2017-09-18 Nr. AB-20622-3-63-3-00226-2011-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-67-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00226-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012 pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. G. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012. Prašyme nurodo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės dėl 1998 m. padarytos nusikalstamos veikos, kai pareiškėjo senelio žemė bei sodybvietė buvo atiduota kitiems asmenims. Taip pat pažymi, kad egzistuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatyti pagrindai, kadangi atsakovas slėpė savo padarytą nusikalstamą veiką. Prašyme akcentuoja, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal 161 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutadis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, spręsdama prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, taip pat patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams (ABTĮ 159 str. 3 d.).

Šiuo atveju pareiškėjas teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012. Minėtoje byloje galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo J. G. apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pagal esančią žymą ant laiško voko buvo išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, akivaizdžiai matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, kadangi penkių metų terminas, po procesinio sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012, suėjo 2017 m. kovo 5 d. Aplinkybių, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų pripažinęs, kad jo atžvilgiu priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, pareiškėjas taip pat nenurodė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti surašytas advokato. Jei prašymą surašo pats fizinis asmuo, būtinas šio asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju skundas surašytas paties pareiškėjo J. G., bet ne advokato. Duomenų patvirtinančių pareiškėjo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą taip pat nėra. Be to, pagal ABTĮ 158 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, kuris nebuvo sumokėtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašymo nustatyti trūkumai, susiję su žyminiu mokesčiu bei dokumentų, patvirtinančių asmens teisinę kvalifikaciją, pateikimu, galėtų būti ištaisysi nustatant papildomą terminą trūkumams šalinti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje trūkumų šalinimo instituto taikymas yra beprasmis, kadangi net ir pašalinus minėtus trūkumus, prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti nagrinėjamas dėl praleisto penkių metų naikinamojo termino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012 neatitinka ABTĮ 159 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, todėl nėra priimtinas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1191/2012 atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė