e2ab9ddc-ff75-4994-9974-5bb01f0480c4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1035-484/2016                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-05190-2013-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

S., T. B. ir M. D. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinėi prokuratÅ«rai dėl neiÅ¡mokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai V. S., T. B. ir M. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė: priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros neiÅ¡mokėtÄ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginė algÄ (koeficientÄ ) ir priedÄ už kvalifikacinę klasę) dalį:

V. S. nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; T. B. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; M. D. nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti 2003-09-16 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros sprendimus „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ Nr. 17.2.-16789, Nr. 17.2-16869 ir Nr. 17.2-16679 (b. l. 1-5). Skunde nurodė, kad jie yra prokurorų padėjėjai - karjeros valstybės tarnautojai. V. S. paskirta į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro padėjėjos pareigas (B lygis, 9 kategorija).

T. B. yra paskirta į Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro padėjėjos pareigas (A lygis, 11 kategorija). M. D. yra paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjo pareigas (A lygis, 11 kategorija). Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę klasę. Dėl to pareiškėjai negavo dalies darbo užmokesčio.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisės aktų dalys, kurių pagrindu nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientais ir priedai už kvalifikacines klases, prieÅ¡tarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, t. y. neteisėtos nuo jų įsigaliojimo dienos ir negali bÅ«ti taikomos ateityje nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos. Tai, pasak pareiÅ¡kėjų, sudaro pagrindÄ teigti, kad pareiginės algos koeficientas ir priedas už kvalifikacinę klasę Å¡iais teisės aktais buvo neteisėtais sumažinti ir jiems.

Atsakovai Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko (b. l. 17-19). Nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pareiÅ¡kėjams apskaičiavo ir mokėjo darbo užmokestį vadovaudamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Remdamasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi mano, kad Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir iÅ¡mokant sumažintÄ darbo užmokestį, yra teisėti, nepažeidžia pareiÅ¡kėjų teisių ir teisėtų interesų.

Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjų reikalavimai bÅ«tų tenkinti, praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 301 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Generalinė prokuratÅ«ra atstovauja Lietuvos valstybę daugelyje administracinių bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismo sprendimų vykdymas iÅ¡balansuos tiek einamųjų metų, tiek 2014 metų biudžetÄ , iÅ¡ kurio vykdomo tokie sprendimai. Dėl Å¡ios priežasties praÅ¡o, patenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimus, priteistÄ sumÄ leisti iÅ¡mokėti per vienerius metus.Skundas atmestinas.Byloje kilo ginčas dėl karjeros valstybės tarnautojui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taravusiomis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2009-08-01, tačiau į teismÄ kreipėsi 2013-10-16, t. y. praleidę terminÄ kreiptis į teismÄ iki 2010-10-16. PareiÅ¡kėjai nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimas nurodyta apimtimi atmestinas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl skundo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio nepriemok, susidariusiÄ nuo 2010-10-16.Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateikta informacija apie darbo užmokestį (b. l. 20-23). PareiÅ¡kėjai, manydami, kad jų teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jiems priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose                                  Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iš esmės analogiškose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ , Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01.

Taigi, teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio valstybės tarnautojų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytÄ pareigÄ , – nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti valstybės tarnautojų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ ir priteisti dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusiÄ darbo užmokesčio dalį nėra, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros sprendimus „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ Nr. 17.2.-16789, Nr. 17.2-16869 ir Nr. 17.2-16679.

Å ie reikalavimai laikytini iÅ¡vestiniais iÅ¡ pagrindinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio nepriemokÄ . Atmetus pagrindinį reikalavimÄ , nėra teisinio pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinių. Todėl skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjų V. S., T. B. ir M. D. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                               Ina Kirkutienė