2019-01-30 Nr. AB-2751-3-62-3-01022-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-844-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01022-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 36 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, netinkamomis sąlygomis. Patalpos buvo perpildytos (ypač atsižvelgiant į inventoriaus užimamą plotą), trūko baldų, tualetų, prausyklų (nuolat tekdavo laukti eilėse). Prausykloje buvo tik šaltas vanduo. Dušuose negalima reguliuoti vandens temperatūros. Skalbti buvo galima tik šaltu vandenius, nes karšto vandens beveik nebuvo, nebuvo kur džiovinti rūbus. Pataisos įstaiga skalbdavo tik patalynę, o asmeninių rūbų neskalbdavo. Patalpos nebuvo dezinfekuojamos, buitiniai parazitai naikinami neefektyviai. Patalpos seniai neremontuojamos, sienų dažai nusilupinėję, vietomis atšokęs tinkas, sienų paviršius nelygus. Elektros instaliacija netvarkinga, pasenusi, nėra priešgaisrinių priemonių. Pareiškėjo teigimu, patalpose dažnai būdavo atliekamos kratos, nedalyvaujant daiktų savininkams, jų metų daiktai sujaukiami, sumaišomi su kitų asmenų daiktais, sugadinami. Jo vertinimu, maistas buvo nevisavertis, nepakankamas. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

3. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą pažymėjo, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas teigė kalinimo įstaigoje negalėjęs susipažinti su teisės aktais. Be to, nurodė, jog atsakovas atsiliepime į skundą pateikė klaidingus duomenis apie patalpose kalinamų asmenų skaičių.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, o kitą dalį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas tvirtino, kad minimali ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Atsakovas paaiškino, kad patalpos baldais aprūpinamos teisės aktų numatyta tvarka. 2-ojo sektoriaus veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Visuose būriuose sumontuoti vandens šildytuvai, taip pat įstaigoje numatyta galimybė ir sąlygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas. Džiovinimo vietos įrengtos ir lauke. Patalpos remontuojamos pagal poreikį. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Maistas įstaigoje gaminamas ir išduodamas vadovaujantis teisės aktais. Kasmetiniuose patikrinimuose esminių pataisos įstaigos valgyklos veiklos trūkumų nenustatyta. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė egzistuojant būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendime pareiškėjo A. B. skundą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, pareiškėjo reikalavimams pritaikęs trejų metų ieškinio senatį, vertino jo bausmės atlikimo sąlygas tik laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.

8. Teismas akcentavo, jog objektyvių duomenų apie Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių nepateikė nei pareiškėjas, nei atsakovas. Todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pravieniškių PN-AK pažymoje nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (3 metus) teko nuo 3,03 kv. m iki 1,59 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovo teiginius, kad ne visos miegamosios patalpos realiai būdavo užimtos, o pareiškėjas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose turėjo judėjimo laisvę.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nėra avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjas dėl skunde nurodomų pažeidimų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad pareiškėjo teiginiai apie neremontuojamas patalpas, nepakankamą vėdinimą (vėdinant tik per langus), tinkamai neveikiančius dušų maišytuvus, atsilupusius sienų dažus, nelygų sienų paviršių, netinkamą maitinimą yra nepagrįsti.

Tačiau, atsižvelgiant į konstatuotą minimalios ploto normos pažeidimą, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, todėl šis pažeidimas laikytas nustatytu. Kadangi teisės aktai nenumato šalto vandens tiekimo prausykloje, ši pareiškėjo pretenzija taip pat buvo atmesta. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų matyti, jog 11 būryje pastebėti kenkėjai (tarakonai, blakės), todėl, atsižvelgiant į konstatuotą Pravieniškių PN-AK perpildymą, prieita išvada, jog kenkėjų kontrolė vykdoma nepakankamai, o pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra pagrįsti.

Tačiau akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie Pravieniškių PN-AK sudaromas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius (skalbyklos patalpose įrengta skalbimo mašina, džiovykla, taip pat drabužiams džiovinti skirta vieta įrengta pataisos namų kieme; kartą per savaitę nuteistųjų drabužiai skalbiami centralizuotai), 2014 m. liepos 23 d. sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“, pareiškėjo nusiskundimus dėl nesudaromos galimybės skalbti drabužius laikė abstrakčiais ir nepagrįstais.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginius apie netinkamą elektros instaliaciją, priešgaisrinių priemonių patalpose nebuvimą, paneigė atsakovo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamai vykdomų kratų, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada daiktai buvo sumaišyti, išmėtyti, sugadinti, išpurvinti.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę. Tačiau, pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 3 metus jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko nuo 0,07 kv. m iki 1,50 kv. m ploto). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai. Teismas priėjo išvadą, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, nusprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 600 Eur.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. B. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

12. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus. Pažymi, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie gyvenamąsias vietas, o vadovavosi vien tik savo asmeniniais pamąstymais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, bet mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti įrengtose salėse, aikštelėse, lankyti renginius ir užsiimti kita leistina veikla. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, o tai, vadovaujantis teismų praktika, laikytina pažeidimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Atsakovas akcentuoja, jog byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą nesikreipė. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pažeistai pareiškėjo teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., atlyginimo priteisimo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad, pritaikius ieškinio senatį, šioje byloje vertintinos pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos tik laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., kad pareiškėjo pretenzijos dėl neremontuojamų patalpų, nepakankamo vėdinimo, tinkamai neveikiančių maišytuvų, atsilupusių sienų dažų ir nelygaus sienų paviršiaus, netinkamo maitinimo, karšto vandens prausyklose nebuvimo, nesudaromų sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, netinkamos elektros instaliacijos, priešgaisrinių priemonių nebuvimo, netinkamai atliekamų kratų yra nepagrįstos, tačiau visą ginčo laikotarpį (3 metus) pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių kiekis, o parazitų naikinimas nebuvo pakankamai efektyvus.

Atsakovas apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų, bet, remdamasis deklaratyviais, bendro pobūdžio argumentais, nesutinka, kad nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas šiuo atveju lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, ir mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo bei dydžio.

16. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad suimtajam / nuteistajam buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui.

17. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 3 metus teko nuo 1,59 kv. m iki 3,03 kv. m gyvenamojo ploto, tuo metu jis laikytas su 15–23 asmenimis. Nors atsakovas apeliaciniame skunde iš pradžių kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių nustatyti pagal pareiškėjo teiginius (pats atsakovas jokių konkrečių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių nepateikė), toliau jis pripažįsta, kad pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako. Pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė patalpoje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto (2 metai 11 mėnesių), negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 71024/13, 71974/13)). Taip pat nustatyta, kad dėl perpildymo sanitarinių įrenginių skaičius Pravieniškių PN-AK nebuvo pakankamas, įstaiga neužtikrino tinkamo kenkėjų šalinimo. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

19. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs pažeminimą, psichologinę kančią, sveikatos pablogėjimą ir kt. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Pravieniškių PN-AK 2017 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. 73(2)-290 nurodyta, kad pareiškėjas dėl patiriamo streso, baimės, nepasitikėjimo, agresijos, nepagarbos ar blogų gyvenimo sąlygų nebuvo konsultuotas psichologų. Byloje nėra duomenų ir apie pareiškėjo prašymus, skundus dėl nagrinėjamame skunde nurodytų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms įstaigoms, tokių nenurodė ir pats pareiškėjas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 36 500 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (3 metus laikytas Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius ir tinkamas kenkėjų naikinimas), šios pataisos įstaigos specifiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį (600 Eur), juolab apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis lyginant su atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė