2023-06-28 Nr. AB-12853-3-61-3-08347-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-392-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08347-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. R. ir I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. ir I. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. R. ir I. R. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-1623-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT suformuoti įsiterpusį žemės sklypą pardavimui pareiškėjams pirmumo teise arba suformuoti kitos paskirties sklypą pardavimui aukcione.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11008-809/2022 pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai iki nutartyje nustatyto termino turėjo pateikti prašymus, į kuriuos jiems buvo atsakyta NŽT 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 1SS-1623-(7.5.) bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjai, vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį pateikė prašomus dokumentus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2121-809/2023 atsisakė priimti pareiškėjų D. R. ir I. R. skundą, grąžino pareiškėjams jų sumokėtą žyminį mokestį bei išaiškino, kad jie su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kadangi administracinė byla priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismo Kauno rūmams. Pareiškėjai šią nutartį apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-176-789/2023 patenkino iš dalies pareiškėjų atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas šioje nutartyje išaiškino, kad siekiant nustatyti, ar NŽT priimtas Sprendimas yra galutinis sprendimas užbaigus ikiteisminio ginčo nagrinėjimą dėl teritorinio NŽT skyriaus priimto sprendimo pagrįstumo, būtina įvertinti NŽT Druskininkų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. rašto ir NŽT 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 1SD-2077-(3.7E) turinį, taip pat, NŽT Sprendimo turinį. Teismas, be kita ko, išaiškino pareiškėjams jų galimybes patikslinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjai 2023 m. gegužės 17 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami teismo panaikinti NŽT Sprendimą ir NŽT Druskininkų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. raštą Nr. 50SD-(14.50.125E) bei įpareigoti NŽT arba NŽT Druskininkų skyrių atlikti veiksmus – parduoti pareiškėjams valstybinės žemės sklypą arba organizuoti šio žemės sklypo pardavimą aukcione.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo, 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, grąžino pareiškėjams jų sumokėtą žyminį mokestį ir išaiškino, kad skundas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo turi būti paduodamas bendrosios kompetencijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Teismas iš kartu su patikslintu skundu pateiktų priedų turinio nustatė, kad pareiškėjai siekia, kad su jais būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjų nuosavybės teise valdomu sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas vertino, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju siekia, kad teismas įpareigotų NŽT suformuoti valstybinės žemės sklypą ir su pareiškėjais sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pareiškėjų reikalavimus pripažino civilinio teisinio pobūdžio, nes jie yra susiję su pareiškėjų reikalavimu realizuoti subjektinę teisę – nusipirkti valstybinės žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors byloje suformuluoti ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl NŽT ir NŽT skyriaus sprendimų, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą, tačiau sprendė, kad šioje byloje vyrauja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kurie nulemia bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė jį priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjai D. R. ir I. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą nagrinėti arba persiųsti skundą pagal teismingumą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant ABTĮ 22 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas skundo priėmimo ir bylos perdavimo kitam teismui taisykles. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl vyraujančio civilinio teisinio santykio, mano, kad teismas vengia atlikti privalomus procesinius veiksmus, t. y., priimti skundą nagrinėti arba perduoti bylą kitam teismui nagrinėti pagal kompetenciją.

Pareiškėjų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnį, 36 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, nes jos neatitinka šios bylos aplinkybių. Šiose bylose sprendžiamas klausimas arba dėl jau sudarytos sutarties panaikinimo arba dėl sudarytinos sutarties sąlygų nustatymo.

Pareiškėjai vertina, kad šio ginčo vyraujantis teisinis santykis nėra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau, net jeigu būtų pripažinta, kad šioje byloje vyraujantis teisinis santykis ir būtų laikomas civiliniu, tai teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes pareiškėjai pašalino trūkumus. Teismui proceso eigoje kilus abejonėms dėl bylos priskirtinumo administraciniam arba bendrosios kompetencijos teismui, byla privalo būti teismo perduota pagal kompetenciją kitam teismui.

Pareiškėjų vertinimu, byloje kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, o vyraujantis ginčo elementas susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, nutarė, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, nes NŽT šiame teisiniame santykyje dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas, todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtini administraciniame teisme. Taigi, skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjų pozicijos, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuoja), o nuo to priklauso bylos rūšinis teismingumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y., laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-629/2022).

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja, be kita ko, ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl NŽT Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 12 d., 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 28 d. prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į NŽT su prašymais, siekdami, kad būtų su jais sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašo ne tik panaikinti NŽT Sprendimą, bet ir įpareigoti NŽT suformuoti valstybinės žemės sklypą ir sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y., viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-552/2022).

Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1014/2014).

Nors pareiškėjų skundžiamas NŽT Sprendimas yra priimtas viešojo administravimo subjekto (NŽT) ir šio Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas įprastai tikrinamas administraciniame teisme, tačiau šios aplinkybės nekeičia teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas (dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo), pobūdžio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgusi į kilusio ginčo esmę, skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepaneigia aplinkybės, jog šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais laikytini civiliniai teisiniai santykiai, ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad toks ginčas, kaip jo ribas apibrėžė pareiškėjai skunde, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms dėl bylos priskirtinumo administraciniam arba bendrosios kompetencijos teismui, turėjo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui pagal kompetenciją, pažymi, jog, pagal ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų skundas nebuvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y., byla dar nebuvo ir nėra atitinkamo teismo žinioje. Minima ABTĮ nuostata, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nenustato teismui pareigos skundo priėmimo stadijoje jį perduoti kitam teismui. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p.). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė skundo priėmimo arba bylos perdavimo kitam teismui taisykles.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. R. ir I. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis