2021-04-07 Nr. BB-2017-1-05-2-00019-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio išteisintojo S. B. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2021-04-07 Nr. BB-2017-1-05-2-00019-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1317/2021
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00019-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio išteisintojo S. B. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti S. B. atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų teismo baigiamajam aktui, nes ne visos šio teismo padarytos išvados yra teisingos ir pagrįstos, ne visos bylos aplinkybės bei ne visi bylos duomenys aptarti ir įvertinti, vadinasi šis teismas padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, anot kasatoriaus, nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo S. B. atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu ir tai motyvuoja esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimais. Kasatorius nesutinka su tuo kaip apeliacinės instancijos teismas įvertino vaizdo įrašą Nr. 000288, pateikia savą šio įrodymo vertinimą ir gretindamas jį su kitais bylos įrodymais (liudytojų R. R., S. K.), pateikia savas išvadas, atskleisdamas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(716)-IS1-1552 turinį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai skyrė nepakankamai dėmesio, taip pat aptaria ekspertizės aktą Nr. 11K-286(19).
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus argumentai suponuoja naują byloje surinktų įrodymų vertinimą bei kitokį nei apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių nustatymą. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai dėl galimai padarytų esminių BPK nuostatų pažeidimų vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie duotų pagrindą abejoti šio teismo priimto sprendimo teisėtumu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
Arvydas Daugėla