2018-05-29 Nr. AB-10592-3-61-3-00434-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-364-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00434-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. V. komanditinė ūkinė bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2018 m. vasario 2 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8)I-7477 ir Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)3-102182, 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)3-102187 bei 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)3-102188 (skunde klaidingai nurodytas sprendimo numeris – Nr. (8.1)3-102187).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje konstatavo, kad paduotas skundas turėjo trūkumų, t. y. nepateikti skundžiami Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.1)3-102187 bei Nr. (8.1)3-102188, taip pat nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kada pareiškėjas gavo Valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8)I-7477, nesumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (Bendrija neatleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ji yra juridinis asmuo). Pareiškėjui nustatytas terminas iki 2018 m. vasario 20 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti ir atskirajam skundui dėl teismo nutarties (nutarties dalies) paduoti, prijungti prie bylos pateikiamus įrodymus, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl įrodymų pateikimo, išreikalauti Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimus Nr. (8.1)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188, bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl pareiškėjui nustatyto 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas paaiškino, kad jis teismo nutartį gavo tik 2018 m. kovo 3 d., todėl teismo nustatytas terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Valdybos nutarimo gavimo įrodymas – pašto vokas – pateikiamas su atskiruoju skundu. Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (8.1)3-102182 buvo pateiktas kartu su skundu ir pateikiamas pakartotinai su atskiruoju skundu. Pareiškėjo buveinė yra (duomenys neskelbtini). Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. (8.1)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 pareiškėjui nebuvo pateikti, todėl jie yra išreikalautini teismo. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai jo neatleido nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, toks sprendimas neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad Bendrija nuo 2012 m. sausio 1 d. ūkinės ar bet kokios kitos veiklos nevykdo ir neturi jokių finansinių lėšų, 2017 m. vasario 15 d. jos veikla buvo sustabdyta, todėl Bendrija neturi jokių galimybių sumokėti žyminį mokestį. Bendriją atstovaujantis tikrasis jos narys G. V. išlaiko šeimą, susidedančią iš penkių asmenų, jo turtinė padėtis yra sunki, jo sutuoktinės gaunamos pajamos yra nepakankamos tinkamai išlaikyti šeimą, šeima neturi kito ar kitokio materialaus turto, G. V. ir jo šeimos narių turtas įkeistas hipoteka.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo pakartojo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl terminų skundo trūkumams pašalinti ir atskirajam skundui paduoti praleidimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą, kadangi nutartis, kuria nustatomas terminas trūkumams pašalinti, yra neskundžiama.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kita 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skundą laikyti nepaduotu ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis pareiškėjui 2018 m. vasario 7 d. buvo išsiųsta per Elektroninių paslaugų portalą. Suėjus teismo nustatytam terminui, teismas, patikrinęs Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjas po to, kai jam buvo išsiųsta nutartis, nebuvo prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartis 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjui buvo išsiųsta pakartotinai, adresu (duomenys neskelbtini). Ši nutartis jam įteikta 2018 m. kovo 3 d.

Pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties gautas 2018 m. kovo 16 d. Pareiškėjas atskirajame skunde iš dalies sutiko su teismo nutartyje nustatytais trūkumais, t. y. sutiko, kad jis turėjo pateikti įrodymus apie skundžiamų aktų įteikimo datą, taip pat iš dalies sutiko, kad jis turėjo pateikti visus skundžiamus aktus, tačiau nesutiko, jog jis turėjo sumokėti žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, neprašė pratęsti termino skundo trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir jam grąžintas.

III. Pareiškėjas G. V. komanditinė ūkinė bendrija atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį, kuria jo skundas laikytas nepaduotu; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį, kuria atsisakyti priimti jo atskirąjį skundą; 3) prijungti prie bylos dokumentus, pateiktus kartu su 2018 m. kovo 12 d. atskiruoju skundu, ir 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo; 4) išreikalauti iš Valdybos skundžiamus Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimus Nr. (8.1)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188; 5) atleisti pareiškėją ir jo atstovą G. V. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; bei 6) klausimą dėl skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartį gavo tik 2018 m. kovo 3 d. 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartis 2018 m. vasario 7 d. per Elektroninių paslaugų portalą pareiškėjui buvo pateikta nepagrįstai. Pareiškėjas skunde neišreiškė pageidavimo dėl procesinių sprendimų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas teismo neprašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti – prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo buvo pateiktas 2018 m. kovo 12 d. Be to, pateikdamas 2018 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą, pareiškėjas faktiškai įvykdė 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartį, t. y. pateikė įrodymus apie Valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (9.8)I-7477 gavimą (pašto voką) ir Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)3-102182, paaiškino, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimų Nr. (8.1)3-102187 bei Nr. (8.1)3-102188 negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių (jų negavo), ir todėl teismo prašė juos išreikalauti, o teismo sprendimas pareiškėjo neatleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinti Valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (9.8)I-7477 ir Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.1)3-102187 bei Nr. (8.1)3-102188.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalinto skundo trūkumų, o pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tvirtina, kad jis tam tikrus skundo trūkumus pašalino laiku, o kiti trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Akcentuotina, jog termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nurodymo pareiškėjui pateikti visus skundžiamus aktus akcentuoja, jog, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas, be kita ko, skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su skundu pateikė, inter alia, Valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8)I-7477 (b. l. 3–6) ir Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)3-1021 (toliau numeris neįskaitomas) (b. l. 7). Taigi, pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimų Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.1)3-102187 bei Nr. (8.1)3-102188, ir nurodė šiuos skundžiamus sprendimus pateikti.

2018 m. kovo 12 d. atskirajame skunde (b. l. 38–39) pareiškėjas paaiškino, kad jis kartu su skundu pateikė Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1)3-102182, šį sprendimą kartu su atskiruoju skundu pateikia pakartotinai (pakartotinai pateiktoje kopijoje visas sprendimo numeris yra įskaitomas, b. l. 42), tačiau pareiškėjui Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. (8.1)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 nebuvo įteikti, todėl jis teismo prašė juos išreikalauti iš Valdybos. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus proceso šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių jos negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas iš Valdybos išreikalauti skundžiamus Valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimus Nr. (8.1)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 nėra motyvuotas. Pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių, dėl kurių jis šių sprendimų negali gauti ir pateikti teismui pats, neteigė kreipęsis į Valdybą ar jos Vilniaus skyrių dėl šių sprendimų pateikimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nebuvo jokių objektyvių kliūčių visiškai pašalinti šį pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo trūkumą ir pačiam pateikti visus skundžiamus Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus.

Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nurodymo pareiškėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius Valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (9.8)I-7477 gavimo (įteikimo) datą, pabrėžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vieno mėnesio nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip, terminas paduoti skundą dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo gavimo (įteikimo) įrodymai yra svarbūs sprendžiant, ar nebuvo praleistas terminas skundui paduoti. Pareiškėjas kartu su 2018 m. kovo 12 d. atskiruoju skundu pateikė voką, kuriame jam buvo atsiųstas Valdybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (9.8)I-7477 (b. l. 41), ant kurio esantis vėliausias spaudas: „Domeikava 2017-12-12 Lietuva“. Pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl minėto sprendimo paduoti, nors pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje jam tokią teisę buvo išaiškinęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pašalino šį pirmosios instancijos teismo nurodytą skundo trūkumą, tačiau tai padarė po 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nustatyto termino trūkumams pašalinti, t. y. po 2018 m. vasario 20 d.

Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nurodymo pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį pažymi, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS3-90/2004, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-589/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015). Pirmosios instancijos teismas netekintino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pareiškėjas yra juridinis asmuo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nevertino prašymo argumentų ir pateiktų dokumentų apie jo atstovo sunkią finansinę padėtį ir įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas šio skundo trūkumo nepašalino.

Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties įteikimo pareiškėjui būdo ir datos atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir LITEKO VEP posistemis), sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Remiantis Taisyklių 7.2 punktu, paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų; šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su Taisyklėmis ir jų laikytis (Taisyklių 9.1 p.). Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Pagal Taisyklių 35 punktą, paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovas G. V. buvo susikūręs ir aktyvavęs paskyrą LITEKO VEP posistemyje. Byloje nėra duomenų apie jo prašymą, pateiktą Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka, atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamoje byloje arba jo paskyros deaktyvavimą Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka, todėl procesiniai dokumentai pareiškėjo atstovui pagrįstai buvo siųsti per LITEKO VEP posistemį. Ši pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje AS-513-602/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-804-556/2016). Faktas, jog pareiškėjo atstovo paskyra LITEKO VEP posistemyje buvo aktyvuota, patvirtina, kad jis susipažino (privalėjo susipažinti) su Taisyklėmis ir žinojo (turėjo žinoti), jog, nepateikus prašymo atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamoje byloje, teismo dokumentai jam bus siunčiami per minėtą paskyrą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis skunde neišreiškė pageidavimo dėl procesinių sprendimų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai 2018 m. vasario 6 d. nutartį 2018 m. vasario 7 d. jam (jo atstovui) pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, yra atmetami, nes, kaip minėta, sutikimas laikytis Taisyklių, išreikštas aktyvuojant paskyrą, ir yra laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teismo dokumentus – 2018 m. vasario 6 d. nutartį – pareiškėjui (jo atstovui) pateikė tinkamai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad 2018 m. vasario 6 d. nutartis pareiškėjui (jo atstovui) į LITEKO VEP posistemyje esančią paskyrą, naudojantis Elektroninių paslaugų portalu (EPP), buvo išsiųsta 2018 m. vasario 7 d. Kadangi teismo dokumento įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis diena laikytina po dokumentų išsiuntimo dienos einanti darbo diena (Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 str. 8 d.), darytina išvada, jog pareiškėjui 2018 m. vasario 6 d. nutartis buvo įteikta 2018 m. vasario 8 d., nepaisant to, kad ši nutartis pareiškėjui (jo atstovui) paštu buvo išsiųsta 2018 m. vasario 28 d. ir jo gauta 2018 m. kovo 3 d. (lydraštis, b. l. 37; žyma ant voko, b. l. 40).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis, kurioje pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. vasario 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjui tinkamu būdu buvo įteikta 2018 m. vasario 8 d. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir iki termino skundo trūkumams pašalinti pabaigos nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo šį terminą pratęsti. Nenustatyta, kad kurie nors iš pirmosios instancijos teismo nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų būtų buvę nustatyti nepagrįstai. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus; tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas; teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato procesinės galimybės apeliaciniame teisme atnaujinti terminą skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-1095/2014, 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-353-662/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-542-822/2017). Todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011). Teismas gali pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti tik jei toks terminas dar nėra suėjęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-486/2010). Pareiškėjui pirmosios instancijos teismui pateikiant 2018 m. kovo 12 d. prašymą atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 46), šis terminas jau buvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio pareiškėjo prašymo ir laikė, kad prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti nebuvo paduotas.

Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo, pažymi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kaip minėta, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigojamas pašalinti skundo (prašymo) trūkumus, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra atskirojo skundo objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-595/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-497-502/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas nutarties, kuria skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui nepašalinus trūkumų, teisėtumą, įvertina ir tai, ar buvo pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. vertina nutartyje, kurioje buvo nustatyti pareiškėjo skundo (prašymo) trūkumai ir terminas jiems pašalinti, nurodytus motyvus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą nuspręsta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino 2018 m. vasario 6 d. nutarties turinį ir padarė išvadą, jog pastarojoje nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai ir terminas šiems trūkumams pašalinti buvo nustatyti pagrįstai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė