e2a0806077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P438-131/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01680-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012 pagal pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ (toliau – ir Įmonė, pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-164(7-118/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 69-99 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 14.4-89-53 dalyje dėl nurodymo Įmonei sumokėti 26 205 Lt PVM, 11 151 Lt PVM delspinigių ir 7 861 Lt PVM baudos.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 19 d. padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. individualios įmonės „Basana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir pareiškėjui neprašant jo atnaujinti, bei nutarė grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas 2012 m. sausio 31 d. išsiuntė paštu naują apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad Įmonės atstovas nedalyvavo 2011 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje nagrinėjant skundą iš esmės, jam nebuvo žinoma, kada bus skelbiamas teismo sprendimas, ir jis nedalyvavo teismo sprendimo paskelbime, todėl Įmonė neturėjo galimybės anksčiau sužinoti sprendimo esmės ir savo procesinę teisę paduoti apeliacinį skundą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavusi skundžiamo teismo sprendimo kopiją. Pareiškėjo nuomone, Įmonė naudojosi savo procesinėmis teisėmis atidžiai ir rūpestingai, todėl 2011 m. gruodžio 5 d. gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo nuorašą, apeliacinį skundą padavė per 14 dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 19 d. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo apimtį ir ginčo sudėtingumą, Įmonė neturėjo galimybės paduoti apeliacinį skundą per trumpesnį laiką. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012 netenkino pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas sieja apeliacinio skundo padavimo termino pradžią su skundžiamo teismo sprendimo paskelbimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2011 m. gruodžio 1 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2012 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas savo pirminį apeliacinį skundą įteikė paštui (t. y. de jure padavė apeliacinį skundą teismui) 2012 m. gruodžio 19 d., todėl darytina išvada, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aiškindamas termino praleidimo aplinkybes, pareiškėjas nurodė, kad Įmonės atstovas nedalyvavo 2011 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje nagrinėjant skundą iš esmės, pareiškėjui nebuvo žinoma apie teismo sprendimo paskelbimo datą, jo atstovas teismo sprendimo paskelbime taip pat nedalyvavo, tad Įmonė neturėjo galimybės anksčiau sužinoti sprendimo esmės ir savo procesinę teisę paduoti apeliacinį skundą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavusi skundžiamo teismo sprendimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui V. K. individualiai įmonei „Basana“ įstatymo nustatyta tvarka teismo šaukimu buvo pranešta apie Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio datą – 2011 m. lapkričio 21 d. ir laiką – 10.00 val., tačiau pareiškėjo atstovas į numatytą teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo žinomi teismo posėdžio data ir laikas, patvirtina Įmonės atstovo V. K. 2011 m. lapkričio 16 d. pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašytinis prašymas. Minėtu prašymu pareiškėjo atstovas (V. K. individualios įmonės „Basana“ savininkas V. K.) informavo teismą apie tai, kad 2011 m. lapkričio 21 d. 10.00 val. teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė teismo nagrinėti Įmonės skundą jam nedalyvaujant remiantis skunde išdėstytais argumentais. Ši bylos medžiaga įrodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, tačiau jam žinant apie teismo posėdžio laiką bei vietą, apsisprendus nedalyvauti teismo posėdyje ir apie tai teismui pranešus. Pareiškėjo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismui nebuvo procesinė kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi apie teismo posėdį buvo pranešta įstatymu nustatyta tvarka ir pareiškėjas raštu informavo teismą apie tai, jog dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja (ABTĮ 73 str. 2 d, 78 str.1 d. ir 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, pati savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę sužinoti teismo sprendimo dėl Įmonės skundo paskelbimo datą ir laiką (ši informacija yra vieša ir įvairiais būdais prieinama proceso šalims), atvykti į paskelbimą ir iš karto gauti teismo sprendimo nuorašą, o neturėdamas tokios galimybės, prašyti pateikti jam teismo sprendimo nuorašą kitokiu, greitesniu nei paštas būdu (pavyzdžiui, faksimiliniu laišku). Pareiškėjas tokiomis galimybėmis nesinaudojo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo nuorašai išsiunčiami bylos šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos. Iš bylos dokumentų matyti, kad teismo sprendimo kopiją teismas išsiuntė pareiškėjui 2011 m. gruodžio 2 d., t.y. kitą dieną po to, kai sprendimas buvo surašytas ir paskelbtas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka jam išsiųstą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo nuorašą jis gavo 2011 m. gruodžio 5 d., t. y. likus net 10 dienų iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (2012 m. gruodžio 15 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko parengti ir paduoti teismui apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per minėtas 10 dienų buvo susiklostę kokios nors aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė paduoti apeliacinį skundą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino, ir jo apeliacinį skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. K. individuali įmonė „Basana“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė šiais motyvais bei argumentais:

1. Prašyme nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo padavimo terminą ir atsisakydamas priimti pareiškėjo apeliacinį skundą nukrypo nuo administracinių teismų praktikos šiuo klausimu, pažeidė teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, todėl apeliacinis procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo nuomone, asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, taip pat ir teikti apeliacinius skundus dėl teismo sprendimų, negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas, o savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

2. Anot pareiškėjo, jis, pagal savo teisinį išprusimą, stengėsi sąžiningai įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus. Pareiškėjo teigimu, jis buvo rūpestingas tuo atveju, kai pranešė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apie priežastis, dėl ko negali dalyvauti 2011 m. lapkričio 21 d. posėdyje, siekdamas nevilkinti skundo nagrinėjimo, prašė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, tačiau pareiškėjui nebuvo žinoma teisinės sistemos praktika apie tai, kad konkrečios bylos nagrinėjimo rezultatų ieškoti viešuose tinklalapiuose, kad galima kreiptis į teismą dėl pagreitinto teismo sprendimo atsiuntimo. Pareiškėjo teigimu, dėl nepakankamo šių niuansų išmanymo, jis sprendimo apskundimo terminą skaičiavo nuo sprendimo gavimo dienos, todėl, sąžiningai klysdamas, apeliacinį skundą padavė pavėluotai.

3. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse dėl praleisto įstatymo numatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo dažniausiai akcentavo protingumo ir teisingumo principus, teisės būti išklausytam principą, siekį užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjo aktyvumą ginant savo teises, be to, kai įstatymo numatytas terminas praleidžiamas tik keliomis dienomis, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą ir skelbiant skundžiamą sprendimą, nepaisant to, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžia sietina su teismo sprendimo paskelbimu, o ne jo įteikimu asmeniui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. TA63-77/2011, Nr. TA492-2/ 2012, Nr. TA,43-11/2012, Nr. TA525-23/2012, Nr. TA63-16/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis.

Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad vienas iš prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų yra susijęs su tuo, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. TA146-30/2012 ydingai aiškino ir taikė apeliacinio skundo padavimo terminų skaičiavimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai): kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan. Pareiškėjo nurodomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai taip pat yra susiję ne su materialinės, bet proceso teisės normų interpretavimu (procesinių terminų skaičiavimo institutą sudarančių teisės normų aiškinimo). Todėl akivaizdu, jog proceso atnaujinimo pagrindais nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. TA146-30/2012 buvo padaryti procesiniai ABTĮ nuostatų pažeidimai. Papildomai pabrėžtina, jog kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų (nenurodė jokių naujai paaiškėjusių ir bylos Nr. TA146-30/2012 nagrinėjimo metu nežinomų aplinkybių), kurie (kurios) galėtų turėti reikšmės vertinant procesinio sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012, teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012 yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012 atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA146-30/2012 pagal pareiškėjo V. K. individualios įmonės „Basana“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas