e2b128eb-78e8-4e20-aa32-c1b1cb07a0dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                           Administracinė byla Nr. I-2785-473/2016                           Proc. Nr. 3-61-3-00015-2016-8  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Č., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R. Č. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad teikė skundÄ Teisingumo ministerijai dėl to, kad antstoliai yra areÅ¡tavę jo sÄ skaitÄ ir visos jam artimųjų pervestos lėšos yra pervedamos į antstolių sÄ skaitÄ , tačiau 2015-12-29 iÅ¡ Teisingumo ministerijos gavo atsakymÄ , kad jo skundas nagrinėjamas nebus.

IÅ¡ kitų nuteistųjų, kurių sÄ skaitas yra areÅ¡tavę antstoliai, tačiau kurie pataisos namuose dirba, antstoliams pervedamos ne visos uždirbtos ir artimųjų atsiųstos piniginės lėšos, kai tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo antstoliams pervedamos visos jam jo artimųjų atsiųstos piniginės lėšos. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas yra kankinamas, kadangi negali įsigyti bÅ«tiniausių priemonių. Teisingumo ministerija nesirÅ«pina tuo, kad nebÅ«tų pažeidžiamos žmogaus teisės. Už patirtus nepatogumus, nežmoniÅ¡kÄ elgesį, diskriminacija, už tai, kad buvo pakenkta garbei ir orumui iÅ¡ Lietuvos valstybės turi bÅ«ti priteista neturtinė žala.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Teisingumo ministerijÄ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11–13) ir atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Teisingumo ministerijoje 2014-09-11 buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2014-09-09 skundas, kuriame jis prašė užkirsti keliÄ antstolio savivalei. Teisingumo ministerija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ 2014-10-08 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-6829 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad įstatymai nesuteikia jai teisės kontroliuoti antstolio procesinę veiklÄ ir vertinti jo veiksmų teisėtumÄ . Teisingumo ministerijoje 2015-12-16 buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2015-12-14 skundas, kuriame iÅ¡dėstytos aplinkybės iÅ¡ esmės sutapo su iÅ¡dėstytomis 2014-09-09 skunde.

Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija 2015-12-23 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-8837 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad į Å¡iuos klausimus jau buvo atsakyta minėtu 2014-10-08 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-6829. Teisingumo ministerijos atsakymas yra iÅ¡samiai argumentuotas bei pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kurios nesuteikia jai teisės panaikinti ar įpareigoti kitÄ institucijÄ nevykdyti privalomų antstolio patvarkymų. Pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nėra, kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų.Skundas atmetamas.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su 2014-09-07 skundu (gautas 2014-09-11, reg.

Nr. 3R-2386) kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ praÅ¡ydamas užkirsti keliÄ antstolio savivalei ir tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimui (b. l. 14, 15). Teisingumo ministerija 2014-10-08 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-6829 „Dėl JÅ«sų skundo“, informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad įstatymai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės kontroliuoti antstolio procesinę veiklÄ ir vertinti jo atliktų procesinių veiksmų teisėtumÄ (b. l. 16, 17). PareiÅ¡kėjas su 2015-12-14 skundu (gautas 2015-12-16, reg.

Nr. 3R-4251) kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ . Skunde iÅ¡dėstė aplinkybės susijusias su jo sÄ skaitoje esančių lėšų pervedimu antstoliui, bei prašė Teisingumo ministerijos viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti (b. l. 18, 19). Teisingumo ministerija 2015-12-23 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-8837 „Dėl JÅ«sų skundo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad dėl jo klausimų, susijusių su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ sÄ skaitos, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2014-10-08 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-6829.             Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iuo atveju norint konstatuoti Teisingumo ministerijos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. To paties straipsnio 6 dalis numato, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimÄ arba tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedÅ«ros sprendimÄ ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata numatyta Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – Taisyklės) (12 punktas), kurios priimtos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu.Kaip matyti iÅ¡ administracinės bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas siekia, kad antstoliui nebÅ«tų pervedamos visos į jo asmeninę sÄ skaitÄ , esančiÄ pataisos namuose, artimųjų pervedamos lėšos.             Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su 2014-09-07 skundu kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ praÅ¡ydamas užkirsti keliÄ antstolio savivalei ir tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimui.

Teisingumo ministerija 2014-10-08 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-6829 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad įstatymai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės kontroliuoti antstolio procesinę veiklÄ ir vertinti jo atliktų procesinių veiksmų teisėtumÄ . Minėtam raÅ¡tui esant nenuginčytam, pareiÅ¡kėjas antrÄ kartÄ kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ su skundu iÅ¡ esmės siekdamas to paties tikslo (kad antstoliui nebÅ«tų pervedamos visos į jo asmeninę sÄ skaitÄ , esančiÄ pataisos namuose, artimųjų pervedamos lėšos).

Teisingumo ministerija 2015-12-23 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-8837 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad dėl jo klausimų, susijusių su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ sÄ skaitos, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2014-10-08 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-6829. Taigi, Å¡iuo raÅ¡tu Teisingumo ministerija atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2015-12-16 skundÄ , kuris iÅ¡ esmės identiÅ¡kas jo 2014-09-07 skundui. Kaip minėta, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir Taisyklių 12 punktas suteikia teisę vieÅ¡ojo administravimo subjektui pakartotinai nenagrinėti tuo pačiu klausimu besikreipiančio asmens skundo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2768-911/2015, pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0181/14/00898 ir Nr. 0181/13/00944. SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad antstolis Egidijus Smagurauskas neteisėtai areÅ¡tavo jo lėšas, laisvės atėmimo vietoje esančioje sÄ skaitoje. Prašė panaikinti minėtÄ areÅ¡tÄ , kadangi piniginių lėšų gauna tik iÅ¡ artimųjų ir jos bÅ«tinai reikalingos bÅ«tiniausioms higienos prekėms bei kitiems pirkiniams įsigyti.

AreÅ¡tavus sÄ skaitÄ Å¡ių prekių įsigyti nebegali ir tai sukelia nepatogumus, be to iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreiptas į pinigų sumas, nevirÅ¡ijančias Vyriausybės nustatytos vieno mėnesio minimalios mėnesio algos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-04-29 nutartyje konstatavo, kad antstolis Egidijus Smagurauskas pagrįstai priėmė 2015-02-13 patvarkymus Nr. S-1673, Nr. S-1674 vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje todėl pareiÅ¡kėjo skundo dėl asntstolio veiksmų netenkino.

Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui nuo kurio momento piniginės lėšos gautos iÅ¡ trečiųjų asmenų tampa pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, antstolis turi teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip pat nurodė iÅ¡ kokių skolininkui priklausančių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas, o iÅ¡ kokių negalimas.              Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Teisingumo ministerija 2015-12-23 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-8837 teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2015-12-16 skundo.

Nenustačius Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.             Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Be to, neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti jų jos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme). Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas turi aiÅ¡kiai nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė turtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2662/2012).

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas teismo priteisti neturtinę žalÄ nurodo, kad Å¡i žala jam kilo dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė nepatogumus, nežmoniÅ¡kÄ elgesį, diskriminacija, buvo pakenkta garbei ir orumui, tačiau nenurodė kuo Å¡i žala pasireiÅ¡kė.             Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteisti jo praÅ¡omos 1 000 Eur neturtinės žalos, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatytos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos – Teisingumo ministerijos ir jos darbuotojų neteisėta veika, o taip pat ir neturtinė žala.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas, kuriuo jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Violeta Balčytienė