e2aa8be4-9e5b-463a-b189-0ef6cc3d678c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Jurgita Mačionytė                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-574/2012Teisėja Nida Vigelienė                             Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02998-2011-8                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                          1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.;                                                          1.1.8.6.; 1.2.14.3.1; 2.12.4. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A SN U T A R T I S2012 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Rasai Lunienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,nuteistiesiems A.

V., J. M.,gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui Anatolijui Svilai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. V. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose; J. M. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkintas nukentėjusiojo A.

L. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ A. V. ir J. M. nukentėjusiajam A. L. solidariai priteista 1162,25 Lt turtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,           n u s t a t ė :          A. V. ir J. M. nuteisti už tai, kad jie 2011 m. gruodžio 8 d. apie 10.00 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir veikdami kartu, priėjo prie nepilnamečio E. L., A. V. pareikalavus atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir panaudojus fizinį smurtÄ , t.y. rankomis sudavus nemažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ nukentėjusiajam, o tuo metu J.

M. stovint Å¡alia ir laikant rankas striukės kiÅ¡enėse, tokiu bÅ«du psichologiÅ¡kai veikiant nukentėjusįjį ir sukeliant Å¡iam pagrįstÄ baimę, kad J. M. taip pat gali pavartoti fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, taip atimant galimybę E. L. prieÅ¡intis, kas leido bendrininkui netrukdomam vykdyti nusikaltimÄ , A. V. iÅ¡ nukentėjusiojo E. L. rankų iÅ¡traukė nepilnamečio nukentėjusiojo E. L. tėvui A. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 701“, 1162,25 Lt vertės, po ko A.

V. ir J. M. su pagrobtu telefonu pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du, panaudodami fizinį smurtÄ ir kitaip atimdami nepilnamečiui nukentėjusiajam E. L. galimybę prieÅ¡intis, iÅ¡ jo pagrobė 1162,25 Lt vertės turtÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ bei peržiÅ«rėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir sumažinti jam minėtu teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad jo vaidmuo Å¡iame nusikaltime yra antraeilis, jis tiesiog stovėjo Å¡alia, smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, rankas laikė kelnių kiÅ¡enėse, psichinės prievartos taip pat nenaudojo, tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ neturėjo.

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai patvirtino, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Kaip A. V. smogė nukentėjusiajam E. L., jis nematė. Neigia, kad E. L. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas. Byloje nėra medicinos eksperto išvados, kuri patvirtintų, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad E. L. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas. Nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Izoliavus jį nuo visuomenės nebus įgyvendinti teisingumo principai. Aplinkybė, kad jis 6 kartus buvo teistas, negali bÅ«ti pagrindu manyti, jog jis negali pasitaisyti. BÅ«damas laisvėje, jis ieÅ¡kojo darbo, laikėsi duotų įsipareigojimų, nėra baustas administracine tvarka.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ bei priimdamas skundžiamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neplanuotai, nusikaltimas nebuvo padarytas bendrininkų grupėje.

J. M. nežinojo, kad jis padarys nusikaltimÄ , jis tiesiog buvo Å¡alia, tačiau nieko nedarė ir beveik nieko nematė. Apie padarytÄ nusikaltimÄ J. M. sužinojo tik, kai jis su J. M. nuėjo iÅ¡ nusikaltimo vietos ir jis J. M. parodė pagrobtÄ telefonÄ . Jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, praeityje 2 kartus teistas, išėjęs į laisvę nepriprato prie naujos aplinkos, nesuvokė, kokia atsakomybė jam gresia už nusikalstamos veikos padarymÄ . Savo kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 1 d. pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji J.

M. ir A. V. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.          Nuteistųjų J. M. ir A. V. apeliaciniai skundai atmestini.               Apylinkės teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir jais remdamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. M. ir A. V. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei paskyrė nuteistiesiems tinkamas bausmes.Dėl nuteistojo J.

M. kaltėsNors nuteistasis J. M. savo kaltę padarius nusikaltimÄ pripažįsta tik iÅ¡ dalies, t.y., nurodo, kad jo vaidmuo darant nusikaltimÄ buvo antraeilis, neigia, kad nukentėjusiojo nepilnamečio E. L. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, tvirtina, kad tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ jis neturėjo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nepagrįstas yra apelianto skundo argumentas, kad jo vaidmuo darant nusikaltimÄ buvo antraeilis, nes jis tiesiog stovėjo Å¡alia, smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, rankas laikė kelnių kiÅ¡enėse.

Pagal BK 180 str. 1 d. atsako, tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .Plėšimui bÅ«dinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Taigi plėšimo sudėtis apima ir kitokius grasinimus, kuriais siekiama įbauginti nukentėjusįjį ir paralyžiuoti jo valiÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 birželio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodė, kad grasinimas gali bÅ«ti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situacijÄ , kuri yra bauginanti, kelianti nerimÄ ir saugumo trÅ«kumÄ nukentėjusiajam.

Nors liudytojai E. B., M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje pavirtino, kad J. M. nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau visi parodė, kad J. M. visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia, jis stovėjo taip, kad liudytojai pagalvojo, jog gėriau tylėti. E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad manė, jei nors vienas iÅ¡ jų trijų pradės prieÅ¡intis, juos sumuÅ¡ ir J. M. ir A. V. (t. 1, b.l. 26). Taip pat parodė, kad tuo metu, kai A. V. naudojo fizinį smurtÄ E. L. atžvilgiu, J.

M. buvo Å¡alia, jis stebėjo aplinkÄ (t.1 b.l. 27, 37, 91, 93). Liudytojai E. B. ir M. S. parodė, kad girdėjo, jog J. M. buvo teistas, todėl bijojo abiejų vaikinų (t.1, b.l. 27, 37). Be to, M. S. parodė, kad, kai A. V. iÅ¡ nukentėjusiojo E. L. rankų iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡traukė SIM kortelę, prie A. V. priėjo J. M. ir pasakė, kad jis dabar gali grÄ Å¾inti E. B. jo telefonÄ , nes turi geresnį (t.1, b.l. 37). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad, jei jie bÅ«tų gynęsi nuo A.

V. bei J. M. neteisėtų veiksmų, bÅ«tų pralaimėję, A. V. buvo agresyvus, o J. M. stovėjo iÅ¡ galo. Taip pat patvirtino, kad jei nebÅ«tų buvę J. M., mano, kad bÅ«tų apsigynę nuo A. V., buvo nerimas, kad J. M. gali smogti (t. 2, b.l. 86).Nukentėjusysis E. L. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad tuo metu, kai A. V. pareikalavo atiduoti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , o Å¡iam atsisakius, A. V. tris kartus trenkė jam į veidÄ , nuteistasis J. M. stovėjo Å¡alia, prieÅ¡ais jį, apie 1 m atstumu, laikydamas rankas kiÅ¡enėse.

Buvo įspÅ«dis, kad J. M. kažkÄ turi kiÅ¡enėse, dėl ko jam buvo baisu, jis iÅ¡sigando (t.1 b.l. 19, 21, 87, t. 2, b.l. 83). Taigi, J. M. savo buvimu įbaugino nukentėjusįjį, atėmė galimybę jam prieÅ¡intis bei taip palengvino nusikaltimo padarymÄ . J. M. matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai ir tokiems A. V. veiksmams pritarė.Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. M. daug kartų keitė savo parodymus apie 2011 m. gruodžio 8 d. įvykį. Pradžioje jis savo kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ neigė, vėliau prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir prisiėmė visÄ atsakomybę sau, nurodydamas, kad buvo vienas ir pats naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį (t. 1, b.l. 141, 158, 172).

Tuo tarpu 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. vasario 7 d. apklaustas įtariamuoju J. M. parodė, kad nusikaltimÄ padarė kartu su A. V. (t. 1, b.l. 162, 166), o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies (t. 2, b.l. 82). 2012 m. balandžio 11 d. teisiamajame posėdyje J. M. parodė, kad savo elgesį vertina neigiamai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka (t. 2, b.l 111), o 2012 m. balandžio 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, pakeitus kaltinimÄ , jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai (t. 2, b.l. 153).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad, nors J.

M. veiksmai darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo pasyvesni, tačiau jis dalyvavo padarant LR BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . J. M. stovėjimas Å¡alia, rankų laikymas kiÅ¡enėje, sudarė psichologinį poveikį nukentėjusiajam. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai minėjo, kad iÅ¡sigando abiejų nuteistųjų. BÅ«tent J. M. rankų laikymas kiÅ¡enėje leido liudytojams bei nukentėjusiajam manyti, kad galimai kiÅ¡enėje J. M. turi kokį nors daiktÄ , kurio pagalba galėtų fiziÅ¡kai smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį.Apeliacinio skundo teiginys, kad J.

M. neturėjo tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ , yra paneigtas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. papraÅ¡ius parodyti jam savo mobilųjį telefonÄ , paėmė ir kartu su J. M. apžiÅ«rėjo E. B. mobilųjį telefonÄ . Kai pasirodė M. S. ir E. L., bÅ«tent J. M. paklausė M. S. ar jis turi telefonÄ , jam atsakius, kad neturi, A. V. jį apieÅ¡kojo. Tada A. V. dar kartÄ paprašė E. B. parodyti mobilųjį telefonÄ .

Davus A. V. mobilųjį telefonÄ , jis iÅ¡ jo iÅ¡traukė SIM kortelę ir jÄ atidavė E. B., tuo tarpu telefonÄ pasiliko sau. A. V. paklausė E. L., kokį telefonÄ jis turi. E. L. pasakius, kad jis turi telefonÄ â€žNokia“, A. V. pakeltu tonu pareikalavo parodyti telefonÄ . E. L. atsisakius parodyti savo telefonÄ , A. V. jam tris kartus trenkė į veidÄ . Po ko E. L. iÅ¡traukė telefonÄ , kurį A. V. iÅ¡plėšė jam iÅ¡ rankų. A. V. iÅ¡ E. L. telefono išėmė SIM kortelę, o telefonÄ pasiliko sau.

J. M. taip pat apžiÅ«rėjo E. L. telefonÄ (t. 1, b.l. 26). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. S. davė tuos pačius parodymus apie aptariamo įvykio aplinkybes bei papildomai paaiÅ¡kino, kad po to, kai A. V. iÅ¡plėšė iÅ¡ E. L. rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, J. M. minėtÄ telefonÄ apžiÅ«rėjo ir pasakė A. V., kad dabar jis gali grÄ Å¾inti E. B. jo telefonÄ , nes turi geresnį, t.y. E. L. telefonÄ (t. 1, b.l. 37). Tokie nuteistųjų veiksmai patvirtina, jog jie turėjo tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , nagrinėjamu atveju – mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Tai, kad byloje nėra medicinos eksperto iÅ¡vados, kuri patvirtintų, kad nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, nepaneigia kitų byloje esančių fizinio smurto naudojimo faktÄ patvirtinančių įrodymų visumos.Liudytojai bei nukentėjusysis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose ne kartÄ tvirtino, kad E. L. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir A.

V., kuris ir naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu (t. 1, b.l. 81, 91, 172). Nukentėjusiojo E. L. tėvas A. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad ant sÅ«naus veido matė raudonos spalvos dėmes. Nuo teismo medicininės apžiÅ«ros atsisakė, kadangi sÅ«nui buvo sukeltas tik fizinis skausmas (t. 1, b.l. 7). Be to, J. M. pats 2012 m. sausio 6 d. teismo posėdyje parodė, kad A. V. vartojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu, atėmė iÅ¡ jo telefonÄ (t. 1, b.l. 148), tas pačias įvykio aplinkybes jis nurodė ir 2012 m. sausio 6 d. apklaustas įtariamuoju (t. 1, b.l 162).

Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu nuteistasis A. V. naudojo fizinį smurtÄ , tÄ patvirtino ne tik nukentėjusysis ir liudytojai, kurių parodymai yra nuoseklÅ«s ir vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, bet ir pačių nuteistųjų parodymai, nors jie juos ir ne kartÄ keitė.Taigi, visi aptarti įrodymai patvirtina, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad J. M. padarė LR BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .Dėl nuteistajam J.

M. paskirtos bausmės.Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teismas, skirdamas nuteistajam J. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 4 d.), anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, žalos nukentėjusiajam neatlygino.

Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad J. M. teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi dėl savo veiksmų ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nėra baustas administracine tvarka, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka du kartus (t. 1, b.l. 184), ir nors nuobaudos negaliojančios, Å¡iÄ aplinkybę teismas galėjo vertinti kaip nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ .J.

M. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis, bÅ«damas laisvėje laikėsi duotų įsipareigojimų, tačiau Å¡is jo teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų neatlikus 5 mėnesių 16 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo laikotarpiu vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo.

J. M. praeityje buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, skundžiamu teismo nuosprendžiu jis taip pat nuteistas už nusikaltimÄ nuosavybei, visa tai tik patvirtina, kad J. M. yra linkęs nusikalsti, iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nepaiso įstatymų, prieÅ¡ tai jam paskirtos bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė. Aplinkybė, kad bÅ«damas laisvėje J. M. ieÅ¡kojo darbo skundÄ nagrinėjančio teismo vertinami teigiamai, tačiau tai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl bausmės nepaneigia.           Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskiriant J.

M. griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Apylinkės teismas paskyrė nuteistajam J. M. tinkamÄ bausmę, kuriÄ Å¡velninti, nėra pagrindo.Dėl nuteistajam A. V. paskirtos bausmėsNuteistasis A. V. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, vadovavosi LR BK 54 str. nuostatomis bei atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 4 d.), anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, iki sulaikymo nedirbo, administracine tvarka nebaustas, žalos nukentėjusiajam neatlygino.

Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad A. V. teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi dėl savo veiksmų ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors A. V. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, savo kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 1 d. pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tačiau jis praeityje 2 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, iki sulaikymo niekur nedirbo. 2011 m. rugsėjo 15 d.

A. V. buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų atlikęs bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį, tačiau 2011 m. gruodžio 8 d. jis ir vėl padarė nusikaltimÄ , kas sudaro pagrindÄ manyti, kad A. V. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių iÅ¡vadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų. Todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta.

Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Aplinkybė, kuriÄ apeliaciniame skunde nurodė A. V., t.y. tai, kad jis išėjęs į laisvę nepriprato prie naujos aplinkos, nagrinėjamu atveju parenkant bei skiriant jam bausmę už jo padarytÄ nusikaltimÄ jokios reikÅ¡mės neturi.Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis nesuvokė, kokia atsakomybė jam gresia už nusikalstamos veikos padarymÄ . Kaip jau minėta, nuteistasis A.

V. jau anksčiau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir už BK 180 str. numatytus nusikaltimus, todėl jis negalėjo nežinoti ir nesuvokti, jog jo veiksmai yra neteisėti.          Nepagrįstas yra ir nuteistojo A. V. skundo argumentas, kad apie padarytÄ nusikaltimÄ J. M. sužinojo tik, kai jis su J. M. nuėjo iÅ¡ nusikaltimo vietos ir jis J. M. parodė pagrobtÄ telefonÄ . Nukentėjusysis E. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, ne kartÄ parodė, kad viso įvykio metu J.

M. buvo Å¡alia, stovėjo netoliese, maždaug 1 m atstumu nuo jo, stebėjo aplinkÄ . 2012 m. sausio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. L. atpažino J. M. kaip vaikinÄ , kuris įvykio metu stovėjo Å¡alia, kai kitas vaikinas tuo metu jį sumušė ir atėmė telefonÄ (t. 1, b.l. 168-170). Tai, kad J. M. įvykio metu buvo Å¡alia, stovėjo netoliese, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, patvirtino ir įvykio liudytojai E. B. ir M. S.. Be to, E. B. ir M.

S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad, kai pasirodė M. S., J. M. jo paklausė ar jis turi mobilųjį telefonÄ , o po to, kai A. V., pavartojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu, po ko pastarasis atidavė savo mobilųjį telefonÄ , prie A. V. buvo priėjęs J. M., kuris apžiÅ«rėjo E. L. telefonÄ ir pasakė, kad A. V. gali atiduoti E. B. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nes dabar turi geresnį telefonÄ (t. 1, b.l. 26, 37). Be to, pats nuteistasis A. V., prieÅ¡ingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde, atlikus akistatÄ tarp A.

V. ir liudytojo M. S. parodė, kad tris kartus į veidÄ sudavė nukentėjusiajam E. L., kadangi pastarasis atsisakė parodyti J. M. (kuris pasakė parodyti telefonÄ ) savo mobilųjį telefonÄ (t. 1, b.l. 93). 2012 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu J. M. parodė, kad matė, kaip A. V. vartojo fizinį smurtÄ E. L. atžvilgiu, kaip atėmė iÅ¡ E. L. mobilųjį telefonÄ , vėliau J. M. ir A. V. pardavė E. L. telefonÄ (t. 1, b.l. 148). 2012 m. kovo 28 d. teismo posėdyje J. M. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis E. L. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir padavė jį A.

V. (t. 2, b.l. 82).Nepaisant to, kad tiek A. V., tiek J. M. viso bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ keitė savo parodymus, vis dėl to, vėliau, pakeitus kaltinimÄ , ir patys parodė, kad nusikaltimÄ padarė kartu (t. 2, b.l. 153), tokius jų parodymus patvirtino ir liudytojai bei nukentėjusysis. Kadangi liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, be to, jų patikimumÄ patvirtina ir kita bylos medžiaga, netikėti jų duotais parodymais teismui nėra pagrindo.

Be to, nors 2012 m. balandžio 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, J. M. parodė, kad tai nebuvo suplanuotas nusikaltimas, tačiau, to kad jis dalyvavo padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., jis neginčijo, su jam inkriminuojamu nusikaltimu sutiko (t. 2, b.l. 156). Taigi akivaizdu, kad J. M. įvykio metu visÄ laikÄ buvo Å¡alia, t.y. jis dalyvavo padarant nusikaltimÄ .Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija, pasisakė, dėl J. M. įvykio metu atliktų veiksmų vertinimo bei konstatavo, kad byloje esančių objektyvių įrodymų visuma pavirtina, jog J.

M. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , manytina, kad aukščiau aptartos įvykio aplinkybės bei byloje esantys duomenys visiÅ¡kai paneigia nuteistojo A. V. teiginius, jog J. M. nežinojo, kad A. V. padarys nusikaltimÄ , jis tiesiog buvo Å¡alia, tačiau nieko nedarė ir beveik nieko nematė. Nepagrįstas yra A. V. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ bei priimdamas skundžiamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neplanuotai, nusikaltimas nebuvo padarytas bendrininkų grupėje.

Byloje nustatyta, kad prieÅ¡ nepilnametį nukentėjusįjį E. L. buvo panaudotas fizinis smurtas. To neginčija ir pats nuteistasis A. V.. BÅ«damas Å¡alia, bylos duomenimis maždaug 1 m atstumu nuo nukentėjusiojo (liudytojų parodymais bei pačių nuteistųjų A. V. ir J. M. parodymais), J. M., A. V. vartojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. L., įgyvendindamas vieningÄ tikslÄ užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , pritarė nuteistojo A. V. veiksmams.                 Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A.

V. ir J. M. bausmes, atsižvelgė į bendruosius LR BK 54 str. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti A. V. ir J. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.      Teisėjų kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. V. ir J. M. paskyrė tinkamas bausmes, kurias Å¡velninti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,            n u t a r ė:

          nuteistųjų J. M. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 (parašas)     Jurgita Mačionytė Teisėjai                                                                                     (parašas)     Laureta Ulbienė                                                                                                  (parašas)     Sigita Bieliauskienė Nuorašas tikras:

                                                                             Â