2023-02-02 Nr. AB-3184-4-45-3-00344-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1349-815/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00344-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant užsienietei B. M. G., jos atstovei advokatei A. L. – K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K. (P. K.),

vertėjaujant N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės B. M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC, pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT URC, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau nei bus grąžinta ar išsiųsta į savo kilmės šalį – taikymo B. M. G. (toliau – ir užsienietė).

2. Teikime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė B. M. G. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir paprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs prašymą, nesuteikė užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti užsienietę į kilmės šalį. Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjęs. Užsienietei paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandė neteisėtai išvykti ši Lietuvos Respublikos, bet buvo sulaikyta ir nuteista Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Atlikusi bausmę užsienietė 2022 m. gruodžio 30 d. paleista. Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jos tapatybė nenustatyta, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ji buvo sulaikyta ilgą laiką, VSAT prašė paskirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

3. Užsienietė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad su teikimu sutinka, nieko nenori paaiškinti. Užsienietės atstovė adv. I. Š. nurodė, kad užsienietė sutinka su teikimu, tačiau prašo užsienietei paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atsižvelgus į tai, kad prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė vertinama kaip sulaikymas.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu teikimą tenkino ir taikė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, trims mėnesiams, iki 2023 m. kovo 30 d., nustatant judėjimo teisę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Teismas alternatyvią sulaikymui priemonę taikė atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat duomenų apie tai, kad ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis. Kita vertus, teismas vertino, kad užsienietės tapatybė ir pilietybė nepatvirtintos, užsienietė pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas vertinti, kad VSAT prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, suvaržant užsienietės judėjimo laisvę, yra būtina ir proporcinga, nes švelnesnėmis priemonėmis nebūtų pasiekti įstatyme numatyti tikslai.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant užsienietę URC neribojant laisvės.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė savo turiniu iš esmės tapati sulaikymui, nes ji gali judėti tik pastate ir teritorijoje, kuri ne didesnė kaip 15-20 kv. m. Užsienietė laisvai negali pasirinkti maisto, išeiti apsipirkti, neturi teisės į privatumą, yra izoliuota ir apribota nuo viso pasaulio. Taip pat užsienietė negali pradėti pradėtų darbo paieškų ir socializuotis, todėl vertina, kad jai taikoma priemonė faktiškai prilygsta sulaikymui, juolab, kad dėl izoliacijos nuolat blogėja jos fizinė ir psichinė sveikata.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsienietei taikyta priemonė yra neadekvati bei pernelyg griežta ir todėl prieštarauja teisingumo principui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsienietė yra pripažinta pažeidžiamu asmenimi, jai reikalinga psichologinė pagalba. Dėl jai anksčiau paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo baudžiamojoje byloje ji jau susidūrė su laisvės apribojimu, nagrinėjamu atveju, judėjimo laisvės suvaržymas taikomas paskyrus jai alternatyvią sulaikymui priemonę, o tai, užsienietės vertinimu, prilygsta baudimui antrą kartą. Byloje nėra duomenų, kad dėl užsienietės padaryto nusikaltimo, už kurį ji yra atlikusi jai paskirtą bausmę, kiltų reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui arba Lietuvos Respublikos vidiniam ar išoriniam saugumui.

9. Apeliaciniame skunde taip pat paaiškinama, kad užsienietė neišmano galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, dėl padarytų pažeidimų gailisi ir pasižada nenusižengti. Byloje nėra duomenų, kad dėl jos veiksmų būtų sutrikdytas sprendimo dėl jos prašymo suteikti prieglobstį priėmimas. Tarptautinių teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, kad taikydama perteklines ir kraštutines ir iš esmės ribojančias pagrindines žmogaus teises Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatyti tikslai gali būti pasiekti mažiau užsienietės laisvę ribojančiomis priemonėmis, o kraštutinė užsienietės teises pernelyg ribojanti priemonė yra nepagrįsta, nežmoniška ir prieštaraujanti teisingumo principui.

10. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus URC teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsienietei taikymo, užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 30 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo VSAT teikimą ir taikė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo teisę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog užsienietė keltų grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nenustatyta, kad užsienietė nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis, tačiau yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, užsienietės tapatybė ir pilietybė nepatvirtintos, užsienietė kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas.

13. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra griežta ir neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Jos laisvės ilgą laiką apribojimas prilygsta sulaikymui, ji nekelia grėsmės valstybės ir visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, todėl yra pagrindas jai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC neribojant judėjimo laisvės.

14. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

15. Nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas užsienietę išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl įvertinus, kad ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, galima būtų manyti, kad, siekiant užtikrinti sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą, jai gali būti taikomas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2498-520/2022).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

20. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi visumą aplinkybių – užsienietės, kuri į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugsėjo 9 d., judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje buvo apribota ilgą laiką (bendra jai taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių ribojant jos laisvę trukmė daugiau nei 6 mėn.); yra priimtas sprendimas užsienietę išsiųsti iš Lietuvos Respublikos; kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, nėra; duomenų, kad jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos galėtų būti įvykdytas bent kiek apibrėžtu laikotarpiu, nėra; VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 21 d. pažymų duomenimis užsienietė identifikuota kaip ilgalaikės seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis, patirtos gimtojoje šalyje, auka, jai nustatytas nuolatinės psichologinės ir socialinės pagalbos poreikis – teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas pažeistų konstitucinį proporcingumo principą bei nurodytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visgi nėra galima manyti, kad Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti užsienietę į jo kilmės valstybę įvykdymas) negali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimas dalyje, kuria nuspręsta paskirti užsienietei iki 2023 m. kovo 30 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, keistinas, nustatant, kad užsienietei skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. kovo 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsienietės B. M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Paskirti (duomenys neskelbtini) pilietei B. M. G. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. kovo 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė