e2a6a237-1ade-4406-96f6-18afdb978325 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                  Civilinė byla Nr. 2A-151-124/ 2012Teisėjas K. Stulginskas                                          Teismo proceso Nr. nesuteiktas                                                                 Procesinio sprendimo kategorija44.5.2.2;129.19.2                                                                                                                                                     (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Danutės Burbulienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

L. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1248-215/2011 pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui S. D., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos RespublikÄ , antstoliui A. B., tretiesiems asmenims V. L., S. L.-M., UAB Draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas G.

L. ieÅ¡kiniu (1 t., 1–3 b. l.) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (4 t., 8–12 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2005 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, iÅ¡ atsakovų antstolio S. D., A. B. ir Lietuvos Respublikos priteisti 12 701 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienosir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2004-11-02 antstolis S. D. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo UAB „Senasis rojus“ transporto priemonę VW New Beetle, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-11-02 patvarkymu S. D. pareikalavus iki 2004-11-12 pristatyti minėtÄ automobilį, 2004-11-11 raÅ¡tu UAB „S.r“ direktorius V. L. antstolį S. D. informavo, kad automobilis reikalingas Å«kinei veiklai ir yra vienintelė transporto priemonė, kuria disponuoja įmonė, todėl dėl gamybinio bÅ«tinumo Å¡ios transporto priemonės negali pristatyti, tačiau garantavo Å¡ios priemonės saugojimÄ ir reikalui esant ar atsiradus pirkėjui, jos pristatymÄ . 2005-02-03 S. D. patvarkymu paprašė UAB „S.r.“ pristatyti transporto priemonę iki 2005-02-24, nepristačius automobilio, 2005-04-19 S. D. surašė patvarkymÄ dėl skolininkui priklausančio turto sulaikymo. 2005-04-28 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu, kurį 2005-05-27 rezoliucija patvirtino Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. P., atsakovÄ antstolį S. D. pavaduojantis antstolis A.

B. iÅ¡ varžytynių pardavė ieÅ¡kovui transporto priemonę „VW New Beetle“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ UAB „S.r.“ už 12701,00 Lt, tačiau Å¡io automobilio negavo. Kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 246 str. 1 d. padarymo, V. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2004-10-25 akcininkės sprendimÄ , kuriuo S. L. nusprendė parduoti minėtÄ automobilį. PaaiÅ¡kėjo, kad 2004-10-29 sutartimi V. L. pardavė automobilį už 6000,00 Lt S. L. bei 2004-11-10 perdavimo – priėmimo aktu, S. L. perdavė minėtÄ automobilį. 2005-04-28 nusipirkta transporto priemonė „VW New Beetle“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui taip ir nebuvo perduota. IeÅ¡kovas vėliau sužinojo, kad atsakovui S. D. buvo žinoma aplinkybė, jog minėtos transporto priemonės įmonėje „S.r.“ bei pas trečiuosius asmenis nėra, tačiau jis toliau tęsė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procedÅ«rÄ , perdavė vykdyti varžytynes jį pavaduojančiam antstoliui A. B. ir pardavė turtÄ , kurio buvimo vieta tuo metu jau buvo nežinoma. Å iais savo veiksmais ir neveikimu atsakovai ieÅ¡kovui padarė 12701,00 Lt dydžio nuostolius.

Tokioje situacijoje protingas ir atidus žmogus tokio sandorio nebÅ«tų sudaręs. Be to, minėtas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis, nes prieÅ¡tarauja imperatyviai teisės normai (LR CPK 602 str. 1 d. 1 p.),todėl yra naikintinas. Pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. P. patvirtinusi varžytynių aktÄ , nepatikrino antstolio veiksmų visais aspektais ir nenustatė antstolio padaryto LR CPK 602 str. 1 d. 1 p. pažeidimo, t.y. netinkamai atlikto antstolio veiklos kontrolę, todėl neiÅ¡taisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieÅ¡kovo interesų. Taigi, turto paradavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis, todėl jis naikintinas.

Neabejotinai egzistuoja ir yra įrodyti visi pagrindai ir sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. kad bÅ«tent dėl atsakovų S. D., A. B. ir teismo veiksmų, o taip pat neveikimo pasekoje ieÅ¡kovui buvo padaryta žala.Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (4 t., 67–73 b. l.) atsakovas antstolis S. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kinys dėl padarytos žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas per trijų metų terminÄ , kuris pasibaigė 2008-05-27. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovui nepateikus jokių įrodymų, nenurodžius svarbių priežasčių buvimo dėl senaties termino praleidimo, įvertinant ieÅ¡kovo asmenines savybes bei iÅ¡silavinimÄ , nepateikiant įrodymų dėl advokato ar įmokamos teisinės pagalbos nenaudojimo ikiteisminiame procese priežasčių, ieÅ¡kovo darbinės veiklos ir dalyvavimo varžytynėse pakartotinumų, iÅ¡analizavus Lietuvos Teismų suformuotÄ praktikÄ , ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant senaties termino atnaujinti, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį.Turto pardavimo metu transporto priemonė priklausė skolininkui.

TÄ patvirtina byloje esantys dokumentai - VÄ® „Regitra“ pateikta oficiali informacija. Varžytynėse buvo parduotas kilnojamasis daiktas-automobilis, kuriam privaloma teisinė registracija. Ä®statymų leidėjas privalomÄ tam tikrų sandorių registracijÄ nustatė visų pirma iÅ¡vieÅ¡inimo tikslu. Ä®raÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Tokio sandorio neiÅ¡vieÅ¡inusios Å¡alys, negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Akivaizdu, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos atsiradimo ir kaltų asmenų kyla tik iÅ¡ turto negrÄ Å¾inusių asmenų pusės, t. y. žalÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl to, kad jam nebuvo perduotas automobilis, kurį saugojo skolininkas. LR CPK 619 str. nustato turto saugotojo atsakomybę. Å io straipsnio 1 d. sako, kad perduoto saugoti turto iÅ¡eikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas Å¡io turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 d. teigia, kad perduoto saugoto turto praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sužalojimÄ Å¾alÄ atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. Nei viename teisme, kaip ir ikiteisminiame tyrime, nei neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo žalos nebuvo įrodytas. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Valstybę, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (4 t., 24–27 b. l.) prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir paduotÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas buvo patvirtintas 2005 m. gegužės 27 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2008 m. gegužės 27 dienÄ . G. L. pirminis ieÅ¡kinys teisme gautas 2008 m. rugsėjo 5 d., todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Žala ieÅ¡kovui atsirado tik dėl trečiojo asmens V.

L. neteisėtų veiksmų. Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t. y. jos atsiradimas priklausė nuo V. L. veiksmų, o teisėjo veiksmai iÅ¡ viso nėra ieÅ¡kovui padarytos žalos rezultatas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentai nesudaro pagrindo Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei dėl turtinės žalos ieÅ¡kovui atsiradimo taikyti. IeÅ¡kovo nurodomų turtinės žalos atsiradimo aplinkybių sÄ sajumo su teisėjos neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovui atsiradusios turtinės žalos ir teisėjo veiksmų.

Taigi, nesant tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp teisėjos atliktų veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusios žalos, valstybės civilinė atsakomybė negalima. Atsakovas antstolis A. B. atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (1 t., 135–138 b. l.) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei nurodė, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl nuotolių atlyginimo, nevykdo pareigos jį pagrįsti, nepateikė įrodymų pateiktai informacijai patikrinti, nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp jo veikos ir nuostolių atsiradimo.Trečiasis asmuo S. M. atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (1 t., 90 b. l.) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00651-05 medžiagoje, kurį atliko Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra, yra jos parodymai.

Papildymų Å¡iems parodymams ji neturi, todėl praÅ¡o nagrinėjant bylÄ vadovautis jais, jai nedalyvaujant parengiamajame ar teismo posėdžiuose.Trečiasis asmuo V. L. atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (1 t., 91–92 b. l.) nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutinka bei nurodė, kad antstolis S. D. 2004 m. lapkričio 2 d. surašė turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tavo keleivinį automobilį „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė UAB „S.r.“. Dar prieÅ¡ tai, 2004 m. spalio 29 d. minėtas automobilis buvo parduotas.

Todėl mano, kad antstolis privalo ieÅ¡kovui atlyginti visus jo patirtus nuostolius, susijusius su keleivinio automobilio pirkimu. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (4t., 32–38 b. l.) nurodė, kad su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka bei nurodė, kad ieÅ¡kovo G. L. praÅ¡oma atlyginti 12.701,00 Lt suma, nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su antstolių S. D. ir A. B. veiksmais, o yra susijusi su trečiųjų asmenų V. L. ir S. M. (L.) veiksmais.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių antstolių S. D. bei A. B. neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Antstolių S. D. ir A. B. civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos nekyla, kadangi nėra nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos t. y. nėra nustatyti neteisėti antstolių veiksmai. IeÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ nėra draudžiamasis įvykis pagal su antstoliu S. D. ir antstoliu A. B. sudarytas draudimo sutartis, nes reikalavimas antstoliams S. D. ir A.

B. dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas ne draudimo sutarties galiojimo metu ir pasibaigus Taisyklių 6 punkte numatytam 1 metu terminui po draudimo sutarties pabaigos. Nenustačius draudžiamojo įvykio fakto, t. y. visų bÅ«tinų sÄ lygų, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Antstolis A. B. atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (1 t., 135–138 b. l.) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei nurodė, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl nuotolių atlyginimo nevykdo pareigos jį pagrįsti, nepateikė įrodymų pateiktai informacijai patikrinti, nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp jo veikos ir nuostolių atsiradimo.Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu (4 t., 105–114 b. l.) ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama su ieÅ¡kovo sužinojimu arba turėjimu sužinoti, jog dėl jam susidariusių nuostolių atsakingas bÅ«tent antstolis. 2005 m. birželio 14 d. ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl įsigyto automobilio grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje dėl areÅ¡tuoto turto perleidimo ir paslėpimo, kurioje įtarimai buvo pareikÅ¡ti V. L. ir S. L.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2007-12-29, o ieÅ¡kovas nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ gavo 2008 m. vasario 28 d, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovas aplinkybę, jog dėl ieÅ¡kovui susidariusių nuostolių yra atsakingas antstolis S. D., faktiÅ¡kai sužinojo tuomet, kai nutraukus ikiteisminį tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, jog turto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ buvusių savininkų neįmanomas.

Nuo 2008 m. vasario 28 d. iki pradinio ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2008 m. rugsėjo 5 d., ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo suėjęs, todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pateiktas nepraleidus LR CK 1. 125 str. 8 d. numatyto termino. Teismas nurodė, kad antstolis S. D., siekdamas kuo greičiau įvykdyti sprendimÄ , kurio pagrindu buvo areÅ¡tuotas UAB „S.r.“ priklausantis automobilis, nuosekliai vykdė savo įgaliojimus, skolininko praÅ¡ymu sutiko parduoti automobilį skolininko nurodytam pirkėjui, vėliau neįvykus varžytynėms, skelbė antrÄ sias varžytynes, kurių metu ieÅ¡kovas ir nusipirko UAB „S.r.“ priklausantį automobilį.

Å iuose antstolio S. D. veiksmuose teismas nenustė esminių pažeidimų, kurių pasekoje bÅ«tų atsiradusi ieÅ¡kovui žala. Tai, kad varžytynėse ieÅ¡kovui parduotas turtas nebuvo perduotas teisėtam savininkui (ieÅ¡kovui), nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su antstolio S. D. veiksmais, kadangi varžytynių metu ieÅ¡kovui parduotos transporto priemonės negavimÄ lėmė ir kiti trečiųjų asmens veiksmai. Transporto priemonės neiÅ¡registruojamos jeigu jos yra areÅ¡tuotos, todėl antstolis S. D. pagrindo manyti, kad areÅ¡tuotas automobilis jau yra perleistas (parduotas) trečiajam asmeniui, neturėjo, juo labiau, kad vieÅ¡ame kilnojamojo turto registre automobilis naujojo savininko vardu nebuvo įregistruotas.

Nei UAB „S.“ vienintelė akcininkė S. L. – M. gavusi turto areÅ¡to aktÄ , nei UAB „S.r.“ direktorius V. L., gavę patvarkymus pristatyti transporto priemonę, nenurodė jog transporto priemonė jau parduota. PrieÅ¡ingai, UAB „S.r.“ direktorius V. L., gavęs antstolio S. D. praÅ¡ymÄ pristatyti transporto priemonę iki 2004 m. lapkričio 12 d., 2004 m. lapkričio 11 d., pateikė raÅ¡tÄ nurodydamas, kad transporto priemonė yra vienintelė, kuria disponuoja įmonė, ji yra strategiÅ¡kai reikalinga Å«kinei veiklai, todėl pristatyti jos negali, tačiau garantavo jos saugumÄ bei, reikalui esant, jos pristatymÄ .

Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad žala ieÅ¡kovui atsirado ne dėl antstolių veiksmų, kuriais areÅ¡tuoto turto savininkÄ paskyrė turto saugotoju, o dėl to, kad turto saugotojas areÅ¡tuotÄ turtÄ perleido trečiajam asmeniui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų (antstolių S. D., A. B. ir teisėjos) veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos yra pernelyg nutolęs. Priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos atsiradimo ir kaltų asmenų gali kilti tik iÅ¡ turto negrÄ Å¾inusių asmenų pusės (trečiųjų asmenų V.

L. ir S. L. – M.). Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t.y. kad tos žalos atsiradimas priklausė nuo V. L. ir S. L. – M. veiksmų, o teisėjos veiksmai iÅ¡ viso nėra ieÅ¡kovui padarytos žalos rezultatas. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis S. D. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininkui UAB „S.r.“ priklausančiÄ transporto priemonę „VW NEW BEETLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bÅ«tent šį turtÄ , 2005 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu, kurį rezoliucija patvirtino 2005 m. balandžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja, pardavė ieÅ¡kovui G.

L.. Aplinkybė, kad patvirtinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ ieÅ¡kovui nebuvo perduota įsigyta transporto priemonė, nesietina su LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, kurį pripažinus, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas naikintinas. Todėl, esant įrodymams, kad ieÅ¡kovui varžytynių metu buvo parduotas skolininkui priklausantis bei skolininko vardu registruotas turtas, teismas laikė, kad nėra pagrindo pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu.IeÅ¡kovas G.

L. apeliaciniu skundu ( 4 t., 117–123 b. l.) praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus Mažeikių rajono apylinkės teismÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir motyvais ir nurodo, kad bÅ«tent atsakovo S. D. pažeidimai tiesiogiai lėmė automobilio „VW New Beetle“ pardavimÄ iÅ¡ varžytynių ir varžytynių akto patvirtinimÄ bei tuo pačiu nuostolių ieÅ¡kovui atsiradimÄ .

Neabejotinai bÅ«tent S. D. veiksmai ir neveikimas turėjo tiesioginę įtakÄ atlikusio varžytynes antstolio A. B. ir patvirtinusio varžytynių aktÄ teismo veiksmams.2. Antstolis S. D., neužtikrinęs galimybės po varžytynių fiziÅ¡kai perduoti transporto priemonę įgijėjui, organizavo varžytynes, paskelbė antrÄ sias varžytynes, kurias pravedė pavaduojantis antstolis A. B., t. y. pardavė transporto priemonę, kurios fizinis perdavimas įgijėjui nebuvo užtikrintas. Taigi, antstolis A.

B. atliko tik baigiamÄ jį veiksmÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto procese, o tas veiksmas buvo antstolio S. D. pradėtų ir atliktų vykdymo proceso veiksmų formali pabaiga. Teismas savo sprendime nepagrįstai visÄ atsakomybę bandė suversti tretiesiems asmenims V. L. ir S. L. - M.3. Atsakovui S. D. buvo žinoma aplinkybė, kad transporto priemonės „VW New Beetle“ įmonėje „S.r.“ bei pas trečiuosius asmenis nėra, tačiau jis toliau tęsė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procedÅ«rÄ , perdavė vykdyti varžytynes toliau pavaduojančiam antstoliui atsakovui A.

B. ir pardavė turtÄ , kurio buvimo vieta tuo metu jau buvo nežinoma. Å iais savo veiksmais ir neveikimu atsakovai ieÅ¡kovui padarė 12701,00 Lt dydžio nuostolius. Jie sÄ moningai netinkamai vykdė savo pareigas ir todėl turi atlyginti patirtus nuostolius.4. LR CPK 683 str. numato, kad prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areÅ¡tuotÄ turtÄ perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir iÅ¡ieÅ¡kotojui. Pagaliau turtÄ gali saugoti ir pats antstolis. Toks neveikimas ir atsakovo aplaidumas ir tapo neigiamų pasekmių atsiradimo priežastimi.

Taip pat nebuvo imtasi priemonių, kad nubausti antstolio reikalavimo nevykdžiusį asmenį, tai yra atsakovas nepasinaudojo LR CPK 585 str. 2 dalyje numatyta galimybe, kad asmeniui, kuris nevykdo jo reikalavimų, galima buvo skirti baudÄ arba net kreiptis policijos pagalbos.5. Antstolių įstatymo 36 straipsnyje numatyta antstolio pavadavimo tvarka, pagal kuriÄ teisingumo ministro įsakymu skiriamas pavaduojantysis antstolis. Antstolių įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų Å¡iame Ä®statyme numatytų paslaugų.

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už žalÄ , padarytÄ pavadavimo metu, Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantysis antstolis.6. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis, nes prieÅ¡tarauja imperatyviajai teisės normai - LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktui -jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Pažymėtina, kad nei atsakovas antstolis S. D., nei A. B., nebuvo iÅ¡reikalavę iÅ¡ skolininko parduodamÄ turtÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilis jau buvo parduotas, todėl tokioje situacijoje normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje nebÅ«tų tokio sandorio sudaręs.7.

Teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai, kad, patvirtinęs varžytynių aktÄ , nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais ir nenustatęs antstolio padaryto LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, t. y. neįvykdęs CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos, jis netinkamai atliko antstolio veikios kontrolę, todėl neiÅ¡taisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieÅ¡kovo interesų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (137–139 b. l.) trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. IÅ¡ teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nei vieno iÅ¡ atsakovų veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, kÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pripažino kaip bÅ«tinÄ ja civilinės atsakomybės sÄ lyga. Taigi ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog dėl atsakovų veiksmų jam kilo tiesioginė žala.  2. LR CPK 725 straipsnis nustato varžytynių akto tvirtinimo tvarkÄ . Tik nustačius aplinkybes, minimas Å¡io straipsnio 4 dalyje, teisėjas gali atsisakyti tvirtinti varžytynių aktÄ ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis.

Tačiau esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių nebuvo atlikta. Todėl 2005 m. gegužės 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. P. pagrįstai rezoliucija patvirtino turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .  3. Tam, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys valstybei atlyginti turtinę žalÄ dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, patvirtinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ bÅ«tų patenkintas, bÅ«tina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltę (CK 6.245 - 6.249 straipsniai).

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės deliktinė civilinė atsakomybė dėl teisėjo kaltės gali atsirasti dėl bet kokių Å¡io pareigÅ«no veiksmų ar neveikimo, jeigu nustatomas jų neteisėtumas, asmeniui padaryta žala, kuri atsirado kaip Å¡io pareigÅ«no neteisėtų veiksmų rezultatas, ir kaltė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. 4. Å iuo atveju teisinis priežastinis ryÅ¡is tarp teisėjos veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos yra pernelyg nutolęs. Visų pirma, tik dėl trečiojo asmens V.

L. neteisėtų veiksmų atsirado žala ieÅ¡kovui. Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t. y. jos atsiradimas priklausė nuo V. L. veiksmų, o teisėjo veiksmai iÅ¡ viso nėra ieÅ¡kovui padarytos žalos rezultatas. Taigi nesant tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp teisėjos atliktų veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusios žalos, valstybės civilinė atsakomybė negalima.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (143–149 b. l.) trečiasis asmuo antstolis S. D. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ apelianto turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas jokių įrodymų, kad automobilis nepriklauso skolininkui, teismui nepateikė. Tačiau bÅ«tent jo pareiga įrodyti aplinkybę, kuriÄ naudoja praÅ¡ydamas dėl jos pripažinti sandorį niekiniu. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 725 str., patikrinusi bylos medžiagÄ ir nenustačiusi esminių pažeidimų, kurios iÅ¡vardintos LR CPK 602 str., negavus skundo dėl antstolio veiksmų, aktÄ patvirtino.2. PraÅ¡ymo pakeisti turto saugotojÄ iÅ¡ Å¡alių nebuvo pareikÅ¡ta, prieÅ¡ingai V.

L. raÅ¡tu paprašė palikti automobilį jo žinioje, be to, raÅ¡tu įsipareigojo automobilį pristatyti. Pažymėtina, kad antstolis S. D. negalėjo žinoti ar varžytynių dienÄ Å¡is automobilis buvo pristatytas, nes varžytynių nevykdė - atostogavo.3. Priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos atsiradimo ir kaltų asmenų kyla tik iÅ¡ turto negrÄ Å¾inusių asmenų pusės, t. y. žalÄ apeliantas patyrė dėl to, kad jam nebuvo perduotas automobilis, kurį saugojo skolininkas. LR CPK 619 str. nustato turto saugotojo atsakomybę.4. 2005-05-27 varžytynių aktas buvo patvirtintas, kadangi pažeidimų vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir realizuojant turtÄ nebuvo.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad antstolis galėjo perduoti turtÄ saugoti kitiems asmenims, kad galėjo kreiptis į teismÄ dėl turto saugotojo nubaudimo ir pan. neturi jokio ryÅ¡io su veiksmų teisėtumu ar neteisėtumu. Tai diskrecijos teisė. Apeliantui ir pačiam nekilo jokių abejonių dėl turto įsigyjimo, jis net neprašė turto apžiÅ«rėti, įsitikinti jo stoviu, pačiÄ varžytynių dienÄ turtÄ matė.5. Å iuo atveju teisinis priežastinis ryÅ¡is taip atsakovų veiksmų ir apeliantui atsiradusios žalos yra pernelyg nutolęs. Visu pirma, tik dėl trečiojo asmens V.

L. neteisėtų veiksmų atsirado žala. Dėl antstolių S. D. ir A. B. veiksmų žala galėjo ir neatsirasti, t. y. jos atsiradimas priklausė nuo V. L. veiksmų.

6. Apeliantas praÅ¡o neperduoti bylos nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, nors nepateikia kokiu pagrindu šį praÅ¡ymÄ jis grindžia. Pagrindai yra iÅ¡vardinti LR CPK 64 str., 65 str., 66 str. Apeliantas neatlieka jokių procedÅ«rų, numatytų LR CPK 68 str., 69 str., kurios yra reikalingos nuÅ¡alinimo procesui įvykti.7. Faktų byloje iÅ¡kraipymas bei paties apelianto prieÅ¡taravimas pačiam sau, Å¡iuo metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, nepateikiant jokių argumentų ir nevykdant nuÅ¡alinimo procedÅ«ros, yra akivaizdus bylos vilkinimas arba teismo klaidinimas siekiant sau palankaus sprendimo, nekeičiant nieko reikalavimuose nors pati bylos eiga akivaizdžiai diktuoja naujo atsakovo įtraukimÄ Ä¯ procesÄ .     Apeliacinis skundas tenkintinas.     Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).    Nagrinėjamoje byloje patikslinęs reikalavimus ieÅ¡kovas prašė pripažinti 2005 balandžio 28 d. turto pardavimo, t.y. automobilio pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl to, kad varžytynėse buvo parduotas skolininkui nepriklausantis turtas (4 t.,7-12 b.l.) .

Å iuo ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o taikyti restitucijos, bet praÅ¡o priteisti iÅ¡ antstolio S. D. , varžytinių metu jį pavadavusio antstolio A. B. bei Lietuvos Respublikos , kuriÄ atstovauja Teisingumo ministerija, jam padarytÄ Å¾alÄ â€“sumokėto turto vertę 12701Lt, priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 2005-04-28 d. suraÅ¡ytÄ ir 2005-05-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtintÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. 156-1405, nusipirko automobilį „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausiusį UAB „S.r.“.

VisÄ sumÄ 12701 Lt sumokėjo 2005 m. balandžio 29 d. ,tačiau antstolis nupirktos transporto priemonės neperdavė, UAB „S.r.“ jos taip pat neperdavė. Antstolis turėjo sustabdyti varžytines ir imtis priemonių susigrÄ Å¾inti automobilį, bet to nepadarė, todėl turi atsakyti dėl nuostolių padarymo. Antstoliui S. D. buvo žinoma, kad automobilio nėra nei įmonėje, nei pas trečiuosius asmenis, tačiau tęsė varžytines, jas pavedė toliau vykdyti pavaduojančiam antstoliui A.

B., kuris pardavė turtÄ . Teismas tvirtindamas aktÄ , nepatikrino suraÅ¡yto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto visais aspektais, netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį, nenustatęs atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o taip pat sprendė, kad antstolis pardavė skolininkui priklausantį turtÄ . Kolegija nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, kad priimant sprendimÄ netinkamai taikė materialines bei procesines normas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ Å¡iuo atžvilgiu, todėl jį naikina ir priima naujÄ sprendimÄ .

Turto pardavimas buvo vykdomas 2005 m. balandžio mėnesio 28 dienÄ , todėl yra taikytinos LR civilinio proceso kodekso normos vykdyme , galiojusios iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo bei turto pardavimo metu. Turto pardavimas iÅ¡ varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų (CPK 700 straipsnis). Varžytynių aktÄ patvirtinus teisėjui, laikoma, kad turtas parduotas (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis).

Nors parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių ir yra sukuriama turto pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes pardavimo procesÄ vykdo – antstolis, o turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tvirtina teismas, tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta. Kita vertus, kadangi turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisių perėjimÄ patvirtinantis dokumentas, jis gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamÄ praktikÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sÄ lygų ir padarinių, iÅ¡aiÅ¡kino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ , turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu:

1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas;

2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse;

3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina;

4) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas;

5) jeigu buvo pažeista šio Kodekso 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė;

6) jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Å iame straipsnyje nurodytas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Byloje nustatyta, kad, 2004-09-22 d. antstolis S. D. priėmė vykdymui Mažeikių raj. VSDFV skyriaus 2004-09-10 sprendimÄ D-20-2171 dėl 56771Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „S.r.“(vykdomoji byla Nr.0156/04/01405,73-74b.l.).2004-11-02 patvarkymu antstolis areÅ¡tavo 20 000 Lt vertės transporto priemonę lengvÄ jį automobilį VW NEW BEETLE v/n (duomenys neskelbtini) (vykd byla b.l.,67; 68-70b.l.).

Turto arešto aktas surašytas ir įvertinimas atliktas, remiantis oficialiais duomenimis, nedalyvaujant skolininko atsakovui, neapžiūrėjus turto, neįsitikinus, kad jis faktiškai egzistuoja, saugotoju paskirtas pats skolininkas UAB „S.r.“.Turto arešto aktas atsakovui išsiųstas registruotu paštu 2004-11-03 (vykdomoji byla Nr. 0156/04/01405, b. l. 65), kuris 2004-11-05 d. įteiktas UAB „S.r.“ vienintelei akcininkei S. L. (baudžiamoji byla Nr. 10-1-00651-05, I t., 154; 155b.l). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad ji tik perėmė šiuos dokumentus, pati nebedirbo įmonėje.

Duomenų, kad Å¡is areÅ¡to aktas buvo perduotas ir kada perduotas įmonės vadovui V. L. nėra pateikta. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad jau turto areÅ¡to suraÅ¡ymo metu įmonė UAB „S.r.“ pagal 2004-09-29 d. pirkimo-pardavimo sutartį šį automobilį buvo pardavusi S. L. už 6 000 Lt, registre duomenys nebuvo perregistruoti (1t.,40-43b.l). Tačiau nuosavybės teisę patvirtina ne vieÅ¡ieji duomenys, bet sandorio sudarymo faktas. 2004-10-10 dienos aktu automobilis perduotas pirkėjui S. L., kuris šį automobilį perėmė, juo naudojosi, kÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai- automobilio pirkimo-pardavimo sutartis,                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           sÄ skaita apie turto vertės apmokėjimÄ , turto perdavimo aktas.

Apie turto pardavimo faktÄ patvirtino ir buvęs UAB „Senasis rojus“ vadovas V. L., S. L. (1 t.,44-47b.l.). Å i pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta.Vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra negaliojantis, nes prieÅ¡tarauja imperatyviajai teisės normai – LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktui , nes buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , antstolis nė karto neapžiÅ«rėjo automobilio, nebuvo iÅ¡reikalavęs iÅ¡ skolininko parduodamÄ turtÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilis jau buvo parduotas .Byloje nustatyta, kad antstolis S. D. tris kartus patvarkymais reikalavo pristatyti jo nurodytu laiku automobilį bei jo dokumentus, raktelius, t.y. 2004-11-02 patvarkymu iki 2004-11-12 d., 2004-12-20 d. patvarkymu –iki 2004-12-23 , 2005-02-03 d. patvarkymu –iki 2005-02-24 d. , paskutinis antstolio patvarkymas grÄ Å¾intas neįteiktas įmonei (vykd. byla ,68,57,39,33,35 b.l.).Nepateikus automobilio, antstolis patvarkymais skelbė tris varžytines, t.y.-2004-12-23, 2005-02-24,2005-04-28 (vykd. byla, 60-63,42,44-45,29-32b.l.).

Taigi jau prieÅ¡ antrÄ sias varžytines antstoliui nebuvo pateiktas automobilis, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, neįteikiami skolininkui, turto saugotojui patvarkymai dėl automobilio pristatymo antstoliui. NežiÅ«rint tai, kad antstolis S. D. neturėjo duomenų apie areÅ¡tuoto turto buvimo vietÄ , jis paskelbia organizuojÄ s sekančias varžytines.2005-04-19 d. patvarkymu paveda policijai sulaikyti automobilį ir apie tai praneÅ¡ti antstoliui , patvarkymas priimtas vykdyti policijos 2005-04-21 d. (vykd. byla, 28 b. l.).

Neesant duomenų apie turto buvimo vietÄ ,antstolis S. D. neatÅ¡aukė 2005-04-28 dienÄ organizuotų varžytinių, kurias pravedė nuo 2005-04-25 dienos jį pavaduojantis antstolis A. B.. Pastarasis, neturėdamas duomenų apie automobilio sulaikymÄ , 1 dienÄ prieÅ¡ varžytines, t.y. 2005-04-27 papildomai pranešė vietinėje spaudoje, kad yra parduodamas 2004-11-02 areÅ¡tuotas UAB „S.r.“ automobilis, nenurodydamas priežasties atidėjo varžytinių pradžiÄ 3 valandoms, tačiau varžytinių neatÅ¡aukė(vykd. byla ,22,23 b. l.).

Pripažinus turto pardavimo aktÄ iÅ¡ varžytinių negaliojančiu, bÅ«tų pagrindas spręsti dėl restitucijos taikymo. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o taikyti restitucijos ir nurodo kitokį teisių gynimo bÅ«dÄ -taikant civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimÄ . Be to, iÅ¡ kasacinio teismo praktikos analizės galima daryti iÅ¡vadÄ , jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumÄ lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009).

Å iuo atveju restitucija negalima, kadangi UAB „S.r.“ 2006-08-30 Å iaulių apygardos teismo nutartimi pripažinta , kad Å¡ios įmonės veikla pasibaigė, įmonė likviduota, jos teisių perėmėjo nėra, automobilio „VW New Beetle“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta nežinoma, vykdomoji byla baigta.Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl to ginčo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. BÅ«tinosios sÄ lygos Å¡iai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sÄ lygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas(CK 6.246-6.249 straipsniai.

Å¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, reikalaujama veikti nevirÅ¡ijant jam suteiktų įgalinimų (kompetencijos) ribų ir jam keliami aukÅ¡tesni teisinio iÅ¡silavinimo reikalavimai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobÅ«džio ir žalÄ padaręs asmuo privalo kompensuoti tik tiek, kiek dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo realiai prarado turto.Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiÅ¡kumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi bÅ«ti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti, antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D.

J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Taigi valstybė antstoliui suteikė įgalinimus, patikėdama antstoliui atlikti vieÅ¡Ä jÄ funkcijÄ â€“ atliekamų vykdymo veiksmų iÅ¡ieÅ¡kojimo metu teisėtumo užtikrinimÄ . Tokios funkcijos suteikimas neatsiejamai susijęs su atsakomybės antstolio profesinėje veikloje, tarp jų ir civilinės teisinės atsakomybės, atsiradimu. Å iuo atveju pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, organizuodamas vykdymo procesÄ darbus, vadovaujasi CPK, CK normomis ir kitais teisės aktais. ,jo veikla yra griežtai reglamentuota įstatymų reikalavimais, o sprendimų vykdymas yra jo profesinė veikla.

Antstoliui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieÅ¡tarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindÄ sudaro teisės aktų nustatyti specialÅ«s reikalavimai, aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai, bendrieji teisės principai. Minėta, kad antstolis yra savo srities profesionalas ir iÅ¡ jam taikytinų aukÅ¡tesnių veiklos ir atsakomybės standartų jam kyla pareiga veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Nagrinėjamu atveju varžytynės buvo vykdomos tik pagal registro duomenis, nors realiai nepavyko nustatyti pačios transporto priemonės buvimo vietos, nustatyta, kad ji buvo parduota ,Å¡is turtas nebuvo perduotas jo pirkėjui.

Todėl antstoliai yra atsakingas už savo neteisėtų veiksmų padarinius. Šiuo atveju antstolių veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad antstoliai vykdydami pareigas, buvo nepakankamai atidūs, rūpestingi. Antstolis S. D. netinkamai vykdė savo pareigas, palikęs saugoti ir naudoti tam pačiam skolininkui, neįsitikinęs automobilio egzistavimu, neįsitikinęs nuosavybės teise, vykdė areštuoto turto realizavimo procedūras, neišreikalavęs automobilio, jo dokumentų. Antstolis S. D., neturint duomenų apie tai, ar yra ir sulaikytas ir surastas automobilis, ar jis yra natūroje, toliau vykdė išieškojimo procedūras, skelbė varžytines ir vykdė tolesnes varžytines, t.y. 2005-04-28 d., nors iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad dalis antstolio dokumentų, tame tarpe ir pranešimai apie varžytines, yra neįteikiami įmonei, nebebuvo žinoma turto buvimo vieta.

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad automobilį po 2004-09-29 d. pardavimo sutarties sudarymo perdavus jo pirkėjui S. L., pastarajam Å¡iuo automobiliu vykstant į AnglijÄ , automobilis sugedo, jį paliko Vokietijoje pažįstamam asmeniui pavedus juo pasirÅ«pinti. Taigi surinkti byloje bei ikiteisminio tyrimo metu duomenys rodo, kad antstolis S. D. netinkamai vykdė savo pareigas .2005-04-19 d. priimtas patvarkymas dėl automobilio sulaikymo patvirtina, kad antstolis turėjo duomenų, jog turto gali nebeturėti UAB „S.r.“.

Bylos bei LITEKO duomenys patvirtina, kad tuo metu įmonė veiklos nebevykdė, jau 2005-06-09 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „S.r.“ iškėlimo, kuri iškelta 2005-08-17 d.Nuo 2005-04-25 d. antstolis S. D. perdavė savo pareigas vykdyti antstoliui A. B.. Pastarasis vykdomoje byloje neatliko jokių veiksmų, tik 2005-04-28 d. pravedė varžybas. Tačiau pripažintina, kad jas vykdė nesusipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, esant 2005-04-19 antstolio S. D. priimtam patvarkymui dėl automobilio sulaikymo, neįsitikinęs ar yra sulaikytas automobilis, tęsė varžytines, jų neatšaukė, tik atidėjo 3 valandoms.

Taigi dėl antstolių kaltės , jiems neužtikrinus galimybės po varžytinių fiziÅ¡kai perduoti transporto priemonę pirkėjui-ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, nes pastarasis sumokėjo 12 701 Lt už varžytinėse įgytÄ automobilį. Antstolis turi siekti nepadaryti žalos vykdymo proceso dalyviams, atskleisti reikÅ¡mingas su varžybose parduodamo turto aplinkybes, elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, todėl tokie veiksmai, kai kilus abejonių dėl transporto priemonės faktinės buvimo vietos, antstoliai toliau vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus bei varžytynes, iÅ¡ kurių negali kilti teisėtų padarinių, reiÅ¡kia CK normų bei antstolių pareigos veikti itin rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai pažeidimÄ bei užtraukia jų civilinę atsakomybę.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad kilo civilinė atsakomybė antstoliams, kadangi yra nustatytos visos jos sÄ lygos, nes ieÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl teismo antstolio padarytų teisės normų pažeidimų – netinkamos antstolių pareigos vykdymo, neužtikrinus transporto priemonės perdavimo , kas nurodyta anksčiau(CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d., 6.263 str. 1 d., Antstolių įstatymo 16 str.). Ä®vykus varžytynėms, ieÅ¡kovas neteko turto bÅ«tent dėl neteisėtų ir kaltų antstolių veiksmų, todėl jie laikytini pakankama ir pernelyg nenutolusia priežastimi, dėl kurios ieÅ¡kovas patyrė žalos (CK 6.247 str.).     Pagal bendrÄ jÄ CK 6.5 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę skolininkų daugeto atveju, jų atsakomybė yra dalinė, o CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d. numato solidariÄ jÄ skolininkų atsakomybę, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant deliktinę atsakomybę, tais atvejais , kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė(Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2005 ir kt.).Pagal šiuos kriterijus vertintini ir antstolių veiksmai , nes nagrinėjamoje byloje visus išieškojimo veiksmus, varžytinių organizavimo veiksmus vykdė antstolis A.

S. D., o antstolis A. B. atliko tik baigiamuosius veiksmus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto pardavimo procese. Atsakovo A. B. veiksmai buvo antstolio atsakovo antstolio pradėtų ir atliktų vykdymo procese veiksmų formali pabaiga, tačiau pastarasis neturėjo vesti varžytinių, neturint transporto priemonės dokumentų, duomenų apie realizuojamos transporto priemonės sulaikymÄ pagal 2005-04-19 d. antstolio S. D. patvarkymÄ . Pripažintina Å¡io atsakovo esant 25 procentų kaltės, nes šis antstolis tęsė varžytinių procedÅ«ras, neįsitikinęs , kad yra galimybė perduoti transporto priemonę įgijėjui.Apeliantas nurodo, kad taip pat netinkamai buvo įvertinti ir teisėjos , patvirtinusios varžytinių aktÄ , veiksmai, t.y. teisėja neįvykdė akto patvirtinimo metu galiojusio CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos, netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, todėl neiÅ¡taisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieÅ¡kovo interesų, dėl to ginčo atveju kilo ir Lietuvos Respublikos, atsakingos pagal CPK 6.272 straipsnį už teisėjo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , deliktinė civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 725 straipsnyje nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, teisminę kontrolę; jÄ Ä¯vykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumas ir Å¡is priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikÅ¡mę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių – teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas(toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas CPK byloje aptariamų antstolio veiksmų atlikimo metu).

Taigi, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kuris savaime nesukelia teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto teisinės priklausomybės, nelaikomas skolininko turto realizavimu ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimu – aktu tik sukuriamas teisinis pagrindas turtÄ realizuoti ateityje, t. y. jį perduoti turtÄ varžytynėse įsigijusiam asmeniui po to, kada turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ patvirtina teisėjas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad varžytynių aktÄ tvirtinantis teisėjas privalo patikrinti CPK 725 straipsnyje nustatytų sÄ lygų buvimÄ , o Å¡ios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J.

M. Š. v. VĮ Registrų centas ir kt., byla Nr. 3K-7-59/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., byla Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-157/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-448/2006; 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J.

G. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant, ar teismas tinkamai atlikto antstolio veiksmų kontrolę ir ar dėl to galėjo būti nepašalintos šio padarytos klaidos bei neapsaugota ieškovo interesų, pažymėtina tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, galėjusių teisėjui sukelti abejonių dėl varžytynių teisėtumo; pirmiausia teisėja negavo skundų dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis.

Nors pateiktoje vykdomoje byloje buvo duomenys apie antstolio priimtÄ patvarkymÄ apie automobilio sulaikymÄ , tačiau atsižvelgiant į parduodamÄ objektÄ , kad buvo parduodama transporto priemonė, kuri paprastai nėra perkama jos neapžiÅ«rėjus, į CPK 708 straipsnyje numatytÄ pirkėjo teisę apžiÅ«rėti varžytinėse parduodamÄ daiktÄ , aktas pasiraÅ¡ytas pirkėjo bei antstolio ,spręstina, kad neturėdama pagrįstų prielaidų apie faktinį automobilio nebuvimÄ ,apie esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtÄ iÅ¡ varžytinių, neesant skundų dėl antstolio veiksmų, teisėja turėjo pagrindÄ tvirtinti aktÄ , todėl yra atmestinas ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikai(CPK 178 str.).Sutiktina su teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo , dėl ko nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepimuose į skundÄ neprieÅ¡taravo nei vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų.Taip pat iÅ¡ atsakovų priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos , kurias ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos(CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi bei įvertinusi bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos netinkamai taikė materialinės ir proceso normas , dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodyto skundžiamasis apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str.1 d.2 p.).              Panaikinus sprendimÄ ir patenkinus ieÅ¡kinį , esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos yra perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 1 d.,5dalys,98 str.).Atsakovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylÄ sumokėjo 1659,06 Lt žyminio mokesčio , paduodant ieÅ¡kinį, apeliacinius, kasacinius skundus (1t.,4b.l.,2t.81,3 t.96 b.l.,4 t., 13 b.l.).Taip pat pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo 2650 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (1t.,5,bl., 2 t.,52b.l,3 t.34b.l.,4 t.,15 b.l.).Be to ieÅ¡kovas turėjo kitas iÅ¡laidas, t.y. dėl dokumentų kopijavimo-18,96 Lt., vykimo į teismo posėdžius- kuro iÅ¡laidas 682,64 Lt(1t.,6b.l.,2t.,49-51b.l.,3 t.,13-14,32,33,63-64bl.,4t.,93b.l.) IeÅ¡kovo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ Ä¯tvirtintų maksimalių dydžių, atitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, todėl yra priteistinos. Taip pat atlygintinos kuro iÅ¡laidos nevirÅ¡ija LR Susisiekimo ministro įsakymu 1995 10 12 d. Nr. 405 patvirtintų kuro iÅ¡laidų, todėl yra tenkintinas ir Å¡is praÅ¡ymas. Taip pat priteistinos ir kitos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos , kurios patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais .IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie realiai turėtas dėl bylinėjimosi 5 010,66 Lt. iÅ¡laidas.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio daliai .Taip pat Å¡iuo principu priteistinos iÅ¡ atsakovų valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, kurios sudaro 390,76 Lt.(2t..66,88.b.l,3t.62,118,207,b.l.,4 t.,94 b.l.)(CPK 88 str. 1 d. 3 p.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti 2005 m . balandžio 28 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ , kuriuo G.

L. parduota transporto priemonė VW New Beetle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.Priteisti iÅ¡ antstolio S. D. 8890,70 Lt(aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt litų ir 70 ct.), iÅ¡ antstolio A. B. priteisti 3810,30 Lt(tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus deÅ¡imt litų ir 30 ct.) ieÅ¡kovui G. L. nuostolių atlyginimÄ Â bei 5 procentus metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo priteistų sumų nuo 2012 birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.IeÅ¡kinį Lietuvos Respublikai atmesti.Priteisti iÅ¡ antstolio S. D. 3507,46 Lt (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus septynis litus ir 46 ct.), iÅ¡ antstolio A.

B. 1503,20 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus tris litus ir 20 ct.) ieÅ¡kovui G. L. bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų antstolio S. D. 273,53 Lt (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus ir 53 ct.), iÅ¡ antstolio A. B. 117,23 Lt(vienÄ Å¡imtÄ septyniolika litų ir 23ct.) valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. Kolegijos pirmininkė                                                                     Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                         Danutė Burbulienė                                                                                                                                                                                                                                  Danutė Matiukienė