2021-03-24 Nr. AB-5862-3-61-3-00242-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-198-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00242-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (vėliau dėl reorganizavimo Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose gyvenimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpos buvo avarinės būklės. Buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis ploto kameroje reikalavimas. Be to, kamerų plotą užėmė kamerose esantys baldai. Kamerose buvo tarakonų, graužikų, buitinių parazitų. Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa buvo labai silpna. Langų niekas nevalė, o patys kalinami asmenys juos nusivalyti negalėjo dėl įrengtų grotų. Dirbtinis apšvietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo galvą. Kamerose taip pat nebuvo ventiliacijos, todėl kamerose būdavo drėgna, dėl to puvo čiūžiniai, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rūdijo. Sanitarinis mazgas (kuriame nebuvo įrengta atskira ventiliacija) buvo įrengtas kameroje ir nuo gyvenamojo ploto buvo atitvertas tik neaukšta pertvara. Todėl naudodamasis sanitariniu mazgu (tualetu) pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Kamerose taip pat buvo sąlygos atsirasti nemaloniam kvapui. Švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis kamerose neatitiko reikalavimų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė ne tik fizinius, bet ir psichologinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K galbūt netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti dar buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 iki 2018 m. kovo 26 d. kalėjo kamerose, kuriose sanitariniai mazgai dar 2013 m. buvo įrengti atskirose kabinose, tačiau kitu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos buvo atsitverti pertvara ir užuolaida. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeista jo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų (pvz., Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ar pan.), kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, apšvietimas atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas nagrinėjamu atveju pripažino HN 134:2015 pažeidimą. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

9. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės (dalį ginčui aktualaus laikotarpio neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pat atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl tinkamo apšvietimo kamerose neužtikrinimo) yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgęs į pažeidimų trukmę ir mastą, teismas priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 10. Atsakovo atsakovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių pareiškėjui, jo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjo teisių pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą), nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.

12. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas yra deklaratyvus ir šabloniškas. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie pagrįsti argumentai, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas buvusiame Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat buvo pripažinta, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamo apšvietimo sąlygomis. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Dėl bylos dalies nutraukimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2317-189/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2037-822/2018 buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo skundą (pirmąja instancija) bei pareiškėjo ir atsakovo atstovo Lukiškių TI-K apeliacinius skundus (apeliacine instancija), šiame ginče buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2017 m. sausio 24 d. Pareiškėjas minėtoje byloje savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kamerose nebuvo ventiliacijos, oro judėjimo greitis neatitiko reikalavimų, buvo drėgna ir netinkamas apšvietimas, veisėsi parazitai. Pareiškėjas šioje byloje pateiktą reikalavimą atlyginti neturtinę žalą taip pat grindžia minėtomis aplinkybėmis. Taigi konstatuotina, kad teismas jau yra nagrinėjęs dalį šioje byloje pateikto pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, t. y. dėl dalies pareiškėjo reikalavimo yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia arba skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Atitinkamai ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 16 punkte nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už kalinimą per mažo ploto sąlygomis, neužtikrintą privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), ventiliacijos kamerose nebuvimą, drėgmę, netinkamą oro judėjimo greitį ir apšvietimą, parazitų veisimąsi Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2017 m. sausio 24 d.

19. Dėl kitos bylos dalies. Teisėjų kolegija, tikrindama likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, tačiau, įvertinus apeliacinio skundo turinį, konstatuotina, kad atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pagrįstumo, o iš esmės tik nesutinka su tuo, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tuo pagrindu skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tuo aspektu, ar teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

21. Kaip minėta, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė du pažeidimus: buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės atskirtu sanitariniu mazgu (tualetu) (konstatuotinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio žmogaus teisę į privatumą, pažeidimas) ir pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo tinkamo apšvietimo (konstatuotinas HN 134:2015 14 p. pažeidimas). Įvertinus, bylos duomenis (b. l. 18–20, 31–32), nustatytina, kad pareiškėjo teisės į privatumą (Konvencijos 8 str.) pažeidimas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. truko 566 paras (dalį laiko pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris buvo įrengtas kabinoje, dėl to tuo metu pažeidimas nekonstatuotinas), o HN 134:2015 14 punkto pažeidimas – 574 paras. Taigi konstatuotina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą priteisiant jos atlyginimą pinigais. Atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę (žr. šios nutarties 21 p.), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią ir proporcingo dydžio sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios nėra pagrindo sumažinti.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – dalis bylos nutrauktina ir atitinkama dalis skundžiamo teismo sprendimo naikintina, o kita šio teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. G. skundo reikalavimo dalies priteisti atlyginti neturtinę žalą už kalinimą per mažo ploto sąlygomis, neužtikrintą privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), ventiliacijos kamerose nebuvimą, drėgmę, netinkamą oro judėjimo greitį ir apšvietimą, parazitų veisimąsi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2017 m. sausio 24 d. nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan