e28f4580-e76a-4b12-a2ef-8c60fca2d28a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nuorašas Civilinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5433-870/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02934-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4. 1.; 45.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, M.

J. paaiÅ¡kinimu dirbančio, užsiimančio visuomenei naudinga veikla, vedusio, turinčio aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 5 d., 128 str. 1 d. n u s t a t ė: 2014 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ M.

J.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. J. vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones. Vairuodamas automobilį važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2proc. paklaidÄ vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h. LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 43 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.Teismo posėdyje M.

J. kaltės nepripažino, nurodė, kad greičio nevirÅ¡ijo, mano, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Jis paaiÅ¡kino, kad dėl jo aktyvumo patruliui sugalvojo jį pamokyti. Å itoje byloje pagrindinė esmė ar jis turėjo teisę vairuoti ar ne. Jis mano, kad čia policija aukÅ¡tesnio lygio, kai jis pradėjo tobulinti policijos veiklÄ jie buvo visai žemi žmonės. Jis S. iÅ¡mokino kaip dalyvauja teisėkÅ«roje pasaulio aferistai, kad jis gintų mÅ«sų valstybę ir policijÄ nuo pasaulinių aferistų nuo kurių jis apsaugojo STT.

Jis tobulino veiklÄ kai M. buvo direktorius ir juos pačius iÅ¡gelbėjo nuo pasaulinio aferistų tinklo. S., kaip geras vadovas, rÅ«pinasi tik savo žvalgyba ir ta aferistų propaganda veikia per policijÄ suformuodama įstatymus. Jie taip suformuoja įstatymus, kad problema bÅ«na ne žmonių veiksmai, bet teisės aktų netinkamumas. Å ioje situacijoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas suformuotas jo gero pažįstamo Susisiekimo ministerijos pareigÅ«no P., S. ir jie aptarinėjo kÄ daryti su asmenimis, kurie nuolat daro pažeidimus.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas taikomas dėl daugkartinių pažeidimų, o Å¡iuo atveju taikoma jam už vienkartinį pažeidimÄ . Jei Susisiekimo ministras nustatė dėl daugkartinių pažeidimų, tai jau P. nustatė dėl vieno. Kiekvienas teisės aktas turi bÅ«ti suprantamas vienareikÅ¡miÅ¡kai. Jei suprantamas ne vienareikÅ¡miÅ¡kai, taikomas pažeidėjo naudai. Jo tikslas, kad tas bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta valstybiniu lygiu. PrieÅ¡ tai byloje, kur jis pripažintas kaltu ir apeliacinis skundas atmestas, dar nepasibaigęs praÅ¡ymo Aukščiausiajam Teismui padavimo terminas.

Po Å¡ios bylos jis praÅ¡ys Aukščiausiojo Teismo tai iÅ¡aiÅ¡kinti, tada kreipsis į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ kaltindamas valstybę dėl netinkamo įstatymo suformulavimo. Vidaus reikalų ministro instrukcijÄ â€“ vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimas. Čia kalbama apie tai, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas, reiÅ¡kia teisės vairuoti neturėjimÄ . Daugybę kartų LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vairuotojo pažymėjimas yra vienas dalykas, o teisė vairuoti yra kitas dalykas.

Čia padarė, kad kol nesi iÅ¡klausęs kurso, tol neturi teisės vairuoti. Mano, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ â€žasmeniui“ vienaskaita, o „pažeidimai“ daugiskaita. Jeigu bÅ«tų „asmenims pažeidimų“, tai kiekvienam asmeniui po vienÄ pažeidimÄ , bet čia yra pasakyta aiÅ¡kiai. Jam teisė vairuoti nebuvo atimta dėl pažeidimų, jam buvo atimta dėl pažeidimo. Vairuotojo pažymėjimas jau buvo sunaikintas ir ne jo praÅ¡ymu, „Regitros“ dokumentas tai įrodo.

Jis negali duoti to, kas policijos praÅ¡ymu jau sunaikinta. Dabar dėl greičio virÅ¡ijimo. Daug kartų LVAT ir VAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors ir greičio matuokliai nefiksuojantys vaizdo teisingai matuoja greitį, tačiau neįmanoma nustatyti koks daiktas prie kokio daikto artėja. Bylose buvo pakviesti specialistai iÅ¡ metrologijos tarnybos. Å ita aplinkybė, kad pareigÅ«nai sako, jog Islandijos kelyje virÅ¡ijo greitį, stabdymo vieta yra nufilmuota, aibę kartų turėjo pasiųsti signalÄ Ä¯Â bet kokį signalÄ atspindintį daiktÄ : automobilį, kelio ženklus.

Tas greičio matuoklis nėra patikima priemonė įrodinėti nuo ko tas teisingas signalas sugrįžo. Esminis dar bylos dalykas, kad Lietuvoje kelio ženklai, mažinantys greitį, neatitinka ES standartų. Todėl Å¡iame automobilyje „Mercedens Benz“ yra kelio ženklus nustatančios priemonės. Jei radaras nustato, kad stovi greitį ribojantis ženklas, tai prietaisų panelėje užsidega tas ženklas ir duoda garsinį signalÄ , kad važiuotų lėčiau. Pas mus pristatė ženklų, kurie neatitinka tų standartų ir neatitinka Lietuvos standartų.

Čia specialistams žinoma, bet niekieno nesprendžiama problema. PareigÅ«nai neparodė jokio vaizdo įraÅ¡o nors jų automobilio priekyje matosi vaizdo kamera. Jei patrulis, turintis vaizdo filmavimo įrangÄ matuoja greitį su nestacionariu greičio matuokliu, protinga bÅ«tų atsukti vaizdo kamerÄ Ä¯ tÄ pusę, kurioje matuojamas greitis. Patruliai valstybės lėšomis tuo buvo aprÅ«pinti, tai kodėl jie nerenka įrodymų. Čia jau rodo kažkokį įtartinumÄ . Dėl vairuotojo pažymėjimo buvo nuvykęs ir jis, ir V.

S., aiÅ¡kino jiems įstatymų nuostatas, o jie juokėsi ir sakė, kad vadovaujasi Vidaus reikalų ministro instrukcija. Teismo posėdyje V. S. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ važiavo kartu automobilyje su M. J.. Ji sėdėjo keleivio pusėje, jis vairavo, vyko iÅ¡ Vilniaus pusės link Klaipėdos. Buvo pakankamai didelis automobilių srautas. Gali paliudyti, kad M. J. nevirÅ¡ijo saugaus greičio, važiavo apie 80 km/val. greičiu. Ji matė policijos ekipaÅ¾Ä pakelėje ir iÅ¡ jų jokių stabdymo ženklų nematė.

Ji turi įprotį stebėti keliÄ ar nėra fotoradaro, praneÅ¡imų apie juos. Ji turi įprotį pasižiÅ«rėti į skydelius, kur rodomas greitis, ir gali pasakyti, kad greitis nebuvo virÅ¡ytas. Kauno miesto policija gali turėti piktų minčių jų atžvilgiu, nes buvo ne vienas atvejis kaip teko su jais bendrauti.Teismo posėdyje pareigÅ«nas V. K. paaiÅ¡kino kad buvo užfiksuotas jo (M. J.) greičio virÅ¡ijimas, paskui dar paaiÅ¡kėjo, kad jis neturi teisės vairuoti. Kelyje Vilnius- Kaunas- Klaipėda, matuodami greitį užfiksavo, kad M.

J. vairuojamas automobilis virÅ¡ijo greitį. Bandė jį stabdyti, tačiau nepavyko, tuomet pasivijo. Pasivijus paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo M. J.. Duomenų bazėje buvo pažymėta, kad tuo metu jis dar neturėjo teisės vairuoti, kadangi nebuvo įvykdęs sÄ lygų po teisių atėmimo. Nestojimo fakto jie nekonstatavo, kadangi jis taip pasielgė, kad iÅ¡vengti stabdymo. PareigÅ«nai matavo greitį su lazeriniu prietaisu Traffi Patrol XR Nr. 7302, buvo ankstus rytas Å¡eÅ¡tadienio ar sekmadienio, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo savaitgalis, maÅ¡inų eismas buvo labai nedidelis.

M. J. važiavo 127 km/h ar panaÅ¡iu greičiu. Tuo metu keliu važiavo tik du automobiliai maždaug pusės kilometro atstumu. Jam išėjus stabdyti auksinės spalvos pažeidėjo vairuojamo Mercedes Benz automobilio, jis sulėtino greitį, užsirikiavo paskui automobilį, kuris važiavo pirma eismo juosta, ir važiavo. Jam bandant jį stabdyti, jis staiga persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ , padidino greitį ir susilygino su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu ir jis neturėjo galimybės jo sustabdyti.

Taip jis iÅ¡vengė sustabdymo, todėl teko vytis. Jie pasivijo M. J. vairuojamÄ automobilį gal po 10 ar net daugiau kilometrų, nes jis po to, kai jiems nepavyko sustabdyti, padidino greitį ir nuvažiavo. Greitį jis padidino stipriai, nes jie važiavo virÅ¡ 200 km greičiu, kad jį pasivyti, jam sukliudė kitas transportas ir galbÅ«t tik dėl to jiems jį pavyko sustabdyti. M. J. pažeidimo iÅ¡ karto nepripažino. Jis atnešė jam ir parodė greičio matuoklį, jis net nesidomėjo jo parodymais.

Paklausė, ar turi vaizdo įraÅ¡Ä ir pareiÅ¡kė, kad, jeigu jo neturi, tai jis neturi apie kÄ su jais kalbėtis. Matuojant su prietaisu Traffi Patrol XR Nr. 7302, be geros atramos taÅ¡ko, reikia pataikyti į automobilio, kurio greitį norima užfiksuoti, valstybinį numerį, kad jis gautų atspindį, nes prietaisas yra lazerinis ir yra taikiklis. Suklysti negalima, nes pats žiÅ«ri per optinį taikiklį ir matai tÄ objektÄ , kurį matuoji. Anksčiau neteko susitikti su M. J. jokiomis aplinkybėmis, tai buvo pirmas kartas.Teismo posėdyje pareigÅ«nas R.

Å . paaiÅ¡kino, kad jis su kolega V. K. matavo greitį kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda 98 km. Kolega matavo automobilių greitį lazeriniu prietaisu Traffi Patrol XR Nr. 7302. Buvo iÅ¡matuotas automobilio, kurį vairavo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, M. J. greitis, tačiau, kai kolega išėjo stabdyti automobilių, M. J. vairuojamas automobilis staiga pristabdė ir „metėsi“ į pirmÄ juostÄ ir važiavo už priekyje važiavusio automobilio. Kolegos stabdymo metu „metėsi“ į antrÄ juostÄ .

Po to jie su kolega pradėjo šį automobilį persekioti. Maždaug po 15 km persekiojimo M. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Atsakydamas į klausimus, liudytojas paaiÅ¡kino, kad prietaisas Traffi Patrol XR Nr. 7302 veikia lazerio pagalba, pataikyti reikia į valstybinius numerius automobilio, kurio greitį norima užfiksuoti. Prietaisas rodo tikslų atstumÄ iki automobilio, greitį, suklysti su juo yra neįmanoma. Automobilio numerių prietaisas nerodo, yra užfiksuojamas greitis, atstumas. Automobilio filmavimo, fiksavimo funkcijos Å¡iame nenumatyta.

Negalėjo bÅ«ti taip, kad pamatavo greitį ne tos transporto priemonės. Tuo metu ten važiavo tik du automobiliai, vienas važiavo nevirÅ¡ydamas greičio, o kitas M. J. automobilis buvo aiÅ¡kiai matyti, kad jis virÅ¡ija greitį. buvo ankstus savaitgalio rytas, todėl net teoriÅ¡kai nebuvo daugiau kieno greitį iÅ¡matuoti. Å is prietaisas nematuoja srauto, matuoja konkretaus automobilio greitį, todėl su juo apsirikti neįmanoma. Prietaisas Traffi Patrol XR Nr. 7302 su patikra, jie kiekvienÄ rytÄ pasiraÅ¡o, kam iÅ¡duodamas, koks prietaisas.

Kad M. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonės buvo nustatyta kompiuteriniu būdu, t.y. pasižiūrėjus į duomenų bazę, kadangi kolega privalėjo domėtis jo vairuotojo pažymėjimu, nes jis jo nepateikė, pasakė kolegai, kad vairuotojo pažymėjimas policijos jurisdikcijoje.Iš byloje esančio V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. balandžio 12 d. dirbo su vyresniuoju patruliu R. Š.. Apie 7 val. 43 min. matavo greitį prietaisu Traffi patrol XR Nr. 07302 (patikros Nr. 1428838) kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 98 km dešinėje pusėje, kur greitis ribojamas iki 80 km/h.

Pastebėjo antra eismo juosta vizualiai labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, pamatavo jo greitį ir užfiksavo 126 km/h greitį 460 metrų atstumu. Buvo šeštadienio rytas, automobilių buvo mažai. Minėtu matavimo laiku matomumo zonoje važiavo tik du automobiliai: pirma eismo juosta tamsios spalvos automobilis (jo greitis tai pat buvo prieš tai pamatuotas – 89 km/h ir antra eismo juosta – auksinės spalvos automobilis. Užfiksavus auksinės spalvos automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta, priekyje jo pirma eismo juosta važiavęs automobilis buvo nutolęs apie 150-200 metrų atstumu.

Jam priėjus prie važiuojamosios dalies stabdyti pažeidimÄ padariusį automobilį Å¡is staigiai metėsi į pirmÄ eismo juostÄ ir pasivijęs pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį važiavo tokiu mažu atstumu paskui jį „prilipęs“, kad net nebuvo matyti automobilio priekio. Automobiliams vienas paskui kitÄ priartėjus arti jo skrituliu rodė auksiniam MB sustoti, tačiau Å¡io vairuotojas jo mosto metu staigiai metėsi į kairę, į antrÄ eismo juostÄ ir labai stipriai padidino greitį.

MB nesustojus pamatė automobilio galinį numerį (duomenys neskelbtini). Šį manevrÄ vairuotojas padarė akivaizdžiai tyčia vengdamas sustabdymo, tačiau teigti, kad vairuotojas tikrai matė jo mostÄ sustoti, negali. Automobiliui nesustojus, sėdo į tarnybinį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo persekioti didinantį greitį MB automobilį. Automobilį persekiojo tame pačiame kelyje, kuriame ir stabdė Klaipėdos link ir priartėti arčiau kaip apie 500 metrų atstumu nepavyko dėl jo didinamo greičio, nors jų automobilio greitis buvo net iki 170 km/h.

Pravažiavus greičio apribojimo ribas, t. y. apie 6-7 km nuo stabdymo vietos (104-105 km), kur eismas yra saugesnis ir mažiau automobilių, padidino jų tarnybinio automobilio greitį iki maksimalaus t. y. iki 230 km/h, tačiau prie sprunkančio automobilio neartėjo, nors atstumas iki jo buvo apie 700-1000 metrų. Keli automobiliai važiuojantys antra eismo juosta sutrukdė MB automobiliui, tad Å¡iam teko sumažinti greitį, tačiau jis jį vėl padidindavo vėl nutoldavo iki minėto atstumo. Apie 112-114 km (nuo Vilniaus) antra eismo juosta važiuojantis automobilis, kuris pralenkinėjo vilkikÄ sutrukdė MB greitai važiuoti, tad Å¡is buvo priverstas sumažinti greitį ir jie MB automobilį pasivijo.

VisÄ laikÄ nuo persekiojimo pradžios važiavo įjungtais Å¡vyturėliais, privažiavus MB iÅ¡ galo apie 50-100 metrų atstumu MB persirikiavo ir sustojo kelkraÅ¡tyje.Taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad papraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, kad vairuotojo pažymėjimas policijoje. Patikrinus duomenų bazę paaiÅ¡kėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, nes po vairuotojo pažymėjimo atėmimo neįvykdė keliamų sÄ lygų vairuotojo pažymėjimui susigrÄ Å¾inti (b. l. 3-4).PareigÅ«nas R.

Å . tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (b. l. 5-6). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados M. J. nesutinka, jog jis padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandÄ â€“užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudÄ nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienerių metų.

Policijos pareigÅ«nų V. K. ir R. Å . iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje bei jų tarnybiniais praneÅ¡imais nustatyta, kad M. J. vairuodamas automobilį važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidÄ vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h. LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 43 km/h. Tai, kad iÅ¡ esmės pažeidimÄ patvirtina tik pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ir jų parodymai teisme, nereiÅ¡kia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. BÅ«tų neteisinga reikalauti, kad kiekvienÄ kartÄ policijos pareigÅ«nai privalėtų nufilmuoti daromÄ pažeidimÄ , surasti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti jų veiksmus taip kaip norėtų M.

J.. Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, jų parodymai teisme nesiskyrė nuo tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytų aplinkybių. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigÅ«nų, kurie patys matė daromÄ pažeidimÄ , nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad įvykio dienÄ eismas nebuvo intensyvus, važiavo tik du automobiliai – M. J. vairuojamas automobilis ir dar vienas automobilis, kurio vairuotojas nevirÅ¡ijo nustatyto greičio.

Taigi esant tokioms aplinkybėms suklysti ir pamatuoti kito automobilio važiavimo greitį tiesiog neįmanoma. V. S. parodymus teisėja vertina kaip norÄ padėti iÅ¡vengti M. J. administracinės atsakomybės. Neįtikėtina ir nelogiÅ¡ka, kad be jokios priežasties pareigÅ«nai (M. J. nepamačius, kad jį stabdo policijos pareigÅ«nai ar nenorėjus sustoti) pradėtų persekioti M. J. vairuojamÄ automobilį, jį apkalbėtų. M. J. pateiktas vaizdo įraÅ¡as (kaip nurodė M. J. filmavo V. S.) patvirtina, kad iÅ¡ pat pradžių, kai pasivijo po persekiojimo M.

J. automobilį pareigÅ«nai nurodė M. J., kad jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimÄ . Jis pažeidimus neigė. Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. J. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl greičio virÅ¡ijimo pasitvirtino.Taipogi abejonių nekyla, kad M. J. vairavo automobilį, neturint teisės jo vairuoti, t. y. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.IÅ¡ byloje esančios pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad M.

J. Å . rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. (b. l. 8-16), jam paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. M. J. Å . rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimÄ apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi M. J. apeliacinio skundo netenkino, Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimas, kuriuo M.

J. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, paliktas galioti. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, teisės vairuoti transporto priemones apribojimas galiojo nuo 2011-05-28 iki 2011-06-27. M. J. teismo posėdyje nurodė, kad jo vertinimu, jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis paaiškino, kad LVAT yra išaiškinęs, kad vairuotojo pažymėjimas yra vienas dalykas, o teisė vairuoti yra kitas dalykas. Jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta dėl pažeidimų, jam buvo atimta dėl pažeidimo.

Teismo nuomone, iÅ¡ esmės M. J. laiko save turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, jis nurodo, kad Vidaus reikalų ministro Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as prieÅ¡tarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms ir todėl nevykdo įtvirtintų reikalavimų.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo metu) 24 straipsnio (Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grÄ Å¾inimas) 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

To paties įstatymo 2 straipsnio 33 dalis nustato, kad papildomas vairuotojų mokymas organizuojamas ir vykdomas motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ apraÅ¡e. Å io ministro įsakymu patvirtinto apraÅ¡o 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iÅ¡ kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrÄ Å¾inti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniÅ¡kai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ bei kitus dokumentus.

Pirmiausiai – galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ (apraÅ¡o 12.1 punktas) ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimÄ (apraÅ¡o 12.2 punktas). Tik įvertinęs gautus ApraÅ¡o 12 punkte nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui, priima sprendimÄ grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ (apraÅ¡o 15 punktas).

ATPK 330 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis Å¡io kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grÄ Å¾inami iÅ¡ jo paimti dokumentai. Å iÄ tvarkÄ nustato tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (24 straipsnio 3 dalis), tiek ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas apraÅ¡as.

Vertinant prarastos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę susigrÄ Å¾inimÄ , bÅ«tina vadovautis pirmiau minėtais teisės aktais. Todėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies prasme negalima laikyti, kad transporto priemonę M. J. vairavo turėdamas teisę vairuoti, nes Å¡i teisė jam nebuvo grÄ Å¾inta. Pažymėtina ir tai, kad toks teisinis vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nagrinėjant tokio pobÅ«džio administracinės teisės pažeidimo bylas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-22-2014, 2AT-28-2014).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas įpareigojo bÅ«tent Vidaus reikalų ministerijÄ nustatyti Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo iÅ¡davimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ suderinus su Susisiekimo ministerija. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as buvo derinamas su Susisiekimo ministerija, kuri galimai buvo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto autorė.

Todėl M. J. paaiÅ¡kinimas apie tai, kad teisės akto nuostatos suprantamos nevienareikÅ¡miÅ¡kai ir todėl turėtų bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, negali bÅ«ti aplinkybė, atleidžianti jį nuo atsakomybės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieÅ¡tarauja minėtas Vidaus reikalų ministro patvirtintas tvarkos apraÅ¡as. Ä®statyme įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl KET pažeidimų (o tai reiÅ¡kia, kad už bet kurį vienÄ padarytÄ pažeidimÄ , numatytÄ kelių eismo taisyklėse) teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstyta teismų praktikoje pripažįstama pozicija, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų papildomų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali bÅ«ti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones.

Nagrinėtino administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014-04-12 M. J. nebuvo užbaigęs papildomų vairuotojų mokymų (to neneigia ir M. J.), po kurių užbaigimo jam bÅ«tų grÄ Å¾inta teisė vairuoti transporto priemones, todėl protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos iÅ¡vada, kad jo suraÅ¡ymo momentu, t. y. 2014-04-12 M. J. neturėjo teisės vairuoti, yra pagrįsta.Tokiu bÅ«du remiantis galiojančių teisės normų reguliavimu teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus pripažįsta, jog teisėtu bÅ«du surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog M.

J. 2014-04-12 vairuodamas transporto priemonę automobilį „Mercedes-Benz E500“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, draudžiančius asmenims vairuoti transporto priemonę neturint Å¡ios teisės, bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. Taip pat M. J. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, draudžiančius virÅ¡yti leistinÄ greitį.M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.            Skirdamas M.

J. nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (užsiima visuomenei naudinga veikla), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Visa tai įvertinus pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, parenkant jų vidurkį. Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 302 str., 33 str., 124 str. 5 d., 128 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teismas n u t a r ė: p r i p a ž i n t i M.

J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti 700 (septynių Å¡imtų) Lt bauda. P r i p a ž i n t i M. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1200 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų) Lt bauda. Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, subendrinus nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, M.

J. skirti galutinę 1200 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų) Lt baudÄ . Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudÄ pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sÄ skaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

 Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .          Teisėja                                                                                         Virginija Liudvinavičienė