e28fbabf-7337-46c2-a91f-491db6cdfe07 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja V

     Baudžiamoji byla Nr. 1A-234/2010

                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                             1.1.8.1.1; 1.2.23.2; 1.2.23.3;

      1.2.30.1; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1;Â

      2.4.6.3.2   Â

                                                              Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2010 m. gegužės 27 d.

               Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,           dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, gynėjams: Aldevinui Švedui, Algirdui Gurauskui, Marijai Bartaševičiūtei,

nuteistajam V. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų

ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistųjų E. J. ir J. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos

teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 11 metų ir 6 mėnesiams;

pagal BK 307 straipsnio 3 dalį – 4 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų;Â

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

J. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 90 parų;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 3 dalies         Â

1 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 5 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ E. J., J.

Z. ir V. G. priteista po 23,80 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. birželio mėn., tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, pelnėsi iš nepilnamečių asmenų

prostitucijos: nepilnametėms E. T., gim. 1989-02-09, ir G. K., gim. 1991-04-17, laisva valia užsiimant prostitucija (duomenys neskelbtini), t. y. savo

iniciatyva ieÅ¡kant klientų ir už pinigus lytiÅ¡kai santykiaujant bei kitaip tenkinant jų lytinę aistrÄ butuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas susitaręs su jomis dalintis iÅ¡ prostitucijos gautomis

pajamomis, per šį laikotarpį kiekvienÄ prostitucijos darbo savaitgalį ėmė iÅ¡ E. T. ir G. K. ne mažiau kaip po 400

Lt, gautų iÅ¡ jų prostitucijos veiklos, iÅ¡ viso turėdamas ne mažiau, kaip 20 000 Lt pajamų už tai, kad leido joms užsiimti prostitucija bei užtikrino joms reikiamas darbo sÄ lygas – saugojo jas nuo grėsmę keliančių klientų, kitų asmenų, reikalavusių mokėti pinigus už Å¡iÄ veiklÄ . Tokiu bÅ«du E. J. turėjo pajamų iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos ir pelnėsi iÅ¡ Å¡ios veiklos, organizavo ir vadovavo jų prostitucijai, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 3 dalyje.

Be to, E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ platinti, o bÅ«tent: iki 2007 m. birželio 5 d. paprašęs bendrininko J. Z. įgyti ir jam už

6 000 Lt parduoti 2 000 tablečių – labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, 2007 m. birželio 5 d. pagal susitarimÄ su juo psichotropinėms medžiagoms įgyti

automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX atvyko prie prekybos centro „MAXIMA“ (duomenys neskelbtini), ten iš J. Z. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės

medžiagos – 712 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubishi“ logotipu, kuriose yra 44,252 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1 264 rausvos spalvos tabletes su įspaustu „šypsenėlės“ logotipu, kuriose yra 78,782 g psichotropinės medžiagos MDMA, t. y. bendrÄ 123,034 g (labai didelį kiekį) psichotropinės medžiagos MDMA, kuriÄ J. Z. už jo duotus 6 000 Lt tÄ pačiÄ dienÄ nupirko iÅ¡ V. G. bute (duomenys neskelbtini); bendrininkui J. Z. už psichotropinės medžiagos įgijimÄ ir atneÅ¡imÄ davė apie 360 Lt, po to apie 19.30 val. jis su I. P., kuri dėl Å¡ios veikos nėra kalta, Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ turėdamas tikslÄ parduoti neteisėtai gabeno automobiliu „BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX iÅ¡ (duomenys

neskelbtini) ir tÄ pačiÄ dienÄ , apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Tokiu

bÅ«du E. J., veikdamas bendrininkų grupe su J. Z. ir V. G., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ platinti, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo rusvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,013 g psichotropinės medžiagos MDMA, rudos ir žalios spalvų augalinių medžiagų miÅ¡inio, kurio žalios spalvos augalinėje medžiagoje yra 0,067 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jos dalių, Å¡ias medžiagas neteisėtai iki kratos 2007 m. birželio 5 d., 21.50 val., laikė savo bute (duomenys neskelbtini), t. y. neteisėtai disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis turėdamas tikslÄ jas platinti, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje.

J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ

platinti, o bÅ«tent: iki 2007 m. birželio 5 d. gavęs bendrininko E. J. praÅ¡ymÄ parduoti 2 000 tablečių – labai didelį kiekį

psichotropinių medžiagų, jis iÅ¡ bendrininko V. G. bute (duomenys neskelbtini), įsigijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 712 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubishi“ logotipu, kuriose yra 44,252 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1 264 rausvos spalvos tabletes su įspaustu „šypsenėlės“ logotipu, kuriose yra 78,782 g psichotropinės medžiagos MDMA, t. y. bendrÄ 123,034 g (labai didelį kiekį) psichotropinės medžiagos MDMA, kuriÄ 2007 m. birželio 5 d. pagal susitarimÄ prie prekybos centro „MAXIMA“ (duomenys neskelbtini), už 6 000 Lt neteisėtai pardavė E. J., už Å¡ios psichotropinės medžiagos įgijimÄ ir pardavimÄ gaudamas 360 Lt atlygį; po to tÄ pačiÄ dienÄ , apie 19.30 val., E. J. Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ turėdamas tikslÄ parduoti neteisėtai gabeno automobiliu „BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX iÅ¡ (duomenys

neskelbtini) ir tÄ pačiÄ dienÄ , apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Tokiu

bÅ«du J. Z., veikdamas bendrininkų grupe su V. G. ir E. J., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ platinti, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 260 straipsnio 3 dalyje.

J. Z. padarė dar kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau dėl

nuteisimo už jÄ nuosprendis neapskųstas.     V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai

disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ platinti, o bÅ«tent: jis iki 2007 m. birželio 5 d. iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje turėdamas tikslÄ platinti neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 712 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubishi“ logotipu, kuriose yra 44,252 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1 264 rausvos spalvos tabletes su įspaustu „šypsenėlės“ logotipu, kuriose yra 78,782 g psichotropinės medžiagos MDMA, t. y. bendrÄ 123,034 g (labai didelį kiekį) psichotropinės medžiagos MDMA, Å¡iÄ medžiagÄ iki 2007 m. birželio 5 d., maždaug 19 val., neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. birželio 5 d., apie 19 val., už 6 000 Lt šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė J. Z., kuris tÄ pačiÄ

dienÄ , apie 19.30 val., prie prekybos centro „MAXIMA“ (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ perdavė

bendrininkui E. J., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas V. G. paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalėjo atsižvelgti, jog nusikaltimas, kurį padaręs jis kaltinamas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad V. G. vaidmuo darant nusikaltimÄ buvo antraeilis, nes jis, E. J. ir J. Z. papraÅ¡ytas, iÅ¡ kitų asmenų įgijo psichotropinės medžiagos, siekdamas jÄ parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Jo vaidmuo buvo pagrindinis. V. G. padaryta nusikalstama veika yra labai pavojinga visuomenei, motyvai savanaudiÅ¡ki, jis nusikalto bÅ«damas anksčiau teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, jo neįgalumas neturi įtakos nusikaltimams daryti. Tai rodo jo nenorÄ pasitaisyti ir norÄ daryti nusikaltimus savanaudiÅ¡kais tikslais, kenkiant kitų asmenų sveikatai, bei iÅ¡ to gyventi.

Teismas nepagrįstai pripažino prisipažinimÄ ir

nuoširdų gailestį atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes savo kaltę V. G. pripažino verčiamas objektyvių aplinkybių – matydamas

nenuginčijamus jo kaltės įrodymus įrodymų tyrimo metu. Jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Be to, skirdamas bausmę V. G. teismas

neturėjo duomenų apie Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. (turėjo būti birželio 29 d.) nuosprendį

ir bausmę skyrė tik už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kitas nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl bÅ«tina Å¡ias bausmes subendrinti, nes ir dėl to neteisingai paskirta bausmė.

Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl V. G. paskirtos bausmės pakeisti: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę 12 metų ir 6 mėnesiams; Å¡iÄ bausmę subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. (turėjo bÅ«ti birželio 29 d.) nuosprendžiu paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant – pridėti 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, bei paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 15 metų ir 5 MGL dydžio baudÄ .

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Teismas įrodymus tyrė

Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai, visai netyrė jį teisinančių įrodymų, dėl to Å¡iurkščiai pažeidė rungimosi principÄ ir padarė klaidingas

išvadas dėl kaltės.

Apelianto kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta, kokios tai kanapės. Apelianto nuomone, tai buvo canabis sativa.L

sėjamosios kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau negu   0,2 procento ir baudžiamoji atsakomybė už

tokių kanapių laikymÄ nenumatyta. Jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, juo labiau kad niekada niekam Å¡ių kanapių neplatino ir neturėjo tikslo platinti. Jam taip pat nežinoma apie psichotropinę medžiagÄ MDMA. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, jog rastas papirosas priklauso kitam asmeniui. Jis neneigia fakto jį lietęs, tačiau nežinojo papiroso

sudėties. Pripažindamas apeliantÄ kaltu dėl Å¡ios veikos, teismas vadovavosi tik savo vidiniu įsitikinimu,

nepagrįstu jokiais byloje esančiais įrodymais. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios medžiagos laikytos turint tikslÄ jas platinti, nes nuosprendyje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

BK 307 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo apeliantas taip pat nepadarė. Jis neneigia, jog nukentėjusiosios E. T. ir G. K. nuomojosi jo sugyventinės butÄ , jis iÅ¡ jų imdavo pinigus už nuomÄ , tačiau jam nebuvo žinoma, kad jos verčiasi prostitucija. Apeliantas visada galvojo, jog merginos pilnametės. Nukentėjusiosios ir A. K. jį apkalba. Merginos patvirtino faktÄ apeliantÄ nežinojus, kad jos yra nepilnametės. Jos taip pat patvirtino, jog pinigų sumÄ , kiek jos tariamai apeliantui sumokėjo, nurodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė. Teisme jos negalėjo pasakyti nieko konkretaus,

kad apeliantas jas tariamai saugojo, atliko kokius kitus veiksmus ar ėmė iš jų pinigus joms verčiantis prostitucija,

nes jis to nedarė.

Apelianto nuomone, A. K. pats pelnėsi iš nukentėjusiųjų prostitucijos ir

bijodamas atsakomybės visÄ kaltę suvertė jam. Policijos pareigÅ«nai L. D. ir G. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, kad apeliantas bÅ«tų nuteistas, nes

atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. L. D. parodymai,

jog apeliantas nuomodavo butus prostitucijai, neatitinka jokių byloje esančių įrodymų. Teismas jo kaltę grindžia telefoniniais

pokalbiais, tačiau atlikus fonoskopinę

ekspertizę kyla abejonių, ar tai vientisi ir nesumontuoti pokalbiai. Jais vadovautis negalima, nes tai nepatikimas įrodymų

Å¡altinis.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus jį nežinojus, kad merginos nepilnametės, tokiais parodymais netiki, nors nėra kitų

įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog apeliantui buvo žinomas nukentėjusiųjų amžius. Kitų kvalifikuojamųjų

požymių pagal BK 307 straipsnio 3 dalį jam neinkriminuota, todėl jo veika galėtų bÅ«ti kvalifikuota tik pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. NeaiÅ¡ku, kodėl teismas tiki kitais nukentėjusiųjų parodymais apeliantÄ Å¾inojus, kuo jos verčiasi, arba iÅ¡ jų gavus pinigų už vertimÄ si prostitucija. Kitų apelianto kaltės įrodymų byloje nėra, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Teismas privalėjo įvertinti, kad

apelianto kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos          BK 260 straipsnio 3 dalyje, iš esmės

grindžiama tik kito nuteistojo J. Z. parodymais. Apeliantas neneigia J. Z. jam perdavus paketÄ , kurį turėjo nuvežti į (duomenys

neskelbtini) prie prekybos centro ,,MAXIMA“. Su J. Z. jis susitiko pasikalbėti dėl sportinių kostiumų siuvimo. IÅ¡ esmės Å¡ias aplinkybes patvirtino ir J. Z. Teismas visiÅ¡kai nevertino V. G. teisme patvirtinus faktÄ , jog iÅ¡ apelianto paimtas paketas yra visiÅ¡kai ne tas, kurį V. G. perdavė J. Z.

Liudytojas S. B. patvirtino, kad pareigÅ«nams sulaikius apeliantÄ jis elgėsi ramiai. Taip buvo, nes jis net neįtarė J.

Z. duotame pakete buvus tabletes. I. P. patvirtino apeliantÄ nežinojus, kas yra J. Z. duotame pakete. Jokių kitų apelianto kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nenustatyta: nėra apelianto pirÅ¡tų pėdsakų ant rasto J. Z. priklausančio paketo, telefoninių pokalbių (kaip nurodo J. Z.). Dėl to nėra pagrindo teigti, jog apeliantas įgijo tabletes iÅ¡ J.

Z. ar būtų prašęs jas įgyti arba bent būtų supratęs, kad šias tabletes iš pastarojo įgijo, arba suvokęs, jog iš viso gabena šias tabletes.

Teismas apelianto kaltę nepagrįstai grindžia V. G. parodymais, kadangi jis apelianto nepažįsta, jokių tablečių jam nėra perdavęs. Liudytojai S. B., Ž. B., L. D. ir G.

S. taip pat nepaneigia apelianto parodymų, kad jis nežinojo, kas yra J. Z. perduotame pakete. Ä®vertinus visus surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, jog J. Z. apeliantÄ apkalbėjo, siekdamas gauti Å¡velnesnę bausmę. Jam ir buvo skirta žymiai Å¡velnesnė bausmė, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių buvus įrodinėjamus faktus, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo surinkta jokių apelianto

kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų jį padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėdamas

bylÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas buvo Å¡aliÅ¡kas bei

neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs prieÅ¡ apeliantÄ . Tai sutrukdė teismui tinkamai įvertinti įrodymus ir priimti

teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes nepadarė inkriminuotų veikų.

Nuteistasis J. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta per griežta bausmė. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui iÅ¡aiÅ¡kinti kitus veikÄ padariusius asmenis, atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, yra jauno amžiaus, neįgalus, iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, jo vaidmuo antraeilis. Teismas nustatė net kelias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , darbÄ , todėl ir visuomenei, ir Å¡eimai bÅ«tų naudingesnis laisvėje. Å i byla yra didžiulė gyvenimo pamoka, jis suprato savo elgesio klaidas ir ateityje neketina daryti naujų nusikaltimų. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, neatėmus jam laisvės.

Nuteistasis J. Z. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės pakeisti: taikyti BK

62 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistasis V.

G. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistųjų E. J. ir J. Z. gynėjai praÅ¡o

nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroro ir nuteistojo E. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo J. Z. skundas atmetamas.

Prokuroras ir nuteistasis J. Z. skundžia tik V. G. bei J. Z. paskirtas bausmes, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Å¡ių nuteistųjų patikrino bylÄ nevirÅ¡ydama apeliacinių skundų ribų su BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta iÅ¡imtimi V. G. atžvilgiu dėl nusikalstamų veiksmų apimties.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau suklydo dėl E. J. nusikalstamų veiksmų apimties. Teismas V. G. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl neteisingai paskyrė bausmę. Be to, V. G. paskirta

bausmė subendrinama su kitu nuosprendžiu paskirta bausme.                                                                     Â

         Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo

Â

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde teigia bylÄ nagrinėjusį teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ , tačiau skundo motyvai to nepagrindžia, o bylos medžiaga neįrodo.

Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžiÅ«ri, nesutikdamas su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismÄ pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytÄ Ä¯rodymų vertinimo tvarkÄ , o kaltininko versijos atmetimas nuosprendyje, tai pagrindžiant byloje surinktais įrodymais, negali bÅ«ti pripažintas teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Å aliÅ¡kumas susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors

vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl    BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.

Byloje nėra duomenų, kad nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl E.

J. kaltės. Tai, jog teismas įrodymus vertino kitaip, nei pageidavo nuteistasis, nereiÅ¡kia teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ . Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs

pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių,

byloje taip pat nėra.

Nepasitenkinimas teismo sprendimu nėra pagrindas teismÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku.

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, jog teismas įrodymus tyrė šališkai bei neobjektyviai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kita sÄ lyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir       4 dalyse.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistojo E. J. kaltę.

Nėra pagrindo teigti, kaip tai daro apeliantas savo skunde, kad teismas vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais ir visiškai netyrė apeliantui palankių įrodymų.

Jau aptarta, jog pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siÅ«lyti savo vertinimÄ . Tai, kad nuteistasis E.

J. ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimÄ , jei teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti.

Negalima sutikti su nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentu, jog teismas Å¡iurkščiai pažeidė rungimosi principÄ .

Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi

lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus

ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ bei turinčiais reikÅ¡mės jÄ teisingai iÅ¡spręsti (BPK 7 straipsnis).

Nuteistojo priekaištai teismui dėl rungimosi principo pažeidimo – deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Apeliantas nenurodo, kuo konkrečiai

pasireiškė jo gynybos teisių apribojimas teikti įrodymus, prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus, todėl teisėjų kolegija

negali atsakyti į abstrakčius skundo teiginius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus. Tai, kad teismas atmetė kai kuriuos kaltinamojo pateiktus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti, jog byla teisme išnagrinėta nesilaikant rungimosi principo, nes tai susiję ne su bylos nagrinėjimo tvarka, bet su teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu.

 Dėl pelnymosi iš nepilnamečių asmenų prostitucijos

Nuteistasis

E. J. neigia pelnęsis iš nepilnamečių G.

K. bei E. T. prostitucijos, organizavęs ir vadovavęs

jų prostitucijai, tačiau jo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų

įrodymų visetu.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiųjų G. K. bei E.

T. parodymais, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami.

Teisme nukentėjusiosios G. K. ir

E. T. parodė, kad E. J. buvo asmuo, saugodavęs jas nuo agresyvių klientų. Už paslaugas merginos kas savaitę jam mokėjo po 400 Lt kiekviena.

Nukentėjusiųjų G. K. ir E. T. parodymus patvirtina liudytojo A.

K. bei policijos pareigūno L. D. parodymai.

Liudytojas A.

K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 117-118) ir teisme parodė žinojęs, jog G. K. bei E. T. užsiiminėjo prostitucija. BÅ«tent E. J. buvo E. T. ,,stogas“, t. y. sÄ vadautojas. Liudytojas žinojo, kad dalį E. T. pinigų pasiimdavo E. J.

Liudytojas L.

D. teisme parodė, jog jam buvo žinoma E. J. susijus su prostitucijos verslu. PaaiÅ¡kėjo, kad E. J. perėmė prostitucijos verslÄ iÅ¡ E. B. Jis laikraščiuose dėdavo skelbimus apie merginų paslaugas ir telefonu buvo užsakomos merginos. E. J. dirbo G. K. ir E.

T. Jo dalyvavimas prostitucijos versle pasireiÅ¡kė tuo, jog gaudavo dalį pinigų, saugodavo merginas, iÅ¡nuomodavo joms butÄ .

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad G.

K. ir E. T. užsiima prostitucija, tačiau abi nukentėjusiosios teisme vieningai tai paneigė.

Apeliantas skunde teigia, jog nukentėjusiosios pačios neparodė, kiek neva jam sumokėjo, o tai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnė.

Liudytoja G.

S. teisme parodė nukentėjusiųjų G. K. ir E. T. E. J. sumokėtÄ pinigų sumÄ suskaičiavo pagal jų parodymus. Nukentėjusiosios pasakė, kiek kartų kokias sumas mokėjo. Pagal tai suraÅ¡ytas protokolas, kurį jos pasirašė. Galutinę pinigų sumÄ skaičiavo, joms duodant parodymus.

Tai, kad nukentėjusiosios neįvardijo galutinės sumos, kuriÄ sumokėjo apeliantui, kol vertėsi prostitucija, nereiÅ¡kia, jog jos iÅ¡ viso jam nemokėjo pinigų.

Nukentėjusiosios tyrėjai parodė, kokiÄ pinigų sumÄ kas savaitę E. J. mokėjo, kiek laiko jam dirbo, o tyrėja suskaičiavo per visÄ jų nurodytÄ laikotarpį

apeliantui sumokėtÄ galutinę sumÄ . Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė pati nustatė

nukentėjusiųjų sumokėtÄ sÄ vadautojui pinigų sumÄ .

Apeliantas, ginčydamas minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios būtų galima juos pripažinti nepatikimais. Tai, jog teismas įrodymus vertino kitaip, nei norėtų nuteistasis, nereiškia, kad jie yra neteisingi ir (ar) melagingi.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Be jau aptartų įrodymų, nuteistojo E.

J. kaltę įrodo fonoskopinės ekspertizės akto duomenys.

IÅ¡ pridėtų prie Å¡io ekspertizės akto garso įrašų stenogramų turinio (t. 7, b. l. 115-162) matyti, jog E. J. kalbasi su neidentifikuotu vyru apie tai, kad: merginos tik dabar pradėjo dirbti ir pasakė savo darbo telefono numerį; E. per savaitgalį uždirba iki 4 000 Lt; iÅ¡ jos atiminėja pinigus; E. ir G. dirba tik savaitgaliais; už praeitÄ savaitę jos nesusimokėjo.

E. J. telefoninių pokalbių turinys sutampa su nukentėjusiųjų G. K. bei E.

T. parodymais ir įrodo, jog E. J. vadovavo jų prostitucijos verslui, jį kontroliavo ir iš to pelnėsi.

Nepagrįstas nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentas nežinojus, kad nukentėjusiosios yra nepilnametės.

Nors nukentėjusiosios G. K. ir E. T. pirmosios instancijos teisme parodė niekada apeliantui nesakiusios, jog yra nepilnametės, tačiau byloje esantys telefoniniai pokalbiai patvirtina apeliantÄ Å¾inojus Å¡iÄ aplinkybę.

IÅ¡ jau minėtų fonoskopinės ekspertizės garso įrašų stenogramų turinio akivaizdu, kad        Â

E. J. kalbasi su kitu asmeniu ir žino, jog Å¡ios dvi merginos dirba tik savaitgalį, nes kitomis dienomis eina į mokyklÄ (,,Pasakiau, kad jos dirba savaitgaliais, tu lietuvių kalbÄ supranti ar ne?“, ,,Žmogus mokykloje, suprantat ar ne?“ ir kt.).

Taigi nuteistajam tikrai buvo žinoma, jog nukentėjusiosios yra nepilnametės moksleivės.

Teismas pagrįstai atmetė Å¡iÄ aplinkybę neigiančius teisme duotus nukentėjusiųjų parodymus kaip siekimÄ palengvinti apelianto padėtį, nes jÄ Ä¯rodo kiti objektyvÅ«s įrodymai. Tačiau teismas neturėjo pagrindo netikėti tais nukentėjusiųjų parodymais, kurie sutapo su iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gautais duomenimis, kadangi nenustatė, kad jos turėjo tikslÄ apeliantÄ apkalbėti.

Iš minėto ekspertizės akto Nr. 11-1592-(09) duomenų (t. 7, b. l. 109-113) matyti, jog tyrimui pateiktuose kompaktiniuose diskuose

esančiuose garso įrašuose Nr. 1-70 yra užfiksuotas               E. J. balsas.

Taigi ekspertizės akte duota kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad tuose pokalbiuose yra bÅ«tent              Â

E. J. balsas.

Apeliantas, skunde ginčydamas šios ekspertizės duomenis, abejoja, ar pokalbiai yra vientisi ir nesumontuoti.

Ekspertizės akte Nr. 11-1592-(09) nurodoma: tikėtina, kad pateikti tyrimui kompaktiniuose diskuose esantys garso įrašai yra ištisiniai, juose nėra trynimo požymių, jie nėra sumontuoti. Ekspertas akto tiriamojoje dalyje nurodė priežastis, dėl kurių negali duoti kategoriškos išvados – garsiniai failai nukopijuoti iš specializuotos duomenų bazės. Tačiau ekspertas nurodė, jog šiose bazėse yra numatytos specialios priemonės duomenų autentiškumui ir saugumui užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ekspertizės akte nurodytos konkrečios tikėtinos (nekategoriškos) eksperto išvados davimo priežastys, ekspertizės aktas laikomas išsamiu.

Šiame nuosprendyje jau aptarta, jog duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl fonoskopinės ekspertizės akto išvadų pagrįstumo. Ekspertizės akto duomenys yra tinkamas įrodymas nuteistojo kaltei pagrįsti.

Kita vertus, šis ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuris įvertintas kompleksiškai su kitais įrodymais.

Taigi nuteistojo E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nes jis pelnėsi iš nepilnamečių G. K. ir E. T. prostitucijos,

organizavo bei vadovavo jų prostitucijai.                                                                                                 Â

Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu

Atmetamas nuteistojo E. J. apeliacinio skundo motyvas, jog jo kaltė dėl aptariamo kaltinimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiama vien nuteistojo J. Z., kuris jį apkalbėjo, parodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne vien nuteisto bendrininko J. Z. parodymais, bet teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog patikrinus apelianto vairuojamÄ automobilį ,,XXXXXXXX, valst. Nr. XXXXXXXX prie keleivio priekinės sėdynės ant kilimėlio rastas polietileninis maiÅ¡elis su rankenomis ir užraÅ¡u ,,Express Market“, kuriame du užspaudžiami perÅ¡viečiami polietileniniai maiÅ¡eliai, iÅ¡ kurių viename rausvos spalvos tabletės su įspaustu ,,Å¡ypsenėlės“ logotipu, kitame – mėlynos spalvos tabletės su įspaustu ,,Mitsubishi“ logotipu (t. 1, b. l. 20-21).

Atlikus tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad 712 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubishi“ logotipu, rastų automobilyje ,,BMW“,

valst. Nr. XXXXXXXX kurį vairavo       E. J., sudėtyse yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios

bendra masė yra 44,252 g; 1 264 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „šypsenėlės“ logotipu, rastų automobilyje ,,BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX kurį vairavo

E. J., sudėtyse yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė yra 78,782 g (t. 1, b. l. 81-84).

Beje, fakto, jog policijos pareigÅ«nai apelianto vairuojamame automobilyje surado paketÄ , neneigia pats apeliantas.

Apeliantas neneigia, kad paketÄ jam perdavė J. Z., paketÄ jis turėjo nuvežti į KaunÄ , tačiau teigia nežinojęs paketo turinio.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ nuteistojo versijÄ ir jÄ pagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais, todėl jų nekartoja.

Be to, apelianto versija prieštarauja pasitvirtinusiai operatyvinei informacijai, jog būtent    E. J. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga.

Nuteistojo versijÄ paneigia ir kiti byloje surinkti bei pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai.

Liudytojas L. D. teisme parodė, kad buvo gauta operatyvinės informacijos, jog E. J. užsisakė

2 000 tablečių. Jis buvo sekamas. Tyrimo eigoje buvo žinoma, kad E. J. užsisakė tabletes iš J. Z., o

Å¡is – iÅ¡ V. G. Narkotikų paėmimo schemÄ Å¾inojo iÅ¡ anksto.

Teisėjų kolegija neabejoja liudytojo L. D. parodymais, nes jie atitinka įrodymų visetÄ .

Be jau aptartų įrodymų, liudytojo L. D. parodymus patvirtina pokalbių telefonu suvestinių duomenys.

Iš prie fonoskopinės ekspertizės akto pridėtų garso įrašų stenogramų turinio (t. 7, b. l. 115-162) matyti, jog juose užfiksuoti E.

J. pokalbiai su kitais asmenimis apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimÄ bei pardavimÄ (,,Tris blynus paimčiau ir vienÄ tÄ â€œ, ,,...dabar man apvalių reikia“, ,,...yra pas mane tų apvalių“, ,,AÅ¡ tau sakau tiktai balto turiu“, ,,...ėmėm tada ratus, atsimeni?“, ,,...nori bachÅ«rai paimti čia haÅ¡o“, ,,Tai gal nekalbam telefonu tokiu atviru tekstu...“, ,,...gal mano telefonÄ klausosi...“, ,,Jeigu deÅ¡imt, bus pigiau, po aÅ¡tuonis tada duos...“, ,,...tie ratukai baigiasi jau...“ ir kt.).

Apeliantas skunde teigia, kad teismas be pagrindo rėmėsi nuteistojo V. G., kurio jis net nepažinojo, parodymais.

Iš tiesų V. G. nenurodė jokių E. J. nusikalstamų veiksmų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jis tuo paneigė apelianto kaltę.

Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nuteistojo V. G. parodymus vertina atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o ne kompleksiškai, kaip visumos dalį.

Apeliantas skunde teigia V. G. patvirtinus, jog apelianto automobilyje rastas paketas yra ne tas, kurį V. G. perdavė

J. Z.

Teisme V. G. iš tiesų parodė, kad vaizdo įraše įpakavimas atrodo ne tas pats, kokį perdavė J. Z.

Nuteistasis J. Z. teisme teigė paketo į kitÄ maiÅ¡elį neperdėjęs.

Tai, jog paketas, kurį V. G. perdavė J. Z., nebuvo sukeistas ar perdėtas į kitÄ maiÅ¡elį, patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. 260 duomenys (t. 1, b. l. 103-104), iÅ¡ kurių matyti, kad vienas pirÅ¡to pėdsakas, iÅ¡ryÅ¡kėjęs ant plastikinio maiÅ¡elio

„Express Market“ (kuriame buvo rasta psichotropinė medžiaga), paliktas V. G. kairės rankos smiliumi.

Tai, jog, kaip teigia apeliaciniame skunde nuteistasis E. J., ant paketo nerasta jo pirštų pėdsakų, nepaneigia apelianto kaltės.

Nuteistasis E. J. neteisingai interpretuoja liudytojos I. P. parodymus, neva patvirtinančius, kad jis nežinojo, kas yra pakete, todėl toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Priešingai, liudytoja I. P. išsakė savo asmeninę

pozicijÄ tik tiek, kiek tai susiję su ja pačia, t. y., jog bÅ«tent ji, o ne E. J. nežino, kaip automobilyje atsirado maiÅ¡elis su

narkotine medžiaga, ji nežiūrėjo, kas tame maišelyje buvo.

Apeliantas skunde nurodo, kad pareigūnai L. D. ir

G. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Atkreipiamas dėmesys, jog liudytojos G. S. parodymai susiję tik su psichotropinės medžiagos radimo apelianto vairuojamame automobilyje faktu, kurio apeliantas neginčija.

Dėl liudytojo L. D. parodymų patikimumo jau pasisakyta anksčiau.

Skundžiamame ir Å¡iame nuosprendžiuose iÅ¡dėstyti bei aptarti įrodymai patvirtina, kad psichotropinę medžiagÄ ,

rastÄ E. J. vairuojamame automobilyje, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno bÅ«tent jis, dėl to teismas pagrįstai jį pripažino kaltu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu          Nr. V-239 patvirtintų ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ lentelėje nurodyta, jog labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu laikomas didesnis kaip 100 g MDMA kiekis.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo žymiai didesniu šios medžiagos kiekiu.

Dėl to E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu.

        Dėl neteisėto disponavimo narkotine ir psichotropine medžiagomis turint tikslÄ jas platinti

E. J. apeliaciniame skunde teigia, jog pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė neįrodyta, ir prašo išteisinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti gali reikÅ¡tis minėtomis veikomis. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

E. J. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti iÅ¡ tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo rusvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,013 g psichotropinės medžiagos MDMA, rudos ir žalios spalvų augalinių medžiagų miÅ¡inio, kurio žalios spalvos augalinėje medžiagoje yra 0,067 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jos dalių, Å¡ias medžiagas

neteisėtai iki kratos 2007 m. birželio 5 d., 21.50 val., laikė savo bute (duomenys neskelbtini), t. y. neteisėtai

disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis turėdamas tikslÄ jas platinti.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tiktai greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK

305 straipsnio   1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio             1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009).

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Å¡ių įstatymo reikalavimų, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , pripažindamas E. J. kaltu dėl 0,067 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 0,013 g psichotropinės medžiagos – MDMA įgijimo.

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad „E. J. iÅ¡ tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo...“, tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nėra jokio narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo fakto pagrindimo byloje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Ä®gijimo faktÄ teismas tiesiog prezumavo, remdamasis narkotinės ir psichotropinės medžiagų radimo jo bute faktu. Nuteistasis nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo faktÄ . Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡ytÄ narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo faktÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinimas, jog E.

J. įgijo narkotinę ir psichotropinę medžiagas, nepagrįstas neginčijamais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo nekonkretus bei pagrįstas prielaidomis. Dėl to šioje dalyje nuosprendis naikinamas.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų E. J. pripažinti kaltu ir nuteisti už narkotinės bei

psichotropinės medžiagų laikymÄ bute (duomenys neskelbtini).

Kratos protokolo duomenys (t. 1, b. l. 46) įrodo, jog nuteistojo E. J. bute (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta kartoninė dėžutė su užspaudžiamais plastikiniais maišeliais, polietileninis maišelis su rausvais milteliais, mini elektroninės svarstyklės ,,KERN“, užspaudžiamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga bei cigaretės popieriumi ir kt.

Atlikus specialisto tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6192)-IS1-5219 nurodyta, kad rausvos spalvos miltelių iÅ¡ plastikinio užspaudžiamo maiÅ¡elio, rastų ir paimtų kratos metu             E. J. bute (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,013 g; rudos spalvos ir žalios spalvos augalinių medžiagų miÅ¡inio iÅ¡ savadarbės cigaretės, rasto ir paimto kratos metu E. J. bute (duomenys neskelbtini), sudėtyje esanti žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė yra 0,067 g (t. 1, b. l. 81-84).

Be to, iš specialisto išvados Nr. 140-(6193)-IS1-6024 duomenų nustatyta, jog vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant cigaretės

cilindrinio popierinio vamzdelio dalies, paliktas                E. J. dešinės

rankos nykščiu (t. 1, b. l. 92-94).

Apeliantas neneigia lietęs papirosÄ (specialistai jį įvardijo cigarete), parodė, jog papirosas priklauso ne jam, juo pavaiÅ¡ino kitas asmuo, tačiau apeliantas tokių nerÅ«ko, todėl papirosas liko ant spintelės. Rastus miltelius apeliantas įvardijo kaip susitrynusiÄ antidepresanto tabletę.

Toks apelianto aiÅ¡kinimas atmetamas, nes nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be apelianto, bute gyveno jo draugė I. P., tačiau nei ji, nei E. J. niekada neparodė merginÄ kaip nors susijus su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nerealu, kad paÅ¡alinis asmuo galėjo atneÅ¡ti ir palikti bute minėtas medžiagas. Apelianto versija, jog papirosu pavaiÅ¡ino pažįstamas, kurio žino tik vardÄ , o jis pats papirosÄ palietė ir nerÅ«kė, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra neįtikinama bei vertinama kaip pasirinkta gynimosi taktika. Apeliantas pripažino nevartojÄ s antidepresantų, tačiau nepateikė logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kaip Å¡i ,,susitrynusi tabletė“ galėjo bute atsirasti.

Be to, jau minėtos specialisto išvados Nr. 140-(6192)-IS1-5219 duomenys patvirtina, kad ant elektroninių svarstyklių su užrašu ,,KERN“, 2007 m. birželio 5 d. kratos metu rastų ir paimtų E. J. bute (duomenys neskelbtini), paviršių rasti psichotropinės medžiagos MDMA pėdsakai ir narkotinėms medžiagoms – kanapėms bei jų dalims būdingų kanabinoidų pėdsakai.

Tai rodo, jog aptariamos svarstyklės buvo naudojamos psichotropinėms ir narkotinėms medžiagoms sverti.

Apelianto nuomone, rastame papirose buvo canabis sativa.L sėjamosios kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau negu 0,2 procento ir baudžiamoji atsakomybė už tokių kanapių laikymÄ nenumatyta.

Ši versija juo labiau neįtikinama, kaip sėjamosios kanapės galėjo atsirasti rūkymui paruoštoje cigaretėje.

Kita vertus, specialisto iÅ¡vadÄ surašęs specialistas yra profesionalas ir žino tarptautinius aktus, susijusius su narkotinių bei psichotropinių medžiagų tyrimu. Nustatęs, kad tiriama medžiaga yra ne narkotinė, dėl to jis bÅ«tų pasisakęs specialisto iÅ¡vadoje.     Â

Išdėstyti įrodymai ir apelianto bute rasta psichotropinė bei narkotinė

medžiaga rodo, jog               E. J. neteisėtai disponavo psichotropine ir narkotine

medžiagomis turėdamas tikslÄ jas platinti.

Pirmosios instancijos teismo ir Å¡iame nuosprendžiuose iÅ¡dėstytų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetas paneigia nuteistojo versijas ir neabejotinai patvirtina, kad psichotropinę medžiagÄ MDMA bei narkotinę medžiagÄ kanapes ir jos dalis, rastas jo bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė bÅ«tent apeliantas, dėl to teismas jį pagrįstai pripažino kaltu.

E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagas turėdamas tikslÄ jas platinti.

Šiuo nuosprendžiu E. J. sumažinus nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, apimtį, t. y. panaikinus dalį nuosprendžio dėl psichotropinės ir narkotinės medžiagų įgijimo

iš nenustatytų asmenų nenustatytoje vietoje, apeliantui paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal

BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jam paskirta mažesnė negu vidutinė laisvės atėmimo bausmė, todėl, net ir susiaurinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, paskirta bausmė atitinka                   BK 41 straipsnio,

54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl bausmės, todėl vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo plačiau dėl jos pasisakyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, E. J. subendrindamas bausmes su Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidÄ nenurodęs, jog bausmes subendrina vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nors akivaizdžiai ja vadovavosi. Teismas teisingai subendrino bausmes, todėl tai laikoma akivaizdžiu raÅ¡ymo apsirikimu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės.                                 Â

                                              Â

  Dėl J.

Z. paskirtos bausmės

Nuteistasis J. Z. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta bausme ir neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Jis praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį yra nagrinėjančio bylÄ teismo teisė, bet ne pareiga. Net ir esant minėtame straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas gali netaikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų, jei, teismo nuomone, Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę J. Z. pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡ jų ne tik į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog apeliantas prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, bet ir į tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , yra neįgalus, jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis.

Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atlyginta turtinė žala ir yra viena BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta sÄ lyga (kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Â Â Â Â Â Â BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo

antraeilis), ir, pritaikęs BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto,          3 dalies 1 punkto nuostatas, paskyrė

mažesnę bausmę, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė.

BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, padaręs Å¡ioje dalyje uždraustÄ veikÄ , baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų, o pirmosios instancijos teismas                 Â

J. Z. paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, o apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad    J. Z. suprato savo klaidas ir ateityje neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, yra deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuris negali pakeisti kitų aplinkybių visuma pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nuteistajam skiriamos bausmės rūšies bei dydžio.

Negalima sutikti su apelianto skundo argumentu, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, neatėmus jam laisvės.

Apibrėžiant bausmės paskirtį, baudžiamajame įstatyme nurodyta, jog bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nė vienam iš BK 41 straipsnio      2

dalyje nurodytų bausmės tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. Z. 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumas, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įvertino bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir siekė paskirta bausme sudaryti realias prielaidas visiems jos tikslams įgyvendinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam

J. Z. paskirtÄ bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės pripažinti neteisinga.

            Dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo ir

                                       V. G. paskirtos

bausmės

V. G., be kita ko, nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje.

Nuteistasis dėl jo priimto nuosprendžio neskundė, tačiau BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, jog, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, panaikinus nuosprendžio dalį dėl E. J. nuteisimo už narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimÄ iÅ¡ tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje, yra

teisinga tais pačiais pagrindais panaikinti nuosprendžio dalį ir dėl V. G., kadangi bylos duomenimis nenustatyta, iš ko ir kur

jis įgijo psichotropines medžiagas. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ . Tokio sprendimo motyvai iÅ¡dėstyti, aptariant E. J. nuteisimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl Å¡ioje nuosprendžio dalyje nekartojami.    Â

Prokuroras skundžia nuteistajam V.

G. paskirtÄ bausmę teigdamas, kad ji yra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, jog V. G. dėl savanaudiÅ¡kų tikslų padarė labai sunkų nusikaltimÄ

(BK 11 straipsnio 6 dalis); įvertino kaltininko asmenybę, kad jis anksčiau teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, teistumas neiÅ¡nykęs; kita vertus, gerai charakterizuojamas, vedęs, augina mažametį vaikÄ , turi negaliÄ , yra tik iÅ¡ dalies darbingas, paskirtas savo tėvo rÅ«pintoju, jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis.

Negalima sutikti su teismo išvada, jog nuteistojo V. G. vaidmuo buvo antraeilis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių

medžiagų, jas pardavė J. Z., o pastarasis perdavė E. J. Nors psichotropinių medžiagų įgijimas V.

G. šalinamas iš nuosprendžio, tačiau jo kaip bendrininko vaidmens negalima įvardinti antraeiliu, nes psichotropinių medžiagų tiekimas ir jų realizavimas šioje nusikalstamos veikos grandinėje yra lygiaverčiai, negali egzistuoti vienas be kito.

Teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nuteistasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, tačiau be

pagrindo pripažino atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti reikalinga sÄ lygų visuma: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba – kaip alternatyva – padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar Å¡ie kaltininko parodymai prisideda

prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme

pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo nutartys baudžiamosiose bylose               Nr. 2K-353/2008, 2K-259/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino      Â

V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog V. G. pirmosios įtariamojo apklausos, vykusios 2007 m. lapkričio 13 d., metu nepripažino savo kaltės ir atsisakė duoti parodymus, teisindamasis bloga savijauta (t. 5, b. l. 125). V. G. 2008 m. balandžio 8 d. apklausos metu vėl atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes yra nekaltas (t. 5, b. l. 127). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, V. G. sutiko duoti parodymus po liudytojų apklausos. Po liudytojų, nuteistojo J. Z. parodymų, garso ir vaizdo medžiagos peržiÅ«rėjimo V. G. kaltu prisipažino.

Nors prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ momentas neturi lemiamos reikÅ¡mės, t. y. jis galimas ir bylÄ

nagrinėjant teisme, tačiau šiuo atveju tokio                  V. G. prisipažinimo

padarius nusikaltimÄ negalima laikyti savanoriÅ¡ku.

V. G. teisme prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir davė parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes tik po to, kai jas jau

patvirtino kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (nuteistojo J. Z., liudytojų – policijos pareigūnų – parodymai ir kita bylos medžiaga). Nuteistasis savo parodymais iš

esmės neprisidėjo byloje priimant teisingÄ sprendimÄ .

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis V. G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ne laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, norint konstatuoti esant BK 59 straipsnio           1 dalies 2 punkte nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, reikia nustatyti ne tik savanoriÅ¡kÄ prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nuoÅ¡irdų gailestį arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nors BK

59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog bÅ«tina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimÄ , bet ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

Be to, nuteistasis V. G. tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje linkęs menkinti savo kaltę teigdamas, kad J.

Z. jį paskatino nusikalsti. Tai rodo nuteistojo nenuoÅ¡irdumÄ .

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais ir konstatuoja, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte,  V. G. pripažinta nepagrįstai, todėl iš nuosprendžio šalinama.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas skiriant bausmę reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į pirmosios

instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, nuteistajam V. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skiriama švelnesnė,

negu prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, laisvės atėmimo bausmė.

Tokiam sprendimui priimti turi įtakos nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys.

Be to, už tarpusavyje susijusiÄ veikÄ (vienas pirko, kitas pardavė) V. G. paskyrimas griežtesnės bausmės negu kitam bendrininkui E. J., kuris charakterizuojamas tik neigiamai, prieÅ¡tarautų bausmių individualizavimo ir teisingumo principams.

Prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas V. G. paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno m. apylinkės

teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme yra pagrįstas.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

IÅ¡ Å¡ios bylos matosi, jog jau po nusikaltimo

šioje byloje, tačiau dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. G. nuteistas už kitus nusikaltimus. Prie bylos pridėtas

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendis su apeliacinės instancijos teismo 2009 m. spalio 9 d. padarytais pakeitimais (t. 8, b. l. 66-79), kuriuo V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Galutinė bausmė, subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, V. G. paskirta laisvės atėmimas 9 metams ir 6 mėnesiams su 5

MGL (625 Lt) dydžio bauda.

Nagrinėjamoje byloje buvo duomenų, kad nuo 2007-09-12 atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. G. įtariamas neteisėtai disponavęs dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ir pardavęs narkotines medžiagas (t. 5, b. l. 131, 147). Teismas į tai neatkreipė dėmesio, todėl nežinojo, jog dėl tų veikų nuosprendis ne tik priimtas, bet ir įsiteisėjęs, ir nesubendrino paskirtų bausmių.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrina su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 ir 3 punktais, 2 dalies 2

punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2010

m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį dėl E. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir V. G. paskirtos bausmės pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E.

J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už rusvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,013 g psichotropinės medžiagos – MDMA, rudos ir žalios spalvų augalinių medžiagų mišinio, kurio žalios spalvos augalinėje medžiagoje

yra 0,067 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jos dalių, neteisėtÄ turint tikslÄ platinti įgijimÄ iÅ¡ tyrimo

metu nenustatytų asmenų ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V.

G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 712 mėlynos spalvos tablečių su įspaustu „Mitsubishi“ logotipu, kuriose yra 44,252 g psichotropinės medžiagos MDMA, 1

264 rausvos spalvos tablečių su įspaustu „šypsenėlės“ logotipu, kuriose yra 78,782 g psichotropinės medžiagos MDMA, t. y. bendrÄ 123,034 g psichotropinės medžiagos MDMA, neteisėtÄ turint tikslÄ platinti įgijimÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje.

IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti V. G. nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino

padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

V. G., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmę V. G. paskirti laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) dydžio baudÄ , laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ V. G. įskaityti bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo J. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                                Violeta Ražinskaitė

Teisėjai                                                                                               Â

        Viktoras Kažys

                                                                                                                               Aloyzas

Kruopys