2018-12-12 Nr. AB-22812-3-61-3-04343-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1707-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04343-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), kurį patikslino (b. l. 25–32), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 9-264/16(1.1.43-PD3) dalį, kuria nuspręsta palikti nenagrinėtą pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. prašymą iš naujo, bei įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjos skundą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Komisija nepagrįstai ir neteisėtai paliko nenagrinėtą jos skundo dalį dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. prašymą. Paaiškino, kad skundo palikimo nenagrinėtu pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Komisijų įstatymas) 20 straipsnio 5 dalyje, tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kuo remiantis Komisija paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą. Pareiškėjos nuomone, ji pagal Komisijų įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo teisę kreiptis į Komisiją, kadangi Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes užkerta pareiškėjai ir kitiems pretendentams teisę atkurti nuosavybės teises natūra į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę. Šiuo raštu Administracijos Miesto plėtros departamentas nurodė, kad ginčo žemės sklypas negali būti formuojamas nuosavybės teisėms atkurti, kadangi reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra išperkamas valstybės.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Administracija pažymėjo, kad Komisija pagrįstai paliko pareiškėjos skundo dalį nenagrinėta, kadangi jai nesuteikta teisė atstovauti NŽT interesus. Vadinasi, pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas pagal Komisijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Be to, teigė, kad pagal Komisijų įstatymo 21 straipsnio nuostatas pareiškėja neturėjo teisės apskųsti Komisijos sprendimo dalį, kuria jos skundas paliktas nenagrinėtas, kadangi į teismą galima kreiptis tik dėl sprendimų, kuriais skundas išnagrinėjamas iš esmės arba byla nutraukiama. Vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytas pagrindas bylai pagal pareiškėjos skundą nutraukti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. raštas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkto nuostatomis, t. y. Administracija privalėjo pateikti informaciją apie tai, ar žemės sklypas priskirtas laisvai valstybinei žemei, kurioje gali būti formuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtino, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes Administracija 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. A63-792/16(63750)(3.2.1-EM4) pakartotinai informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių apie tai, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 39–42) prašė jį tenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 103–108) prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu (b. l. 132–135) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamame sprendime nėra nurodytas jos skundo dalies palikimo nenagrinėta teisinis pagrindas. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ginčijamame Komisijos sprendime yra aiškiai nurodyta, jog skundo dalis paliekama nenagrinėta vadovaujantis Komisijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punktu, kadangi pareiškėja neturi įgaliojimų NŽT Vilniaus miesto skyriaus vardu kreiptis dėl jo teisių įgyvendinimo ar gynimo, t. y. pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo.

9. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad Komisija, prieš priimdama pareiškėjos skundą dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) panaikinimo, turėjo įvertinti, ar tokio skundo nagrinėjimas priskirtinas jos kompetencijai. Teismas pabrėžė, kad Komisijos kompetencija nustatyta Komisijų įstatymo 3 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog Komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse bei 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų bei administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka.

10. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus miesto skyrius į Administraciją kreipėsi vykdymas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Institucijų veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese reglamentuoja Tvarkos nuostatos. Pagal Tvarkos 1061 punktą, žemėtvarkos skyrius su prašymu kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Tuo tarpu ginčų nuosavybės teisių atkūrimo procese nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas, NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

11. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) turinį, t. y., kad jame pateikiama informacija apie ginčo žemės sklypo priskirtinumą valstybės išperkamai žemei ir negalimumą formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, bei jo priėmimo pagrindą, teismas konstatavo, kad skundas dėl šio rašto teisėtumo turėjo būti nagrinėjimas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą tvarką. Tuo tarpu Komisijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Atitinkamai ginčo dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nepateko į Komisijos kompetencijos ribas, todėl turėjo būti priimtas sprendimas bylą nutraukti. Tačiau, nors Komisija neteisingai įvertino ginčo priskirtinumą jos kompetencijai ir neteisingai taikė proceso teisės normas, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, nes Komisijos sprendimo panaikinimas ar pakeitimas nepakeistų pareiškėjos teisių ir pareigų apimties.

12. Be to, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1681-790/2017 pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą, kuriame prašoma panaikinti Administracijos 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. A63-792/16(63750)(3.2.1-EM4) „Dėl žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gatve“ ir įpareigoti Administraciją parengti nuosavybės teisių į žemę (kitos paskirties žemės sklypą Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) gatve (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti NŽT Vilniaus skyriui. Iš į bylą pateikto Administracijos 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. A63-792/16(63750)(3.2.1-EM4) matyti, kad juo pareiškėja yra informuota, jog nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo žemės sklypą nėra galimas ir Administracija yra kreipusis į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama perduoti jai 99 metams neatlygintinai naudotis 8 920 kv. m žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Vilniuje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes ginčas dėl žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gatve priskirtinumo valstybės išperkamai žemei yra nagrinėjamas teisme.

13. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėja S. D. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 138–143), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė jos skundo palikimo nenagrinėtu pagrindą, ir tvirtina, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo nei vienas iš Komisijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų skundo palikimo nenagrinėtu pagrindų. Šiuo aspektu pareiškėja pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus, jog ji pagal Komisijų įstatymo 3 straipsnio ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo teisę kreiptis į Komisiją, kadangi Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes užkerta pareiškėjai ir kitiems pretendentams teisę atkurti nuosavybės teises natūra į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą išaiškinimą susidarytų tokia situacija, kai NŽT teritorinis padalinys (šiuo atveju – Vilniaus miesto skyrius) nagrinėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateikto atsakymo NŽT Vilniaus miesto skyriui teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tas pats subjektas nagrinėtų jam skirto atsakymo (pateikto pagal jo paties paklausimą), sukeliančio teisines pasekmes pareiškėjai, pagrįstumą. Tačiau tai neatitiktų nei protingumo, nei teisinės valstybės principo ir pažeistų principą, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Pareiškėjos manymu, šioje byloje kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas Komisijoje.

16. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą, o netenkinus šio reikalavimo – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti.

17. Atsakovo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Administracija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai taikė Komisijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatą ir pareiškėjos skundą dalyje, kurioje reikalaujama panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, pagrįstai paliko nenagrinėtu.

Šiuo aspektu pabrėžia, jog teisės aktai nenumato pareiškėjos teisės atstovauti valstybės institucijai (NŽT) santykiuose su savivaldybės institucija, šioms vykdant teisės aktuose pavestas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NŽT neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – savivaldybės administracijos direktoriui. Kita vertus, NŽT, gavusi Administracijos raštą, kuriame pateikta informacija, jog ginčo žemės sklypas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus ir yra valstybės išperkamas, turėjo teisę pakartotinai kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, tačiau ne pareiškėja turi vykdyti NŽT priskirtas funkcijas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas taip pat pakartoja savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, jog pagal Komisijų įstatymo 21 straipsnio nuostatas pareiškėja neturėjo teisės apskųsti teismui Komisijos sprendimo dalį, kuria jos skundas paliktas nenagrinėtas, kadangi į teismą galima kreiptis tik dėl sprendimų, kuriais skundas išnagrinėjamas iš esmės arba byla nutraukiama. Todėl, atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytas pagrindas bylai pagal pareiškėjos skundą nutraukti.

Be to, Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas apeliantei nesukels jokių teisinių pasekmių, nes ginčas dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gatve priskirtinumo valstybės išperkamai žemei yra nagrinėjamas teisme, administracinėje byloje Nr. eI-1681-790/2017.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 9-264/16(1.1.43-PD3) dalies, kuria nuspręsta palikti nenagrinėtą pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. prašymą iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėsčiusi savo skunde pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos skundo argumentų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šie argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėjos esminis siekis yra atkurti nuosavybės teises natūra į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę – žemės sklypą Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) gatve Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai pareiškėja nesutinka su Administracijos pozicija, jog nurodytas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1681-790/2017 pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Administracijos 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. A63-792/16(63750)(3.2.1-EM4) „Dėl žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gatve“ (šis sprendimas buvo priimtas Administracijai vykdant šioje byloje ginčijamą Komisijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir, be kita ko, atsakant į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 49SDP-149-(14.49.22) išdėstytą prašymą pakartotinai įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1182-994/2016 ir pateikti informaciją, ar žemės sklype pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius Vilniaus miesto savivaldybė nėra numačiusi veiklos, susijusios su visuomenės poreikių, miesto reikmių tenkinimu) bei įpareigoti Administraciją parengti nuosavybės teisių į nurodytą žemę atkūrimui būtinus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus skyriui (teismo sprendimas nurodytoje byloje neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka).

Taigi, ginčas dėl žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gatve Vilniuje priskirtinumo valstybės išperkamai žemei yra nagrinėjamas teisme, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ginčijamos Komisijos sprendimo dalies, kuria nuspręsta palikti nenagrinėtą pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. A51-62314/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. prašymą iš naujo, panaikinimas ar pakeitimas nepakeistų pareiškėjos teisių ir pareigų apimties.

25. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius