e2aa096a-76af-4768-8c60-eef91ce12471 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-633-372/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00127-2016-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.2.1.;2.3.2.9.1.;3.3.1.21. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos BartaÅ¡ienės, Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-458-721/2016 pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovams G. K. ir S. K., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras dėl neteisėto nekilnojamųjų daiktų nugriovimo ir jų iÅ¡registravimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmėI. L. V. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus G. K. ir S. K. atkurti nugriautus pastatus: sandėlį, tvartÄ ir kiemo rÅ«sį, buvusius (duomenys neskelbtini), kad jie bÅ«tų tokie, kokie buvo iki nugriaunant pagal 2006-04-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2010-09-20 dovanojimo sutarties pagrindu ji kartu su bendrasavininkiais - atsakovais G.

K. ir S. K. - bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 46/100 dalys gyvenamojo namo ir ½ dalis kiemo statinių, likusi dalis pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir žemės sklypas paminėtu adresu, ant kurio stovėjo ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausę statiniai- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-17 VÄ® Registrų centras raÅ¡tu ji buvo informuota, jog pagal atsakovo G.

K. praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centras 2015-08-17 nusprendė iÅ¡registruoti žuvusius nekilnojamuosius daiktus – sandėlį, tvartÄ ir kiemo rÅ«sį, esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, nes tyčia sunaikino ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Su tokiais neteisėtais atsakovų ir trečiojo asmens veiksmais nesutinka, nes atsakovai jiems ir ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusius statinius nugriovė ir iÅ¡registravo neturėdami jos, kaip bendraturtės, sutikimo, taip grubiai pažeisdami CK 4.75 str. 1 d. nuostatÄ . Todėl, remdamasi CK 1.138 str. 2 p., praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį.Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teisė į ginčo statinius priklauso tik nuo 2010 m., todėl ieÅ¡kovė negali reikalauti atstatyti statinių pagal 2006 m. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nes tuo metu ji net nebuvo pastatų savininkė. Taip pat nurodė, jog 2004-04-15 lygiomis dalimis su V. G. ir A. G. įsigijo 0,4575 ha sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 2006-05-30 sutartimi iÅ¡ V. G. ir A. G. nupirko dar 6465/45750 dalis žemės sklypo ir nustatė naudojimosi juo tvarkÄ .

O dar 2005-05-17 ginčo pastatų bendrasavininkiai V. G. ir A. G. atsakovui G. K. davė notarinį sutikimÄ griauti ar statyti pastatus jam priklausančioje žemės sklypo dalyje. Remiantis Å¡iuo sutikimu atsakovas turėjo teisę nugriauti statinius, esančius jo žemės sklype. IeÅ¡kovė apie nugriautus pastatus žinojo dar 2012 m., nes 2012-01-24 žemės sklypo kadastro duomenų plane atsispindi duomenys, kad ginčo pastatai yra nugriauti, o ieÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes patvirtino savo paraÅ¡u. Prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad remiantis CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. IeÅ¡kovė gina savo teises CK 1.138 str. 2 p. nustatytu bÅ«du – praÅ¡ydama teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį. Remiantis kasacinio teismo praktika Å¡is civilinių teisių gynimo bÅ«das yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieÅ¡kovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkÅ«rimas neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.).Nors teismas pripažino, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti tik jam priklausančia dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.78 str.) ir sutiko, kad atsakovai, neturėdami ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės, sutikimo, nesant teismo sprendimo tuo klausimu, pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teisę, atsakovams nugriovus pastatus buvo sunaikintas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausęs turtas (1/2 pastatų dalis), tačiau sprendė, kad tai nesudaro pagrindo remiantis CK 1.138 str. 2 p. įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį – t. y. tÄ padėtį, kuri, ieÅ¡kovės teigimu, buvo iki tada, kai 2015 metais atsakovai be jos sutikimo pastatus nugriovė.Teismas nustatė, kad nugriauti ginčo pastatai buvo pastatyti 1930 m.

Pažymėjo, jog Å¡alys pripažino, jog pastatų bÅ«klė buvo prasta, jais niekas nesinaudojo, pati ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui juos nugriauti. Atsakovui griaunant pastatus, nors griovimo procesas buvo ilgalaikis, ieÅ¡kovė jokių pretenzijų ar prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovės reikalavimas atkurti statinius pagal 2006 m. kadastro duomenų bylos duomenis ir patikslintas reikalavimas atkurti statinius pagal jų 2015 m. buvusiÄ bÅ«klę, negali bÅ«ti tenkinamas, nes yra neįvykdomas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokie buvo pastatai jų nugriovimo metu, tačiau Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad pastatai buvo prastos bÅ«klės, jų rekonstrukcija netikslinga, todėl atstatyti tokios bÅ«klės pastatus bÅ«tų neįmanoma.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų iÅ¡ esmės naujų statinių pastatymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmėI. L. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti – pripažinti, kad atsakovai G. K. ir S. K., nugriaudami bendraturtės nekilnojamuosius daiktus, pažeidė ieÅ¡kovės L. V. civilines teises bei įpareigoti tuos pažeidimus paÅ¡alinti.

Priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš esmės patenkino ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus dėl neteisėto statinių nugriovimo, tačiau konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neįgyvendinamas, todėl ieškinį atmetė. Šiuo atveju teismas pažeidė CPK normas, nes negynė pažeistų teisių kitais įstatymų numatytais būdais.

Teismas, matydamas, kad ieškovės ieškinys negali būti patenkintas, nepasiūlė ieškovei alternatyvaus pažeistos teisės gynimo būdo, o ir pats konstatavęs, kad atsakovai neteisėtai, neturėdami leidimo nugriovė ieškovės pastatus, iš esmės pripažino ieškovės teises (CK 1.138 str. 1 p.).Kadangi pirmosios instancijos teismas, iš esmės gindamas ieškovės civilines teises, pripažino tas teises (CK 1.138 str. 1 p.), todėl tai turėjo nurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau to nenurodė.

Todėl teismo sprendimas yra dviprasmiÅ¡kas - konstatuotas ieÅ¡kovės civilinių teisių pažeidimas, bet ieÅ¡kinys atmestas ir priteistos atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės.Sprendžiant ginÄÄ Å¡ioje civilinėje byloje nenustatyta, jog atsakovų nugriauti statiniai buvo visiÅ¡kai susidėvėję ir kėlė grėsmę žmonėms bei aplinkai. PrieÅ¡ingai, byloje buvo paliestos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove valdomus statinius nugriovė, siekdami savanaudiÅ¡kų tikslų, susijusių su žemės sklypų formavimu bei servitutų nustatymu.

O bÅ«tent, atsakovai siekė, kad ieÅ¡kovė neturėtų galimybės reikÅ¡ti reikalavimo dėl servituto nustatymo į atsakovams atitekusiÄ Å¾emės sklypo valdÄ , siekiant prieiti prie bendrai valdomų statinių, kai tuo tarpu patys atsakovai tokius reikalavimus yra pareiÅ¡kę, siekdami dar labiau pabloginti ieÅ¡kovės padėtį (civilinė byla Nr. 2-6-215/2016 dėl servitutų nustatymo, kuri 2015 m. lapkričio 10 d. sustabdyta). Taigi, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovės ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyra iÅ¡sprendžiant ginÄÄ , yra labai aktuali, o ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu kreipėsi bÅ«tent paskatinta atsakovų elgesio kitoje civilinėje byloje, neduoda pagrindo spręsti, jog ji elgiasi neteisėtai.

Todėl, galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas iki galo neatskleidė ginčo esmės ir nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrųjų ginčo priežasčių bei tinkamai jį iÅ¡spręsti, dėl ko buvo nusižengta kasacinio teismo suformuotai praktikai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai G. K. ir S. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pats ieÅ¡kinio reikalavimas nėra iÅ¡samus, nes prie ieÅ¡kinio nėra pateikta jokių duomenų, kokia nugriautų pastatų bÅ«klė buvo iki nugriaunant pagal 2006 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis.

Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovei Å¡is turtas asmenines nuosavybės teise priklauso pagal 2010-09-20 dovanojimo sutartį, taigi 2006 metasi ieÅ¡kovė nebuvo savininkė Å¡ių statinių, todėl negali reikalauti atstatyti buvusios padėties iki to laikotarpio, kada net pati ieÅ¡kovė nebuvo savininkė.Ginčo statiniai yra nesudėtingi statiniai, todėl Å¡iems statiniams nugriauti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau privaloma turėti raÅ¡ytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus.

Byloje nustatyta, kad ankstesni ieÅ¡kovės sklypo dalies ir pastatų dalių savininkai V. G. ir A. G. 2005-05-17 pasirašė sutikimÄ , kad žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais adresu, (duomenys neskelbtini), bendraturtis G. K. nugriautų ar statytų pastatus jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, nesvarbu kokio dydžio ir aukščio jie bÅ«tų.Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai ir ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimas yra kildinamas iÅ¡ bendraturčio sutikimo nebuvimo.

Nors bylos šalys ir liudytojas V. G. patvirtino, kad du pastatai tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugriauti dar iki 2010 m., o sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2015 m. birželio mėnesį, byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kada konkrečiai buvo nugriautas kiekvienas pastatas. Tačiau net ir iš šių duomenų yra matyti, kad dėl dviejų statinių ieškovė net neturi teisės reikšti pretenzijų, nes jie nugriauti buvo dar iki 2010 metų.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokie buvo pastatai jų nugriovimo metu, tačiau šalių paaiškinimai patvirtina, kad pastatai buvo prastos būklės, jų rekonstrukcija netikslinga, todėl atstatyti tokios būklės pastatus būtų neįmanoma.

IeÅ¡kovės reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų iÅ¡ esmės naujų statinių pastatymÄ .Apeliaciniame skunde apeliantė jau keičia ieÅ¡kinio dalykÄ , formuluoja visiÅ¡kai naujus reikalavimus, kurių nebuvo ieÅ¡kinyje, todėl toks apeliacinis skundas yra atmestinas vien tik dėl Å¡ių procesinių pažeidimų.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti apeliantės pasirinktÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ atsakovų įpareigojimÄ atstatyti nugriautus pastatus į iki nugriovimo buvusiÄ padėtį pagal 2006 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis (CK 1.138 str. 2 p.).Byloje nustatyta, kad 2004-04-15 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai G.

K. ir S. K. bei V. G. ir A. G. lygiomis dalimis nusipirko 0,4575 ha žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu ir pagalbinio Å«kio statiniais bei kitais kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) 2005-05-17 pareiÅ¡kimu, patvirtintu notaro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. ir A. G. sutiko, kad žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis G. K. nugriautų ar statytų pastatus jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, nesvarbu kokio dydžio ir aukščio jie bÅ«tų. 2006-05-30 sutartimi V.

G. ir A. G. pardavė atsakovams G. K. ir S. K. dar 6465/45750 dalis 0,4575 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Ta pačia sutartimi sutarties Å¡alys nustatė naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , kad G. naudosis žemės sklypu, plane pažymėtu Nr. 2, o K. – žemės sklypu, plane pažymėtu Nr. 1. 2010-09-20 dovanojimo sutartimi G. jiems priklausiusiÄ 16410/45750 dalį žemės sklypo, 46/100 dalis gyvenamojo namo, ir po ½ pastatų: sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ieÅ¡kovei L.

V..Å ios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. Å¡ios bylos ginčo nekilnojamieji objektai sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti nebuvo ir realiai egzistavo, o ieÅ¡kovė ir atsakovai buvo Å¡io turto bendraturčiai. Nustatyta, kad 2015-08-13 atsakovas G. K. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu iÅ¡registruoti minėtus nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos.

VÄ® Registrų centras 2015-08-17 priėmė sprendimÄ , kuriuo G. K. praÅ¡ymÄ patenkino ir iÅ¡registravo nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos, nustačius, kad nekilnojamieji daiktai nugriauti. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pastatai : sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauti.Remiantis CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Å iuo atvejui ieÅ¡kovei tapus ginčo turto savininke ir atsakovams iki ginčo turto dovanojimo sutarties sudarymo nenugriovus ginčo pastatų, aplinkybė, kad buvę ginčo turto savininkai buvo davę atsakovams leidimÄ nugriauti ginčo turtÄ , teisinės reikÅ¡mės nebeturi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, neturėdami ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės, sutikimo, nesant teismo sprendimo tuo klausimu, pažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teisę.Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.75 str. 1 d. normos aiÅ¡kintinos kaip nesuteikiančios teisės vienam ar keliems bendraturčiam, nesant bent vieno jų sutikimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , nugriauti statinį net ir tais atvejais, kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ .

Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nurodytas teisės aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad pritaikius Å¡ias normas nagrinėjamoje byloje atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo nuspręsta dėl galimybės taikyti apeliantės praÅ¡omÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti apeliantės pasirinktÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ atsakovų įpareigojimÄ atstatyti nugriautus pastatus į iki nugriovimo buvusiÄ padėtį pagal 2006 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis.

Remiantis CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė gina savo teises CK 1.138 str. 2 p. nustatytu bÅ«du – praÅ¡ydama teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is civilinių teisių gynimo bÅ«das yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieÅ¡kovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkÅ«rimas neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

VÄ® Registrų centro duomenimis nustatyta, kad pastatai : sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti ir jų statyba baigta 1930 metais, o 2010-09-10 vidutinės rinkos vertės nustatymo metu jų fizinis nusidėvėjimas buvo net 70 proc., kas leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pastatai buvo prastos bÅ«klės, todėl jų rekonstrukcija netikslinga (CPK 185 str.), todėl atstatyti tokios bÅ«klės pastatus, kokie jie buvo 2006 m. balandžio 14 d. ar 2010-09-20, kai ieÅ¡kovė tapo jų savininke, ar pagal jų 2015 metais buvusiÄ bÅ«klę bÅ«tų neįmanoma, toks atstatymas reikÅ¡tų įpareigojimÄ atstatyti avarinės bÅ«klės pastatus, t. y. atlikti tai, kÄ draudžia statybÄ reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys saugumo reikalavimus statomiems statiniams, o kartu ir tai, kas yra neįmanoma (impossibilium nulla obligatio est) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2015).Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje pasirinko netinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra neekonomiÅ¡kas, neracionalus, pažeidžiantis kitų bendratučių interesus, neatitinkantis norminių teisės aktų reikalavimų bei neįvykdomas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo ex officio spręsti dėl pažeistos teisės gynimo bÅ«do taikymo. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl praÅ¡omo taikyti teisių gynimo bÅ«do priklauso iÅ¡imtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos.

Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo bÅ«do. Teismas nagrinėja bylÄ asmens suformuluoto ieÅ¡kinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribose. Be to, savo pažeistas teises ieÅ¡kovė gali įgyvendinti siekdama žalos atlyginimo, tačiau tokį reikalavimÄ jį turi teisę pareikÅ¡ti tik pati, o ne teismas spręsti ex officio. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.Dėl iÅ¡dėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.A.

G. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pripažintos pagrįstomis (CPK 98 str.). Todėl apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. priteistina atsakovui G. K. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiRasa Bartašienė Danutė Burbulienė Birutė Simonaitienė