2022-12-28 Nr. AB-31850-3-63-3-00279-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-771-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00279-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Palangos savivaldybės administracijai, Palangos savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. R., uždarajai akcinei bendrovei „Feseta“, L. G., I. G., V. R., D. I., P. I., uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno bioenergija“, D. B., R. L., uždarajai akcinei bendrovei „Saulės oazė“, G. R., J. R., V. B., J. D., V. P., G. S., P. L., G. J., uždarajai akcinei bendrovei „Domo projektas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime prašė Inspekcijos prašymo netenkinti ir nurodė, kad priimant Sprendimą jokios pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos.

Administracijos vertinimu, detalusis planas buvo patikrintas, remiantis Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1/ 904-3D/844 (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija) (toliau – ir Aprašas), ir nenustačius teisės pažeidimų 2017 m. spalio 3 d. buvo išduotas patikrinimo aktas su teigiama išvada dėl detaliojo plano. Minėtas teisės aktas sukelia teises ir pareigas, todėl jo reikia laikytis. Esant teigiamai tikrinimo išvadai, kol ji yra nenuginčyta Sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.

Tretieji suinteresuotieji asmenys S. R., L. G., I. G., UAB „Feseta“, V. R., D. I., P. I., UAB „Pajūrio investicijos“, UAB „Kauno bioenergija“, D. B., R. L., UAB „Saulės oazė“, G. R., J. R. atsiliepime prašė Inspekcijos prašymo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad prašymas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, konstatavę, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti ginčijamą Sprendimą ir neprašo atnaujinti praleisto termino.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalusis planas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame Sprendime nustatyta, jog jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo Sprendimo įteikimo dienos. Taip pat pažymėjo, kad remiantis pateiktais dokumentais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog DVIS „Avilys“ programos duomenimis, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. gavo prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą Nr. TP3-187(16.29). Detalusis planas buvo patikrintas, vadovaujantis Aprašu ir, nenustačius teisės aktų pažeidimų, išduotas 2017 m. spalio 3 d. patikrinimo aktas su teigiama tikrinimo išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo. Detalusis planas ir Sprendimas Teritorijų planavimo dokumentų registre išviešinti 2021 m. gegužės 6 d.

Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo įkeltas ir į Palangos miesto savivaldybės internetinį portalą bei prieinamas kiekvienam suinteresuotam asmeniui be specialaus prisijungimo ar puslapio vartotojo registravimo. Pareiškėjas prašymą pateikė praėjus beveik vieneriems metams po skundžiamo Sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Pareiškėjas nenurodė, kada jam buvo žinoma apie priimtą Sprendimą.

Teismas nustatė, kad atsakovas veikė savo įgaliojimų ribose, ne tik nepažeidė galiojančių įstatymų, bei skelbdamas Sprendimą laikėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto viešumo, veiklos skaidrumo bei kitų savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Sprendimu bei apskųsti jį per protingai trumpiausią terminą, kuris šiuo atveju buvo nustatytas skundžiamame akte – mėnesio terminas, kuris baigėsi 2021 m. gegužės 29 d.

Administravimo subjektui, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą (ginčo atveju – pareiškėjui), dėl jo kompetencijai priskirtų ir tiesiogiai atliekamų funkcijų, skirtingai nei privatiems subjektams, ginantiems savo pažeistas subjektines teises, ar prokurorui, inicijuojančiam teisminę gynybą, kuriam ne visais atvejais užtenka specialiųjų žinių ir pažeidimui nustatyti reikia aktyviai rinkti papildomus duomenis bei imtis papildomų veiksmų, yra žymiai lengviau identifikuoti pažeidimą, todėl jam tiek dėl tinkamo pirminės informacijos apie galimą pažeidimą įvertinimo, tiek laiko požiūriu keltini didesni reikalavimai.

Įvertinus tai, kad viešąjį interesą ginantis subjektas – Inspekcija gavo pakankamai išsamią pirminę informaciją ir jai tapo suvokiama apie padarytą pažeidimą vėliausiai 2021 m. gegužės 6 d., teisėjų kolegija darė išvadą, kad papildomi duomenys nebuvo būtini. Tokiu būdu termino skundui paduoti eigos pradžia pradėtina skaičiuoti vėliausiai nuo administracinio akto išviešinimo. Kadangi skundas priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, todėl byla nutrauktina.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių ar išskirtinių aplinkybių, nepateikė prašymo atnaujinti terminą bei įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti atnaujintas praleistas įstatymu nustatytas terminas prašymui paduoti, todėl eigos pradžia skaičiuojama nuo sprendimo įkėlimo tinklapyje, o ne nuo gautų dokumentų datos.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi ir mano, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, vadovavosi visiškai neaktualia nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir neteisingai vertindamas byloje pateiktus įrodymus, klaidingai nustatė termino kreiptis į teismą eigos pradžios momentą, todėl nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir priežiūros įstatymas) aiškiai įtvirtinta, kad po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gavusios skundų ar pranešimų, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai. Inspekcijos iniciatyva, nesant skundo ar pranešimo, patvirtintų detaliųjų planų teisėtumo patikra nėra atliekama. Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalies nuostata, prašymo pateikimo teismui momentą sieja ne su patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įregistravimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, o su patikrinimo metu nustatytų pažeidimų nustatymo momentu.

Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi 2008 metų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri pareiškėjo nuomone, yra pasenusi ir netaikytina konkrečiu atveju, kadangi minėta nutartis priimta iki specialiojo įstatymo, t. y. Priežiūros įstatymo, priėmimo.

Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, todėl darytina išvada, kad nesant gauto skundo ar pranešimo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje pasirodžius naujai išviešintam teritorijų planavimo dokumentui, Inspekcija negali pradėti tokio dokumento teisėtumo patikrinimo savo iniciatyva, nes to nėra numatyta Priežiūros įstatyme. Byloje pateiktas 2021 m. birželio 1 d. Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse raštas Nr. S4-84(5.28Mr) „Dėl kreipimosi perdavimo“, iš kurio matyti, kad pagrindas pradėti ginčijamo sprendimo teisėtumo patikrinimą, buvo būtent minėtas raštas.

Pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ) nurodyta, kad skundai ar pranešimai dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šio dokumento patvirtinimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija, priėmusi sprendimą atlikti šiame straipsnyje nurodytus patikrinimus, jeigu reikia, pateikia planavimo organizatoriui, viešojo administravimo ir kitiems teritorijų planavimo procese dalyvaujantiems subjektams privalomuosius nurodymus per 10 darbo dienų pateikti visus teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos nurodytus su patikrinimu susijusius dokumentus ir informaciją. Šį terminą teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija, gavusi rašytinį motyvuotą subjekto prašymą, gali pratęsti 10 darbo dienų.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad visi Inspekcijos veiksmai buvo atliekami laikantis Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos tvarkos, todėl teismo argumentai, kad Inspekcija, teisės aktų nustatyta tvarka norėdama patikrinti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumą, neprivalėjo rinkti jokios papildomos medžiagos ir po detaliojo plano patvirtinimo jo teisėtumo per pagrįstą ir protingą terminą neatliko, atmestini kaip nepagrįsti.

Prašyme teismui Inspekcija buvo nurodžiusi, kad 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pakeitimo įstatymo priedo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Taigi, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo buvo kreiptasi planavimo sąlygų iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, galėjo būti baigiami rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal tų teisės aktų redakcijas, kurios galiojo dar iki minėto įstatymo įsigaliojimo t. y. teisė baigti rengti teritorijų planavimo dokumentus iki minėto įstatymo įsigaliojimo numatyta ne visiems pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, o tiems, dėl kurių rengimo buvo kreiptasi planavimo sąlygų iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas visiškai nevertino posėdžio metu išsakytų argumentų dėl TPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, kad teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamu atveju dėl planavimo sąlygų buvo kreiptasi 2013 m. gruodžio 27 d., todėl detalusis planas galėjo būti baigtas rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti pagal iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą ir teritorijų planavimo procesų procedūros nebuvo atliekamos naudojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema, todėl Inspekcija neturėjo galimybės detaliojo plano rengimo dokumentų peržiūrėti pirmiau nurodytoje sistemoje, todėl Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir terminais planavimo organizatoriui buvo surašyti privalomieji nurodymai pateikti popierinę detaliojo plano rengimo medžiagą.

Teismas, nurodydamas, kad Inspekcija turėjo visus dokumentus, nes 2017 m. spalio 3 d. išdavė patikrinimo aktą Nr. TP1-142 su teigiama išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo „Tvirtinti galima“, visiškai nevertino aplinkybių, kad Inspekcijai 2017 m. spalio 3 d. išdavus patikrinimo aktą, detaliojo plano rengimo procesas vyko toliau, tačiau po teritorijų planavimo sąlygų išdavimo (2019 metais), nebuvo pakartota detaliojo plano sprendinių derinimo procedūra, tai yra – detalusis planas nebuvo teikiamas Teritorijų planavimo komisijai, todėl sąlygas išdavusios institucijos negalėjo įvertinti, ar įvykdyti jų planavimo sąlygų reikalavimai, taip pat ar detaliojo plano sprendiniai neturėjo būti keičiami pagal sąlygų, teisės aktų reikalavimus ir atitinkamai nebuvo pristatyti visuomenei, o vėliau pateikti tikrinti Inspekcijai, todėl akivaizdu, kad Inspekcija neturėjo jokios informacijos ir negalėjo žinoti apie planavimo organizatoriaus veiksmus, kurie atlikti po to, kai buvo išduotas patikrinimo aktas.

Terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo dokumento, kuriame konstatuojami pažeidimai, t. y. nuo Inspekcijos 2022 m. sausio 10 d. išvados Nr. 4D-178, kurioje nurodyta, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracijos vertinimu, Inspekcija nepagrįstai nurodo, kad po 2017 m. spalio 3 d. patikrinimo akto išdavimo planavimo procesas esą buvo vykdomas toliau. Skirtingai nei teigia Inspekcija, jokie parengto, išviešinto, suderinto ir Inspekcijos patikrinto plano sprendiniai nebuvo keisti. Tokių duomenų nenurodo ir Inspekcija. Tai, kad buvo pratęstos sąlygos ar gautos naujos, planui įtakos neturi, nes plano sprendiniai nebuvo keisti. Kadangi po Inspekcijos patikrinimo plano sprendiniai nesikeitė, Inspekcija praleido terminą Sprendimui ginčyti, nes jokie nauji faktai, turintys įtakos planui nebuvo nustatyti.

Tretieji suinteresuotieji asmenys S. R., L. G., I. G., UAB „Feseta“, V. R., D. I., P. I., UAB „Pajūrio investicijos“, UAB „Kauno bioenergija“, D. B., R. L., UAB „Saulės oazė“, G. R., J. R. atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priimant Sprendimą jokios pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos: buvo atliktos visos detaliojo plano viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros. Visi vėliau atlikti projekto papildymo, patikslinimo, naujų infrastruktūros susitarimų pasirašymo darbai niekaip nepakeitė esminių detaliojo plano sprendinių.

Kadangi administracinis sprendimas – Inspekcijos 2017 m. spalio 3 d. patikrinimo aktas su teigiama tikrinimo išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo – yra galiojantis ir niekas jo neginčija, jis sukelia teises ir pareigas, juo turėjo būti vadovaujamasi. Esant teigiamai tikrinimo išvadai, kol ji nėra nuginčyta, savivaldybės institucijos negalėjo atsisakyti tvirtinti detaliojo plano.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visus dokumentus ir aplinkybes matė (vertino) dar 2017 metais, o detalusis planas ir Sprendimas Teritorijų planavimo dokumentų registre išviešinti 2021 m. gegužės 6 d., Inspekcija praleido terminą Sprendimui apskųsti.

Pareiškėjas, prisidengdamas institucijai suteiktomis galiomis, naudojosi galimybe išreikalauti neva trūkstamus dokumentus, kurie seniai pareiškėjui buvo įteikti, žinomi bei viešai paskelbti.

Bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui reikštų dar ilgesnį bylos nagrinėjimą, kas tretiesiems asmenims sukeltų dar daugiau išlaidų bei negrįžtamus procesus – kai kurie statiniai yra avarinės būklės, remonto ir statybos kainos kyla, o nesant galutinai sutvarkytiems dokumentams, nėra galima inicijuoti statybų, remonto darbų pradžios, tai tęsiasi daugiau kaip dešimt metų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta.

Iš teismo nutarties turinio matyti, kad byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Pareiškėjo vertinimu, teismas klaidingai nustatė termino kreiptis į teismą pradžią. Pirmosios instancijos teismas šio termino pradžią siejo su Sprendimo išviešinimo data, t. y. 2021 m. gegužės 6 d., nors termino kreiptis į teismą pradžia – dokumento, kuriame konstatuojami pažeidimai, t. y. Inspekcijos 2022 m. sausio 10 d. išvados Nr. 4D-178, kurioje nurodyta, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, priėmimas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju specialiojo įstatymo, t. y. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gavusios skundų ar pranešimų, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos patikrinimus atlieka per 20 darbo dienų nuo visų patikrinti privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą patikrinimas negali būti atliktas, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija gali šiuos terminus pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, apie tai raštu informuodama šioje dalyje nurodytą skundą ar pranešimą pateikusį (patikrinimą inicijavusį) asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodydama patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Patikrinimo metu nustačiusi, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas neteisėtai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreipiasi į teismą dėl administracinio sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą panaikinimo, apie tai raštu informuodama skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusią instituciją.

Taigi, Priežiūros įstatyme įtvirtinta, kad po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gavusios skundų ar pranešimų, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalies nuostata prašymo pateikimo teismui momentą sieja ne su patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įregistravimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, o su patikrinimo metu nustatytų pažeidimų nustatymo momentu. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, termino Inspekcijai kreiptis į teismą pradžią siedamas su patvirtinto teritorijų planavimo dokumento išviešinimu, neatsižvelgė į galiojantį teisinį reguliavimą ir padarė nepagrįstas išvadas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog kreipimosi į teismą pagal Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalį momentas skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami pažeidimai, priėmimo dienos (žr. pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1152-520/2021). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis jau vien šiuo pagrindu negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju pagrindas Inspekcijai pradėti ginčijamo Sprendimo teisėtumo patikrinimą buvo Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2021 m. birželio 1 d. raštas Nr. S4-84(5.28Mr) „Dėl kreipimosi perdavimo“, kuriuo persiųstas Palangos miesto savivaldybės tarybos nario D. K. 2021 m. gegužės 28 d. skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-108 „Dėl patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo. Būtent šio rašto pagrindu Inspekcija 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 2D-9302 pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-727, kuriuo nurodė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui (toliau – planavimo organizatorius) pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – detalusis planas, DP) originalo dokumentus ir detaliojo plano tvirtinimo dokumentus, reikalingus skundui nagrinėti.

Administracija prašomus dokumentus pateikė 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (4.12E)D3-2240) „Dėl privalomojo 2021-06-07 nurodymo Nr. PN-727“.

Inspekcija, išnagrinėjusi su 2021 m. birželio 18 d. raštu gautus detaliojo plano rengimo dokumentus ir nustačiusi, kad detaliojo plano archyvinė byla pateikta ne pilnos apimties, planavimo organizatoriui 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1269 (toliau – PN-1269) ir 2021 m. rugsėjo 3 d. – privalomąjį nurodymą Nr. PN-1350, įpareigodama pateikti trūkstamus dokumentus (dokumentų dalis). Atsakymai (2019 m. sąlygos ir 2013 m. gruodžio 27 d. prašymas planavimo sąlygų sąvadui) į pateiktus privalomuosius nurodymus Inspekcijoje gauti atitinkamai 2021 m. rugsėjo 23 d. reg. Nr. 1D-18015 (į PN-1269) ir 2021 m. rugsėjo 16 d. reg. Nr. 1D-17481 (į PN-1350).

Inspekcija 2021 m. rugsėjo 30 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1535 pateikti Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu patvirtintą detaliojo plano pagrindinį brėžinį, taip pat pateikti kitą informaciją (jei tokia yra). Atsakymas Inspekcijoje gautas 2021 m. spalio 26 d. (reg. Nr. 1D-20348).

Gavusi visus dokumentus, pateiktus pagal pirmiau minėtus Inspekcijos privalomuosius nurodymus, ir išnagrinėjusi detaliojo plano dokumentų archyvinės bylos medžiagą Inspekcijos 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2D-94 Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui D. K. pateiktas atsakymas, konstatuojant, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T2-108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1, 6 ir 7 dalis, 27 straipsnio 4 dalį, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 8 punktą arba šio aprašo redakcijos, galiojusios iki 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 įsigaliojimo, 10 punktą), todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.

Inspekcija 2022 m. sausio 10 d. išvada Nr. 4D-178 konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T2-108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtas ir naikintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos faktines aplinkybes turi būti vertinamos Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalies kontekste, t. y. ar Inspekcija, atlikdama patikrinimą, kaip numatyta Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje, tinkamai laikėsi procedūrinių reikalavimų, ar į teismą kreipėsi čia nustatytu terminu. Tinkamas procedūrinių reikalavimų laikymasis yra pagrindas konstatuoti, kad dokumentas, kuriame konstatuojami pažeidimai, buvo priimtas laiku, ir nuo jo priėmimo skaičiuotinas terminas kreiptis į teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė