e28f457e-7d08-4a2f-ad69-583dd6748cfa · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3684-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00291-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 15 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo I. P. atstovui, Lietuvos teisėsaugos pareigÅ«nų federacijos atstovui Audriui Jakučiui,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ArÅ«nui Venckui,2018 m. gegužės 28 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

P. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas I. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:             1) Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vadÄ Nr. 30-IL-4999;             2) įpareigoti Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ Ä¯vertinti jo tarnybinę veiklÄ už 2017 m.

„labai gerai“, nustatant nuosekliai didesnę pareiginę algÄ pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo užimamai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;              3) įpareigoti Klaipėdos AVPK perskaičiuoti jo darbo užmokestį nuo 2018 m. kovo 29 d. taikant didesnį pareiginės algos koeficientÄ ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.             PareiÅ¡kėjas nurodo, jog dirba Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu.

Klaipėdos AVPK PareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vadoje Nr. 30-IL-4999 jo tarnybinę veiklÄ už 2017 metu įvertino „gerai“. Atkreipia dėmesį, kad Vertinimo komisija nepritarė jo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadai, kurioje siÅ«lyta tarnybinę veiklÄ už 2017 metus įvertinti „labai gerai“, ir nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algÄ . Vertinimo komisija savo sprendimÄ motyvavo aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2017 m. buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti tarnybinės drausmės pažeidimai.

             Teigia, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliekamas gavus Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 30-PER-22526 dėl galimų darbo laiko režimo tvarkos pažeidimų. 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-96 buvo konstatuoti keli pareiÅ¡kėjo padaryti darbo režimo pažeidimo epizodai ir pasiÅ«lyta tarnybinės nuobaudos netaikyti, įspėti ir įpareigoti laikytis teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kinime, teiktame tarnybinio patikrinimo metu, su pateiktais kaltinimais nesutiko.               PareiÅ¡kėjo nuomone, Vertinimo komisija nepagrįstai jo 2017 m. tarnybinę veiklÄ Ä¯vertinto „gerai“.

Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis įpareigoja vertinimÄ atliekančius subjektus pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ Ä¯vertinti visapusiÅ¡kai ir objektyviai. Tarnybinės veiklos vertinimo subjektai yra pareigÅ«no tiesioginis vadovas, Vertinimo komisija ir pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas paskyręs vadovas.              Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 133 punkte numatyta, kad pareigÅ«no tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , Vertinimo komisija vertina pareigÅ«no tinkamumÄ einamoms pareigoms, jo kvalifikacijÄ ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas, o juo labiau tarnybinio patikrinimo atlikimo faktas nereiÅ¡kia, kad pareigÅ«nas negali bÅ«ti vertinamas „labai gerai“, o tarnybinės veiklos vertinimas privalo bÅ«ti atliekamas iÅ¡imtinai remiantis Taisyklėse įtvirtintais tarnybinės veiklos kriterijais.              Pažymi, jog tarnybos policijoje laikotarpiu buvo daug kartų skatintas padėkomis, vienkartine pinigine iÅ¡moka, trečiojo laipsnio pažymėjimo ženklu bei trečiojo laipsnio pažymėjimo ženklu už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ , tarnybinių nuobaudų neturi.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog remiantis minėtomis ir kitomis skunde nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Vertinimo komisija priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ , todėl ji naikintina. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo I. P. atstovas Audrius Jakutis nurodė, kad palaiko skundÄ , praÅ¡o jį tenkinti. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo taikyta drausminė atsakomybė ir tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, todėl laikosi pozicijos, kad Vertinimo komisija privalėjo kritiÅ¡kai vertinti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytas faktines aplinkybes.

             Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareigÅ«no tarnybinės veiklos vertinimas yra jo tiesioginio vadovo bei Vertinimo komisijos kompetencija, tačiau atitinkama pareigÅ«no tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklÄ charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

Pažymi, jog Taisyklių 5-9 prieduose yra pateiktos atitinkamų pareigÅ«no tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadų ir kitų dokumentų formos, kuriuose nėra nuorodų dėl bÅ«tinumo pateikti iÅ¡samius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, todėl negalima laikyti tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados esminiais trÅ«kumais aplinkybių, kad jose nėra konkrečiai iÅ¡vardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklÄ charakterizuojančios faktinės aplinkybės.              PareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo iÅ¡vadose nėra iÅ¡vardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklÄ charakterizuojančios faktinės aplinkybės, todėl Vertinimo komisija nagrinėdama pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ pasitelkė ir duomenis gautus iÅ¡ kitų Å¡altinių t. y. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-96 nurodytas aplinkybes, kuriose konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė darbo laiko režimo.

Minėti pažeidimai turėjo įtakos Vertinimo komisijos nariams vertinant pareiÅ¡kėjÄ pagal Taisyklių 5 priede numatytus kriterijus, o bÅ«tent: kaip atsakingumÄ , lojalumÄ tarnybai, organizuotumÄ , veiklos planavimÄ ir pan.              Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai neįpareigoja Vertinimo komisijos iÅ¡ naujo nagrinėti tarnybinių patikrinimų metu nustatytų faktinių aplinkybių. Tarnybinio patikrinimo metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautas paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodo, kad 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 20 ir 2017 m. birželio 21 d. buvo nustatyti darbo laiko režimo pažeidimai.

PareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK vidaus tvarkos taisyklių 7 punkte numatytÄ pareigÄ laikytis Klaipėdos AVPK ar individualiai darbuotojams nustatyto darbo laiko režimo.              Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas ArÅ«nas Venckus nurodė, kad nepalaiko pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų motyvų, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo veiksmai taip pat buvo tikrinami tarnybinio patikrinimo metu, jis stengėsi prisiimti didžiÄ jÄ dalį kaltės dėl jam pavaldžių pareigÅ«nų atliktų darbo laiko drausmės pažeidimų, todėl laikosi nuomonės, kad pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas vertindamas jo tarnybinę veiklÄ galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo teise skųsti jam nepalankiÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ .              PareiÅ¡kėjas I.

P. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant.              Teismas k o n s t a t u o j a :              Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato PareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vados Nr. 30-IL-4999, kuria pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla už 2017 m. laikotarpį buvo įvertinta „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

             Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ Ä¯ tarnybÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ Ä¯ vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymÄ si jose, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybę, skatinimÄ , darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sÄ jungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybÄ vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto nuostatos. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimÄ taip pat reglamentuoja Taisyklių VI skyrius (pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimas).              Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti pareigÅ«nų kvalifikacijÄ , tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumÄ einamoms ar aukÅ¡tesnėms pareigoms.

PareigÅ«no tarnybinę veiklÄ vertina jo tiesioginis vadovas ir jis pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai (Statuto 25 straipsnio 6 – 7 dalys). Statuto 25 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo iÅ¡vadÄ su vienu iÅ¡ Å¡io straipsnio 15 dalyje nurodytų siÅ«lymų. Statuto 25 straipsnio 15 dalis teigia, jog vertinimo komisija, įvertinusi pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ labai gerai, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam asmeniui siÅ«lo:

1) nustatyti pareigÅ«nui nuosekliai didesnę pareiginę algÄ pagal Å¡io statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;

2) perkelti pareigÅ«nÄ Ä¯ aukÅ¡tesnes pareigas;

3) skirti pareigÅ«nui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę iÅ¡mokÄ Vyriausybės nustatyta tvarka. Å i iÅ¡moka mokama tais atvejais, kai pareigÅ«nui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 14 dalį, Vertinimo komisija pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai. Vertinimo komisijai įvertinus pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ gerai, iki vertinimo buvusi pareigÅ«no teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 25 straipsnio 16 dalis). Remiantis Taisyklių 111 punktu, pareigÅ«no tiesioginis vadovas pareigÅ«no tinkamumÄ einamoms pareigoms ir kvalifikacijÄ vertina pagal pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 5 priede yra pateikiami Å¡ie pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai:

1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti;

2) organizuotumas ir veiklos planavimas;

3) veiklos kokybė;

4) gebėjimai tobulėti;

5) kūrybingumas;

6) bendravimas ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

7) atsakingumas;

8) lojalumas tarnybai. Taisyklių 116 punktas numato, kad po Taisyklių 115 punkte nurodyto pokalbio, tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketÄ (įraÅ¡o joje atitinkamÄ komentarÄ (pagrindimÄ ) tais atvejais, kai nesutinka su pareigÅ«no vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balÄ ), suraÅ¡o pareigÅ«no tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadÄ (7 priedas) ir pareigÅ«no tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (12 priedas). PareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigÅ«nų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikÅ¡mes.

Kiekviena vertinimo kriterijaus reikÅ¡mė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketÄ Ä¯raÅ¡ytus pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo iÅ¡vadoje pagal bendrÄ pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.

Vertinimo iÅ¡vadoje tiesioginis vadovas įraÅ¡o pasiÅ«lymus, kaip tobulinti kvalifikacijÄ , ir bendrÄ pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimÄ . Ä®vertinęs pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo iÅ¡vadoje pateikia vienÄ iÅ¡ Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiÅ«lymų ir nurodo tokio pasiÅ«lymo motyvus (Taisyklių 117 punktas). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas – Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus virÅ¡ininkas Robertas Gurinskas 2018 m. kovo 5 d. tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 5-TVV-15431 (b. l. 10 – 13) pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ už 2017 m. laikotarpį įvertinto „labai gerai“ ir pasiÅ«lė jam nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algÄ pagal Statuto priede pareiÅ¡kėjo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.

Vertinimo komisija 2018 m. kovo 29 d. vykusiame posėdyje priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ Ä¯vertinti „gerai“ (b. l. 16 – 20), paliko pareiÅ¡kėjui turimÄ pareiginės algos koeficientÄ ir pagal šį sprendimÄ surašė 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vadÄ Nr. 30-IL-4999 (b. l. 15). PareiÅ¡kėjas su minėta iÅ¡vada buvo supažindintas 2018 m. balandžio 3 d. t. y. nepraleidus Taisyklių 139 punkte reglamentuoto 3 darbo dienų termino. Vertinimo komisija pareigÅ«no tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , vertina pareigÅ«no tinkamumÄ einamoms pareigoms, jo kvalifikacijÄ ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (Taisyklių 133 punktas).

Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima:

1) pareigÅ«no tarnybinės veiklos nagrinėjimÄ ;

2) pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimÄ ;

3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiÅ«lymo priėmimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ Ä¯vertina gerai);

4) vertinimo komisijos iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ (Taisyklių 132 punktas). PareigÅ«no tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimÄ dėl vieno iÅ¡ Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siÅ«lymų pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Taisyklių 138 punktas). PareigÅ«no tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytÄ sprendimÄ , vertinimo komisijos sekretorius suraÅ¡o vertinimo komisijos iÅ¡vadÄ (8 priedas).

PareigÅ«nas su vertinimo komisijos iÅ¡vada supažindinamas pasiraÅ¡ytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos (Taisyklių 139 punktas).             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada yra bendrojo pobÅ«džio dokumentas, kuriame turi bÅ«ti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibÅ«dinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje konkretÅ«s valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi bÅ«ti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibÅ«dinimas pagal kiekvienÄ kriterijų turi bÅ«ti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis.

Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ , o kilus ginčui – teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos iÅ¡vados (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Analizuojant Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vados Nr. 30-IL-4999 turinį matyti, kad joje yra pateikta bendra informacija apie vertinimÄ pareigÅ«nÄ bei Vertinimo komisijos įvertinimas ir pasiÅ«lymas.

Minėtoje iÅ¡vadoje nėra įvardinti kriterijai kuriais remiantis Vertinimo komisija nustatė pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos trÅ«kumus ir nesutiko su jo tiesioginio vadovo įvertinimu „labai gerai“. Ä®vertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisminę praktikÄ konstatuotina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vada Nr. 30-IL-4999 yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktiniais duomenimis. IÅ¡ teismui pateikto Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio garso įraÅ¡o iÅ¡traukos nustatyta, kad posėdžio metu pranešėjas informavo, kad yra vertinamas I.

P.. Pabrėžiama, jog jo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti akivaizdÅ«s pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos pažeidimai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad už pažeidimus pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Vertinimo komisijos posėdžio metu pranešėjas nenurodė kokius konkrečius tarnybinės veiklos pažeidimus įvykdė pareiÅ¡kėjas. Atsakovo atsiliepime plačiau paaiÅ¡kinama, kad Vertinimo komisija nutarė pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ Ä¯vertinti „gerai“ atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS-96 nurodytas pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančias faktines aplinkybes.

Teismo posėdžio metu liudytojas Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus virÅ¡ininkas Andrius Balsys paaiÅ¡kino, jog vertinimo komisijai buvo žinoma, kad minėto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti pareiÅ¡kėjo įvykdyti darbo laiko režimo pažeidimai, todėl vertinimo komisijos nariai atsižvelgdami į turimus duomenis ir Taisyklių 5 priede pateiktus pareigÅ«no tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, nutarė nepritarti pareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo įvertinimui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad Vertinimo komisijos nariams buvo kilusi abejonė, kad pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas atlikdamas pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos vertinimÄ galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, kadangi ir jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų darbo laiko režimo pažeidimų, todėl Vertinimo komisija nutarė pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ Ä¯vertinti „gerai“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo komisijai, kilus pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo objektyvumo, ji vadovaujantis Taisyklių 135 punktu, turėjo teisę pakviesti dalyvauti posėdyje vertinamo pareigÅ«no tiesioginį vadovÄ , tačiau Å¡ia teise nebuvo pasinaudota. IÅ¡ administracinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyris 2017 m. gruodžio 21 d. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-96 (b. l. 24 – 32).

Minėtoje iÅ¡vadoje konstatuojama, kad 2017 m. gegužės 14 d., 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kėjas nesilaikė darbo laiko režimo, tačiau vertinant Å¡ių pažeidimų visumÄ bei atsižvelgiant į tikrinamo pareigÅ«no požiÅ«rį į nustatytus pažeidimus nutarė, jog nėra tikslinga skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , o pakanka jį įspėti ir įpareigoti laikytis teisės aktų reikalavimų. 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada buvo vertinti ir pareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo įvykdyti darbo laiko režimo apskaitos pažeidimai.

             Taisyklių 134 punktas numato, jog pareigÅ«no tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iÅ¡ pokalbio su pareigÅ«nu ir vertinimo iÅ¡vados nagrinėjimo. Jeigu pareigÅ«nas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol iÅ¡nyks priežastys, dėl kurių pareigÅ«nas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Å iuo atveju pareigÅ«no raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu jo tarnybinė veikla gali bÅ«ti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktÄ vertinimo iÅ¡vadÄ , iÅ¡skyrus atvejį, kai pareigÅ«no tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigÅ«nas, kurio tarnybinę veiklÄ tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su įvertinimu.

Pasibaigus pareigÅ«no tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria bÅ«simÄ jį pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimÄ (Taisyklių 136 punktas). Pasibaigus pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas (Taisyklių 137 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo iÅ¡vada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai.

Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo suraÅ¡yta tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacijÄ , laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.).

Ä®vertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad Vertinimo komisija turi prievolę įvertinti individualiai kiekvieno pareigÅ«no tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ , o esant abejonių dėl minėtos iÅ¡vados pagrįstumo, įvertinti pareigÅ«no tinkamumÄ einamoms pareigoms, jo kvalifikacijÄ ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pabaigus pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimÄ , Vertinimo komisijos nariai privalo balsuoti dėl pareigÅ«no tarnybinės veiklos įvertinimo.

Pažymėtina, jog Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio garso įraÅ¡e girdima, jog Vertinimo komisijos nariams pareiÅ¡kėjas yra pristatomas kartu su dar kitu pareigÅ«nu, vertinimo metu nėra aptariamas pareiÅ¡kėjo tiesioginio vadovo suraÅ¡ytos 2018 m. kovo 5 d. tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vados Nr. 5-TVV-15431 turinys, jos pagrįstumas, nėra analizuojamas pareiÅ¡kėjo tinkamumas einamoms pareigoms, jo kvalifikacija ar 2017 m. pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu pranešėjas pasiÅ«lė įvertinti pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ už 2017 m. laikotarpį, tačiau nėra galimybės nustatyti kaip balsavo komisijos nariai.

Atsižvelgiant į šias ir anksčiau minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad:

1) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo individualizuotas, kadangi jis Vertinimo komisijos nariams buvo pristatytas kartu su kitu pareigūnu;

2) tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio metu Vertinimo komisija nenagrinėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo;

3) garso įraÅ¡e nėra fiksuota balsavimo procedÅ«ra, nes nėra girdėti, jog Vertinimo komisijos nariai iÅ¡ vis balsavo dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos įvertinimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vada Nr. 30-IL-4999 neatitinka Taisyklių 133 punkto, 134 punkto ir 136 – 137 punktų reikalavimų, kadangi ji yra nemotyvuota, nėra duomenų leidžiančių teigti, jog buvo atliktas I.

P. tiesioginio vadovo - Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Roberto Gurinsko 2018 m. kovo 5 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 5-TVV-15431 turinio vertinimas, vertinimas nebuvo individualizuotas, Vertinimo komisija nevertino pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikacijos ir kt.  Nustačius esminius pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo proceso metu padarytus pažeidimus, Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. išvada Nr. 30-IL-4999 negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus PareiÅ¡kėjas skunde taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ :

1) įvertinti jo tarnybinę veiklÄ už 2017 m. „labai gerai“, nustatant nuosekliai didesnę pareiginę algÄ pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;

2) perskaičiuoti jo darbo užmokestį, nuo 2018 m. kovo 29 d. taikant didesnį pareiginės algos koeficientÄ ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismui nėra suteikta teisė vertinti statutinio valstybės tarnautojo (pareiÅ¡kėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijÄ bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadų/siÅ«lymo įgyvendinimo.

Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 22 dalimi galutinį sprendimÄ dėl pareigÅ«no tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas. AnalogiÅ¡kos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Todėl vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, I. P. skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas pakartotinai atlikti pareiÅ¡kėjo 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡vadÄ Nr. 30-IL-4999. Ä®pareigoti atsakovÄ Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ pakartotinai atlikti Igno Palčiausko 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimÄ .PareiÅ¡kėjo I.

P. skundÄ kitoje apimtyje atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                                          Remigijus Arminas                                    Â