e294b367-7a60-4f38-9ead-09fedca277de · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-23990-1125/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19093-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1) L. P. po savo vyro N. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydama;

2) A. P. po savo tėvo N. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas;

3) A. P. po savo motinos L. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas.

2. Nurodo, kad po pareiÅ¡kėjo tėvo N. P. mirties palikėjo sutuoktinė (pareiÅ¡kėjo motina) L. P. ir toliau gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. minėtÄ turtÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, ir rÅ«pinosi juo iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Teigia, kad minėtame bute pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai gyvena nuo gimimo iki dabar, taigi, po tėvų mirties pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad neturi duomenų, jog N. P. ar L. P. palikimÄ bÅ«tų palikę valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Teigia, kad jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, tai VÄ® Turto bankas neprieÅ¡tarautų, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas; praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, atstovui nedalyvaujant.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

5. PareiÅ¡kime nurodyti argumentai ir pareiÅ¡kimo priedai patvirtina, kad N. P. mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santuokoje su L. P.; turėjo vaikÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ A. P.. N. P. sutuoktinė L. P. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

7. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

8. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo motina L. P. po sutuoktinio N. P. mirties (duomenys neskelbtini), o po motinos mirties (duomenys neskelbtini) – pareiÅ¡kėjas, atsiradusį palikimÄ priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, t. y. valdė turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikti: 2016 m. liepos 12 d. buto draudimo sutartis Nr. 70000334968 ir apmokėjimas už draudimo paslaugas, 2021 m. lapkričio 30 d. UAB „Mano bÅ«stas“ sÄ skaita už suteiktas paslaugas, 2021 m. gruodžio 28 d. mokėjimo kvitas už UAB „City service“ paslaugas, 2021 m. lapkričio 24 d. pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

9. Remiantis bylos duomenimis, po N. P. ir L. P. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusių asmenų N. P. ir L. P. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. P. ir L. P. mirties jų palikimÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad L. P. po sutuoktinio N. P. mirties, o po jos mirties – pareiÅ¡kėjas, faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl laikoma, kad L. P. po sutuoktinio N. P. mirties, o po jos mirties – pareiÅ¡kėjas, priėmė palikimÄ (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad L. P. po sutuoktinio N. P. mirties, o po jos mirties – pareiÅ¡kėjas, priėmė palikimÄ , todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ .

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties faktiniais veiksmais priėmė jų palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinis faktas pareiÅ¡kėjui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismo sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Skaistė Cinkutė