e2a3d3a7-5d4e-4886-b464-81b337b4e68a · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-65-497/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04893-2019-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas A.

B. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 24 d. nutarimas paliktas nepakeistu, nustatė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, 2019 m. spalio 20 d., 10.04 val. Drujos g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,86 promilės.

2. Nesutikdamas su nutarimu, A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei iÅ¡ dalies pakeisti nutarimÄ â€“ 800 eurų baudÄ paliekant, tačiau neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba skirti trumpesniam terminui nei paskirta skundžiamu Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimu ar numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. B. skundÄ , 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinio skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo A. B. laikyti iÅ¡imtinai pareigingu vairuotoju ar daryti iÅ¡vadÄ , jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nurodė, kad Å¡iuo metu neturi jokio objektyvaus pagrindo mažinti ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (toliau – ir apeliantas) A. B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytÄ nusižengimÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti mažesniam terminui nei paskirta Institucijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimu bei skundžiama 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi.

5. Apeliantas skunde pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, kad teismas, norėdamas taikyti minėtÄ nuostatÄ , turi nustatyti kokias nors iÅ¡skirtines ar iÅ¡imtines aplinkybes. Vadovaudamasis teismų praktika, nurodo, kad, nors vairavimas neblaiviam vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apelianto teigimu, tai reiÅ¡kia, kad padaryto pažeidimo pavojingumas neleidžia spręsti apie administracinės nuobaudos tikslų (ne)pasiekimÄ asmenų atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, skundžiamoje nutartyje buvo akcentuojamas apelianto padaryto pažeidimo pavojingumas.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neįvertino nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių: tai, jog jis prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo buvo sportavęs, jautėsi puikiai, buvo nuvažiavęs mažiau nei 2 km atstumÄ , automobilį vairavo Å¡viesiu paros metu (10 val. ryto, sekmadienį), nusižengimas buvo užfiksuotas policijos priemonių metu, kas, apelianto įsitikinimu, reiÅ¡kia, jog jo vairavimas nebuvo pavojingesnis, nei blaivių vairuotojų, žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai. IÅ¡ policijos pareigÅ«no A. P. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad be alkoholio kvapo iÅ¡ burnos jokių požymių, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus – neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai ar kt., apelianto elgesyje nebuvo.

7. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojamo nusižengimo padarymo metu buvo penkis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kadangi visiÅ¡kai nevertino už kokius teisės pažeidimus apeliantas buvo baustas, jų laikotarpį ir periodiÅ¡kumÄ bei kokios baudos paskirtos ir ar jos sumokėtos.

8. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, neatsižvelgė į visas byloje esančias teigiamas apelianto aplinkybes. Apeliantas skunde nurodo, jog yra iÅ¡klausęs papildomÄ vairuotojų mokymÄ , kurių metu buvo iÅ¡aiÅ¡kintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, padėta suvokti, kaip to iÅ¡vengti, taip pat suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

Nurodo, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ , sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad bÅ«damas jauno amžiaus (27 metų), sumokėjo piniginę baudÄ , neteistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitÄ , nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ar daro kitus teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio.

Pažymi, kad yra sportuojantis, neatlygintinai 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. spalio 31 d. davė kraujo, yra baigęs (duomenys neskelbtini), vykdo individualiÄ veiklÄ , dirba vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau – VÅ¡Ä®) (duomenys neskelbtini) pareigose ir joje teigiamai charakterizuojamas, atidarė savo studijÄ ir yra pasirašęs patalpų panaudos sutartį, (duomenys neskelbtini) pagal mokymosi visÄ gyvenimÄ programÄ mokosi latvių kalbÄ , (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 22 d. lanko tęstinio profesinio mokymo programos Ūkininkavimo pradmenų kursus, yra įsigijęs 0,6 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dvi savaitės iki nusižengimo padarymo vedė ir Å¡iuo metu su sutuoktine planuoja kÅ«dikį.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino aplinkybių, pagrindžiančių specialios teisės turėjimo poveikį. Apeliantas pažymi, kad teisė vairuoti jam yra bÅ«tina pagal darbo pobÅ«dį (dirba (duomenys neskelbtini) bei vykdo individualiÄ veiklÄ ), nuvykti į mokymosi įstaigas, padėti sutuoktinės seneliams.

10. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas netenkinamas.

11. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. veiksmų kvalifikacija. Apeliantas teigia kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįstantis bei nuoširdžiai dėl įvykio besigailintis, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu.

13. ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

14. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį asmens padėtis gali bÅ«ti Å¡velninama tik nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

15. SkundÄ Vilniaus apygardos teismui A. B. grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , vertindamas, jog tokios aplinkybės, kaip kaltės pripažinimas, nuoÅ¡irdus gailestis, padaryto nusižengimo pobÅ«dis, jo darbų pobÅ«dis, rÅ«pinamasis sutuoktinės seneliais, teigiama asmens charakteristika bei kritiÅ¡kas savo veiksmų vertinimas, sudaro pagrindÄ Å¡velninti jo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir nesudaro pagrindo neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ar trumpinti jos taikymo terminÄ . Su tokiais argumentais aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti.

16. Apylinkės teismas, vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo tikslingumÄ , teisingai ir pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė, kad apeliantas prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo jautėsi gerai, nusižengimo, jo veikos mažiau pavojinga nepadaro. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. A. B. vairuodamas transporto priemonę neblaivus kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Apelianto argumentai, kad alkoholis buvo vartotas ne prieÅ¡ sėdant už vairo, bet iÅ¡ vakaro, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog jis vairavo automobilį neblaivus dėl klaidos, nes, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, A.

B. iÅ¡ vakaro vartodamas alkoholio, turėjo numatyti, jog ryte vairavimo metu jis galimai yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės bÅ«damas tokios bÅ«klės negali. Be to, pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad A. B. sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus (0,84 promilės), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimÄ jis padarė tyčia, o padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio.

17. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. nuoÅ¡irdžiai gailisi, neteistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedęs ir Å¡iuo metu planuoja apie kÅ«dikį, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitÄ , nėra padaręs kitų teisės pažeidimų apsvaigęs nuo alkoholio, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra iÅ¡klausęs vairuotojų mokymus, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ , baigęs garso režisÅ«ros magistro studijas ir Å¡iuo metu atidarinėja savo studijÄ , lanko kitas mokymosi įstaigas, apygardos teismo nuomone, yra reikÅ¡mingos individualizuojant asmeniui skiriamÄ nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymÄ .

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių visuma ir lėmė Institucijos sprendimÄ , su kuo pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, skirti A. B. minimaliÄ sankcijoje numatytÄ piniginę baudÄ ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , kas rodo, jog individualizuojant nuobaudÄ buvo įvertintas tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį charakterizuojantys duomenys.

18. Argumentai, kad A. B. darbai yra siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones bei nuvykimu į mokymosi įstaigas, suformuotoje teismų praktikoje, savaime nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis skirti Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudÄ ar poveikio priemonę. Apygardos teismas sutinka, kad apeliantui, netekus teisės vairuoti transporto priemones, kyla ir kils nepatogumų vykdant darbo funkcijas, tačiau jo argumentas dėl galimo darbo užmokesčio sumažėjimo, praradus teisę vairuoti, yra nepagrįstas.

Poreikis A. B. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, taigi apeliantas dar prieÅ¡ darydamas nusižengimÄ galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl Å¡io nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. netekus teisės vairuoti jis bus atleidžiamas iÅ¡ darbo arba jam bÅ«tų neįmanoma nuvykti į darbÄ ir (ar) mokymo įstaigas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali bÅ«ti laikomas iÅ¡imtine aplinkybe, nes už padarytÄ teisės pažeidimÄ paskirtÄ baudÄ asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

19. Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas rÅ«pinasi senyvo amžiaus sutuoktinės seneliais juos nuveždamas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, bažnyčiÄ , kapines. AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad specialiosios teisės neturėjimas sukelia tam tikrus nepatogumus. Visgi, kaip pabrėžiama teismų praktikoje ir kas buvo akcentuojama ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

20. Atsižvelgiant į A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, nustatytÄ neblaivumo laipsnį, į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančiÄ aplinkybių nebuvimÄ , į teigiamai apeliantÄ charakterizuojančius duomenis, į iÅ¡reikÅ¡tÄ kritiÅ¡kÄ savo prieÅ¡ingų teisei veiksmų vertinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas (12 mėnesių) yra proporcingas padarytam pažeidimui, nėra per griežtas, atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

Taigi nėra pagrindo nei trumpinti šį terminÄ , nei, juo labiau, apskritai Å¡ios administracinio poveikio priemonės netaikyti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Audrius Cininas