Legislator Case Law & Legislation
e2a292e8-0990-4fdc-aedc-635ac2d3605d AI generated

e2a292e8-0990-4fdc-aedc-635ac2d3605d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number e2a292e8-0990-4fdc-aedc-635ac2d3605d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui pirmosios instancijos teisme; procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui apeliacinės instancijos teisme;

Legislator headnote

AI generated

e2a292e8-0990-4fdc-aedc-635ac2d3605d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėja pripažinta įtariamÄ ja pagal BK 290 straipsnį dėl valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme jai paskirtas advokatas A. J. (b.l. 11-12). PareiÅ¡kėja skundžia šį sprendimÄ , praÅ¡o įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ ir paskirti kitÄ advokatÄ bei priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-295-57/2011Proceso Nr. 3-63-3-00094-2011-2Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Vidos Stonkuvienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2011-02-08 sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-209-11 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :     pareiÅ¡kėja T. Ž. skundu nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos antrines teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-08 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-209-11 jai suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje ir paskirtas advokatas A.

J. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji nepasitiki paskirtu advokatu, nesutinka, kad jis atstovautų jÄ baudžiamojoje byloje, advokatas su ja nebuvo susisiekęs, nesusipažino su byla, neiÅ¡dėstė savo pozicijos. Argumentuoja, kad Tarnyba, pažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į jos siÅ«lymÄ dėl konkretaus advokato ir užkirto galimybę turėti tinkamÄ gynėjÄ , kuris jai priklauso pagal BPK 51 straipsnį. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nurodyta, jog sprendimas galioja tik iki 2012-02-13, advokatas paskirtas tik jos atžvilgiu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o ne iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla teisme, be to, advokatas Tarnybai nepateikė BPK 51 straipsnyje numatyto ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti jai advokatÄ .

Teigia, jog toks sprendimas pažeidžia jos teises, nes turi papildomai rÅ«pintis, kas jÄ atstovaus teisme. Nurodo, kad advokatas su ja nesudarė atstovavimo sutarties, kurioje bÅ«tų nurodyta advokato atsakomybė ir funkcijos. Argumentuoja, kad pagal Ä®statymo 18 straipsnio 7 dalį advokatas gali bÅ«ti pakeistas pareiÅ¡kėjo ar paties advokato motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas negali jos teikti konkrečioje byloje.

Taip pat nurodo, kad jai nepriimtinos skundžiamame sprendime nurodytos sÄ lygos, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu ji nebendraus ir nebendradarbiaus su advokatu, pateiks neteisingus duomenis apie bylos esmę, turtÄ ir pajamas, kad privalės sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas numatytais atvejais ir kitos sÄ lygos. Teigia, jog tokia situacija žemina jos orumÄ , pažeidžia jos teises, varžo teisę turėti tinkamÄ gynėjÄ , jai pablogėjo sveikata ir pan., todėl turi bÅ«ti atlyginta jos patirta neturtinė žala 100 000 Lt ir 5 procentų metinės palÅ«kanos( b.l. 5-10 ).

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėja T. Ž. 2011-02-03 praÅ¡yme suteikti jai valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje nenurodė jokių bylos aplinkybių ir numerio, pateikė tik Å¡aukimÄ atvykti pas tyrėjÄ apklausai. Tarnyba, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, telefonu susisiekė su tyrėja ir tokiu bÅ«du gavo detalesnę informacijÄ , vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi.

Argumentuoja, kad paskyrė pareiÅ¡kėjai advokatÄ , dirbantį Klaipėdos mieste, įraÅ¡ytÄ Ä¯ antinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , o pareiÅ¡kėjos teiginiai apie jo reputacijÄ yra tik jos pačios subjektyvi nepagrįsta nuomonė, kurios skleidimas turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymių. Nurodo, jog advokatas pareiÅ¡kėjai paskirtas ne pagal BPK 51 straipsnio nuostatas, o pagal Ä®statymo 21 straipsnio 6 dalį, nes iki jo paskyrimo nebuvo gautas tyrėjos ar prokuroro nutarimas dėl gynėjo bÅ«tinumo, ir ne pati pareiÅ¡kėja sprendžia, ar jai bÅ«tinas advokatas.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjos reikalavimas, kad advokatas su ja sudarytų atstovavimo sutartį, taip pat nepagrįstas, nes antrinės teisinės pagalbos teikimo atveju teisės aktai nenumato sutarčių sudarymo. Antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindas baudžiamojoje byloje yra advokato orderis arba Tarnybos sprendimas. Argumentuoja, jog antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai paskyrė ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teismo stadijose, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos 2010-05-24 sprendimu Nr. 5 patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias, siekiant užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimo efektyvumÄ , stabilumÄ , kokybę, ekonomiÅ¡kumÄ , antrinės teisinės pagalbos teikimas skaidomas bylos stadijomis.

Atsakovės teigimu, nepagrįstas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad antrinė teisinė pagalba jai paskirta vienam konkrečiam procesiniam veiksmui – jos apklausai. Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad jai nepriimtinos skundžiamo sprendimo 6.2 ir 6.6 punktuose nurodytos sÄ lygos ir pareiÅ¡kėjos pareigos, argumentuoja, jog Å¡iuose punktuose atkartotos Ä®statymo nuostatos ir niekaip nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių bei interesų. Sprendimo 6.2. punkto formuluotė identiÅ¡kai atitinka VGTPÄ® 23 str.1d. 1p. numatytÄ antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindÄ .

Sprendimo 6.6. punkte pareiÅ¡kėjai yra suteikiama informacija apie Tarnybos teises ir pareiÅ¡kėjo pareigas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju. Å is sprendimo punktas atitinka tiek VGTPÄ® įtvirtintas nuostatas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ( 19, 24 str., str. ), tiek teisingumo ministro patvirtintos rekomenduojamos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos 6.6 punktÄ . Pažymi, kad visos sprendime nurodytos esminės sÄ lygos yra teisėtos ir pagrįstos, įtrauktos remiantis teisingumo ministro patvirtinta rekomenduojama sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo forma.

Nurodo, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu pareiÅ¡kėjai suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, kurioje ji įtariama nusikalstamos veikos padarymu, Tarnyba nepažeidė, o prieÅ¡ingai – padėjo pareiÅ¡kėjai realizuoti jos teises įtvirtintas Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 47 str.. 3 d., LR Konstitucijos 31 str.6 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. PareiÅ¡kėjos nuomonė apie jai paskirtÄ advokatÄ nėra pagrindas sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Taip pat argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjai Tarnybos sprendimas negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių, be to nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų LR CPK 6.271, 6.249 - 6.250, 6.246 - 6.247 (b.l. 27-33). Å alys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ informuotos tinkamai, todėl byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant ( ABTÄ® 48 str. 3 d. ir 79 str.5 d. ). Teisėjų kolegija konstatuoja: Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-08 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-209-11 pareiÅ¡kėjai T.

Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėja pripažinta įtariamÄ ja pagal BK 290 straipsnį dėl valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme jai paskirtas advokatas A. J. (b.l. 11-12). PareiÅ¡kėja skundžia šį sprendimÄ , praÅ¡o įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ ir paskirti kitÄ advokatÄ bei priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ pakeisti paskirtÄ advokatÄ kitu advokatu motyvuoja tuo, kad advokatas netinkamai atlieka savo pareigas, su ja nebendrauja, jos neatstovauja, kad advokatas paskirtas ne visam baudžiamajam procesui, o tik jos atžvilgiu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, taip pat kad ji nesutinka su skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytomis jos pareigomis, ir advokatas nesudarė su ja sutarties, kurioje bÅ«tų nurodytos advokato pareigos. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ fiziniams asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio matyti, kad ji ginčija skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės tuo, jog jos netenkina paskirtas advokatas A.

J. Ji taip pat skundÄ motyvuoja teise turėti advokatÄ pagal BPK 51 straipsnį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Ä®statymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas gali bÅ«ti pakeistas pareiÅ¡kėjo arba paties advokato motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Ä®statymo 18 straipsnio 7 dalis).

IÅ¡ Å¡ios Ä®statymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali bÅ«ti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas, sÄ raÅ¡o, todėl Tarnyba sprendimÄ turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Ä®statymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis į tarnybÄ praÅ¡ydama pakeisti jai paskirtÄ advokatÄ . Taip pat nėra duomenų, kad ir advokatas bÅ«tų pateikęs tokį praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodė, jog praÅ¡o advokato, dirbančio Klaipėdos mieste (b.l. 34-38). BÅ«tent toks advokatas jai ir buvo paskirtas. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ pakeisti paskirtÄ advokatÄ kitu grindžia tuo, kad advokatas, jos teigimu, su ja nebuvo susisiekęs, nesusipažino su byla, neiÅ¡dėstė savo pozicijos, jos neatstovauja ir nebendrauja, tačiau nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jai atstovauti.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ faktinės situacijos matyti, jog advokatas T. Ž. paskirtas 2011-02-08 sprendimu, o jau 2011-03-10 ji padavė skundÄ teismui. Å i aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja yra iÅ¡ anksto neigiamai nusiteikusi prieÅ¡ jai paskirtÄ advokatÄ ir pati net neketina su juo bendradarbiauti. Tai akivaizdu ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio. Tuo tarpu, Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Å i nuostata suponuoja, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti Å¡iame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokiÄ pagalbÄ teikia, kad bÅ«tų realizuotas to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principas. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Ä®gyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realiÄ bei tinkamÄ teisinę pagalbÄ fiziniams asmenims, kuriems tokiÄ teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , padėti pasirinkti tokį teisinį variantÄ , kuris maksimaliai galėtų sÄ lygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimÄ , jei nustatomas jų pažeidimas. BÅ«tent Å¡ios įstatymo nuostatos, nustatančios pareiÅ¡kėjos pareigas, yra perraÅ¡ytos skundžiamame sprendime, su kurio punktais pareiÅ¡kėja nesutinka.

Dėl Å¡ios priežasties pripažintinas nepagrįstu pareiÅ¡kėjos argumentas dėl skundžiamo sprendimo nuostatų, įtvirtinančių jos pareigas, pakeitimo. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad advokatas su ja nesudarė sutarties, kurioje bÅ«tų aptartos advokato pareigos, taip pat pripažintinas nepagrįstu. Tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbÄ bei jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas (Ä®statymo 18 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu pakeisti paskirtÄ advokatÄ . AbsoliučiÄ teisę pasirinkti advokatÄ pareiÅ¡kėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu, T. Ž. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kuriÄ jai mokėti nereikia. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, tuo labiau negali bÅ«ti absoliuti teisė pareiÅ¡kėjai pačiai pasirinkti advokatÄ , teiksiantį jai antrinę teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjai argumentuojant, kad neužtikrinta galimybė jai turėti gynėjÄ baudžiamojoje byloje pagal BPK 51 straipsnį, pažymėtina, kad Å¡is straipsnis įtvirtina atvejus, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra bÅ«tinas. Tai iÅ¡ esmės yra atvejai, kad asmuo (įtariamasis, kaltinamasis) dėl objektyvių galimybių negali pats tinkamai gintis arba pats pasirÅ«pinti savo gynėju. Tai asmens fiziniai, psichiniai trÅ«kumai, kitos objektyvios priežastys (kalbos nemokėjimas), tam tikri baudžiamojo proceso ypatumai ir pan.

T. Ž. nepriklauso nei vienam asmenų ratui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Pareiškėjai argumentuojant, jog nėra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuoto nutarimo, kuriuo gynėjo dalyvavimas būtų pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, jog tokio nutarimo ir neturi būti, o pareiškėjai advokatas paskirtas jos prašymu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pagrindu.

PareiÅ¡kėja taip pat argumentuoja, kad advokatas skundžiamu sprendimu jai paskirtas tik ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, o pats ginčijamas sprendimas galioja tik vienerius metus. Pagal Ä®statymo 18 straipsnio 8 dalį, jeigu teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnybos praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ priėmimo dienos kasmet patikrina, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , remdamasi nauja metine gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija.

Antrinę teisinę pagalbÄ teikiantys advokatai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ priėmimo dienos pabaigos, privalo praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjui, kad Å¡is turi deklaruoti savo turtÄ ir pajamas, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbÄ (18 straipsnio 9 dalis). Nors Ä®statyme tiesiogiai ir nėra įtvirtintas sprendimo, kuriuo asmeniui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, galiojimo terminas, tačiau iÅ¡ Å¡ių Ä®statymo nuostatų akivaizdu, jog sprendimai yra peržiÅ«rimi praėjus vieneriems metams nuo jų priėmimo patikrinant, ar nepasikeitė asmens turtinė padėtis, kuri yra vienas iÅ¡ kriterijų gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjai sprendimu paskirtas advokatas iki 2012-02-13. PareiÅ¡kėjai argumentuojant, kad advokatas jai paskirtas ne visam baudžiamajam procesui, pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos (kurios nuostatai ir sudėtis patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-09-08 įsakymu Nr. 1R-347) 2010-05-24 sprendimu Nr. 5 patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias, siekiant užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimo efektyvumÄ , stabilumÄ , kokybę, ekonomiÅ¡kumÄ , antrinės teisinės pagalbos teikimas skaidomas bylos stadijomis:

1) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui pirmosios instancijos teisme;

2) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui apeliacinės instancijos teisme;

3) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui kasacinės instancijos teisme;

4) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui vykdymo procese ir t.t. Be to, Ä®statymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, jog antrinę teisinę pagalbÄ visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. PareiÅ¡kėjai pageidaujant vieno advokato visose proceso stadijose, Ä®statymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bylos, kurioje praÅ¡oma parinkti gynėjÄ , ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam.

AiÅ¡kinant Å¡ias normas lingvistiÅ¡kai, pažymėtina, jog žodis „paprastai“ nereiÅ¡kia bÅ«tinai ar privalomai.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatas A. J. negali T. Ž. teikti antrinės teisinės pagalbos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-08 sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-209-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Ä®pareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ ir paskirti kitÄ advokatÄ pareiÅ¡kėjai nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamu sprendimu T.

Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, kad sprendimu paskirtas advokatas, negalėtų jai teikti antrinės teisinės pagalbos. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos numatyti Civiliniame kodekse. Å io kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilio kodekso 6.246 str.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilio kodekso 6.247 str.); kaltę (Civilio kodekso 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Å ie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.PareiÅ¡kėja turi nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismÄ patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais – patirtu sukrėtimu, nemiga, Å¡irdies priepuoliais, depresija ir kt. Kadangi pareiÅ¡kėja jokių įrodymų nepateikė, todėl  darytina iÅ¡vadÄ , kad atsakovo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti 5 procentų metinių palÅ«kanų.

Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo bÅ«tų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo šį reikalavimÄ kildinant net ir iÅ¡ žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkintinas. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atsižvelgti į minėtus pažeidimus, akivaizdžiai trukdant siekti teisingumo byloje ir už piktnaudžiavimÄ savo tarnybinėmis teisėmis, sÄ moningÄ vilkinimÄ , atsisakymÄ atlikti savo pareigas, visiÅ¡kÄ neveikimÄ ir teisių pažeidimÄ kreiptis į prokuratÅ«rÄ , praneÅ¡ant dėl tokių pažeidimų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytų pažeidimų nenustatė, todėl kreiptis į prokuratÅ«rÄ nėra pagrindo.Ä®vertinus visÄ bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                            Irena Stulpinienė                                                                                                                                                                                                                           Vida Stonkuvienė                                                                                                                                                                                                                                Remigijus Arminas                                                                 Â