Legislator Case Law & Legislation
e2a0f663-4b93-45f9-8840-4d49b6a5cdc2 AI generated

Court partially allows non-material damage claim against prison for inadequate conditions, awarding 213 EUR.

Case Number e2a0f663-4b93-45f9-8840-4d49b6a5cdc2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages against the prison administration regarding unlawful disciplinary measures and poor living conditions. While the court acknowledged the plaintiff's suffering due to isolation and lack of amenities, it rejected the specific monetary amount requested as unsupported by evidence. Consequently, the court awarded a reduced sum of 213 EUR based on general fairness and current economic conditions.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Code Art. 84-87, 88; The court has the discretion to determine appropriate compensation for non-material damage when a finding of liability is insufficient, provided the award is reasonable and supported by the specific circumstances of the case.

Keywords

AI generated
non-material damage prison conditions disciplinary penalty compensation assessment administrative procedure fairness principle isolation cell

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 5 p.

Cited Case Law

AI generated
EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands
EŽTT 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland
EŽTT 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain
LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008
LVAT 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009
LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009
LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-261-554/2017.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01457-2016-0.Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 55.1.1.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – M.A., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas 2016-07-25 skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl neteisėtai 2015-11-26 nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos ir prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015-11-18 iki 2016-05-12. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo  2015-10-06 buvo Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) administracijos paskirtas į 16 bÅ«rį.

BÅ«nant 16 bÅ«ryje pradėjo raÅ¡yti skundus dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų, kreipėsi į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ , Seimo kontrolierių. 2015-11-26 nutarimu Nr. 49-3700 Alytaus PN direktorius paskyrė nuobaudÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Nesutikdamas su paskirta nuobauda pareiÅ¡kėjas jÄ apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui, kuris paskirtos nuobaudos nepanaikino.

PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2016-04-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2397-422/2016 pareiÅ¡kėjui skirtÄ nuobaudÄ panaikino. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad žala atsirado dėl nepatogumų ir dvasinių kančių, kuriuos teko iÅ¡gyventi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pabrėžė, kad 2015-11-26 buvo paskirtas į drausmės grupės bÅ«rį, kuriame jo kiti nuteistieji nepriėmė, todėl teko bÅ«rio atsisakyti. Už tai Alytaus PN administracija skyrė 15 parų baudos izoliatoriuje.

Atlikinėjant nuobaudÄ baudos izoliatoriuje buvo ribojamas laikas bÅ«ti lauke, kameroje trÅ«ko oro, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Atlikus nuobaudÄ baudos izoliatoriuje buvo paskirtas į 18 bÅ«rį, kuriame nebuvo poilsio kambario, televizoriaus, 10 parų negalėjo žiÅ«rėti televizoriaus, nes nebuvo įrengtas poilsio kambarys. Nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas, radijas buvo nupirktas tik po mėnesio. Nurodė, kad pats bÅ«damas nerÅ«kantis, buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nebuvo įrengta vietų rÅ«kymui, todėl nuteistieji buvo priversti rÅ«kyti kameroje, ko pasėkoje pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti dÅ«mais, naktimis negalėjo miegoti, nes trÅ«ko oro.

Alytaus PN direktorius skiria nepagrįstai nuobaudas, kad pareiÅ¡kėjas mažiau raÅ¡ytų skundų. 2016-04-29 už padarytÄ drausmės pažeidimÄ Alytaus PN direktorius skyrė nuobaudÄ â€“ 2 mėnesius perkelti į kamerų tipo patalpas. Tačiau atsakovas nesilaikė teisės aktų, kadangi prieÅ¡ uždarant į kamerų tipo patalpas nebuvo atliktas sanitarinis paruoÅ¡imas – pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas į pirtį. Atlikinėjant paskirtÄ nuobaudÄ kameroje Nr. 44 patyrė pažeminimus ir pareigÅ«nų patyčias.

Buvo patalpintas su rÅ«kančiais asmenimis, kameroje buvo nuolat prirÅ«kyta, trÅ«ko oro. Taip pat buvo atimta galimybė pakvėpuoti grynu oru, kadangi pasivaikščiojimo kiemeliuose visi nuteistieji rÅ«kė. Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-17) nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 75 str. numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ;

3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti 2 valandas. Pareiškėjas drausmės grupę sulygina su bendrabučio tipo patalpomis, tačiau BVK 75 str. 2 d. numato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 p. numato, kad poilsio kambarys turi būti įrengtas nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau ne drausmės grupei priskirtų nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu yra baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl jo skundo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos ginčo laikotarpiu yra atmestini. Alytaus PN pareigÅ«nai neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų nuteistųjų tarpo, elgėsi su juo pagarbiai, nežemindami jo orumo. Alytaus PN pareigÅ«nai kiekvienais kalendoriniais metais turi eiti medicininę patikrÄ , pareigÅ«nus įvertina psichologas ir psichiatras, todėl visi Alytaus PN dirbantys pareigÅ«nai yra tinkami darbui ir polinkio į sadistinį elgesį neturi.

PareiÅ¡kėjas kaltina Alytaus PN kriminalinės žvalgybos inspektorių dėl to, kad jis 2015-11-18 „sufabrikavo“ drausminę nuobaudÄ , tačiau Kauno apygardos teismas nagrinėdamas nuobaudos pagrįstumÄ 2016-04-25 nutartyje pažymėjo, kad drausminės nuobaudos nutarime nebuvo tiksliai nurodytas pažeidimo laikas ir padarymo vieta, tačiau drausminė nuobauda nebuvo skirta pareiÅ¡kėjui norint pakenkti, o skirta dėl bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas nenumato rÅ«kymo ribojimo įkalinimo įstaigose, tačiau Å¡io įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja rÅ«kymo draudimÄ bendrojo naudojimo patalpose, kur nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalų. Taigi, miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma. Nuteistieji esantys uždaroje zonoje rÅ«ko tik pasivaikščiojimo kiemelyje metu, rÅ«kymo priemonės surenkamos ir laikomos uždarosios zonos koridoriuje esančiose rakinamose dėžutėse.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais - neteisėtai paskiriant drausminę nuobaudÄ bei nesudarant tinkamų įkalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015-11-18 iki 2016-05-12. Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui Alytaus PN direktoriaus 2015-11-26 nutarimu Nr. 49-3700 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę Å¡eÅ¡eriems mėnesiams už LR BVK 110 str. 2 d. 8 p. pažeidimÄ .

Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2015-12-28 sprendimu Nr. 2S-6059 jo skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjui apskundus nutarimÄ Kauno apygardos administraciniam teismui, pastarasis 2016-04-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2397-422/2016 pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino ir panaikino Alytaus PN direktoriaus 2015-11-26 nutarimÄ Nr. 49-3700 bei Kalėjimų departamento 2015-12-28 sprendimÄ Nr. 2S-6059. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-04-25 sprendime konstatavo, jog skundžiamame nutarime nenurodyta pažeidimo padarymo vieta, konkretus pažeidimo padarymo laikas, pažeidimo esmė - t.y. režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, sudarantys konkrečiÄ teisės pažeidimo sudėtį, nurodyti abstrakčiai, nesuformuluotas konkretus kaltinimas pareiÅ¡kėjui.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015-04-25 sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l. 9-10, TIS Liteko duomenys). PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su neteisėtu nuobaudos paskyrimu ir teigia, kad dėl to patyrė nepatogumus bei dvasines kančias. Teismas, vertindamas pateiktÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.Pagal CK 6.271 str. nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Kaip minėta, ginčo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina bÅ«tent iÅ¡ drausminės nuobaudos, kuriÄ teismas panaikino, skyrimo fakto. Nuobaudos – perkėlimÄ iÅ¡ paprastosios grupės į drausminę grupę Å¡eÅ¡iems mėnesiams vykdymÄ reglamentuoja BVK 142 str.. Pabrėžtina, kad drausmės grupėje nuteistųjų teisės, lyginant su paprastÄ ja grupe, yra ribojamos (BVK 75 str.), todėl nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pagrįstai nurodė, jog perkėlus jį į drausmės grupę, jam buvo taikomi teisės aktuose nustatyti suvaržymai, pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus.

Vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai - t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais.

VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(LAT 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).Administracinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad skiriant pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ , Alytaus PN pareigÅ«nai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerÅ«pestingai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir tokiu bÅ«du netinkamai suformulavo kaltinimÄ pareiÅ¡kėjui, taigi, atliko neteisėtus veiksmus.

Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustačius pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su pareiÅ¡kėjo nubaudimu, neteisėtumo faktÄ , tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjui.PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų baudos izoliatoriuje nuo 2015-11-27 iki 2015-12-11, teigdamas, kad atliekant bausmę baudos izoliatoriuje buvo ribojama pareiÅ¡kėjo laikas bÅ«ti lauke, kameroje trÅ«ko oro, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameros, kurioje jis buvo laikomas, netinkamos apÅ¡vietos, oro trÅ«kumo. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, suraÅ¡ytų pareiÅ¡kėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panaÅ¡iu laikotarpiu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos kameros apÅ¡vietos, oro trÅ«kumo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ , oro trÅ«kumÄ bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kameros apÅ¡vietos, oro trÅ«kumo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę baudos izoliatoriaus kameroje buvo ribojamas laikas bÅ«ti lauke.

BVK (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01) 86 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . BVK 146 str. 2 d. nustatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , jiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Taigi, teisės aktai numato asmenų, esančių drausmės grupėje ir baudos izoliatoriuje buvimo gryname ore ribojimÄ .

PareiÅ¡kėjas nenurodo, jog jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti vienÄ valandÄ kasdien gryname ore, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo ribojamos labiau, nei numatyta BVK normomis. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę 18 bÅ«ryje, nebuvo poilsio kambario, 10 parų negalėjo žiÅ«rėti televizoriaus, nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas, radijas buvo nupirktas tik po mėnesio. Atsakovo atstovo 2016-01-11 raÅ¡te Nr. 8-383 (b.l.

79) nurodyta, kad 18 nuteistųjų bÅ«rio laisvalaikio kambarys yra įrengtas pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Laisvalaikio kambaryje esantis televizorius buvo sugedęs ir iÅ¡vežtas remontuoti, todėl pareiÅ¡kėjui atėjus į šį nuteistųjų bÅ«rį laisvalaikio kambaryje jo ir nebuvo. Å iuo metu sugedęs televizorius yra pakeistas kitu. Atsižvelgiant į tai, kad televizoriaus 18 bÅ«rio nebuvimÄ lėmė objektyvios aplinkybės (televizorius sugedo), Alytaus PN administracija ėmėsi priemonių Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti (paties pareiÅ¡kėjo teigimu televizoriaus laisvalaikio kambaryje nebuvo tik 10 dienų), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 13.10 p. nustatyta, kad pataisos įstaigos gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti įrengtas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie radijo taÅ¡ko įrengimÄ gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog 18 bÅ«ryje vienÄ mėnesį nebuvo įrengto radijo taÅ¡ko lieka nepaneigti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerų tipo patalpose jis, bÅ«damas nerÅ«kantis, buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 7 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ tvirtina, kad nuteistieji, esantys uždarojoje zonoje rÅ«ko tik pasivaikščiojimo kiemelyje metu, rÅ«kymo priemonės surenkamos ir laikomos uždarosios zonos koridoriuje esančiose rakinamose dėžutėse. Miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma, pareiÅ¡kėjas, kaip nerÅ«kantis asmuo, buvo patalpintas į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų Alytaus PN teismui nepateikė.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis.LVAT, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo argumentas dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis nelaikytinas pakankamai aiÅ¡kiu ir detalizuotu, jis yra abstraktaus pobÅ«džio, nekonkretus, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė kartu su juo kameroje kalėjusių rÅ«kančių asmenų vardų, pavardžių, nenurodė tikslaus laikotarpio, kuriuo kalėjo kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, neprašė kviesti Å¡ių asmenų į bylÄ liudytojais, nepateikė jų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir pan.. Be to, į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ laikyti jį su nerÅ«kančiais asmenimis, o į tokį praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta, taip pat įrodymų, jog dėl galimų kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis sukeltų nepatogumų ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Alytaus PN pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, bÅ«tų prašęs perkelti jį ar rÅ«kantį asmenį į kitÄ kamerÄ ir pan..PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atlikinėjant paskirtÄ nuobaudÄ kameroje Nr. 44 patyrė pažeminimus ir pareigÅ«nų patyčias, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.PareiÅ¡kėjas teigia, jog 2016-04-29 už padarytÄ drausmės pažeidimÄ Alytaus PN direktoriui paskyrus nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 2 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, prieÅ¡ uždarant į kamerų tipo patalpas nebuvo atliktas sanitarinis paruoÅ¡imas.

PareiÅ¡kėjas remiasi BVK 144 str. 4 d., kuri nustato, kad uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems, atliekamas pilnas sanitarinis paruoÅ¡imas. Pažymėtina, kad Å¡i BVK norma galiojo iki 2016-03-01. Ginčui aktualiu laikotarpiu (2016-04-29) BVK nebenumatė tokios pataisos įstaigos pareigos. Higienos normos HN 134:2015 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas nenurodė, jog jo teisė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e buvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ .

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos fakto nustatymo teismas taip pat pažymi, kad administracinėje byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas savaime nesuponuoja tokio fakto atsiradimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013). Tam, kad tam tikri valstybės valdžios institucijos asmens atžvilgiu padaryti veiksmai (neveikimas) bÅ«tų pakankamu pagrindu konstatuoti pinigais įvertintinos neturtinės žalos asmeniui atsiradimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismui yra bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ asmeniui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai CK 6.250 str. taikymo prasme bÅ«tų pripažinti neabejotinu pagrindu konstatuoti, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų asmuo patyrė Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ neigiamÄ poveikį (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo bei radijo taško nebuvimo, nuobaudos atlikimo metu taikomų suvaržymų jautė nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Administracinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, narkotikus, kviečiamas pas psichologus neatvyksta, bendrauti atsisako, jau atvykus į Alytaus PN jis buvo dirglus, nusiteikęs priešiškai, linkęs žalotis (b.l. 32-66, 67, 69).

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo nurodytus pergyvenimus sukėlė bÅ«tent nepagrįstas nuobaudos paskyrimas bei laikymo sÄ lygos Alytaus PN. Teismas taip pat pastebi, jog pareiÅ¡kėjas drausmės grupėje buvo nuo 2015-11-26 iki 2016-05-12 - pakankamai ilgÄ laikÄ . Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų vertintina 213 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas, be kita ko, pažymi, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibÅ«dinama vien tik abstrakčiais, bendro pobÅ«džio teiginiais, Å¡ių teiginių visiÅ¡kai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas taip pat atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, laikÄ , į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiÅ¡kėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų kontekste nėra pagrindo.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, taip pat 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo M.A. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 213 Eur (du Å¡imtus trylika eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

       Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius