e2a5ce15-e7c6-43ca-b91c-2529f5e0b6bb · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-716-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18009-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

K. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G.. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2010 m. liepos 1 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. IeÅ¡kovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla.

Nurodė, kad 2010 m. liepos 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis pateiktas vykdyti antstolei R. S.. Antstolė, atlikdama iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, areÅ¡tavo ieÅ¡kovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės V. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3. Teismas nustatė, kad antstolė R. S. vykdo Kauno m. 18-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurio pagrindu yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Neginčytina, kad, nesustabdžius atsakovės pradėtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti iÅ¡ dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ . Tokiu atveju, ieÅ¡kovė turėtų ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo, tačiau teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieÅ¡kovė neprarastų.

Å iuo atveju atsakovės reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę patvirtina vekselis bei jo pagrindu atliktas vykdomasis įraÅ¡as. Kol nėra iÅ¡spręstas klausimas pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. sausio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – iÅ¡vengti galimai ieÅ¡kovei palankios teismo nutarties vykdymo apsunkinimo. IeÅ¡kovei yra pritaikytas jai priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡tas, taigi ji neturi jokių galimybių parduoti ir/arba kitaip disponuoti Å¡iuo turtu, kas iÅ¡ esmės užtikrina prievolės įvykdymÄ , jeigu civilinės bylos nagrinėjimas baigtųsi ieÅ¡kovei nepalankia nutartimi. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o panaikinti jos nekilnojamajam turtui pritaikyto areÅ¡to, taigi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų sustabdymas jokia prasme jai nesuteiktų pranaÅ¡umo ir/arba nesuvaržytų atsakovės teisių daugiau, nei bÅ«tina. 1.2.

Inicijavus civilinę bylÄ , atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekia neatidėliotino prievolės įvykdymo – areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių. Tokie veiksmai iÅ¡ esmės pažeistų ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų įgyvendinimÄ , nes palankios teismo nutarties ieÅ¡kovės atžvilgiu atveju, ji privalėtų kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų sugrÄ Å¾inimo. Tai sÄ lygotų ieÅ¡kovės papildomų, tačiau itin ribotų finansinių bei laiko iÅ¡teklių panaudojimÄ . 1.3.

Å iuo atveju aptariamos ne areÅ¡tuotos lėšos, o nekilnojamasis turtas, taigi bÅ«tent tokios formos areÅ¡tuoto turto realizavimas lemia didesnį ieÅ¡kovės pažeidžiamumÄ . Kadangi nekilnojamojo turto pardavimas iÅ¡ varžytynių vyksta apsiribojant varžytynėse dalyvaujančių asmenų kainos pasiÅ«lymais ir eliminuojant rinkoje egzistuojančiÄ kainÄ , tikėtina, kad pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė neteks galimybių nei atgauti prarastÄ turtÄ , nei prisiteisti prarasto turto rinkos vertę atitinkančiÄ kompensacijÄ .

Kadangi aptariamas turtas yra itin reikÅ¡mingas ieÅ¡kovei ne tik materialine, bet ir moraline prasme, t. y. ieÅ¡kovė jaučia itin didelius sentimentus areÅ¡tuotai žemei bei statiniams, nes Å¡ie yra jos Å¡eimos paveldas, perduodamas iÅ¡ kartos į kartÄ , tikėtina, jog netekus turto, ieÅ¡kovė patirtų ne tik papildomų finansinių, bet ir moralinių nuostolių.

5. Atsakovė V. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovė nepateikė įrodymų ir nepaaiÅ¡kino, kaip atsisakymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pažeidžia ar galėtų pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus. 2.2. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ar antstolė R. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekia neatidėliotino prievolės įvykdymo – areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių. 2.3.

Teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas – ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir nustatė, ar yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo sprendimo įgyvendinimas galėtų pasunkėti ar tapti nebeįmanomu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės V. K. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vekselio, pagal kurį buvo atliktas notaro vykdomasis įraÅ¡as ir pradėta vykdomoji byla, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatyme įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

9. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovės V. K. turto pagal 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto 18-ojo biuro notarės B. G. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . IeÅ¡kovė V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V. P. dėl 2010 m. liepos 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, pripažinimo negaliojančiu, o ieÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla.

Savo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė argumentavo tuo, kad ieÅ¡kovė siekia nuginčyti 2010 m. liepos 1 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurio pagrindu yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, iÅ¡vengti žalos ieÅ¡kovės atžvilgiu atsiradimo antstolei tęsiant galimai nepagrįstus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kovės V. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad nėra grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nes:

1) iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ , ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovė turėtų galimybę ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo;

2) kol nėra iÅ¡spręstas klausimas pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina.

11. Apeliantė (ieÅ¡kovė) V. K., nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas, atsakovė jau ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekia neatidėliotino prievolės įvykdymo – areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių. Tokie veiksmai iÅ¡ esmės pažeistų ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų įgyvendinimÄ , nes palankaus teismo sprendimo ieÅ¡kovei atveju, ji privalėtų kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų sugrÄ Å¾inimo, kas susiję su papildomais finansiniais bei laiko iÅ¡tekliais.

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliantės atskirojo skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundÄ argumentus, įvertinęs teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu ir bylai aktualų teisinį reglamentavimÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

13. Visų pirma, pažymėtina, kad bet kuri laikinoji apsaugos priemonė gali bÅ«ti taikoma tik įrodžius abi jos taikymo sÄ lygas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) bei vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais tam, kad bÅ«tų užtikrinta ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad, jeigu iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ ieÅ¡kovės jau bÅ«tų iÅ¡ dalies įvykdyti arba pabaigti, įvykdžius vykdomÄ jį dokumentÄ , o galutinis sprendimas Å¡ioje byloje bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, apeliantė (ieÅ¡kovė) V.

K. iÅ¡saugotų teisę ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei V. P. dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo. Taigi ieÅ¡kovė iÅ¡saugotų teisinę galimybę ginti savo interesus. Byloje duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė savanoriÅ¡kai negrÄ Å¾intų nepagrįstai gautas lėšas, tuo labiau vengtų vykdyti teismo sprendimÄ , jei tokios lėšos bÅ«tų iÅ¡ jos priteistos, slėptų savo pajamas ir turtÄ bei kitaip vengtų lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, nėra (tokių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė).

Nesant duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , taigi ir grėsmę, kad ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar tapti neįmanomas, pripažintina, kad ieÅ¡kovė neįrodė antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

14. Grėsmės bÅ«simo ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimÄ pagrindžia ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0106/10/01051 iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas jau nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. (suraÅ¡ytas antstolės raginimas įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ ), o areÅ¡tas skolininkės (ieÅ¡kovės) nekilnojamajam turtui taikytas dar 2011 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieÅ¡kovė V. K. jokių duomenų apie tai, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų ketinama parduoti varžytynėse ar kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kito skolininkei priklausančio turto, nepateikė.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tol, kol nėra iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti bei vykdytina ir todėl ginčo vekselyje nurodytos apeliantės (ieÅ¡kovės) V. K. mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju pažeistų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tuo labiau, kad, kaip minėta, ieÅ¡kovė neįrodė antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.

Būtent tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1145-516/2017, 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-140-516/2016, 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-660-196/2015, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1784/2014, kt.), kiti apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-211-260/2019).

16. Papildomai akcentuotina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai įrodoma, jog nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus sprendimo vykdymas bus iÅ¡ esmės apsunkintas ar taps visiÅ¡kai neįmanomas, tačiau Å¡i priemonė negali bÅ«ti taikoma siekiant iÅ¡vengti tam tikrų papildomų iÅ¡laidų ar ieÅ¡kovui kylančių tam tikrų nepatogumų Å¡iuo metu (vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ) ar vėliau, atsakovui tekus grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotas sumas ieÅ¡kovui.

17. Pažymėtina, kad praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieÅ¡kovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 18. Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia atsakovei Å¡ioje proceso stadijoje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Be to, atsakovė, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančių įrodymų.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Nijolia Indreikienė