2022-05-25 Nr. AB-14451-3-61-3-02203-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-980-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02203-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 10.4; 10.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 2 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas, 2021 m. birželio 2 d. sprendimas) bei įpareigoti atsakovą priimti nagrinėti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus per Migracijos departamento informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS). Pareiškėjo atstovo įgaliotas asmuo, 2021 m. balandžio 1 d. atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus padalinį, buvo informuotas, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille. 2021 m. balandžio 15 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu (skundu) užregistruoti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi pareiškėjo pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais buvo patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, o Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo dokumentus. 2021 m. birželio 2 d. buvo gautas Migracijos departamento raštas, kuriame patikslinama, jog pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebuvo priimtas, kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 5 punktas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas netinkamai aiškina Aprašo 5 punkto nuostatą, nepagrįstai susiaurindamas „dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens“ sąvoką. Kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso nuorašas, patvirtintas pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu. Atkreipė dėmesį, jog Apraše nėra detalizuojama, kad teikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijos turi būti patvirtintos išimtinai tik notaro ar kito subjekto. Advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus yra nustatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo negali būti sukuriamas įstatymui prieštaraujantis reguliavimas. Migracijos departamento bandymas riboti šias advokato įstatymines teises, prisidengiant poįstatyminio teisės akto (Aprašo) nuostatų netinkamu aiškinimu, laikytinas konstitucinių teisinės valstybės ir teisinės viršenybės principų pažeidimu. Aprašo 5 punktas, aiškinant jį expressis verbis (pažodžiui), taip pat aiškinant jį sistemiškai kartu su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto nuostatomis, neriboja advokato, kaip pagal įstatymą dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą. Nurodytos pozicijos laikosi tiek Lietuvos Advokatūra, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisija, kurios 2020 m. liepos 2 d. sprendime Nr. 19R-1902(AG-414/07-2020) šiuo klausimu nurodoma, kad „pareiškėjų atstovas, būdamas advokatu, turi teisę tvirtinti su teisinėmis paslaugomis susijusių asmenų dokumentų kopijas, o teikiant tokius dokumentus elektroninių ryšių pagalba, turi teisę juos suskaitmeninti ir patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas netinkamai aiškino, kas yra laikoma teisinių paslaugų teikimu Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, ir nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymo pateikimas Migracijos departamentui nėra teisinė paslauga, su kurios teikimu siejama Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte suteikta advokato teisė teikti ir tvirtinti dokumentų nuorašus. Atsižvelgiant į advokatų teikiamų paslaugų specifiką bei platų teikiamų teisinių paslaugų ratą, advokato teisė tvirtinti dokumentų kopijas buvo išplėsta dar 2017 m. gruodžio 12 d.

Advokatūros įstatymu Nr. VIII-879, kai advokatui suteikta teisė tvirtinti ne tik bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, bet ir su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Ši teisės norma negali būti aiškinama siaurinamai, apsiribojant vien teisinių paslaugų sutartimi arba kitais procesiniais dokumentais, suformuotais paties advokato, nes su teisinių paslaugų teikimu susiję dokumentai yra visi dokumentai, kurie yra būtini tam, kad advokatas galėtų kokybiškai įvykdyti pagal teisinių paslaugų sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t. y. tai gali būti kliento ar trečiųjų asmenų pateikti ir paties advokato suformuoti dokumentai.

Pareiškėjo atstovas, įgyvendindamas įstatymuose nustatytą kliento atstovavimo teisę, teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu atlieka visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tai apima ne tik kliento konsultavimą ar susijusių dokumentų surinkimą, bet ir prašymų dėl pilietybės atkūrimo ir kitų dokumentų rengimą / pateikimą Migracijos departamentui bei atitinkamais atvejais kliento atstovavimą teisme, tai neabejotinai laikoma teisinių paslaugų teikimu Advokatūros įstatymo 2 straipsnio prasme.

Pareiškėjo nuomone, teisinių paslaugų teikimas pareiškėjui neapsiribojo vien fiziniu dokumentų atnešimu į Migracijos departamentą, kaip klaidingai nurodė Migracijos departamentas. Pareiškėjo atstovas, atstovaudamas pareiškėjui atliekant visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir susijusių dokumentų surinkimo, įskaitant ir prašymo dėl pilietybės atkūrimo bei kitų dokumentų pateikimą Migracijos departamentui pareiškėjo vardu, neabejotinai teikė teisines paslaugas Advokatūros įstatymo prasme, todėl turėjo teisę tvirtinti su šiomis paslaugomis susijusių dokumentų kopijas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokie Migracijos departamento veiksmai, kuriais sudaromos formalios, teisiškai nepagrįstos kliūtys, neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų (efektyvumo, teisėtumo, įstatymo viršenybės) ir sukėlė pareiškėjui papildomą administracinę naštą bei išlaidas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamento darbuotojai, 2021 m. balandžio 1 d. atsisakydami priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tuo pagrindu, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille, suklydo iš dalies. Ginčijamame Rašte buvo nurodyta, kad Migracijos departamento darbuotojai suklydo nurodydami, kad paso kopija turi būti patvirtinta pažyma Apostille, tačiau Migracijos departamento darbuotojai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo esant teisėtam pagrindui, nes pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovui nebuvo jokių kliūčių pateikti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Rašte buvo pasiūlyta pareiškėjui pakartotinai pateikti prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau pareiškėjo atstovas nepateikė tokio prašymo. Atsakovo nuomone, jeigu pareiškėjo interesai ir yra pažeidžiami, tai tik dėl pareiškėjo atstovo neveikimo.

9. Atsakovas nurodė, kad Apraše nurodytas baigtinis dokumentų, kurių kopijos gali būti teikiamos su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimais apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, sąrašas. Pagal Aprašo 4 punkto trečiąją pastraipą, kartu su pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą gali būti teikiamos Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento kopija, dokumento, patvirtinančio kitos valstybės pilietybės įgijimą ir įgijimo datą, kopija, dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytas sąlygas, kopijos, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pagal Aprašo 5 punkto pirmąją pastraipą, šių kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Aprašo 5 punkto antroji pastraipa reglamentuoja užsienio valstybėse išduotiems dokumentams taikomus reikalavimus, pagal kuriuos gali būti teikiamos užsienio valstybėse išduotų dokumentų kopijos, kurios turi būti paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos ir legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Atvejai, kai šis reikalavimas netaikomas, aiškiai apibrėžti Apraše (5 punkto antroji pastraipa): ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Atsakovas pažymėjo, kad Aprašas nenustato galimybės kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikti dokumentų kopijų (t. y.

Aprašas reikalauja, kad būtų pateikiami originalūs dokumentai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne originalų dokumentą. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentui turėjo būti pateikti originalūs popierinės formos dokumentai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė Migracijos departamentui prie prašymo pridėto dokumento kopijos, patvirtintos užsienio notaro ir pažyma (Apostille), kopiją, kurią parašu patvirtino pareiškėjo atstovas advokatas D.

A..

10. Migracijos departamento vertinimu, toks dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimas nėra suderinamas nei su Pilietybės įstatymu, nei su Aprašu, nei su pačiu pilietybės institutu. Pažymėjo, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir šį prašymą pagrindžiančių dokumentų pateikimui pagrįstai yra taikomi griežtesni reikalavimai, užtikrinantys prie prašymo pridedamų dokumentų autentiškumą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo atstovas pateikė dokumentą, nesilaikydamas Aprašo nuostatų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas. Atvejai, kada Migracijos departamentui gali būti teikiamos dokumentų kopijos, ir šioms kopijoms taikomi reikalavimai yra nustatyti būtent Apraše, reglamentuojančiame prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimą ir nagrinėjimą. Migracijos departamentas nurodė, kad nekvestionuoja advokatų teisės tvirtinti dokumentų kopijas, kai jos yra susijusios su teisinėmis paslaugomis, t. y., kai jos yra teikiamos teismui. Pažymėjo, kad ginčui aktualūs teisės aktai – Pilietybės įstatymas ir Aprašas – nenustato advokatui teisės tvirtinti prie prašymo pridėtų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma Apostille, kopijų. Pabrėžė, kad Aprašas nenustato, kad gali būti pateiktos prie prašymo pridėtų dokumentų kopijų kopijos. Migracijos departamento vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija nepagrįstai vadovavosi konkrečioms institucijoms – teismams – taikomais teisės aktais, kurie neturėjo jokios teisinės galios ir viršenybės Pilietybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, atžvilgiu.

12. Migracijos departamento vertinimu, teisine paslauga nelaikytina tai, kai advokatai pateikia pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentui. Pažymėjo, kad prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentui gali pateikti ne tik advokatai, bet ir kiti įgalioti atstovai – nebūtinai teisininkai. Dokumentų atnešimas į Migracijos departamentą nėra nei teisinė konsultacija, nei teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas ar atstovavimas teisės klausimais. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai bei į tai, kad tiek advokatai, tiek kiti įgalioti atstovai atlieka vieną ir tą pačią funkciją – atneša ir palieka prašymus Migracijos departamente, kiti įgalioti atstovai (giminės, pažįstami) nebūtinai yra teisininkai, todėl šios advokatų teikiamos paslaugos negalima vertinti kaip teisinės. Advokatai negali teikti Migracijos departamentui skanuotų pareiškėjų prašymų nuorašų ir prie jų pridėtų dokumentų kopijų nuorašų ne tik dėl to, kad Apraše nėra nustatyta jų teisė tvirtinti dokumentų kopijas, bet ir dėl to, kad dokumentų atnešimas į Migracijos departamentą nelaikytinas teisine paslauga. Atsakovo nuomone, Raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas pavedė advokatui D. A. atstovauti jo interesus ir teises dėl pilietybės atkūrimo.

14.2. Pareiškėjo atstovas advokatas D. A. 2021 m. kovo 26 d. per MIGRIS pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus (prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą ir kitų 2021 m. kovo 3 d. lydraštyje nurodytų dokumentų kopijas).

14.3. Pareiškėjo atstovas 2021 m. balandžio 1 d. buvo informuotas, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille.

14.4. Migracijos departamente 2021 m. balandžio 15 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas dėl Migracijos departamento darbuotojų veiksmų 2021 m. balandžio 1 d. priimant pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

14.5. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 2 d. Raštu informavo pareiškėjo atstovą, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebuvo priimtas dėl to, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktas, bei kad suklydo nurodydami, jog paso kopija turi būti patvirtinta pažyma Apostille. Nurodė, kad Migracijos departamento darbuotojai 2021 m. balandžio 1 d. atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo esant teisėtam pagrindui, nes pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu.

15. Teismas, remdamasis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio 1 dalies, Aprašo 4 ir 5 punktų nuostatomis, nurodė, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Migracijos departamentui buvo pateikta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija, patvirtinta pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu. Būtent šiuo pagrindu Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kaip neatitinkantį Aprašo 5 punkto antros pastraipos reikalavimo.

17. Teismas nurodė, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad advokatas, vykdydamas veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Klausimus dėl pilietybės atkūrimo reglamentuoja Pilietybės įstatymo ir Aprašo nuostatos. Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas. Teismas sprendė, kad nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas nenustato advokatų teisės tvirtinti prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridėtų dokumentų kopijų.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas teisingai nurodė, kad Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, priimtas siekiant įgyvendinti Pilietybės įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas nepagrįstai teigė, kad Aprašo 5 punkto nuostata dėl pateikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijų tvirtinimo prieštarauja Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktui. Be to, teismas pažymėjo, kad tiek Lietuvos Advokatūros, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos nurodyta pozicija šiuo klausimu nėra privaloma, teismui sprendžiant šį individualų šalių ginčą.

19. Teismas sprendė, kad Aprašo nuostatos nenustato galimybės kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikti dokumentų kopijų kopijas. Aprašas reikalauja, kad būtų pateikiami originalūs dokumentai. Nagrinėjamu atveju buvo neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne originalų dokumentą, kuris buvo įkeltas į MIGRIS, pateikiant prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas Rašte teisingai nurodė, kad, įvertinus tai, jog nebuvo laikytasi Aprašo 5 punkto reikalavimo ir teikiant prašymą dėl pilietybės atkūrimo buvo pateikta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija, nepatvirtinta notaro, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės atkūrimo. Teismas akcentavo, kad aktualūs šiam ginčui išnagrinėti teisės aktai nenumatė advokato teisės tvirtinti Migracijos departamentui teikiamų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma Apostille, kopijų. Aprašas nenustatė, kad gali būti pateiktos prie prašymo pridėtų dokumentų kopijų kopijos.

20. Teismo vertinimu, sprendžiant, kad nebuvo laikytasi Aprašo 5 punkte nurodyto teisinio reguliavimo, kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodomi argumentai, be kita ko, ir dėl to, kas yra laikoma teisinių paslaugų teikimu, nebuvo reikšmingi sprendžiant šį ginčą dėl skundžiamo rašto pagrįstumo.

21. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad Migracijos departamento skundžiamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis teisės aktų, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nepažeidžia viešojo administravimo principų, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, Migracijos departamento Raštą ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti nagrinėti pareiškėjo M. G. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Poįstatyminiame teisės norminiame akte įtvirtinta norma negali būti laikoma specialiąja norma įstatyme nustatytos normos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Aprašas yra laikomas poįstatyminiu teisės aktu, kuriame detaliai įtvirtinta prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo Migracijos departamentui tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Pilietybės įstatymas nenustato specialios dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens sąvokos ir nenumato draudimo advokatams tvirtinti dokumentų nuorašus. Advokatūros įstatymas, kurio 44 straipsnio 5 punkte nustatyta advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimų susijusių dokumentų nuorašus, laikomas bendruoju teisės aktu, kurio nuostatos suteikia advokatams teisę paliudyti dokumentų kopijų tikrumą. Kadangi Pilietybės įstatymas nenumato šios bendrosios tvarkos išimčių, jį įgyvendinančio poįstatyminio akto – Aprašo – nuostatos negali būti aiškinamos kaip specialiosios nuostatos bendrąjį reguliavimą nustatančio Advokatūros įstatymo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad Aprašas yra laikomas specialiuoju teisės aktu, turinčiu taikymo pirmenybę prieš Advokatūros įstatymą, pareiškėjo nuomone, neabejotinai neatitinka iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos – įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo pateiktas Aprašo nuostatų vertinimas prieštarauja principui, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu įstatyme, o poįstatyminiame teisės norminiame akte įtvirtinta norma negali būti laikoma specialiąja įstatyme nustatytos normos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo pateiktas Aprašo nuostatų vertinimas, jų turinio aiškinimas ir taikymas laikytinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoms taisyklėms, todėl Sprendimas yra nepagrįstas.

23.2. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nei Aprašas, nei Pilietybės įstatymas nesuteikia advokatams teisės kartu su prašymais pateikti jų patvirtintų dokumentų kopijas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai susiaurino Aprašo 5 punkto turinį. Aprašo 5 punktas neapriboja advokato, kaip pagal įstatymą dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą. Aprašas nereikalauja, kad dokumentų kopijos būtų patvirtintos išimtinai tik notaro, o Advokatūros įstatymas aiškiai nurodo, kad dokumentų kopijų patvirtinimo teisė, teikiant teisines paslaugas, yra suteikta ir advokatams. Aprašas negali būti aiškinamas ar taikomas taip, kad tai reikštų Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktu advokatui suteiktų teisių ribojimą.

23.3. Aprašas neįtvirtina pareigos pateikti dokumentų originalus. Pareiškėjas nurodo, kad teismo argumentas, jog Aprašas reikalauja, jog būtų pateikiami dokumentų originalai, akivaizdžiai prieštarauja Aprašo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne originalų dokumentą, kuris buvo įkeltas į Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS. Tačiau Aprašas nereikalauja pateikti dokumentų originalų. Aprašo 5 punkte aiškiai įtvirtinta, jog gali būti teikiamos dokumentų kopijos, paliudytos dokumentų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens. Teismo argumentas, kad Aprašo nuostatos nenustato galimybės kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikti dokumentų kopijas, neturi teisinės reikšmės. Kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso nuorašas, patvirtintas advokato, kaip dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę pagal įstatymą turinčio asmens, parašu, bet ne šio nuorašo kopija (pvz., patvirtinta kito dokumentų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, t. y. kopijos kopija). Be to, Advokatūros įstatymas aiškiai nurodo, kad dokumentų kopijų patvirtinimo teisė, teikiant teisines paslaugas, yra suteikta ir advokatams. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, daro išvadą, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktų hierarchijos principą lex specialis derogat legi generali, netinkamai nustatė Aprašo ir Advokatūros įstatymo santykį, taip pat netinkamai aiškino bei taikė Aprašo 5 punktą, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktą ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, jog advokatas, teikdamas teisines paslaugas, negali tvirtinti dokumentų nuorašų. Skundžiamu Migracijos departamento Raštu nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pateiktu faktinės situacijos vertinimu ir savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

26. Migracijos departamento nuomone, Apraše yra nurodytas baigtinis dokumentų, kurių kopijos gali būti teikiamos su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimais apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, sąrašas. Aprašas nenustato galimybės kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikti dokumentų kopijų (t. y. Aprašas reikalauja, kad būtų pateikiami originalūs dokumentai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne originalų dokumentą, kuris buvo įkeltas į MIGRIS, pateikiant prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentui turėjo būti pateikti originalūs popierinės formos dokumentai. Kadangi pareiškėjo atstovas pateikė dokumentą, nesilaikydamas Aprašo nuostatų, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Migracijos departamentas akcentuoja, kad kai advokatai atneša (pateikia) pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo į Migracijos departamentą, tai nėra teisinė paslauga.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Rašte buvo pasiūlyta pareiškėjui pakartotinai pateikti prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau pareiškėjo atstovas nepateikė tokio prašymo.

28. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 2 d. rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Migracijos departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nepažeidžia viešojo administravimo principų, atmetė pareiškėjo skundą.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad poįstatyminiame teisės norminiame akte įtvirtinta norma negali būti laikoma specialiąja norma įstatyme nustatytos normos atžvilgiu. Aprašo 5 punktas neriboja advokato, kaip asmens, kuris pagal įstatymą turi dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą. Aprašas neįtvirtina pareigos pateikti dokumentų originalus.

32. Pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl naujų įrodymų priėmimo, kuriame nurodė, kad, reaguodamas į atsakovo nurodytus teiginius apeliaciniame procese bei siekdamas įrodyti, kad jie yra klaidingi, pareiškėjas teikia į administracinę bylą įrodymus, kad kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso nuorašas, bet ne šio nuorašo kopija. Pareiškėjas pateikė šiuos įrodymus: 1) pareiškėjo prašymo elektroninėje MIGRIS ekrano kopiją, iš kurios matyti, kokie dokumentai buvo pateikti atsakovui su pareiškėjo prašymu; dokumento pavadinimas nurodytas „21-03-17 M. G. naujas pasas.pdf“, šis dokumentas taip pat matomas atidaryto MIGRIS sistemos lango kopijoje (priedas Nr. 1); 2) (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopiją, patvirtintą advokato parašu (priedas Nr. 2). Pareiškėjas nurodo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo reaguojant į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus teiginius, prašo teismo priimti pateiktus įrodymus ir įvertinti juos kartu su administracinės bylos medžiaga.

33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, tenkina pareiškėjo prašymą dėl įrodymų priėmimo ir prideda prie bylos pareiškėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo prašymo ir priedų pateikimu elektroninėje MIGRIS sistemoje, kadangi minėti įrodymai yra aktualūs kilusiam ginčui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (ABTĮ 142 str. 3 d.).

35. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjo atstovas advokatas D. A. per MIGRIS pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį, taip pat pateikė kitus šį prašymą pagrindžiančius dokumentus, be kita ko, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – (duomenys neskelbtini) valstybės paso – kopiją, kuri buvo patvirtinta pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu. 2021 m. kovo 26 d. el. paštu pareiškėjo atstovė A. Š. buvo informuota, kad prašymas Nr. 2103-PIL ATK-0237 pateiktas ir rezervuotas laikas vizitui 2021 m. balandžio 1 d. 2021 m. balandžio 1 d. vykusio vizito metu pareiškėjo atstovė buvo informuota, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, kadangi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille. Departamento Vilniaus skyriaus vyr. specialistė dokumente „Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ pažymėjo ženklą „-„ prie dokumento 2 punkto „Galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija“, kuriuo ji padarė įrašą dėl dokumentų nepriėmimo.

36. Aprašo 71 punkte nustatyta, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimas nepriimamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas juos pateikusiam asmeniui, raštu nurodžius (pažymėjus) grąžinimo priežastį ir žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu: jis pateikiamas nesilaikant aprašo 3–6 punktuose nustatytų reikalavimų arba asmuo prašyme ar pranešime nenurodė aprašo 1, 3, 4, 5 prieduose nurodytų duomenų (71.1. papunktis); kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimu pateikiami ne visi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 39 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 40 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje, 42 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje, 43 straipsnio 2 dalyje ar aprašo 4 punkto trečiojoje pastraipoje nurodyti dokumentai (71.2. papunktis); asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti (71.3. papunktis).

37. Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus skyrius nepriėmė pareiškėjo prašymo būtent dėl to, kad kartu su prašymu nebuvo pateiktas pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (galiojanti jo kopija). Šio dokumento pateikimas yra numatytas Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Taigi Departamento Vilniaus skyrius nepriėmė pareiškėjo prašymo, esant vienai iš Aprašo 71 punkte numatytų prašymo nepriėmimo priežasčių. Šias priežastis Departamento Vilniaus skyriaus specialistė raštu nurodė dokumente „Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, paaiškino pareiškėjo atstovei žodžiu.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Vilniaus skyriaus veiksmais, kuriais buvo atsisakyta priimti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2021 m. balandžio 15 d. pateikė skundą Migracijos departamentui dėl šių Departamento Vilniaus skyriaus veiksmų. Pareiškėjas prašė Departamento įpareigoti atsakingus Departamento darbuotojus užregistruoti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įstatymų nustatyta tvarka priimtą 2021 m. balandžio 1 d., ir inicijuoti tarnybinius patikrinimus bei skirti atitinkamas nuobaudas darbuotojams, atsakingiems tiek už neteisėtą pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nepriėmimą, tiek ir už neteisingų instrukcijų Migracijos valdybos darbuotojams šiuo klausimu teikimą.

39. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. skundą, 2021 m. birželio 2 d. sprendimu konstatavo, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tuo pagrindu, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) valstybės paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu, taip pat pažymėjo, kad dėl to nėra pagrindo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas tik Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (2021 m. balandžio 1 d. sprendimas įformintas dokumente „Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ nurodžius dokumentų grąžinimo priežastį, t. y. kad yra nepateikta galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija). Byloje nėra ginčijamas Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą. Būtent šis sprendimas sukėlė pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Aprašas nenumato privalomos ar alternatyvios tokių sprendimų apskundimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka galimybės.

41. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dėl Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nors, kaip minėta, pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę ginčyti Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir pasiūlyti pašalinti skundo trūkumus, taikydamas skundo trūkumų šalinimo institutą.

42. Iš bylos medžiagos, be kita ko, skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas, manydamas, kad jis pateikė visus būtinus pateikti dokumentus, siekia, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo būtų priimtas. Pažymėtina, kad Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimu buvo spręsti du pareiškėjo skunde 2021 m. balandžio 15 d. nurodyti prašymai, t. y. prašymas dėl įpareigojimo užregistruoti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės atkūrimo ir prašymas dėl tarnybinių patikrinimų inicijavimo. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti visą Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimą, nors skunde pirmosios instancijos teismas jis nenurodė argumentų, kodėl jis nesutinka su Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės patikslinti skundo šiuo aspektu, o, priimdamas pareiškėjo skundą, nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo galimybės ginčyti šią Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo dalį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat nepasisakė dėl šios Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos, dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė