e290a6e0-352e-4128-a81f-e8d96fe0a22c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2863-414/2016Proceso Nr. 3-62-3-00534-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 5-15) nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas įvairiose kamerose, kuriose buvo tamsu, Å¡alta, drėgna, pelėsiai, jei patalpa 15 kv. m, tai joje buvo laikoma nuo 6 iki 7 asmenų, todėl vienam asmeniui teko mažiau kvadratinių metrų nei nustatyta teisės aktuose.

Kamerų plotas apytiksliai nuo 10 kv. m iki 23 kv. m, jose yra stalas, gultai, sanitarinis mazgas, kurie užima 80 proc. vietos ir tokioje kameroje talpinami septyni asmenys. Tokios sÄ lygos yra baudimas kankinant, nes žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais, tai žemina asmens orumÄ . Tyčiniais pareigÅ«nų veiksmais sudaromos provokacijos, konfliktinės situacijos tarp įkalintųjų asmenų, asmens, ar jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ , jam suprastėjo sveikata, todėl Å¡iuo skundu siekia prisiteisti neturtinę žalÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 23-27) nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d.

įvairiais periodais Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 198 paras. Ploto normatyvo pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, kurios nuo Kauno TI nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Kameros įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kameros baldų ir sanitarinio mazgo plotas iÅ¡ kameros ploto nėra iÅ¡skaičiuojamas. BÅ«damas Kauno TI pareiÅ¡kėjas dėl Å¡alčio, drėgmės, pelėsių bei kamerų perpildymo nesiskundė, pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles pats turėjo valyti, tvarkyti kamerÄ .

Kauno TI Priėmimo-paskirstymo skyriuje atliekant kratas daiktai dedami ant stalų, patalpos Å¡ildomos ir reguliariai valomos, todėl melagingas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad asmenų ir jų daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis. Suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymai laikyti su nerÅ«kančiais priimami raÅ¡ytine forma. PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Kauno TI administracijÄ dėl, kartu su juo kameroje laikomų rÅ«kančių asmenų. PareiÅ¡kėjas galėjo naudotis teise pasivaikščioti kieme, pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba, t. y. visomis priemonėmis, kompensuojant laikymo tardymo izoliatoriuje sukeliamus nepatogumus.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog pareiÅ¡kėjo skundo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos kompensavimas, o noras uždirbti pinigų, nes skundÄ teismui jis pateikė po metų ir penkerių mėnesių iÅ¡vykęs iÅ¡ Kauno TI. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Kauno TI.Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 28 d. iki lapkričio 3 d., iÅ¡skyrus laikotarpius nuo 2014 m. vasario 8 iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 21 d., kuriais buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 28; 30-37).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 169, Nr. 331, Nr. 347, Nr. 234, Nr. 212, Nr. 221, Nr. 128, Nr. 129, Nr. 162 (b. l. 16, 30-36).

Laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 3 d.; nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.; nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 16 d.; nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. birželio 23 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d.; nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. K. B. buvo laikomas kamerose Nr. 212, Nr. 221, Nr. 129, Nr. 162, kuriose, kartu su pareiškėju buvo laikomi kiti asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui būtinas plotas.

Todėl konstatuotina, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas, Kauno TI pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m. minimalų plotÄ , buvo laikomas 111 dienų. Be to, pažymėtina, kad laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (4 paras), nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. (1 parÄ ), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. (1 ir pusę paros), nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. (2 ir pusę paros), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 9 d. (8 paras), nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. (8 ir pusę paros) ir nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. (6 paras) K.

B. 31 ir pusę paros buvo laikomas Kauno TI kamerose žymiai mažesniuose plotuose nei teisės aktuose nustatyta norma t.y. vienam asmeniui teko nuo 2,57 iki 2,60 kv. m. ploto. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ kameros turi bÅ«ti aprÅ«pintos baldais ir privalomu inventoriumi.

Todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog kamerose esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo pareiškėjo judėjimo kameroje galimybes. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu 111 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas (iš jų 31 ir pusę paros vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ rÅ«kančiųjų laikymo kartu su nerÅ«kančiais.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma), 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas Higienos normos 14 punkte.

Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suimtuosius ir nuteistuosius perkelti iÅ¡ vienos kameros į kitÄ galima esant žodiniam ar raÅ¡ytiniam suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymui. Suimtųjų (nuteistųjų) atvykusių į Kauno TI praÅ¡ymai laikyti su nerÅ«kančiais priimami pateikti raÅ¡ytine forma.

PareiÅ¡kėjas per visÄ jo kalinimo Kauno TI laikotarpį tokio praÅ¡ymo administracijai nepateikė. Å ia atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe teismas neturi pagrindo abejoti, nes ir pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, jog bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl perkėlimo į kitÄ patalpÄ ir toks jo praÅ¡ymas nebÅ«tų sprendžiamas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginį, kad jis Kauno TI buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rÅ«kančiais (nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs perkelti į nerÅ«kančiųjų kamerÄ ), todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kančiųjų kamerÄ pažeidimÄ ir negali konstatuoti, kad atsakovas dėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės galėjo veikti neteisėtai.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose tvanku, Å¡alta, drėgna, pelėsiai, asmens ar jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, tyčiniais pareigÅ«nų veiksmais sudaromos provokacijos, konfliktinės situacijos tarp įkalintųjų asmenų.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiose kamerose konkrečiai, kokiu konkrečiu laikotarpiu jam bÅ«nant, buvo jo nurodytos gyvenimo sÄ lygos, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais, kokiose kamerose jam kalint, buvo sudarytos konfliktinės situacijos, t. y. pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų) iÅ¡skyrus tas, kurios pasireiÅ¡kė gyvenant per mažose kamerose, nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių Å¡ias skunde nurodytas aplinkybes, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.Be to, Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 1-88 (b. l. 51), nustato pareigÄ atsakingam už kameros tvarkymÄ asmeniui tvarkyti kamerÄ , plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas, palaikyti kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ , apie sugadintÄ inventorių bei kitus pažeidimus informuoti įstaigos pareigÅ«nus. Å ios pareigos tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų valios, yra viena iÅ¡ priemonių aplinkos ir gyvenimo sÄ lygų kamerose pagerinimui. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir teismas byloje nenustatė, kad dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , ir Å¡i į jo kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusi.

Tuo tarpu atsakovas pateikė į bylÄ kamerų nuotraukas (foto lenteles; b. l. 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44) iÅ¡ kurių matyti, kad kameros vėdinamos, turi joms bÅ«tinÄ inventorių, tvarkingos, todėl vertintina, kad gyvenimo sÄ lygos Kauno TI kamerose nebuvo nežmoniÅ¡kos ir negali bÅ«ti vertinamos kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl per mažo jam tenkančio gyvenamojo ploto sumažėjo galimybė pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumenkinimÄ , suprastėjo sveikata.Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu du kartus buvo hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 20, 21), tačiau gydytojų įraÅ¡ai epikrizėse patvirtina, kad ligomis, dėl kurių buvo gydomas stacionariai, jis serga apie 15 metų, todėl negalima jų sieti iÅ¡imtinai su jo nurodytomis laikymo Kauno TI sÄ lygomis.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 95 punktÄ suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingÄ darbÄ ar kitÄ tikslingÄ veiklÄ .

Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos (Vidaus tvarkos taisyklių 96 p.). Atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 55-56), Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 58-60), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 64-65), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 66-67), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-34 (b. l. 62-63), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų.

Tačiau teismas taip pat negali pripažinti pagrįstu atsakovo argumento, kad Kauno TI už nepakankamÄ kameros plotÄ pareiÅ¡kėjui pilnai kompensavo, suteikdamas galimybę užsiimti veikla už kameros ribų, dalyvauti užimtumo programose. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinimas teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Ä®vertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, jog atitinkamais periodais (nenuolatinai) pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normÄ ir dėl to patyrė neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ .

Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė ir neturtinę žalÄ bei turi teisę į žalos atlyginimÄ . Aplinkybė, kad Kauno TI administracijos veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Laikytina, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas patyrė laikant jį Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis (iÅ¡ viso 111 dienų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, iÅ¡ jų 31 ir pusę paros jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto). Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 930 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti K. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 930 (devyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                   Rimantas Giedraitis