2022-10-12 Nr. AB-24665-3-63-3-01764-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-461-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01764-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21R2-187 (AG2-149/15-2020) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Komisija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI, atsakovas) 2020 m. spalio 7 d. rašto Nr. (27.4E)-MPD2-6139 (toliau – ir Raštas) panaikinimo kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, ir įpareigoti Klaipėdos AVMI išduoti pažymą apie pareiškėjo mokestinę nepriemoką už 2019 metus, vykdant Taksi veiklą.

2. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad jis 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) Klaipėdos skyriui dėl leidimo išdavimo tęsti vykdyti Taksi veiklą. Pareiškėjo teigimu, leidimas jam nebuvo išduotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktos „sufabrikuotos“ pažymos pagrindu, pagal kurią pareiškėjas tariamai nėra sumokėjęs mokestinės nepriemokos už 2019 metus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. spalio 9 d. skundu kreipėsi į Komisiją dėl mokestinės nepriemokos dydžio duomenų gavimo ir nustatymo. Be minėtų duomenų pareiškėjas neturi galimybės įrodyti, kad mokesčiai už 2019 metus, vykdant Taksi veiklą, yra sumokėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos priimtas Sprendimas užkerta jam kelią kreiptis į teismą. Tvirtino, kad prieš jį vykdoma organizuota neteisėta veika, siekiant nesudaryti galimybės jam dirbti.

3. Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo turimais duomenimis pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 19 d. yra įregistravęs „(duomenys neskelbtini)“ pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad mokesčių administratorius išduoda tik individualios veiklos pažymą apie vykdomą / pradėtą vykdyti veiklą, o leidimus vežti keleivius išduoda Lietuvos transporto saugos administracija. Prieš išduodama leidimą LTSA tikrina įrašus atitinkamų institucijų informacinėse sistemose, taip pat gauna duomenis iš mokesčių administratoriaus apie turimas gyventojo skolas, nepateiktas deklaracijas ir tada priima sprendimą.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. 11 val. 52 min. 16 s. iš LTSA automatizuotai buvo gauta užklausa dėl pareiškėjo turimų įsiskolinimų. Tą pačią dieną, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12 val. 08 min. 41 s. VMI automatizuotai pateikė atsakymą apie turimą 5 329,93 Eur pareiškėjo nepriemoką (policijos paskirtos ir nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus ir nesumokėtos sumos pagal kitų institucijų (teismų) išduotus vykdomuosius dokumentus). Atsakovas nurodė, kad ir pats pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas išduoti pažymą apie turimą mokestinę nepriemoką. Klaipėdos AVMI 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. (27.4E)-MPD2-6139 pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, nurodydama, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka 2020 m. spalio 6 d. sudaro 4 450,03 Eur, iš jų: pagal vykdomuosius dokumentus Lietuvos institucijoms 3 178,99 Eur ir baudos už administracinius nusižengimus 1 271,04 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad tiek LTSA automatizuotai, tiek Klaipėdos AVMI raštu Nr. (27.4E)-MPD2-6139 pateikta informacija apie pareiškėjo mokestinę nepriemoką yra informacinio pobūdžio, savaime nesukelianti pareiškėjui teisinių pasekmių, tuo nėra nustatomos pareiškėjui kokios nors teisės ar pareigos. Atsakovo nuomone, jis neturi prisiimti atsakomybės už pareiškėjo atžvilgiu LTSA priimtą sprendimą, o raštu Nr. (27.4E)-MPD2-6139 pareiškėjui pateikta informacija yra suprantama ir žinoma pačiam pareiškėjui.

6. Atsakovo teigimu, Komisija Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos AVMI išduoti pažymą dėl mokestinės nepriemokos duomenų pagal pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymą. Atsakymas į šį prašymą buvo pateiktas pareiškėjui raštu Nr. (27.4E)-MPD2-6139, taip pat net ir panaikinus šį raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad ne dėl visų viešojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobūdžio aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiamas skundas (prašymas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o tik dėl individualių administracinių aktų.

9. Aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 8, 9 ir 11 dalyse įtvirtintas administracinio sprendimo, administracinio akto ir individualaus teisės akto sąvokas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojo teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams (Komisijai) priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme (Komisijoje) objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisimų pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas (Komisija) asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

10. Teismas nurodė, kad iš atsakovo 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. (27.4E)-MPD2-6139 pareiškėjui pateikto atsakymo į jo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymą turinio matyti, jog atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją dėl mokestinės nepriemokos pagal institucijų vykdomuosius dokumentus. Rašte nurodyta, jog pirminė informacija pareiškėjui buvo pateikta 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. R-4668, todėl atsakovas teikia patikslintą informaciją, esančią VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 6 d. Kitų mokestinių nepriemokų, skirtų VMI, atsakovas nenurodė.

11. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir taikomą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Klaipėdos AVMI Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pareiškėjo pateiktame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis (Raštas) iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas (konkrečias) tiesiogines teisines pasekmes. Teismo nuomone, atsakovo Raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, dėl kurio Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai.

12. Teismas iš esmės sutiko su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritarė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartojo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu Komisijos ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija. Nenustatęs ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 13. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, bylą išnagrinėjo pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, byla išnagrinėta šališkai ir suinteresuotai.

15. Pareiškėjas paaiškino, kad jam reikalinga pažyma, jog jis įrodytų, kad VMI pateikė suklastotus duomenis apie jo mokestinę nepriemoką už 2019 metus. VMI pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys sudarė pagrindą LTSA neleisti pareiškėjui vykdyti Taksi veiklos. Nors teismo sprendime nurodyta, jog VMI pateikė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakymą, tačiau pareiškėjui reikalinga pažyma apie skolą VMI už 2019 metų veiklą. Pareiškėjo teigimu, jo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašyme pateiktas konkretus prašymas išduoti pažymą, nurodant, kokia yra skola (jeigu ji yra). Atsakovas pagal Viešojo administravime įstatymo nuostatas turėjo išduoti pareiškėjui pažymą prašymo pagrindu. Klaipėdos AVMI specialistė žodžiu pareiškėjui patvirtino, jog mokesčiai yra sumokėti, bet raštu išduoti pažymos negali. Pasak pareiškėjo, tokia pažyma patvirtintų VMI dokumentų klastojimo faktą. Pareiškėjas mano, kad LTSA, VMI ir Regitra susitarė tikslingai veikti, siekiant užkirsti galimybę pareiškėjui dirbti ir padaryti jam materialinę ir moralinę žalą.

16. Pareiškėjas teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja L. Jokubauskaitė užkirto jam galimybę pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba. Dėl to pareiškėjas neturi galimybės pateikti teisinių motyvų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Komisija privalėjo priimti ir išnagrinėti jo 2020 m. spalio 9 d. skundą. Teismo išvada, kad klausimas išspręstas atsakovo 2020 m. spalio 7 d. Nr. (27.4E)- MPD2-6139 raštu, yra klaidinga. Pareiškėjo nuomone, Raštas neatitinka jo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo esmės.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja L. Jokubauskaitė vilkino bylos nagrinėjimą. Su šia teisėja pareiškėją sieja gilus interesų konfliktas. Pareiškėjas šios teisėjos yra persekiojamas nuo 1990 metų ir yra nukentėjęs nuo jos priimtų neteisingų sprendimų. Dėl nepagrįsto ilgalaikio persekiojimo yra sutrikusi pareiškėjo sveikata, nervinė sistema.

18. Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Klaipėdos AVMI atsakymas pareiškėjui yra informacinio pobūdžio, pats savaime nesukeliantis jam teisinių pasekmių, t. y. juo nenustatomos pareiškėjo kokios nors teisės ar pareigos, jame nėra jokių įpareigojimų skirtų pareiškėjui, nes atsakovas teikė patikslintą informaciją, todėl šis raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, dėl kurio, teisės aktų nustatyta tvarka, gali būti paduodamas skundas. Atsakovas pažymi, kad net ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

20. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti nei teismo, nei Komisijos sprendimų, o pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 21R2-187 (AG2-149/15-2020), kuriuo Komisija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo J. S. skundą dėl atsakovo Klaipėdos AVMI 2020 m. spalio 7 d. rašto Nr. (27.4E)-MPD2-6139 panaikinimo kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Klaipėdos AVMI išduoti pažymą apie pareiškėjo mokestinę nepriemoką už 2019 metus, vykdant Taksi veiklą, pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad Komisija pagrįsta ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, bylą išnagrinėjo pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, byla išnagrinėta šališkai ir suinteresuotai.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byla buvo išnagrinėta šališkai ir suinteresuotai, teisėja L. Jokubauskaitė dalyvavo ankstesniuose teisminiuose procesuose, pradėtuose pareiškėjo atžvilgiu, teisėja užkirto pareiškėjui galimybę pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba, vilkino bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

26. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., EŽTT 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje F. ir S. prieš Italiją).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymai nušalinti teisėją L. Jokubauskaitę nuo bylos nagrinėjimo buvo nagrinėti du kartus. Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymai netenkinti, nustačius, kad nušalinimas pareiškimuose reiškiamas subjektyviu pareiškėjo požiūriu į teisėjos asmenybę, jokių kitų pagrindų, kurie objektyviai patvirtintų teisėjos šališkumą nenurodyta, todėl konstatuota, jog nėra pagrindo išvadai, kad teisėja dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališka ar suinteresuota bylos baigtimi.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų teisėjos šališkumą tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Be to, kiti tos pačios teisėjos priimti procesiniai sprendimai (pavyzdžiui, pareiškėjo minimas teisėjos L. Jokubauskaitės priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-4173-386/2021 dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-1610-12890 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo), nors ir nepalankūs pareiškėjui, nėra pakankamas pagrindas laikyti teisėją iš anksto nusistačiusią prieš pareiškėją. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl teismas buvo šališkumas. Vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusią teisėją ir jos darbą kitose pareiškėjo inicijuotose bylose nėra pakankamas pagrindas laikyti ją šališka visose pareiškėjo inicijuotose bylose.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso eigą, pareiškėjo teiktus procesinius prašymus, skundus, taip pat nenustatė pagrindo vertinti, jog pareiškėjo bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

31. Pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ginčijamus administracinius aktus ir pareiškėjo keliamus klausimus, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam reikalinga pažyma apie skolą VMI už 2019 metų veiklą, jog jis įrodytų, kad VMI pateikė suklastotus duomenis apie jo mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo teigimu, VMI pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys sudarė pagrindą LTSA neleisti pareiškėjui vykdyti Taksi veiklos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Klaipėdos AVMI ginčijamu 2020 m. spalio 7 d. raštu pateikė duomenis ne pagal jo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo reikalavimus.

35. Komisija ginčijamame 2020 m. spalio 14 d. sprendime, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, padarė išvadą, kad Klaipėdos AVMI Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Komisija vertino, kad atsakovo Raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, dėl kurio Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Komisijai gali būti paduodamas skundas, todėl atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos Sprendimo motyvais, todėl, nenustatęs Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamus Komisijos ir teismo sprendimus, Klaipėdos AVMI Rašto turinį, sutinka su tokiomis išvadomis.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ginčijamo Klaipėdos AVMI Rašto turinio matyti, jog jame pateikti 2020 m. spalio 6 d. duomenys iš VMI apskaitos informacinės sistemos apie pareiškėjo mokestines nepriemokas (b. l. 71–72). Išanalizavus pareiškėjo siekiamą nuginčyti Raštą, konstatuotina, jog minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, jokie privalomai vykdytini nurodymai pareiškėjui nesuformuluoti, todėl Raštas jam jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti administracinės bylos ginčo objektas, o pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes jos nėra pažeistos. Nurodyto aplinkybių vertinimo nekeičia pareiškėjo teiginiai, kad Klaipėdos AVMI Raštu pateikė duomenis ne pagal jo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Kaip jau buvo minėta, siekiamame nuginčyti Rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, Rašte iš esmės pateikiami duomenys iš informacinės sistemos apie pareiškėjo mokestinę nepriemoką, todėl pats Raštas tiesiogiai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o pareiškėjo nesutikimas su Rašto turiniu savaime nesudaro pagrindo jį (Raštą) vertinti kaip individualų teisės aktą.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, vertindami, jog pareiškėjo siekiamas nuginčyti Klaipėdos AVMI Raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, todėl negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVMI Rašto panaikinimo, nėra pagrindo vertinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos AVMI išduoti pažymą apie pareiškėjo mokestinę nepriemoką už 2019 metus, vykdant Taksi veiklą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis