2022-06-15 Nr. AB-16092-3-62-3-00624-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-600-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00624-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. M. K., V. M. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą nuosavybės teise 10,53 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo senelis F. K. turėjo asmeninės nuosavybės teise 10,53 ha žemės (duomenys neskelbtini). Jis turėjo septynis vaikus: A. K. (K.), pareiškėjo motiną, gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini); U. K. (K.), gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini); S. K., išvykusią prieš II pasaulinį karą į užsienį ir žinių apie ją nėra; I. K., išvykusią prieš II pasaulinį karą į užsienį ir žinių apie ją nėra, L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), išvykusį prieš II pasaulinį karą į užsienį ir apie jį jokių žinių nėra; J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini); I. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) m. išvežtą į Sovietų Sąjungos Vorkutos lagerį ir ten mirusį. Pareiškėjo motina A. K. (K.) turėjo vienintelį sūnų – pareiškėją. Motinos sesuo U. K. turėjo du vaikus – V. K. (M.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pusbrolis K. M. K. ir jo sesuo, pareiškėjo pusseserė V. M., pateikė 1991 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą F. K. valdytą nuosavybės teise 10,53 ha žemę.

3. Būdami nesąžiningi K. M. K. ir V. M. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nenurodė pareiškėjo motinos pavardės, nors pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalį, piliečiai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises atitinkamoms institucijoms turėjo pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir pridėti visus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę visų nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

4. Pareiškėjas 2016 m. vasario 24 d. kreipėsi į advokato A. P. kontorą dėl senelio F. K. turėtos žemės susigrąžinimo. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kaišiadorių skyriaus 2016 m. kovo 10 d. pažyma, nuosavybės teisės į visą turėtą senelio žemę – 10,53 ha – Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 ir 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 buvo atkurtos K. M. K. ir V. M.. Pareiškėjui 2016 m. birželio 1 d. nuvykus pas K. M. K. kartu su advokatu, buvo pateikti dokumentai apie tai, kad jis atsiėmė senelio F. K. 9,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žadėjo atsiskaityti, konfliktą išspręsti taikiai, tačiau pažado neįvykdė. Pareiškėjas 2018 metais kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl savo teisių gynybos, teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo atkurti nuosavybės teises į turtą.

5. Pareiškėjo motina A. K. nuo 1983 m. gyveno (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą dirbo darbininke, buvo silpnos sveikatos, buvo garbaus amžiaus ir neturėjo patirties tvarkyti nuosavybės teisės dokumentus, todėl jai įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą buvo per daug sudėtinga. Pareiškėjas po mamos mirties buvo aktyvus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau niekas nepaaiškino – nei teisininkai, nei žemėtvarkos specialistai, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo.

6. Pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes neturėdamas išsilavinimo nesuvokė ir nežinojo, kaip tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso tinkamo suvokimo pareiga neturėtų būti perkeliama pretendentui.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo prašymo patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

8. NŽT nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka), bei kiti teisės aktai.

9. Patikrinus Nacionalinės žemės tarnybos archyvinius dokumentus, nustatyta, kad prašymą susigrąžinti F. K. 10,53 ha žemę, valdytą (duomenys neskelbtini), 1991 m. lapkričio 20 d. pateikė K. M. K. ir V. M.. Pareiškėjo motina A. K. (K.) nebuvo įrašyta į prašymą dėl buvusio savininko F. K. žemės grąžinimo.

10. Prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pateikti kartu arba atskirai. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrą prašymą pateikę piliečiai. Visų įpėdinių prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo neprivaloma įrašyti, svarbu, kas pateikė tuos prašymus ir ar laiku pateikė. A. K. (K.) prašymo susigrąžinti minėtąją žemę nebuvo pateikusi.

11. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 K. M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra. V. M. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 atkurta nuosavybės teisė į 1,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. M. K. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti ir termino nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti neatnaujinti.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjo senelis F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 10,53 ha žemės (duomenys neskelbtini). Buvusio žemės savininko F. K. dukra A. K. (K.), pareiškėjo motina, mirusi (duomenys neskelbtini) metais, nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo F. K. valdytą žemę iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto 2001 m. gruodžio 31 d. termino, taip pat nebuvo pateikusi giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 2003 m. gruodžio 31 d. termino.

15. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą žemę 1991 m. lapkričio 20 d. kreipėsi F. K. dukros U. K. (K.), (duomenys neskelbtini), įpėdinis – sūnus K. M. K., kuris savo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nurodęs dar kitą įpėdinę, savo seserį – V. K. (M.), U. K. (K.) dukrą. Kiti įpėdiniai minėtame prašyme nurodyti nebuvo. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 K. M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra. Kitai pretendentei – V. M. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui.

16. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus.

17. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims. Nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje bei kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pabaigos.

18. Teismas nustatė, kad mirusio žemės savininko F. K. dukra A. K. (K.), būdama pretendente pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mirusi (duomenys neskelbtini) metais, nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nebuvo pateikusi nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos, t. y. prašymo atkurti nuosavybės teises iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d.

19. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas mirusio žemės savininko F. K. vaikaitis, bei iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų ir dokumentų pateikimo termino pabaigos esant gyvai buvusio savininko F. K. dukrai, pareiškėjo motinai A. K. (K.), kuri nebuvo pateikusi prašymo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų iki pirmiau nurodytų terminų pabaigos, neįgijo savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytais pagrindais.

20. Pareiškėjo teisė pretenduoti į nuosavybės atkūrimą atsirado tik po jo motinos A. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjo motina nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, nepateikė per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus, kaip pirmiau buvo minėta, pareiškėjas neįgijo subjektinės teisės pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio F. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl neturi teisės prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.

21. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys bei liudytojos A. K. parodymai teisme, kad pareiškėjas nežinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir juose numatytus terminus, tai, kad kreipėsi į įvairias institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kad kiti pretendentai K. M. K. ir V. M., kuriems atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio žemės savininko F. K. žemę, apgavo pareiškėją, nagrinėjamos bylos atveju neturi teisinės reikšmės, todėl pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nėra reikšmingos ir teismas jų nevertino.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą būdamas iki nacionalizacijos buvusio turto savininko F. K. dukros A. K. (K.), mirusios (duomenys neskelbtini) metais, įpėdiniu ir jos teisių perėmėju tik tuo atveju, jei pretendentė, pareiškėjo motina, būtų laiku padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiu atveju pareiškėjas turėtų teisę prašyti atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Tačiau prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. (K.) nebuvo pateikusi ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje nedalyvavo. Pretendento K. M. K. pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. K. valdytą žemę pareiškėjo motina nebuvo nurodyta kaip įpėdinė, pati asmeniškai prašymo dėl nuosavybės atkūrimo nebuvo pateikusi, todėl pretendento K. M. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti laikomas tinkamu pareiškėjos motinos prašymu, atitinkančiu Atkūrimo tvarkos reikalavimus.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, teismas nevertino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir nesprendžia klausimo dėl išlaidų atlyginimo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti prašyme atnaujinti terminą pirmosios instancijos teismui.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. K. M. K. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai išanalizavo susiklosčiusią situaciją ir padarė teisingas išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, nustatė, jog pareiškėjo mama Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais apskritai nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, taigi, savo laisvos valios atkurti nuosavybės teises nepareiškė, pati mirė (duomenys neskelbtini) m., todėl ir pareiškėjas neįgijo savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytais pagrindais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti, jo prašymą tenkinti.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1235/2006, 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010). Taigi, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d.

33. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjo mama Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais apskritai nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, taigi, savo laisvos valios atkurti nuosavybės teises nepareiškė, pati mirė (duomenys neskelbtini) m., vadinasi, pareiškėjui subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos (atitinkamai, iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d.) neatsirado, nes jis pats, kol mama buvo gyva, pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises negalėjo. Atitinkamai, šioje byloje praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas, nes teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus, t. y. tik (duomenys neskelbtini) m. Taigi, šioje administracinėje byloje pateiktas pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis