovi apleistas namas, ten pastatė ant žemės ir pradėjo nurenginėti. Ji bandė iÅ¡trÅ«kti, bet D. A. jÄ stipriai laikė. Jis nutraukė jai kelnes iki kelių ir palenkė jÄ . Ji bandė rėkti, bet D. A. ranka uždengė veidÄ , kad negalėtų rėkti, ir atliko lytinį aktÄ .

Po to jÄ paleido, pasakė, kad nieko nesakytų mamai, ir ji nubėgo į namus. Namuose viskÄ papasakojo mamai ir Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ (t. 1, b.l. 13-15). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. Č. parodė, kad 2013-01-12, apie 18.30 val., eidama į parduotuvę sutiko kaimynÄ D. A. bei klasiokÄ T. S. . D. A. priėjo prie jos, apkabino ir paklausė, kur eina, ji atsakė, kad į parduotuvę. Kai D. A. jÄ paleido, nuėjo į parduotuvę, nusipirko saldainių ir ėjo namo. Toje pačioje vietoje vėl sutiko D.

A. ir T. S. . D. A. jÄ apkabino ir klausė, kur eina, ji atsakė, kad eina namo. Tuo metu pro juos važiavo automobilis ir D. A. , pagriebęs jÄ ant rankų, nuvedė į Å¡onÄ . Automobiliui nuvažiavus į parduotuvę, D. A. vėl jÄ pagriebė ant rankų ir nunešė už seno namo, o T. S. Å¡Å«ktelėjo, kad Å¡is eitų namo, kad jis netrukus pas jį ateis. Kai nešė, ji mušė D. A. , bet tuo metu neÅ¡aukė, nes galvojo, kad jÄ paleis. Tuo metu T. S. nieko nedarė, tik stovėjo ir žiÅ«rėjo.

Jau bÅ«nant už namo D. A. pasakė, kad nori lytinių santykių su ja, apkabino. Ji prieÅ¡inosi, mušėsi, prašė paleisti, atstÅ«mė nuo savęs, tačiau jis neatstojo, numovė jai iki kelių kelnes bei kelnaites ir pats iki kelių nusimovė džinsus. Kai D. A. jÄ nurengė, ji jį atstÅ«mė, norėjo apsirengti, o jis norėjo paguldyti jÄ ant sniego, po to bandė atidaryti pastato duris ir nuvesti jÄ Ä¯ vidų, tačiau ji laikėsi ir jam to padaryti nepavyko. Tuomet D. A. jÄ palenkė ir stipriai laikydamas pradėjo lytinį aktÄ , kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai tarp kojų.

Lytinis aktas truko gal 10-15 min., jis kiÅ¡o lytinį organÄ gal tris-penkis kartus, tuo metu jai skaudėjo. Be to D. A. dar apkabindavo jÄ , bučiavo, o ji jį stÅ«mė. Kai ėmė Å¡aukti, D. A. ranka uždengė burnÄ , jai buvo sunku kvėpuoti, todėl dar kartÄ Å¡aukti bijojo, kad jos nepasmaugtų. Kai visa tai baigėsi, jis dar buvo jÄ apkabinęs, laikė. Ji buvo paėmusi telefonÄ , norėjo paskambinti mamai, bet D. A. jį atėmė ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Netrukus ji telefonÄ iÅ¡ jo atėmė, bet paskambinti mamai nepavyko, nes D.

A. jį iÅ¡jungė. Po to jis pasakė, kad nesakytų mamai, o ji apsirengė ir nubėgo namo. Namuose verkdama papasakojo mamai, kas atsitiko, ir Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ . Jai tai buvo pirmas kartas, prieÅ¡ tai lytinių santykių su niekuo neturėjo (t. 1, b.l. 29-31). Tikrinant parodymus įvykio vietoje A. Č. parodė, kaip įvykio vakarÄ antro susitikimo metu D. A. apkabino jÄ iÅ¡ nugaros, po to pakėlė nuo žemės ir, laikydamas už pilvo, nunešė apleisto namo link, atnešęs prie apleisto namo pastatė jÄ ant žemės, apsuko priekiu į save ir iki pat namo verandos nešė jau laikydamas priekiu į save.

Taip pat A. Č. parodė, kaip D. A. laikė jÄ prispaudęs prie sienos, kaip užspaudė burnÄ , kai ji pradėjo Å¡aukti, kaip kaire ranka laikydamas jÄ prispaustÄ prie sienos, deÅ¡ine ranka nutempė jai kelnes ir kelnaites, po to nutraukė savo kelnes, apsuko jÄ nugara į save bei laikydamas prispaustÄ bandė įkiÅ¡ti savo varpÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, bet jam nepavyko, nors jai tuo metu labai skaudėjo. Nukentėjusioji taip pat paaiÅ¡kino, kad D. A. pradėjo siÅ«lyti jai užeiti į apleisto namo vidų, bet ji nesutiko bei stipriai kaire ranka įsikibo į sienoje buvusiÄ skylę.

Vienu metu pasisukusi ji stipriai pastÅ«mė D. A. nuo savęs ir nubėgo kelio link, tačiau pastarasis jÄ pagavo ir vėl, laikydamas nugara į save, prispaudė prie sienos bei vėl bandė įkiÅ¡ti savo varpÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, tačiau jam nepavyko. Po to ji apsisuko priekiu į D. A. ir apkabino jį, kad nukreiptų dėmesį, bei deÅ¡ine ranka iÅ¡sitraukė telefonÄ , norėdama paskambinti mamai, bet D. A. telefonÄ atėmė ir įsidėjo sau į kiÅ¡enę. Po to jis vėl jÄ apkabino ir bandė įkiÅ¡ti savo varpÄ Ä¯ jos makÅ¡tį iÅ¡ priekio, bet nepavyko, nes ji iÅ¡sisukinėjo.

Ji iÅ¡traukė telefonÄ D. A. iÅ¡ kiÅ¡enės bei vėl bandė skambinti, tačiau D. A. viena ranka telefonÄ iÅ¡jungė. Po to jai pavyko apgauti D. A. , kad gatve eina jos mama, ir pastarasis jÄ paleido, po ko ji nubėgo namo, o kur jis – nežino (t. 1, b.l. 32-44). Taigi, nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad nuteistasis D. A. įvykio metu pakėlęs jÄ ant rankų ir nepaleisdamas nunešė už apleisto namo, Å¡iai pradėjus prieÅ¡intis stipriai jÄ laikė, o ėmus Å¡aukti – uždengė burnÄ ir, laikydamas nugara į save palenkęs ir prispaudęs prie pastato sienos, lytiÅ¡kai su ja santykiavo.

Å ie nukentėjusiosios parodymai iÅ¡ esmės yra vienodi ir esminėmis detalėmis sutampantys, todėl vertinti juos kaip nepatikimus nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nors parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. nurodė, kad įvykio metu D. A. nepavyko savo lytinio organo įvesti į jos lytinius organus, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme ji paaiÅ¡kino, kad tokie jos parodymai neatitinka tikrovės, kad taip ji pasakė, nes buvo nepatogu pasakoti, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo, t.y. kad D. A. buvo įvedęs savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinius organus.

Toks A. Č. aiÅ¡kinimas, įvertinus ir jos amžių, yra įtikinamas, juolab, kad nukentėjusiosios parodymus apie lytinių santykių su D. A. faktÄ patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys, t.y. specialisto iÅ¡vada Nr. G 84/13(01), iÅ¡ kurios matyti, jog iÅ¡ karto po įvykio, t.y. 2013-01-12 21.30 val.- 22.00 val. A. Č. apžiÅ«rėjęs teismo medicinos ekspertas nustatė pastarosios makÅ¡ties prieangio gleivinės nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie galėjo bÅ«ti padaryti vyro lytine varpa lytinio akto metu kelių valandų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, t.y. byloje nagrinėjamo įvykio metu, o atlikus A.

Č. makÅ¡ties turinio tyrimÄ buvo rastas sperminis skystis. Nors A. Č. apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad pastarosios mergystės plėvės vientisumas nepažeistas, tačiau tuo pačiu teismo medicinos ekspertas nurodė, jog dėl nukentėjusiosios mergystės plėvės sandaros lytinis aktas galėjo bÅ«ti atliktas jos nepažeidžiant (t. 1, b.l. 46-48). O tÄ aplinkybę, kad D. A. veiksmai įvykio metu nuneÅ¡ant A. Č. už apleisto namo ir ten lytiÅ¡kai su ja santykiaujant buvo atlikti prieÅ¡ pastarosios valiÄ be pačios nukentėjusiosios parodymų patvirtina tiek liudytojo T.

S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad praėjus maždaug 10 minučių nuo pirmojo susitikimo sutikęs iÅ¡ parduotuvės grįžtančiÄ A. Č. D. A. paėmė jÄ ant rankų ir nunešė už apleisto namo, o jam liepė eiti namo, bei kad nukentėjusioji A. Č. , neÅ¡ama D. A. , Å¡aukė, kad jis niekur neitų, tačiau T. S. , nesupratęs, kad gali atsitikti kažkas blogo, jos nepaklausė ir nuėjo į parduotuvę, o po to – į namus (t. 1, b.l. 70-71, 72-73, t. 2, b.l. 87), tiek ir A.

Č. artimųjų – jos atstovės pagal įstatymÄ L. Č. , liudytojų V. V. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie nukentėjusiosios bÅ«klę po įvykio, t.y. kad 2013 m. sausio 12 d., apie 18.30 val., į parduotuvę išėjusi A. Č. , į namus grįžo verkdama, numetė maiÅ¡elį su pirkiniais ir nubėgo į kitÄ kambarį, o iÅ¡ paskos atėjusiai savo mamai L. Č. paaiÅ¡kino, kad D. A. jÄ iÅ¡prievartavo, taip pat, kad po Å¡io įvykio pablogėjo nukentėjusiosios psichinė sveikata, sutriko miegas, ji gydėsi ligoninėje, vartojo vaistus (t. 1, b.l. 77-78, 79-80, t. 2, b.l. 84-86).

Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiosios A. Č. bei liudytojo T. S. parodymai yra melagingi, tačiau iÅ¡ esmės nenurodo jokių konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kad Å¡ių asmenų parodymai neatitinka jo paties parodymų. Nors nuteistasis teigia, jog A. Č. ir T. S. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiÄ jÄ už apleisto namo nešė ant rankų, paneigia po įvykio sniege, einant nuo gatvės iki apleisto namo buvę dviejų asmenų avalynės pėdsakai, vedantys tiek į vienÄ , tiek į kitÄ pusę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.

Bylos duomenimis, įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta praėjus kelioms valandoms po įvykio, t.y. 2013-01-12, 22.10 val.-22.40 val. JÄ apžiÅ«rėjęs Å alčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistas nustatė tik tiek, kad kairėje namo pusėje, lauke, prie pastato sienos yra iÅ¡mindžiotas sniegas, o nuo gatvės iki vietos prie pastato veda takelis, bet dėl iÅ¡trypto sniego specialistas negalėjo nustatyti ėjusių asmenų skaičiaus, jau nekalbant apie jų ėjimo kryptį (t. 1, b.l. 8-11).

Apeliantas savo skunde taip pat kelia prielaidÄ , kad nukentėjusioji A. Č. pati jį iÅ¡provokavo atitinkamiems veiksmams, nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ laukdama jo prie parduotuvės, tačiau tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės yra paneigtos tiek pirmiau aptartais nukentėjusiosios A. Č. bei T. S. parodymais, tiek įvykio dienÄ parduotuvėje dirbusios liudytojos D. S. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, jog T. S. įvykio dienÄ Ä¯ parduotuvę atėjo netrukus po to, kai iÅ¡ jos išėjo apsipirkusi A. Č. (t. 1, b.l. 76, t. 2, b.l. 88).

Kita vertus, net ir nustačius, jog nukentėjusioji lÅ«kuriavo grįžtančio D. A. , vertinti tokius jos veiksmus kaip provokavimÄ lytiniams santykiams, nebÅ«tų jokio pagrindo. Apeliantas savo skunde teisingai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp jo ir nepilnamečio liudytojo T. S. , kita vertus, Å¡is liudytojas buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kuomet tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėja turėjo galimybę užduoti Å¡iam liudytojui klausimus (t. 2, b.l. 87), taigi, D.

A. teisė užduoti klausimus liudytojui, kurio parodymais grindžiamas kaltinimas, nebuvo suvaržyta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios A. Č. , taip pat liudytojo T. S. parodymais, kurie pasitvirtino liudytojų L. Č. , V. V. , T. K. , D. S. parodymais bei specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, jų padarymo laiko ir mechanizmo, o Å¡ių vienas kitÄ papildančių faktinių duomenų visetui prieÅ¡taraujantį D.

A. aiÅ¡kinimÄ apie įvykio aplinkybes teisingai įvertino kaip jo gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus. Remdamasis byloje surinktų faktinių duomenų visetu apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. A. pilnai realizavo išžaginimo nusikaltimo sudėtį, nes įvykio metu lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja A. Č. ir tai darė suvokdamas, jog veikia prieÅ¡ Å¡ios valiÄ , nes pastarajai tiek žodžiu, tiek veiksmais iÅ¡reiÅ¡kus nenorÄ lytiÅ¡kai santykiauti, jis panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimui įveikti.

Nors D. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl savo fizinių gebėjimų jis negalėjo palaužti nukentėjusiosios A. Č. pasiprieÅ¡inimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų kelti abejones dėl 22 metų amžiaus sulaukusio ir anksčiau ne kartÄ už smurtinius veiksmus suaugusių vyrų atžvilgiu teisto apelianto galimybės atlikti apygardos teismo nustatytus veiksmus trylikametės nukentėjusiosios atžvilgiu. Nekelia abejonių ir ta aplinkybė, kad D. A. buvo žinomas faktas, jog A.

Č. nėra sulaukusi pilnametystės, to neneigia ir pats apeliantas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, numatantį atsakomybę už nepilnamečio asmens išžaginimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. A. paskirtos bausmės pagrįsta ir teisėta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. A. , Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, paskirdamas bausmę D. A. , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytÄ BK 149 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistasis nusikalto prieÅ¡ nepilnametį asmenį, dėl jo nusikalstamų veiksmų A. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jie turėjo įtakos ir pastarosios psichinei sveikatai, lėmė nepatogumus jos socialinėje aplinkoje.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. A. , nors yra jauno amžiaus, nusikalto jau nebe pirmÄ kartÄ , ankstesni nusikaltimai taip pat susiję su fizinio smurto panaudojimu, Å¡is nusikaltimas padarytas praėjus neilgam laiko tarpui nuo ankstesniu nuosprendžiu jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos (t. 2, b.l. 14-15, 17-19, 22-26), o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, D. A. ne kartÄ baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje (t. 2, b.l. 27-28, 34, 35).

Nėra D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (D. A. patvirtino, jog iki įvykio vartojo alkoholį, o praėjus maždaug keturioms valandoms po įvykio jam buvo nustatytas 0,83 promilių girtumas (t. 1, b.l. 97), kas atsižvelgiant į nustatytų jo veiksmų pobÅ«dį neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D.

A. paskirta laisvės atėmimo bausmė, Å¡iek tiek virÅ¡ijanti BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo D. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Svajūnas Knizleris Teisėjai                                                                 Kęstutis Jucys Viktoras Kažys