2021-06-02 Nr. AB-11924-3-62-3-01811-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1250-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01811-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. T., I. A. B., J. K., L. E. M., M. M., S. K., T. P. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. T., I. A. B., J. K., L. E. M., M. M., S. K., T. P. ir V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą. Teisme buvo priimta nagrinėti pareiškėjų patikslinto skundo dalis, kurioje pareiškėjai prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 7 d. raštus Nr. 8SD-2947-(14.8.94.), Nr. 8SD-2948-(14.8.94.), Nr. 8SD-2949-(14.8.94.), Nr. 8SD-2950-(14.8.94.), Nr. 8SD-2929-(14.8.94.), Nr. 8SD-2931-(14.8.94.), Nr. 8SD-2932-(14.8.94.), Nr. 8SD-2933-(14.8.94.), Nr. 8SD-2934-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir skundžiami raštai); 2) panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 1SS-1471-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių skubiai atnaujinti visas nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei visiems B. K. įpėdiniams kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai; 4) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių už likusią valstybės išperkamą žemę visiems B. K. įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (Išvadomis) ir Išvadas siųsti į įpėdinių paskutiniuose prašymuose nurodytas kadastrines vietoves. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. B. K., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 5,8252 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje turėtą žemę. Visiems pareiškėjams, išskyrus T. P., nuosavybės teisės atkurtos ir atkūrimo bylos baigtos. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 (toliau – ir Teismo sprendimas) buvo nustatyta, kad iki nacionalizacijos B. K. visa žemė, t. y. 5,8252 ha ploto žemės, buvo ne ūkinės, o kitos paskirties žemė. Atsižvelgdami į tai, visi įpėdiniai NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymus, kuriais prašė vykdyti Teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, ir kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę bei už likusią valstybės išperkamą žemę visiems įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Atsakovas 2019 m. birželio 7 d. skundžiamais raštais atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus ir nurodė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimti teisingai ir teisėtai pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota pagal tuo metu turėtus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl nėra juridinio pagrindo administracine tvarka perskaičiuoti visos buvusio žemės savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės vertę. Be to, atsakovas nurodė, kad, įvertinus Teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, bus perskaičiuota tik tų pretendentų jiems tenkančių B. K. turėtos žemės dalių vertė, kuriems nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas nėra užbaigtas. Nesutikdami su NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 7 d. raštais, pareiškėjai pateikė skundą NŽT direktoriui, tačiau šis skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu jų skundo netenkino.

2.2. Atsakovas jau daugiau nei metus laiko nepagrįstai ir neteisėtai nevykdo įsiteisėjusio Teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog visa 5,8252 ha savininko turėta žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, ir nepagrįstai atsisako visiems įpėdiniams (pareiškėjams) kompensuoti skirtumą už visą jiems tenkančią valstybės išperkamą žemę, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinių atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas buvo baigtas ar ne, kadangi Teismo sprendimu tuo pačiu yra atnaujintas terminas nuosavybės teisės dokumentams pateikti, kas reiškia ir baigtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų atnaujinimą. Teismo sprendimo vykdymas nepriklauso nuo to, ar įpėdiniams nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo užbaigta, ar ne, kadangi Teismo sprendimas pats savaime yra pagrindas atnaujinti baigtas bylas ir atlyginti visiems įpėdiniams, perskaičiuojant visos 5,8252 ha žemės vertę.

2.3. Nors Teismo sprendimas priimtas dėl visos B. K. turėtos žemės paskirties, tačiau, pažeidžiant konstitucinį asmenų lygybės principą, atsakovas skirtumą kompensuoja tik dviem įpėdiniams, kurių nuosavybės teisių atkūrimo bylos iki sprendimo priėmimo nebuvo užbaigtos, nors Teismo sprendimu nustatyta, kad visa 5,8252 ha žemė buvo kitos paskirties, ir atnaujintas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, tai reiškia, kad atnaujinamas terminas visiems įpėdiniams, todėl atsinaujina ir visos baigtos bylos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato teisę NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui administracine tvarka panaikinti arba pakeisti neteisingus sprendimus, todėl institucija neturi jokių teisinių kliūčių įvykdyti teismo sprendimą priimdama papildomus sprendimus. Pareiškėjų teigimu, įsiteisėjus Teismo sprendimui, ankstesni atsakovo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo privalo būti ištaisyti (pakeičiant arba priimant papildomus sprendimus) pagal naujausius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, t. y. pagal Teismo sprendimą. NŽT nusprendžia, kokiu būdu bus ištaisyti ankstesni sprendimai, t. y. gali būti perskaičiuotos vertės arba gali būti perskaičiuoti plotai, o už likutį (skirtumas) atlyginama priimant naują išvadą. Atsakovui nėra jokių kliūčių priimti naujus (papildomus) sprendimus.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. B. K. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 5,8252 ha žemės. Pareiškėjams, kurie yra pretendentai į minėtą žemę, yra visiškai atkurtos nuosavybės teisės. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 atnaujino praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs žemės savininkas B. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), kaime nuosavybės teise valdytą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą. Taigi Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, įsiteisėjo tik 2018 m. birželio 28 d., tuo metu sprendimai atkurti nuosavybės teises pretendentams buvo priimti iki 2018 m. birželio 28 d. Todėl laikytina, kad tik pretendentams, kuriems dar nebuvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. K. žemę, atsirado teisinis pagrindas skaičiuoti žemės vertę ne kaip žemės ūkio, o kaip kitos paskirties. Tačiau tokios teisės neįgijo pretendentai, kuriems nuosavybės teisės buvo visiškai atkurtos iki 2018 m. birželio 28 d., nes tuo metu, kai buvo priimami sprendimai jiems atkurti nuosavybės teises, toks nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas (Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas) dar neegzistavo.

3.2. Įvertinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą, konstatuotina, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, nebuvo ginčytas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisėtumas. Pareiškėjai neginčijo nei vieno sprendimo atkurti nuosavybės teises. Esant galiojantiems ir nenuginčytiems sprendimams, net teismui ir panaikinus skundžiamus raštus, tai nesukels pareiškėjams siekiamų teisinių pasekmių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad B. K. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 5,8252 ha žemės. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 atnaujino praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs žemės savininkas B. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), kaime nuosavybės teise valdytą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 28 d. Pareiškėjams (išskyrus T. P.), kurie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę, yra visiškai atkurtos nuosavybės teisės, t. y. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas yra užbaigtas, atsakovui priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti iki Teismo sprendimo priėmimo. T. P. nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį taip pat yra atkurtos iki Teismo sprendimo priėmimo, o dėl likusios žemės dalies nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiamas (dėl to ginčo nėra). Teismas pažymėjo, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams buvo priimti įvertinus tai, kad buvęs savininkas B. K. nuosavybės teise valdė žemės ūkio paskirties žemę. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, kad, pareiškėjų teigimu, NŽT Kauno miesto skyrius skundžiamais 2019 m. birželio 7 d. raštais bei NŽT sprendimu Nr. 1SS-1471-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nevykdo įsiteisėjusio Teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad visa 5,8252 ha savininko turėta žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, ir nepagrįstai bei neteisėtai atsisako visiems įpėdiniams (pareiškėjams) kompensuoti skirtumą už visą jiems tenkančią valstybės išperkamą žemę, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinių atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas buvo baigtas ar ne, kadangi Teismo sprendimu yra atnaujintas terminas nuosavybės teisės dokumentams pateikti, tai reiškia ir baigtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų atnaujinimą. Teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad NŽT sprendimai, kuriais visiems pretendentams nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nėra nuginčyti teisme, todėl yra teisėti. Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad neginčijo sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir paskaičiuota žemės sklypo vertė. Taigi 2002–2016 metais priimti sprendimai, kuriais pretendentams atkurtos nuosavybės teisės, yra galiojantys, jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai iš esmės siekia, jog, vadovaujantis Teismo sprendimu, būtų perskaičiuota žemės vertė ir atitinkamai jiems būtų kompensuotas skirtumas už visą jiems tenkančią valstybės išperkamą žemę, nepriklausomai nuo to, kad jų atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas jau yra baigtas. Teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, pažymėjo, kad ginčijamų NŽT ir NŽT Kauno miesto sprendimų priėmimas nebuvo grindžiamas šios teisės normos nuostatomis bei nebuvo konstatuota tų sąlygų (įstatymų pažeidimų, ginčo nebuvimo ir kt.), kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti sprendimus, kuriais pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo analizuoti ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumo šiuo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013). Teismas taip pat akcentavo, kad NŽT nesutiko su pareiškėjų argumentais dėl neteisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, nes, atsakovo nuomone, sprendimai atkurti nuosavybės teises, priimti pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, yra teisingi ir teisėti, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota pagal tuo metu turėtus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygų taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės teisės į pareiškėjams tenkančias buvusio žemės savininko turėtos žemės dalis yra visiškai atkurtos, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo l d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 įsigaliojo tada, kai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas jau buvo pasibaigęs, teismas padarė išvadą, kad atsakovas skundžiamais sprendimais visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo iš naujo perskaičiuoti turėtos žemės vertę. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisiniams santykiams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu perskaičiuojant žemės sklypo vertę pagal Teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) taisyklė negali būti taikoma.

9. Kitus šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo. Apibendrindamas teismas nurodė, kad iš ginčijamų atsakovo sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjams iš esmės ir laiku atsakyta į jų keltus klausimus, ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti skundžiamus administracinius aktus. Tai nustatęs, teismas atmetė kitus skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 10. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neišsamiai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, skundas išnagrinėtas itin formaliai, teismo sprendimu yra sudaromos prielaidos institucijai pažeisti konstitucinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principus, nuosavybės neliečiamumo principą, nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo bei Atkūrimo įstatymo.

10.2. Ankstesnių sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumas nebuvo ginčytas, nes iki tol, kol nebuvo nustatytas juridinis faktas, kad visa B. K. žemė buvo naudota kitai paskirčiai, pretendentams nebuvo juridinio pagrindo ginčyti priimtų sprendimų teisėtumą. Be to, 2002–2016 metais priimtų sprendimų teisėtumas nebuvo ginčytas dar ir todėl, kad pati institucija suklaidino pareiškėjus, 2016 m. vasario 10 d. rašte pasiūlydama visiems pareiškėjams kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. institucija nenurodė, kad turėtų kreiptis tik tie įpėdiniai, kuriems nuosavybės teisių atkūrimas dar nėra baigtas ir tik dėl likusios neatkurtos žemės likučio. Nagrinėjamu atveju nėra būtina naikinti ankstesnius sprendimus, kadangi vykdydama Teismo sprendimą institucija gali priimti papildomus sprendimus, kuriais būtų kompensuojamas vertės skirtumas.

10.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teisminę praktiką šio pobūdžio bylose. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Teismas nepagrįstai laiko, kad institucija šiame sudėtingame procese nėra padariusi klaidų, arba pateisina institucijos klaidas dėl neteisingo atlyginimo pretendentams ir sprendimo nevykdymo, o visas teisines pasekmes ir naštą perkelia tik vieniems pretendentams, nors būtent NŽT yra atsakinga už teisingą nuosavybės teisių atkūrimą ir teisingą atlyginimą piliečiams.

10.4. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjai savo skundą motyvavo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta teise NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui administracine tvarka panaikinti arba pakeisti neteisingus sprendimus. Šiuo konkrečiu atveju nuosavybės teisių teisingam atkūrimui neturi reikšmės, kada įsigaliojo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi tuo pačiu Teismo sprendimu visiems įpėdiniams buvo atnaujintas terminas nuosavybės teisių dokumentams pateikti. Tai reiškia, kad sprendimo vykdymas nepriklauso nuo to, ar įpėdiniams nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo užbaigta iki sprendimo įsigaliojimo, ar ne, nes Teismo sprendimas pats savaime yra pagrindas atnaujinti baigtas bylas ir atlyginti visiems įpėdiniams, perskaičiuojant visos 5,8252 ha žemės vertę.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylomis Nr. A-438-203/2009, Nr. A-220-552/2015, kadangi iš esmės skiriasi šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinio apibrėžtumo (saugumo) principas remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šio principo įgyvendinimui inter alia (be kita ko) privaloma laikytis ir vieno bendrųjų bei fundamentaliųjų teisės principų lex retro non agit, kuris reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas įtvirtintas apsaugoti būtent asmenų, valstybės piliečių interesus. Nagrinėjamu atveju Teismo sprendimas turi būti vykdytinas ne asmenų, o valstybės institucijos, t. y. sprendimas teisines pareigas sukelia ne asmenims, piliečiams, o pačiai valstybei. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju Teismo sprendimas negali būti taikomas valstybės institucijos atžvilgiu, siekiant įvykdyti teisingumą, ir kokie valstybės interesai nukentėtų, kaip konkrečiai būtų pakenkiama valstybės institucijai.

10.6. Teismas nenagrinėjo daugelio pareiškėjų skundo argumentų, dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas nepasisakė dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties, kuria konstatuota, kad Teismo sprendimas pats savaime sukelia teisines pasekmes ir yra pats savaime vykdytinas, todėl institucija privalo jį vykdyti ir todėl visiems be išimčių įpėdiniams atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei priimti papildomus sprendimus kompensuojant skirtumą už valstybės išperkamą žemę įsiteisėjus Teismo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai. Teismo sprendime nepasisakyta dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio, kuris numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad NŽT kompetencijai nėra priskirtas įsiteisėjusių teismo sprendimų aiškinimas ir jų vertinimas, ši institucija neturi teisės drausti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kitaip aiškinti teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendime nepasisakyta apie įpėdinių patiriamą žalą, neišaiškinta, kas turėtų atlyginti žalą dėl neteisingos atkūrimo procedūros ir likusios neatlygintos žemės vertės skirtumo. Teismo sprendime nepasisakyta apie konstitucinį asmenų lygybės principo pažeidimą, kai institucija kompensuoja ne visiems įpėdiniams, o tik dviem įpėdiniams (vienam – visa apimtimi, kitam – tik mažą likutį perskaičiuoja teisinga verte), kurių nuosavybės teisių atkūrimo bylos iki sprendimo priėmimo nebuvo užbaigtos, nors įsiteisėjusiu Teismo sprendimu nustatyta, kad visa 5,8252 ha žemė buvo kitos paskirties, ir atnaujintas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tai reiškia, kad turi būti atnaujinamas terminas visiems įpėdiniams, todėl atsinaujina ir visos baigtos bylos. Teismo sprendime visiškai nieko nepasisakyta, kad institucijos veiksmais yra pažeidžiamas Atkūrimo įstatymas, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o, jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.

11. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad visiems pareiškėjams yra visiškai atkurtos nuosavybės teisės. Įvertinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą, konstatuotina, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, nebuvo ginčytas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisėtumas. Taigi, pareiškėjai neginčijo (neginčija) nei vieno sprendimo atkurti nuosavybės. Esant galiojantiems ir nenuginčytiems sprendimams, net teismui ir panaikinus skundžiamus raštus, tai nesukels pareiškėjams siekiamų teisinių pasekmių. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgė į teismų praktiką, nuo jos nenukrypo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 7 d. raštų Nr. 8SD-2947-(14.8.94.), Nr. 8SD-2948-(14.8.94.), Nr. 8SD-2949-(14.8.94.), Nr. 8SD-2950-(14.8.94.), Nr. 8SD-2929-(14.8.94.), Nr. 8SD-2931-(14.8.94.), Nr. 8SD-2932-(14.8.94.), Nr. 8SD-2933-(14.8.94.), Nr. 8SD-2934-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“, NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 1SS-1471-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo, įpareigojimo NŽT Kauno miesto skyrių skubiai atnaujinti visas nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei visiems B. K. įpėdiniams kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, įpareigojimo NŽT Kauno miesto skyrių už likusią valstybės išperkamą žemę visiems B. K. įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinktose kadastro vietovėse.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad nuosavybės teisės į pareiškėjams tenkančias buvusio žemės savininko turėtos žemės dalis yra visiškai atkurtos, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 įsigaliojo tada, kai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo iš naujo perskaičiuoti turėtos žemės vertę. Teismas pažymėjo, kad NŽT sprendimai, kuriais visiems pretendentams nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nėra nuginčyti teisme, todėl yra teisėti, o jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, remdamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, nurodė, kad nebuvo konstatuota tų sąlygų (įstatymų pažeidimų, ginčo nebuvimo ir kt.), kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti sprendimus, kuriais pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

15. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų teisingai išnagrinėti skundą. Pareiškėjai pabrėžia, kad jie savo skundą motyvavo būtent Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo teise administracine tvarka panaikinti arba pakeisti neteisingus sprendimus; šiuo atveju nuosavybės teisių teisingam atkūrimui neturi reikšmės, kada įsigaliojo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Teismo sprendimas pats savaime yra pagrindas atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo bylas ir visiems įpėdiniams perskaičiuoti visos 5,8252 ha žemės vertę.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai iš esmės siekia, jog, remiantis Teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad buvusio savininko valdyta žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, visiems įpėdiniams būtų kompensuotas skirtumas už valstybės išperkamą žemę bei už likusią valstybės išperkamą žemę visiems įpėdiniams būtų neatlygintinai nuosavybėn perduotas lygiavertis turėtajam žemės sklypas jų pasirinktose kadastro vietovėse.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

18.1. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018, visi įpėdiniai 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymus NŽT Kauno miesto skyriui, kuriais prašė vykdyti Teismo sprendimą ir kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę, įsiteisėjus Teismo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, o už likusią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiais žemės sklypais. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštais pareiškėjų prašymų perskaičiuoti žemės vertę netenkino, nurodydamas šiuos argumentus: sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisėtumas nebuvo ginčytas, pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas priimti sprendimai yra teisingi ir teisėti, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota pagal tuo metu turėtus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; NŽT Kauno miesto skyrius, įvertinęs Teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą ir vykdydamas nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procesą, turi perskaičiuoti B. K. turėtos žemės dalies vertę tik tiems pretendentams, kuriems nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas nėra užbaigtas. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštais, 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė skundą NŽT. NŽT 2019 m. sausio 25 d. sprendime Nr. 1SS-170-(7.5) padarė išvadą, kad NŽT Kauno miesto skyrius, įvertinęs faktines aplinkybes, jog Teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas įsigaliojo, kai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas jau buvo užbaigtas, priėmė teisės aktais pagrįstus sprendimus;

18.2. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. gegužės 30 d. prašymais pakartotinai kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydami skubiai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą, atnaujinti visas nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei visiems įpėdiniams be išimčių kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę pagal Teismo sprendimą, o už likusią valstybės išperkamą žemę visiems įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinktose kadastro vietovėse.

Be to, įpėdiniai I. A. B., V. D., T. P. pateikė prašymus dėl žemės kiekio pagal parengtas išvadas perskaičiavimo. NŽT Kauno miesto skyrius skundžiamais 2019 m. birželio 7 d. raštais pareiškėjų prašymų netenkino, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjų atžvilgiu yra baigtas, NŽT Kauno miesto skyrius turi perskaičiuoti tik tų buvusio savininko turėtos žemės dalių, kurios tenka pretendentams, kuriems nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas nėra užbaigtas, vertę. NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SS-1471-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, išnagrinėjusi pareiškėjų advokatės Gitanos Butrimienės 2019 m. liepos 18 d. skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus raštų, pažymėjo, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 10 d.

NŽT pateikė skundą su analogiško turinio reikalavimais, minėtas skundas NŽT išsamiai išnagrinėtas ir pareiškėjams atsakyta 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1SS-170-(7.5). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai 2019 m. liepos 8 d. skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, NŽT pareiškėjų skundą iš esmės paliko nenagrinėtu. NŽT nustatė, kad, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog buvęs žemės savininkas iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) miestas) nuosavybės teise valdytą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai, nebuvo ginčytas iki šio Teismo sprendimo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas.

NŽT informavo, kad, remiantis Teismo sprendimu, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusio savininko valdytą žemę perskaičiuojant šios žemės vertę bus vykdoma tik tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta;

18.3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. raštus Nr. 8SD-6010-(14.8.94.), Nr. 8SD-6015-(14.8.94.), Nr. 8SD-6022-(14.8.94.), Nr. 8SD-6025-(14.8.94.), Nr. 8SD-6024-(14.8.94.), Nr. 8SD-6020-(14.8.94.) ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštus Nr. 8SD-6044-(14.8.94.), Nr. 8SD-6041-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštai) bei NŽT 2019 m. sausio 25 d. atsakymą Nr.1SS-170-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, neatnaujinus termino skundui dėl šių sprendimų paduoti, ir priimta pareiškėjų patikslinto skundo dalis, kurioje prašoma: 1) panaikinti skundžiamus NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 7 d. raštus; 2) panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 1SS-1471-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių skubiai atnaujinti visas nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei visiems B. K. įpėdiniams kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę pagal Teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai; 4) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių už likusią valstybės išperkamą žemę visiems B. K. įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinktose kadastro vietovėse. Pareiškėjai neskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimus – panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštus, NŽT 2019 m. sausio 25 d. atsakymą Nr.1SS-170-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

19. Įvertinus šios nutarties 18.1–18.3 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštai bei NŽT 2019 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1SS-170-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“, kuriais iš esmės išnagrinėti analogiško turinio reikalavimai, kurie buvo suformuluoti pakartotinai paduodant 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. gegužės 30 d. prašymus NŽT Kauno miesto skyriui ir 2019 m. liepos 18 d. skundą NŽT, pareiškėjams sukėlė teisines pasekmes (tai nurodė ir pareiškėjai, patikslindami skundą).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartimi konstatuota, kad dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštų bei NŽT 2019 m. sausio 25 d. atsakymo Nr. 1SS-170-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo pareiškėjai nesikreipė į teismą per įstatymo nustatytą terminą dėl subjektyvių priežasčių. Kaip minėta, pareiškėjai neskundė pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kurioje pareiškėjų skundo reikalavimus atsisakyta priimti.

Teismo vertinimu, NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SS-1471-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai 2019 m. liepos 8 d. skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų atstovė advokatė Gitana Butrimienė, su 2015 m. gruodžio 21 d. skundu kreipdamasi į NŽT, kėlė buvusio žemės savininko B. K. valdytos valstybės išperkamos žemės vertės klausimus, prašydama perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę.

NŽT 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1SS-413-(7.5) informavo, kad nėra pagrindo tikslinti valstybės išperkamos žemės vertę, ir nurodė, kad advokatės atstovaujamas T. P. turi kreiptis į teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad buvęs savininkas nuosavybės teise valdomą visą 5,8252 ha žemę naudojo kitai paskirčiai. Kaip minėta, įsiteisėjus Teismo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai, pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymus NŽT Kauno miesto skyriui, kuriais prašė vykdyti Teismo sprendimą.

Pareiškėjai, gavę juos netenkinančius teisines pasekmes sukeliančius NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. raštus bei NŽT 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-170-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“, jų neapskundė teismui per įstatymo nustatytą terminą.

20. Dėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą nuostatą, yra pabrėžęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog joje yra nustatytos dvi sąlygos, kurių egzistavimas suteikia teisę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui neteismine tvarka pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o būtent, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, turėjo būti pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai ir, antra, dėl to (dėl sprendimo neteisėtumo, jo keitimo būdo ir pan.) turi nekilti (nebūti) ginčų.

Aiškinant antrąją sąlygą, reikalaujančią, kad dėl sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo turi nekilti ginčų, pažymėtina, kad ši sąlyga, be kita ko, reiškia, kad turi nekilti ginčų tarp institucijos, priėmusios sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ir asmenų, kuriems nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos šiuo sprendimu. Nuosavybės teisių į žemę perėmimo ar perleidimo atveju po sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo tinkamais šio teisinio santykio subjektais yra laikytini asmenys, nustatyta tvarka perėmę nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-57/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2388/2012, 2015 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje A-1523-858/2015).

Be to, iš Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatos matyti, kad joje kalbama apie priimtų sprendimų panaikinimą ar pakeitimą dėl to, jog jie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, taip pat apie joje nurodytų asmenų teisę, bet ne pareigą panaikinti ar pakeisti priimtus sprendimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1523-858/2015). Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo bylas ir visiems įpėdiniams perskaičiuoti visos 5,8252 ha žemės vertę.

Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, – dėl priimto sprendimo ir jo keitimo būdo tarp šio teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebūti) ginčų. Pažymėtina, kad NŽT pozicija nurodytu klausimu buvo išdėstyta NŽT 2019 m. sausio 25 d. sprendime Nr. 1SS-170-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“, nurodant, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti teisingi ir teisėti pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota pagal tuo metu turėtus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygų taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, pareiškėjai neskundė teismui NŽT 2019 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-170-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“ per įstatymo nustatytą terminą.

21. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

22. Šioje byloje pareiškėjai, be kita ko, prašė priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. T., I. A. B., J. K., L. E. M., M. M., S. K., T. P. ir V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius