2018-03-30 Nr. AB-6707-3-62-3-00621-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3558-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00621-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.1; 15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno Rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, D. L. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 397 664,86 Lt turtinei žalai ir 152 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad žalą kildina iš NŽT veiksmų, pažeidus jo teisę pirkti valstybinę žemę lengvatine tvarka, vykdyti statybą nekeičiant suteikto statybai žemės sklypo ploto ir sąlygų, suformuoti sklypą esamiems statiniams eksploatuoti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 1986–1988 metais valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamąjį namą, kurį rekonstravo pagal 1992 m. gegužės 20 d. išduotą statybos leidimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis statybos leidimas buvo panaikintas 1994 m. lapkričio 9 d., o naują statybos leidimą gavo tik 2012 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas akcentavo, kad daug kartų teikė prašymus pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą statiniams eksploatuoti, tačiau atsakovo institucijos siūlė pareiškėjui tikslinti kadastro duomenis ir gauti naują statybos leidimą. 2006 metais NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas atsisakė jam parduoti žemę, o 2012 metais neatsakė į prašymą dėl žemės pardavimo bei namų valdos suformavimo. 2013 m. sausio 31 d. jam buvo pasiūlyta pirkti žemę bendrais pagrindais, o 2014 m. liepos 14 d. buvo suformuotas 1,75 ha žemės sklypas. Pareiškėjas manė, kad atsakovo atstovo atsisakymai parduoti 0,675 ha jo faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypą kaip žemės ūkio paskirties ir jo pavertimas mišku pažeidė jo (pareiškėjo) teisę pirkti ginčo žemę lengvatine tvarka.

4. Pareiškėjas teigė, kad turtinė žala jam kilo dėl to, jog iki šiol negali užbaigti gyvenamojo namo statybos, išaugo statybos užbaigimo sąnaudos, teko imti banko paskolą būstui remontuoti, sužlugo jo individuali įmonė, nes jis neteko verslo partnerių. Be to, dėl šių aplinkybių jis labai išgyveno, tai sukėlė jam nepatogumų, prarado reputaciją, pablogėjo sveikata, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.

5. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikšti, nurodydamas, kad skundo laiku nepateikė dėl pasibaigusio seno statybos leidimo, o jo naujojo išdavimas užtruko, jį gavo tik 2012 m. lapkričio 26 d.

6. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 padaryta išvada, kad pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pirkti ginčo žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) Žemės tvarkymo departamento 2006 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 11-2V-339 nurodyta, jog pareiškėjas bus įrašytas į piliečių pirkti žemę iš laisvo fondo eilę, kai bus parengtas žemėtvarkos projektas. Kitu KAVA Žemės tvarkymo departamento raštu – 2006 m. gegužės 23 d. Nr. 11-2V-21-518 nurodyta, kad tik parengus Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bus galima pasakyti, ar bus sudaryta sutartis dėl žemės pirkimo. Pareiškėjas akcentavo, kad KAVA Žemės tvarkymo departamentas 2006 m. birželio 20 d. rašte Nr. 11-2V nurodė, kuriais atvejais pagal įstatymą žemės parduoti negali, o jis, neturėdamas naujo statybos leidimo, negalėjo teisės aktuose nustatytais terminais paruošti skundo teismui dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, ne nuo jo valios nepriklausė tai, jog dėl naujo statybos leidimo gavimo proceso trukmės ir buvo praleistas trejų metų senaties terminas.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. NŽT paaiškino, kad pareiškėjo skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bei pažymėjo, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1816 patvirtino Panevėžiuko kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą, į kurį įrašytas 1,75 ha žemės plotas (Nr. 96), į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas.

9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi konstatavo, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p(67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo statomo namelio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, neatitinka tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudoti, todėl pareiškėjas negali vadovaudamasis juo įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

10. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias konkrečias teisės normas pažeidė KAVA ar NŽT, spręsdama ginčo žemės sklypo privatizavimo klausimą. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

11. Atsakovo atstovas prašė neatnaujinti trejų metų senaties termino, nurodydamas, kad priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį pareiškėjas turėjo suprasti, jog jis vadovaudamasis Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p(67-p) negalės nuosavybės teise įsigyti ginčo žemė sklypo. NŽT akcentavo, kad KAVA Žemės tvarkymo departamentas 2006 m. birželio 20 d. raštu Nr. 11-2V-21-581 informavo pareiškėją, jog ginčo žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemė ir teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės be aukciono jį įsigyti. NŽT teigė, kad nuo šio rašto priėmimo prasidėjo ieškinio senaties eiga dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš valstybinės žemės patikėtinio atsisakymo be aukciono parduoti ginčo žemės sklypą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė – ilgas naujo namo statybos leidimo gavimo procesas negali būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, o jo (pareiškėjo) prašymas šį terminą atnaujinti yra nepagrįstas.

II. 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad jau devynis metus yra pažeista jo teisė pirkti lengvatine (be aukciono) tvarka žemės sklypą namų valdai.

15. Teismas nustatė, kad Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p pareiškėjui prie statomo sodo namelio, rekonstruojamo į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 108) buvo skirtas 0,675 ha žemės sklypas. 1992 m. gegužės 20 d. pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas, kuris galiojo iki 1995 m. gegužės 20 d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 43-p buvo panaikintas Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p, gyvenamojo namo statyba buvo sustabdyta ir prasidėjo bylinėjimasis teismuose.

Pareiškėjas negalėjo užbaigti statybos, nes jam nebuvo leista nuosavybėn įsigyti Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p paskirto žemės sklypo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 43-p, jį apskundė teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-440/2001 Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkis Nr. 43-p buvo panaikintas nustačius, kad potvarkio priėmimo metu galiojusios teisės normos nenustatė apylinkės viršaičiui teisės panaikinti viršaičio potvarkį.

Panaikinus nurodytą potvarkį, liko galioti Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p, tačiau ir panaikinus Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkį Nr. 43-p, pareiškėjas nuosavybėn neįgijo ginčijamo žemės sklypo ir dėl to kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti galiojančiu sandorį dėl valstybinės 0,675 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 konstatavo, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. spalio 24 d.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn, pareiškėjui akivaizdžiai tapo žinoma, kad jis negalės nuosavybėn įgyti žemės sklypo minėto akto pagrindu. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės iš esmės yra konstatuotos ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-964-644/2014) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-1695/2014).

16. Teismas nustatė, kad KAVA Žemės tvarkymo departamentas į pareiškėjo 2006 m. gegužės 23 d. prašymą dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo atsakė 2006 m. birželio 20 d. raštu Nr. 11-2V-21-581, kuriame nurodė, kad šalia pareiškėjo sodo esanti žemė yra miškų ūkio paskirties, todėl tokios žemės parduoti nei pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 negali. Teismas padarė išvadą, jog iš šio rašto pareiškėjui taip pat tapo žinoma ir objektyviai aišku, jog ginčo žemės sklypas jam negali būti ir nebus parduodamas be aukciono.

17. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. birželio 20 d. ir baigėsi 2009 m. birželio 20 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 22 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d.).

18. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškinio senaties termino sustabdymą ar nutraukimą. Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti senaties terminą grindžia tuo, kad skundą laiku pateikti kliudė seno statybos leidimo galiojimo pabaiga ir neturėdamas naujo statybos leidimo negalėjo paruošti skundo dėl žalos atlyginimo per 3 metus, padarė išvadą, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažintina tokia priežastimi, kuri objektyviai trukdė pareiškėjui įstatymo nustatytu laikotarpiu realizuoti savo teises, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, suprasdamas, kad jo teisės buvo pažeistos, turėjo realią galimybę pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog statybos leidimo galiojimo pabaiga negalėjo daryti įtakos pareiškėjo teisei kreiptis į teismą, todėl sprendė, jog pareiškėjas trejų metų ieškinio senaties terminą praleido dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl objektyvių priežasčių.

19. Atsižvelgęs į CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir nesant pagrindų šį terminą atnaujinti, teismas atmetė pareiškėjo skundą ir nenagrinėjo kitų skundo argumentų.

III. 20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo skundas.

21. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, nes apsiribojo tik KAVA Žemės tvarkymo departamento 2006 m. birželio 20 d. rašto, pagal kurį dar nebuvo galutinai paneigta jo teisė, nagrinėjimu. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ginčo sklypą nuomojo nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojant Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiui Nr. 72-p, o formuoti namų valdos sklypą galutinai atsisakyta 2013 m. gegužės 21 d. ir 2014 m. liepos 14 d., nes tik nuo nurodytų datų pareiškėjui tapo aišku, kad namų valdai žemės sklypą atsakovo institucija sieks parduoti aukcione viename sklype su mišku.

22. Pareiškėjas nurodė, kad namų valdos sklypas turi būti formuojamas vadovaujantis 2012 m. lapkričio 26 d. išduotu nauju statybos leidimu ir 2014 m. spalio 1 d. patikslinus Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tik 2013 m. gegužės 21 d. jam tapo aišku, jog aukcione bus galima pirkti tik 1,75 ha žemės sklypą, kurio atsisakė J. A..

23. Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypai namų valdai kaimo gyvenamosiose vietovėse iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties yra formuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 5 punktą ir negali būti parduodami pažeidžiant įstatymo ginamą teisę įgyti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti.

24. Pareiškėjas pažymėjo, jog tai, kad negalima vadovautis Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p, negali paneigti asmens teisės įgyti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, nes tokia teisė yra ginama įstatymų, ir tai konstatuota teismų sprendimuose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1478/2012.

25. Pareiškėjas teigė, kad neteisėti valdžios aktai, neveikimas bei siūlymas ginčo žemės sklypą įsigyti aukciono tvarka yra įtvirtinti 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 21 d., 2014 m. kovo 27 d. raštuose, todėl dėl šiais raštais padarytos žalos atlyginimo jis (pareiškėjas) į teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino. Šioje administracinėje byloje jis nurodė visus neteisėtus aktus, iš kurių kildina patirtą žalą. Pareiškėjas pažymi, kad administraciniai aktai, dėl kurių kilo žala – 2013 m. gegužės 21 d. ir 2014 m. liepos 14 d.

26. Pareiškėjo taip pat nurodė, kad į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 19 d. (administracinės bylos Nr. I-964-644/2013, pakeistas Nr. I-1287-644/2014), tačiau teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi nepriėmė skundo reikalavimo dėl žalos priteisimo ir pasiūlė paduoti naują skundą, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą 2013 m. birželio 19 d. sustabdė ieškinio senaties terminą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškinio senaties termino sustabdymą ar nutraukimą.

27. Pareiškėjas teigė, kad KAVA Žemės tvarkymo departamento 2006 m. birželio 20 d. rašto negalima vertinti atskirai kaip skundžiamo, nes jame nenurodyta, jog jis gali būti apskųstas. Pareiškėjas nurodo, kad skundas NŽT pateiktas 2014 m. spalio 14 d., o 2006 metais pareiškėjui buvo žodžiu nurodyta siekti atnaujinti statybos leidimą, nes neturint naujo statybos leidimo nebuvo pagrindo jo skųsti. 2006 m. birželio 20 d. aktas neatitinka Taisyklių 5 punkto reikalavimų.

28. Pareiškėjas akcentavo, kad žalą kildina iš 2013 m. gegužės 21 d. neteisėto neveikimo akto ir 2014 m. liepos 14 d. neveikimo akto, kurie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes atsakovo atstovo institucijos neparengė namų valdos žemės sklypo plano gyvenamajam namui iš žemės ūkio paskirties žemės ir miško paskirties. Kauno rajono savivaldybė nuomoja ginčo žemės sklypą, kuris nepriskirtinas laisvam žemės fondui, o yra valstybės išperkama žemė namų valdai formuoti.

29. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki naujo statybos leidimo išdavimo nebuvo gavęs atsakymo dėl žemės sklypo pirkimo, ir teigia, jog atsižvelgęs į naują statybos leidimą, NŽT Kauno rajono skyrius 2013 m. sausio 31 d. pažadėjo suformuoti 1 ha miško sklypą prie namų valdos, tačiau pažado neįvykdė.

30. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo paspartinti naujo statybos leidimo išdavimo proceso, todėl ne nuo jo valios priklausė tai, jog naujas statybos leidimas gautas tik 2012 m. lapkričio 26 d., ir tai, kad į NŽT kreipėsi tik 2013 m. sausio 31 d. NŽT neteisėtai nesuformavo žemės sklypo kiemo įrengimams ir gyvenamajam namui eksploatuoti ir taip pažeidė jo teisę įsigyti dalį valstybinės žemės be aukciono, todėl atsakovui, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ir 6.273 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį kyla civilinė atsakomybė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nuo KAVA Žemės tvarkymo departamento 2006 m. birželio 20 d. rašto Nr. 11-2V-21-581 prasidėjo ieškinio senaties eiga dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valstybinės žemės patikėtinio atsisakymo be aukciono parduoti pareiškėjui ginčo žemės plotą, atlyginimo.

33. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas pažeidė KAVA ar NŽT spręsdama 0,675 ha valstybinės žemės sklypo, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, privatizavimo klausimą, ir kaip naujo statybos leidimo gavimo procedūros darė įtaką ar turėjo daryti įtaką valstybinės žemės pardavimo be aukciono procedūroms, kad tai sutrukdė pareiškėjui teisės aktų nustatytais terminais ginti savo pažeistas teises, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog statybos leidimo galiojimo pabaiga negalėjo daryti įtakos pareiškėjo teisei kreiptis į teismą. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas trejų metų ieškinio senaties terminą praleido dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl objektyvų priežasčių.

34. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nors pareiškėjo apeliacinis skundas nėra tikslus ir konkretus, tačiau apeliacinio skundo argumentai, jog žala kilo dėl NŽT direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. rašto ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymo, iš esmės keičia patikslinto skundo pagrindą. NŽT rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-44/2014 pateiktais išaiškinimais ir akcentuoja, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas nei NŽT direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. rašto, nei NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

35. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-964-644/2014, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, sustabdė šio ginčo ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė nepatenka į CK 1.129 straipsnyje įtvirtintų pagrindų sąrašą. Be to, 2014 m. vasario 3 d. nutartis negalėjo sustabdyti ieškinio senaties termino, kuris, atsižvelgiant į nagrinėjamas bylos aplinkybes, buvo pasibaigęs dar 2009 m. birželio 20 d.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai iš esmės analogiški NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktiems argumentams.

IV. 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

38. Įvertinęs NŽT 2013 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1069 bei NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus apie įvykusius pasikeitimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo suformavimu, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dėl žalos, padarytos NŽT atsisakant parduoti žemės sklypą po to, kai NŽT Kauno rajono vedėjo 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1816 buvo nustatytos laisvo valstybinio miško žemės fondo sklypo Nr. 96 ribos ir plotas, t. y. buvo nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 96 bendras plotas yra 1,75 ha, iš kurio – 1,60 miško ir 0,15 ha – kitų žemės naudmenų, atlyginimo. Pagal bylos duomenis NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl Panevėžiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus sudarytas Pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktas (duomenys neskelbtini), suprojektuotas miškų ūkio paskirties 1,75 ha žemės sklypas, kurio numeris plane 858. NŽT 2013 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 1SS-(3.5)-1069 nurodyta, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 31 d. kreipėsi NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu suformuoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (apie 1 ha), esantį šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. kovo 27 d. rašte pareiškėjui nurodyta, kad rengiant Panevėžiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos skyriaus projekto papildymą nėra galimybės atsižvelgti į pareiškėjo prašymą išskirti 0,15 ha žemės plotą iš miškų ūkio paskirties žemės ploto, kadangi miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos yra priskiriamos miškų ūkio paskirties žemei, todėl bus projektuojamas vienas žemės sklypas iš laisvo valstybinio žemės fondo Nr. 96 miškų ūkio paskirčiai, neskaidant jo į dalis pagal žemės naudmenas.

39. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą kildino ir iš NŽT 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1069 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei iš NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl Panevėžiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“.

40. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai apibrėžė nagrinėtos administracinės bylos ribas ir be teisėto pagrindo iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su atsakovo institucijų 2013–2014 metais atliktais veiksmais (neveikimu), kuriais, pareiškėjo teigimu, jam buvo daroma žala, pažeidžiama įstatyme garantuota jo teisė įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, neteisėtai suprojektuotas 1,75 ha miškų ūkio paskirties sklypas.

41. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų, kurie yra teisiškai reikšmingi bylai teisingai išspręsti, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byla turi būti nagrinėjama ir tais aspektais, kurie visiškai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

V. 42. Pareiškėjas padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 30 095,15 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 44 000 Eur neturtinės žalos su 77 098,79 Eur netiesioginiais nuostoliais atlyginimą, iš viso – 151 193,94 Eur.

43. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė pirkti lengvatine (be aukciono) tvarka 0,675 ha valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu sodų bendrijoje. Dėl NŽT neveikimo pareiškėjas neturi galimybės suformuoti vientiso sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį.

44. Pareiškėjas tvirtino, kad 2014 metais nepagrįstai faktiškai jo naudojamo 0,675 ha valstybininės žemės sklypo paskirtis iš ūkio žemės pakeista į miško žemę, nesudarant jam galimybės lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjas dėl NŽT veiksmų ir neveikimo neteko teisės lengvatine tvarka pirkti valstybinę žemę bei teisėtai užbaigti statybą. Pareiškėjo teigimu, jam daromos žalos dėl neteisėtų aktų ir neveikimo laikotarpis apima 2011 m. rugpjūčio 12 d., laikotarpius nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. ir nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. liepos 14 d.

45. Pareiškėjo teigimu, NŽT veiksmais ir neveikimu paneigta jo teisė įsigyti žemės sklypą pagal 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p. Šis aktas buvo pagrindas formuoti namų valdos sklypą, todėl pareiškėjo teisė įsigyti šį žemės sklypą lengvatine tvarka nepaneigta. Pareiškėjas pageidaujamu įsigyti 0,675 ha žemės sklypu faktiškai naudojosi, už jį mokėjo žemės nuomos mokesčius. Pareiškėjo nuomone, pagrindas formuoti 0,675 ha žemės sklypą namų valdai yra naujas statybos leidimas, išduotas 2012 m. lapkričio 26 d. NŽT formuojant 1,75 ha ploto valstybinės žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad 0,675 ha žemės sklypo dalis yra išnuomota pareiškėjui pagal įstatymą, t. y. nustatyta tvarka suteikta pareiškėjui ir naudojama kitai (ne miškų ūkio) veiklai. Dėl NŽT kaltės pareiškėjas negalėjo tinkami naudotis 0,675 ha žemės sklypu, besiribojančiu su jo nuosavybės teise valdomu sodų bendrijoje esančiu 0,0699 ha žemės sklypu, kuriame yra pagrindiniai pareiškėjo statiniai.

46. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

47. NŽT nurodė, kad pareiškėjas 2011m. spalio 24 d. kreipėsi NŽT Kauno rajono skyrių dėl sklypo suformavimo laisvame valstybinės žemės fonde, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SD-2840 „Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės fondas, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra miško žemės sklypas ir namų valdos žemės sklypas miško paskirties žemėje negali būti projektuojamas. Pareiškėjas nei NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“, nei NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. SD-2840 „Dėl žemės sklypo planų ir žemės išpirkimo“ teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šie aktai yra neteisėti.

48. NŽT Kauno rajono skyrius 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1816 patvirtino Panevėžiuko kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtintame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ 2.2 punktu patvirtino nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kuriame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. 96 nurodytas suformuotas ir patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurio dalį patenka pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 0,675 ha žemės plotas.

NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G. D. parengtą, pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės ir miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte NŽT nurodyta kaip 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (į jį patenka 0,675 ha žemės plotas, kuriuo pareiškėjas teigia naudojasi jau daug metų ir žemės dalį nori įsigyti lengvatine tvarka) patikėtinis.

Pareiškėjas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 apskundė NŽT direktoriui, kuris 2014 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad NŽT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-2986, NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl Kauno rajono Panėvežiuko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d.

įsakymo Nr. 7VĮ- (14.7.2)-949 „Dėl Panėvežiuko kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui, prilygintame plane, sąrašo patvirtinimo“ teisėtumas buvo tikrinamas teismuose ir visi šie aktai nebuvo panaikinti, todėl yra teisėti ir galiojantys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1171-492/2017).

49. Kadangi valstybės pareigūnų veiksmai sprendžiant pareiškėjo teisių į valstybinės žemės plotą, kuris yra šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jau buvo vertinami teismuose, NŽT nuomone, ir šioje byloje tos pačios aplinkybės nebegalėtų būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusius teismo sprendimus, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1171-492/2017.

50. NŽT neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl neprivalo atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar veiksmų, atlyginimą.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. V. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Paaiškino, kad NŽT nesudarė pareiškėjui galimybės įsigyti jo pageidaujamą ir naudojamą laisvos valstybinės žemės sklypo dalį statiniams eksploatuoti, besiribojantį su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

VI. 52. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

53. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pageidaujamas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti 0,675 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0699 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

54. Teismas konstatavo, kad yra nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“ nepagrįstai sumažino jo 0,0699 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atsisakydamas suformuoti vieną bendrą žemės sklypą, sujungiant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį 0,0699 ha žemės sklypą su besiribojančiu 0,675 ha žemės sklypu laisvoje valstybinėje žemėje. Minėtu įsakymu buvo patikslintos pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio 0,0699 ha žemės sklypo preliminarios ribos, atliekant kadastrinius matavimus pagal žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1916 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/13967) kadastro duomenų patikslinimo“ nebuvo sprendžiamas dėl žemės sklypų, t. y. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,0699 ha žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo pageidaujamo greta besiribojančio 0,675 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sujungimo klausimas.

55. Teismas nustatė, kad Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p pareiškėjui buvo skirtas prie jo turimo sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo Nr. 108 besiribojantis laisvos 0,675 ha žemės sklypas. Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas besiribojantis 0,675 ha žemės sklypas, buvo panaikintas Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 43-p. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-440/2001 panaikino Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkį Nr. 43-p, nustatęs, jog šio potvarkio priėmimo metu galiojusios teisės normos nenumatė apylinkės viršaičiui teisės panaikinti apylinkės tarybos potvarkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 konstatavo, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p) 0,675 ha žemės sklypas prie pareiškėjo sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo Nr. 108 (duomenys neskelbtini), statomo sodo namelio pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2005 m. spalio 24 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl ginčo valstybinės žemės įsigijimo, nes ši žemė priskirta laisvos žemės fondui.

56. Kauno rajono savivaldybės administracijos biudžeto ir finansų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. rašto Nr. BFSŽ-10 duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2003–2013 metais buvo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas, mokėjo už 0,675 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT 2014 m. rugpjūčio 17 d. raštu išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyrių dėl žemės nuomos mokesčio mokėtojų sąrašų patikslinimo ir pinigų grąžinimo. Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, vertindamas apeliacine tvarka Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą civilinėje byloje Nr. 2-742-08/2004, nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 23 d. sprendime nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas sumokėjo už 0,675 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina.

57. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi 0,675 ha žemės sklypu. Pareiškėjo mokėtas žemės nuomos mokestis nesuteikė jam teisės įsigyti lengvatinėmis sąlygomis asmeninės nuosavybės teise šalia jo žemės sklypo besiribojantį žemės sklypą.

58. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkio Nr. 72-p (67-p) pagrindu įgijęs teisę naudotis 0,675 ha žemės sklypu prie jo sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo Nr. 108, tačiau pareiškėjas negali turėti naudos iš neteisėto Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkio Nr. 72-p (67-p). Taip pat tai reiškia, kad neturi teisės neteisėtai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, suteikto 0,675 ha žemės sklypo įgyti nuosavybėn ar kitaip juo disponuoti.

59. Teismas pažymėjo, kad NŽT veiksmai (neveikimas), sprendžiant pareiškėjo teisę išsinuomoti ar be aukciono pirkti 0,675 ha valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0694 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), teismų buvo įvertinti kaip tinkami. Teismas pabrėžė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamojoje administracinėje byloje teismų sprendimais nustatytos tos pačios aplinkybės negalėtų būti vertintinos kitaip. Taigi teismų nustatytos aplinkybės neturi būti nustatinėjamos iš naujo ir jos negali būti vertinamos kitaip, negu buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 dalyvaujant toms pačioms šalims kaip ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

60. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reiškia, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis 0,675 ha žemės sklypu, besiribojančiu su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu 0,0699 ha žemės sklypu, ir šį 0,675 ha dydžio valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar be aukciono pirkti.

61. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo teisėtu žemės naudotoju ir neturėjo teisės įgyti sklypą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, nes ginčo žemės sklypas, kaip nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005, pareiškėjui nebuvo teisėtai suteiktas.

62. Teismas pripažino, kad NŽT neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), priimdama administracinius sprendimus pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais laikotarpiais nuo 2011m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. liepos 14 d., taip pat nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų neparduodama pareiškėjui lengvatine tvarka (ne aukcione) pareiškėjo pageidaujamo 0,675 ha žemės sklypo.

VII. 63. Pareiškėjas ir trečiais suinteresuotas asmuo D. L. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 30 095,15 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 44 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą su patirtais 77 098,79 Eur netiesioginiais nuostoliais, iš viso – 151 193,94 Eur.

64. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir pareiškėjo ankščiau pateiktuose skunduose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų argumentų. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad jie negali prisiimti atsakomybės ir neatsako dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos padarytų techninių klaidų išduodant naują statybos leidimą ir neatsako už institucijų neteisėtą neveikimą atsisakant suformuoti namų valdą sujungiant 675 kv. m žemės plotą į vieną 13,69 arų sodo-namų valdą. Pabrėžia, kad prašo atlyginti žalą už 2011–2013 metais neatliktą amalgamaciją sodo-namų valdai formuoti.

65. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

66. NŽT nurodo, kad pareigūnų veiksmai sprendžiant pareiškėjo teisių į valstybinės žemės plotą, kuris yra šalia šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jau buvo vertinami teismuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tų pačių aplinkybių nevertino kitaip, nei jos jau buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais (t. y. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1171-492/2017).

67. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neteisėtų NŽT veiksmų, – t. y. kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja NŽT veiklą, buvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė NŽT neteisėtų veiksmų, atsakovo atstovo teigimu, konstatuotina, kad nebuvo teisinio pagrindo nustatyti priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir galbūt kilusios žalos, todėl teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

VIII. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

68. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartodamas atsako į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

69. Byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtai aktais, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Neteisėtas aktas šios atsakomybės atveju reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

70. Teisėjų kolegija, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje nustatyta bylos tyrimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir atsakė į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, kurie yra būtini tikrinant atsakovo veikos teisėtumą, kaip būtiną sąlygą atsakovo deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

71. Apeliantai pateikė savo požiūrį į faktinių aplinkybių vertinimą, kuris, nenustačius pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliantai nepateikė ir nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tirti iš naujo pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų. Teisėjų kolegija taip pat nevertina su apeliaciniu skundu pateikto KAVA Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 36-14-25 dėl informacijos pateikimo, nes jis nepatenka į pareiškėjų skunde nurodytos žalos dėl neteisėtų aktų ir neveikimo laikotarpį, kurio pradžia, kaip nurodo pareiškėjas, yra nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad atsakovo institucijų aktų bei veiklos teisėtumas, sprendžiant pareiškėjo teisę į valstybinės žemės plotą, kuris yra šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas iki šio ginčo priimtais teismo sprendimais, kuriais institucijų veiksmai buvo pripažinti teisėtais (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1516-644/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1171-492/2017).

73. Minėti teismo sprendimai yra įsiteisėję ir yra privalomi teismui nagrinėjančiam šį ginčą dėl žalos atlyginimo, nes minėtais teismo sprendimais yra įvertintas valstybės institucijų priimtų aktų bei veiksmų teisėtumas, dėl kurių pareiškėjas prašo priteisti žalą, todėl iš naujo jų priėmimo aplinkybės neįrodinėjamos šioje byloje (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis).

74. Apeliantų nurodomas naujas argumentas šioje byloje ir nenagrinėta aplinkybė minėtais teismo sprendimais yra ta, kad atsakovas taip pat privalo atsakyti už institucijų neteisėtą neveikimą atsisakant suformuoti namų valdą sujungiant 675 kv. m žemės plotą į vieną 13,69 arų sodo-namų valdą, vertinamas kaip nepagrįstas. Apeliantų nurodomas žemės sklypo perdalijimas (amalgamacija) sujungiant pareiškėjo privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir valstybei priklausantį 675 kv. m žemės plotą nėra galimas, nes sklypai yra skirtingų nuosavybės rūšių: privačios ir valstybės nuosavybės. Toks sujungimas galimas tik įgijus pareiškėjui nuosavybės teisę į 675 kv. m žemės plotą, o minėtais teismo sprendimais ši teisė pareiškėjui paneigta, todėl prašymas dėl sklypų sujungimo nesvarstytinas.

75. Konstatavus, kad nėra įrodytas atsakovo institucijų aktų ir veikų neteisėtumas, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl žalos atlyginimo.

76. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas