e28e5bd6-64ec-41f4-9195-e93b9940f5ca · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50751-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorams Viktorui Kazlauskui, Renatai Oželienei, teismo psichologei Kristinai Savickaitei, nukentėjusiajam J.

M., jo atstovams advokatui Kęstučiui Gudynui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei M. K., nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtos baudos dydį įskaityta 1 (viena) diena jo išbūta laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 22 d. 21.10 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 14.25 val. ir L. M. paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda. Priteista iš L. M. 87,75 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam J. M.. Daiktinius įrodymus, kompaktines plokšteles, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta palikti saugoti byloje.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, muÅ¡damas, t. y. tyčia ranka suduodamas nukentėjusiam mažamečiui J. M., gim. 2005 m. balandžio 22 d., į veidÄ , padarė kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog L. M. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu nuteistojo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, L. M. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka pagal nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiojo J. M. bei jo atstovės pagal įstatymÄ R. V. kasacinius skundus, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nusprendė, jog apeliacinės instancijos teisme, netenkinus nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymo apklausti nepilnametį nukentėjusįjį, kuris tuo metu sutiko duoti parodymus, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 7 dalyje ir 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti reikalavimai, dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo teisė apklausti liudytojus ir jo teisė į gynybÄ , kadangi nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokioje bylos stadijoje neturėjo galimybės apklausti nukentėjusįjį ir užduoti jam klausimus, tuo buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Darius Svirinavičius praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – L. M. iÅ¡teisinti, kadangi nenustatytas, neįrodytas pats kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos įvykis. 5.1. Skunde nurodo, jo pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas remiantis tik prielaidomis. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertindamas nesilaikė BPK 20 straipsnio normų.

Skundo autoriaus teigimu, kaltinimas L. M. inkriminuotas remiantis iÅ¡ esmės tik tuo, kad 2018 m. spalio 21 d. R. V. iÅ¡kvietė policijÄ Ä¯ namus, nurodydama, kad neblaivus sugyventinis Å¡eimoje smurtauja, bei 2018 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų tikrai nepakanka, kad pripažinti, jog kaltinime nurodyta veika iÅ¡ tiesų buvo padaryta ir dėl jos kaltu pripažinti L. M.. 5.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog L.

M. kategoriÅ¡kai paneigė jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Jis parodė, kad jo sugyventinė R. V., įvykus jų tarpusavio žodiniam konfliktui ir jam buvus neblaiviam, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir apkaltino jį, L. M., galimu smurtavimu Å¡eimoje, norėdama jį „pamokyti”. IÅ¡ tokių parodymų seka, jog pagrindo policijos iÅ¡kvietimui nebuvo, jis nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu nevartojo fizinio smurto. L. M. parodymai Å¡ioje byloje nepaneigti. PrieÅ¡ingai, juos patvirtina atskiri Å¡ios bylos duomenys.

J. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, kad bÅ«tų buvusi padaryta kaltinamajame akte iÅ¡dėstyta nusikalstama veika. Jis susilaikė nuo bet kokių parodymų davimo. R. V. taip pat atsisakė duoti bet kokius parodymus teismui. R. V. apklausos protokole, suraÅ¡ytame ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta, kad ji jokio susistumdymo tarp J. M. ir jo tėvo L. M. nematė, taip pat nematė, kad L. M. bÅ«tų vartojęs sÅ«naus atžvilgiu fizinį smurtÄ . Nors ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytame Å¡ios liudytojos apklausos protokole ir nurodyta, kad J.

M. vėliau jai pasiskundė, jog tėvas L. M. jam sudavė ranka į veidÄ , tačiau R. V. atsisakius duoti parodymus teismui, o minėtoje liudytojos apklausoje pas tyrėjÄ nei traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui L. M., nei jo gynėjui nesuteikus galimybės toje apklausoje dalyvauti, neapklausus liudytojos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , Å¡iuo metu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo R. V. apklausos pas tyrėjÄ duomenimis vadovautis ir jais remtis. Gynyba turi pakankamÄ pagrindÄ manyti, jo tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja R.

V. atsisakė teismui duoti parodymus teismui vengdami savosios atsakomybės – nukentėjusysis moralinės, o liudytoja – net ir juridinės. Jeigu jo sÅ«nui teismo medicinos specialistas ir konstatavo kokius nors neženklius kÅ«no sužalojimus, tai jie galėjo bÅ«ti padaryti tik dėl to, kad jo sÅ«nus aktualiame Å¡iai bylai laikotarpyje aktyviai sportavo futbolo komandoje vartininko pozicijoje, kuri bÅ«tent ir sÄ lygoja jo fizinius susidÅ«rimus tiek treniruočių, tiek varžybų metu su kitais žaidėjais, dėl ko atitinkamÄ pavirÅ¡inį kÅ«no sužalojimÄ (kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke), greičiausia, ir patyrė treniruočių ar varžybų metu, ir iki kaltinime nurodomo laiko. 5.3.

Nuteistojo gynėjo teigimu, visi kiti šios bylos duomenys taip pat nepatvirtina kaltinimo. Liudytojai – policijos pareigūnai – nematė paties žodinio konflikto tarp R. V. ir L. M., nestebėjo ir kaltinime tariamų įvykių. Nors Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. spalio 22 d. skyriaus specialistas bendravo su nepilnamečiu J. M., kuris paklaustas apie tėvo elgesį šeimoje, paaiškino, kad tėtis daug metų vartoja alkoholinius gėrimus, o 2018 m. spalio 21 d., būdamas girtas, sudavė J.

M. per veidÄ , tačiau dėl eilės priežasčių Å¡ie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti buvus padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Net jeigu J. M. iÅ¡ tiesų netrukus po įvykio buvo kam nors panaÅ¡iai pasakęs, tuomet tai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama vaiko noru padėti motinai „pamokyti“ tėvÄ ir pan. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamajame procese liudytojai ar nukentėjusieji duoda parodymus pagal BPK taisykles ir bÅ«tent minėtame kodekse nurodytiems pareigÅ«nams, o ne kokiems nors kitiems asmenims. 5.4.

Skunde pažymima ir tai, jog L. M. daug metų dirba pedagoginį darbÄ , yra teigiamai charakterizuojamas jo darboviečių, praeityje nebuvo nusikaltęs, gyveno ir gyvena Å¡eimoje. Taigi, jo nepriekaiÅ¡tinga asmenybė taip pat sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti kaltinimo versija.

6. Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. V. bei nukentėjusysis J. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad J. M. palaiko apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir motyvus, jokių pretenzijų savo tėvui neturi ir yra įsitikinęs, kad tėvas jokių neteisėtų tyčinių veiksmų prieÅ¡ jį neatliko.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti ir L. M. iÅ¡teisinti. Prokurorė bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu, siekiant nuoseklios duomenų sekos iÅ¡dėstymo, ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai yra, vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos, nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas ne objektyviais duomenimis, patvirtintais teisme, o prielaidomis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016 ir kt.).

AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartÄ konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

9. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

10. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba Å¡iuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Å i nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiÅ¡kiantis poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , t. y. objektyviais veiksmais – muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Å ia nusikalstama veika gali bÅ«ti kėsinamasi į du objektus – kÅ«no neliečiamumÄ ir sveikatÄ , sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmÄ , nežymų sužalojimÄ , trumpalaikį susargdinimÄ , todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , bÅ«tina nustatyti, kuriuos iÅ¡ baudžiamajame įstatyme iÅ¡vardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pati atlikusi įrodymų tyrimÄ ir įvertinusi tiek ankstesnėje proceso stadijoje, tiek papildomai suriktus įrodymus, nuteistojo L. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių abejonių bei prielaidų, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ioje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad L. M. 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė nukentėjusiam mažamečiui J. M. į veidÄ , padarydamas jam kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Todėl, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo L.

M. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu L. M. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, ir nurodė, kad 2018 m. spalio 21 d. buvo namuose ir iÅ¡gėrė apie 200 gramų degtinės. Jo mažametis sÅ«nus J. buvo namuose. Sugyventinė R. V. į namus grįžo apie 19 val. Tuomet tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. V. pasiÅ¡aukė judviejų sÅ«nų J., buvusį namo antrame aukÅ¡te, kad Å¡is nutrauktų konfliktÄ . Atėjęs J. pradėjo jį stumti iÅ¡ kambario. Kai J. jį stÅ«mė, jis J. prieÅ¡inosi. Specialiai, t. y. tyčia, J. suduoti negalėjo, nes niekada taip nepasielgtų. Nuteistasis taip pat paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nus galėjo bÅ«ti susižalotas treniruočių ar varžybų metu, kadangi jis aktyviai sportuoja.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors L. M. kaltu neprisipažino jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais: 13.1. 2018 m. spalio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. V. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 20.38 val. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad neblaivus vyras terorizuoja pranešėjÄ , muÅ¡asi, yra vienas vaikas.

PraneÅ¡ime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) nuvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigÅ«nai, dirbantys radijo Å¡aukiniu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad policijÄ kvietė R. V., o smurtÄ patyręs asmuo yra mažametis J. M., smurtautojas yra mažamečio tėvas L. M.. Pranešėja R. V. atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau parodymus dėl įvykio sutiko duoti. Apklausos metu ji nurodė, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu neblaivus sugyventinis L.

M. apstumdė bei sudavė į veidÄ jų mažamečiui sÅ«nui J. M., dėl to mažametis patyrė fizinį skausmÄ ir sužalojimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas G. A. C. įvykio vietoje atliko mažamečio J. M. apžiÅ«rÄ ir užfiksavo sužalojimus. (1 t., b. l. 1). 13.2. 2018 m. spalio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1- osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodoma, kad apie įvykį policijai pranešė R.

V., o smurtÄ patyręs asmuo – J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurto patyrusio asmens (nepilnamečio J. M.) bÅ«sena – akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigÅ«nais. Ant smurtÄ patyrusio asmens veido deÅ¡inėje pusėje matomas kÅ«no sužalojimas. Smurtu įtariamas asmuo – L. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 1,49 proc. promilių girtumas). Gauti paaiÅ¡kinimai: R. V. teigė, kad grįžusi namo rado savo sugyventinį L. M. neblaivų ir pradėjo konfliktuoti su ja. Konflikto metu L.

M. jai grasino, sakydamas „papjausiu tave peiliu“ ir stumdėsi. Kartu namuose buvo jų nepilnametis sÅ«nus J. M., kuris matė tėvų žodinį konfliktÄ . Tuomet, kai J. M. norėjo apginti mamÄ , L. M. trenkė sÅ«nui ranka į galvos deÅ¡inę pusę, ir Å¡iais veiksmais sukėlė sÅ«nui fizinį skausmÄ . Medikų atsisakė. (1 t., b. l. 86-89). 13.3. 2018 m. spalio 21 d., t. y. ikiteisminio tyrimo metu, R. V. duotais parodymais, jog 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis L.

M. įžeidinėjo jÄ ir jų bendrÄ sÅ«nų mažametį J. M., kuris, konflikto metu jÄ užstodamas, su tėvu susistumdė. Å io susistumdymo ji nematė. Jai bÅ«nant kieme, atėjo verkdamas J. ir pasakė, kad tėvas sudavė jam į veidÄ . Negali tiksliai nurodyti, kuo buvo suduota - delnu ar kumščiu. L. sukėlė J. fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus virÅ¡ deÅ¡inės akies. L. dažnai girtauja, dėl to bÅ«na agresyvus. Ne kartÄ yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ ir sÅ«nų J.. Ji su L. gyvena ir veda bendrÄ Å«kį apie 22 metus.

Jie turi vienÄ mažametį sÅ«nų J.. Ä® policijÄ kreipėsi pirmÄ kartÄ , anksčiau tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Neapsikentusi L. girtavimo, ji kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu ir į policijÄ dėl to, kad ji su sÅ«numi J. bijo L., neturi ramybės. RaÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atsisako. (1 t., b. l. 25). 13.4. 2018 m. spalio 22 d. papildomos R. V. apklausos parodymais. Kaip liudytoja papildomai apklausiama R. V. parodė, kad savo pirminius parodymus prisimena ir juos tvirtina. 2018 m. spalio 21 d. apie 18-19 val. jai grįžus į namus jos sugyventinis neblaivus L.

M. pradėjo konfliktuoti (žodžiais). L. ant jos rėkė apie dvi valandas, kol ji neapsikentusi iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nus kvietė dėl to, kad jie apramintų L.. L. prieÅ¡ jÄ ir jos sÅ«nų psichologiÅ¡kai smurtauja nuolat, t. y. dažnai rėkia tiek ant jos, tiek ant sÅ«naus J., tačiau iki Å¡iol niekur dėl to nesikreipė, nes L. taip elgdavosi tik iÅ¡gėręs. Tačiau pastaruoju metu L. pradėjo ant jų rėkti ir bÅ«damas blaivus. IÅ¡kvietusi pareigÅ«nus, ji pareiÅ¡kimo nerašė, nes pati nuo L. nenukentėjo.

Kai 2018 m. spalio 21 d. L. rėkė ant jos ir ant J., tai sÅ«nus pradėjo stumti tėvÄ iÅ¡ kambario, kad L. nelįstų ir nerėktų. Tada L. su J. susistumdė. Tuomet ji išėjo iÅ¡ namų į kiemÄ . Po kelių minučių atėjo J. ranka užsidengęs savo deÅ¡inę akį ir verkdamas. IÅ¡ paskos J. atėjo ir L., kuris toliau rėkavo kieme. J. jai pasakė, kad jam besistumdant su tėvu, Å¡is pradrėskė J. deÅ¡inės akies vokÄ . Ji apžiÅ«rėjo J. veidÄ ir pamatė, kad jo deÅ¡inės akies baltymas paraudęs, o virÅ¡ akies, t. y. akies vokas, pradrėkstas.

Tuomet ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nes norėjo, kad pareigÅ«nai apramintų L.. Kai skambino bendruoju pagalbos numeriu, pasakė, kad greitoji medicinos pagalba nereikalinga, nes, apžiÅ«rėjusi vaiko veidÄ , nematė jokių rimtesnių sužalojimų. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams taip pat nurodė, kad sÅ«naus apžiÅ«rai niekur neveÅ¡, nes jam jokių rimtų sužalojimų nėra. Tada policijos pareigÅ«nai patys iÅ¡kvietė ekspertÄ , kuris atvyko į namus ir apžiÅ«rėjo J..

Dabar J. labai gaili tėvo, nori, kad tėvas greičiau grįžtų į namus. Ji taip pat pageidauja, kad L. grįžtų į namus, atsiprašytų J., o tada ji sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. (1 t., b. l. 27 - 28). 13.5. Liudytojo M. S. parodymais, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas bylos aplinkybes, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos liudytojas patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad 2018 m. spalio 21 d., kiek pamena, dirbo kartu su vyriausiÄ ja patrule Ž. B.. Gavo iÅ¡kvietimÄ dėl neblaivaus vyro, kuris terorizavo savo Å¡eimos narius, mušėsi. Patruliams atvykus į įvykio vietÄ , pranešėja R. V. teigė, jog po darbų grįžusi namo rado neblaivų savo sugyventinį L. M., pradėjo su juo konfliktuoti. Konflikto metu sugyventinis jai pareiÅ¡kė, kad jÄ papjaus. R. V. teigė, kad jie su vyru tarpusavyje stumdėsi. To konflikto metu namuose buvo ir jų abiejų sÅ«nus J.

M., kuris matė tėvų konfliktÄ . Pranešėja R. V. pasakojo, kad sÅ«nus bandė apginti jÄ nuo sugyventinio L., kuris sÅ«nui J. trenkė į veido deÅ¡inę pusę. Nepilnamečio J. M. deÅ¡iniame skruoste matėsi Å¡ioks toks paraudimas. Nepilnametis buvo pasimetęs, susijaudinęs, tačiau neverkė, jis, tiesiog, vengė tiek jo, tiek kolegės Ž. B.. Tikrai pamena, kad nepilnametis sakė, jog jis gynė savo mamÄ . Pranešėja R. V. buvo susijaudinusi, pasimetusi, iÅ¡sigandusi, prie pareigÅ«nų reiÅ¡kė pretenzijas savo sugyventiniui L., tačiau čia pat jo gailėjo, bijojo, kad jis bus iÅ¡vežtas ir kokios bus to iÅ¡vežimo pasekmės. R.

V. tikrai buvo pasimetusi, nors norėjo, kad pareigÅ«nai sulaikytų L. M., tačiau čia pat vėl apsigalvodavo. Kiek jis pamena, R. V. galiausiai apsisprendė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl sukelto fizinio skausmo sÅ«nui, todėl pareigÅ«nai L. M. laikinai sulaikė. Pats sulaikytasis buvo tikrai neblaivus, vos vertė liežuvį ir vos pastovėjo ant kojų, nelabai orientavosi aplinkoje. (1 t., b. l. 69-71). 13.6. Liudytojo G. V. parodymais, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas.

Liudytas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas bylos aplinkybes, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad 2018 m. spalio 21 d., kiek pamena, vakare, apie 22 val., iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo skyriuje buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pasitvirtino smurtas prieÅ¡ vaikÄ . Gavęs šį praneÅ¡imÄ jis nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Ä® įvykio vietÄ atvykus apie 22 val. 30 min., jį pasitiko vaiko motina, kurios vyras, moters teigimu, smurtavo prieÅ¡ vaikÄ .

Galimo smurtautojo namuose jau nebuvo, jis buvo iÅ¡vežtas policijos patrulių į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Kiek pamena, namai, į kuriuos jis atvyko, buvo tvarkingi, kažkokių iÅ¡mėtytų ar sulaužytų daiktų bei grumtynių pėdsakų jis nepastebėjo. Namuose, virtuvėje buvo R. V., kuri papasakojo, kas įvyko. IÅ¡ pradžių kartu su jais vaiko nebuvo, nes jis buvo savo kambaryje. R. V. iÅ¡ pradžių jam sakė, kad vaikas apsistumdė su tėvu ir tėvas delnu tyčia sudavė vaikui į veidÄ .

Dėl ko kilo konfliktas, jis neprisimena. Vėliau jis į pokalbį pakvietė vaikÄ J., paprašė jo viskÄ jam papasakoti. J. jam pasakė, kad jis susipyko su tėčiu, kuris sudavė jam ranka. Kiek pamena, J. parodė, kad ant jo veido buvo smurto žymės, t. y. paraudimas arba įdrėskimas. Kiek pamena, tas pažeidimas buvo labai nežymus. IÅ¡ patirties sprendžiant, galėjo atsirasti valandos-dviejų laikotarpiu. J. per daug įvykio detalių nedetalizavo, buvo nedrÄ sus ir drovus. Jam pasirodė, kad J. nenorėjo per daug neigiamai kalbėti apie savo tėvÄ , buvo neramus, tylus.

Labai iÅ¡sigandęs nebuvo. Ar buvo kalbėta labai smulkiai apie visas įvykio detales, t. y. kiek buvo smÅ«gių, už kÄ buvo suduota, kodėl įvyko konfliktas, kur viskas vyko, jis Å¡iuo metu jau nepamena, kadangi tai buvo eilinis, įprastas kasdieninis įvykis. Pamatęs, kad ant vaiko kÅ«no yra smurto žymių, pranešė, kad reikia jog į vietÄ atvyktų teismo medicinos ekspertas. Maždaug po valandos atvyko teismo medicinos ekspertas G. A. C., kuris apžiÅ«rėjo vaikÄ ir surašė iÅ¡vadÄ .

Kai ekspertas apžiÅ«rinėjo vaikÄ , jis dirbo savo darbus įforminant įvykį ir nelabai klausė, apie kÄ bendravo teismo medikas ir vaikas. KÄ Ä¯ eksperto klausimus atsakinėjo vaikas, nežino. (1 t., b. l. 74 - 75). 13.7. Liudytojos Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-oios kuopos 1 bÅ«rio vyresniÄ ja patrule. 2018 m. spalio 21 d. dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu M. S.. IÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad namuose yra neblaivus vyras, kuris terorizuoja pranešėjÄ ir muÅ¡asi.

Jiems atvykus į įvykio vietÄ , kur tiksliai vyko neatsimena, nes daug laiko yra praėję, patrulius pasitiko pranešėja R. V., kuri paaiÅ¡kino, kad, kai ji grįžo namo, neblaivus sugyventinis L. M. pradėjo konfliktuoti su ja. Kiek pamena, R. V. sakė, kad sugyventinis jai grasino, kÄ tiksliai sakė, neatsimena. R. V. atrodė susijaudinusi, nenoriai bendravo. Ji aiÅ¡kino, kad konfliktÄ matė nepilnametis jos sÅ«nus J. M.. Ji pati sakė, kad sÅ«nus bandė jÄ apginti, o, tada jos vyras L. M. trenkė ranka sÅ«nui į veidÄ , dėl to jam skaudėjo.

KÄ daugiau pasakojo pranešėja, jau nebeatsimena. Detaliau papasakoti nukentėjusių asmenų bÅ«senos, Å¡iuo metu jau negali. Tačiau, kiek pamena, ant J. deÅ¡inio skruosto matėsi muÅ¡imo žymės, lyg buvo paraudę. Nors Å¡iuo metu tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau visa tai turi bÅ«ti užfiksuota M. S. tarnybiniame praneÅ¡ime. Pats berniukas atrodė labai nedrÄ sus ir iÅ¡sigandęs. (1 t., b. l. 80-81). 13.8. 2018 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog J.

M. nustatyta kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas padarytas buku daiktu, ne mažiau, kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei atsitrenkiant į daiktÄ . Užduotyje nurodyta, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. namuose J. M. apstumdė tėvas L.

M., kuris sudavė vaikui į veidÄ , dėl to J. M. patyrė pečių skausmÄ ir kÅ«no sužalojimus. 2018 m. spalio 21 d. 23 val. 15 min. apžiÅ«rint J. M., tiriamasis nerodė kitų kÅ«no vietų, teigdamas, kad daugiau kÅ«no sužalojimų nėra. (1 t., b. l. 85). 13.9. 2019 m. sausio 9 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo iÅ¡tirtas (apžiÅ«rėtas) garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, suraÅ¡ant stenogramÄ . Nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R.

V. praneÅ¡imas iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešėja nurodė, kad Å¡eimoje smurtaujama, vyras prisigėrė, geria visÄ savaitgalį, grasina „smeigti su peiliu“, pranešėjÄ ir vaikÄ terorizuoja, vaikas negali ruoÅ¡ti pamokų, pranešėjai dreba rankos ir kojos. Pranešėja turi garso įraÅ¡us, kai vyras jai grasina. (1 t., b. l. 94-96). 13.10. 2018 m. spalio 21 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuris patvirtina, jog 2018 m. spalio 21 d. 21 val. 25 min.

L. M. nustatytas 1,49 promilės girtumas (1 t., b. l. 180). 13.11. 2018 m. spalio 29 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad iki tiriamo įvykio nebuvo gauta duomenų apie vaikų nepriežiÅ«rÄ nepilnamečio J. M. Å¡eimoje. 2018 m. spalio 22 d. skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bendravo su nepilnamečiu J.

M., kuris paklaustas apie tėvo elgesį Å¡eimoje, paaiÅ¡kino, kad tėtis daug metų vartoja alkoholinius gėrimus, o 2018 m. spalio 21 d., bÅ«damas girtas, sudavė nepilnamečiui J. M. per veidÄ . Nustatytas pirmas grėsmės lygis vaikui. (1 t., b. l. 100-101).

14. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant ir į motyvus, iÅ¡dėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu, be kita ko, apklaustas nukentėjusysis J. M.. 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad kaltinime nurodytos dienos vakare namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėtis su mama pykosi. Dėl kokios priežasties jie pykosi, nepamena. Prasidėjus pykčiui jis sėdėjo kambaryje, o paskui iÅ¡stÅ«mė tėtį iÅ¡ kambario.

Tuo viskas ir baigėsi. Pats (t. y. nukentėjusysis) įvykio metu sužalotas nebuvo. Policijai skambino mama. Policija atvyko po 30 minučių. Jis su pareigÅ«nais nekalbėjo, nors tiksliai ir nepamena. Ar mama kalbėjo su pareigÅ«nais, taip pat neatsimena, bet mano, jog kalbėjo. KÄ kalbėjo, nežino. Nepamena, ar įvykio dienÄ kalbėjosi su mama. Po įvykio su tėčiu apie tai kas įvyko, nekalbėjo. Žino, kad tėtis kaltinamas jo sužalojimu, bet taip neįvyko. Jis susižalojo deÅ¡inės akies apačiÄ per futbolo varžybas, susidÅ«ręs su kitos komandos žaidėju, abiem Å¡okant prie kamuolio.

Kitas žaidėjas trinktelėjo jam alkÅ«ne į akį. Su kokiu žaidėju susidÅ«rė, nežino, jo nepažįsta. Ar kas nors matė, kaip jie susidÅ«rė, nežino. Žaizdos iÅ¡ karto labai nesimatė, gal niekas ir nematė. Apie sužalojimÄ niekam nesakė, į medikus dėl jo nesikreipė, jį pastebėjo tik mama, kuriai pasakė, kad sužalojimas patirtas per varžybas. Ar tėtis matė sužalojimÄ , nežino. Kadangi yra vartininkas, bÅ«na daug susidÅ«rimų. Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, nes nenorėjo ar bijojo kalbėti.

Tiek prieÅ¡ konfliktÄ , tiek Å¡iuo metu, su tėčiu santykiai yra geri. Mokykloje dėl Å¡io įvykio su juo kalbėjo socialinė pedagogė ir dar kažkas. Nurodė jiems, kad jam konflikto metu sudavė tėtis, nes buvo supykęs ant jo dėl barnio su mama, bet iÅ¡ tikrųjų to nebuvo. Ar kas matė sužalojimÄ ant jo veido, nežino. Ar socialinė pedagogė klausė apie sužalojimÄ , neatsimena.

15. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi buvo nuspręsta paskirti nukentėjusiajam J. M. kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. 2021 m. spalio 19 - lapkričio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog:

1) J. M. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties, mÄ stymo) ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti byloje tiriamų konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti bei vėliau atgaminti apklausų metu, tačiau parodymų J. M. neduoda arba duoda ne pilna apimtimi dėl patiriamo tiesioginio ir/ar netiesioginio jam reikÅ¡mingų asmenų (tėvų) poveikio;

2) Vertinant 2021 m. gegužės 6 d. J. M. parodymus rekomenduojama atsižvelgti į jo patiriamÄ tiesioginį ir/ar netiesioginį jam reikÅ¡mingų asmenų (tėvų) poveikį bei jo emocinę bÅ«senÄ (jis jaučiasi atsakingas dėl tyrimo baigties).

16. PrieÅ¡ pateikdama aukščiau nurodytų byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015).

17. Įvertinus 12-14 punkte aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tarp nuteistojo L. M. bei jo sugyventinės ir vaiko mamos – R. V. įvyko konfliktas, kurį tiesiogiai stebėjo ir nukentėjusysis J. M.. Šios aplinkybės neginčytinai nustatytos tiek paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, tiek nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo duoti jau apeliacinės instancijos teisme. Be to, jas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu R. V. duoti parodymai. Be paminėtų asmenų parodymų, tai, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp L. M. bei R. V. įvyko konfliktas, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys:

1) Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas R. V. praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo nustatyta, jog R. V. 2018 m. spalio 21 d. 20 val. 36 min., paskambinusi skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, nurodė, jog girtas vyras naudoja smurtÄ , terorizuoja pranešėjÄ su vaiku;

2) į įvykio vietÄ atvykusių ir liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų M. S., G. V. teisme duoti parodymai, taip pat liudytojos Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad R. V. policijos pareigÅ«nams nurodė, jog grįžusi iÅ¡ darbo rado neblaivų sugyventinį L. M., su kuriuo kilo konfliktas, bei kad to konflikto metu namuose buvo bei jį matė ir sÅ«nus J. M.;

3) policijos pareigÅ«nų G. V. bei M. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotos aplinkybės, kad, reaguojant į praneÅ¡imÄ apie galimÄ smurtÄ , buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja R. V. atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau sutiko duoti parodymus dėl įvykio, nurodė, jog įvyko konfliktas tarp jos bei neblaivaus sugyventinio, kartu namuose buvo ir jų nepilnametis sÅ«nus J. M..

18. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad jokie paÅ¡aliniai asmenys 2018 m. spalio 21 d. vakarÄ namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nesisvečiavo, juose nesilankė ir kokiais nors kitais tikslais. Taigi kokia buvo tarp L. M. bei jo sugyventinės kilusio žodinio konflikto tÄ sa, jokie kiti asmenys, apart L. M., R. V. bei J. M., paliudyti negalėjo ir negali. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, L. M. kategoriÅ¡kai neigė smurtavęs prieÅ¡ savo sÅ«nų bei tyčia sukėlęs jam BK 140 straipsnyje numatytus Å¡ios nusikalstamos veikos padarinius.

Jis parodė, kad su sÅ«numi konfliktavo, apsistumdė, po to, kai Å¡is, norėdamas apginti mamÄ , bandė iÅ¡stumti jį pro duris, tačiau tvirtino sÅ«nui tyčia ranka į veidÄ nesudavęs. Apygardos teisme apklaustas nukentėjusysis taip pat nurodė, jog jo tėtis – L. M. prieÅ¡ jį fizinio smurto nenaudojo, jam sužalojimo nepadarė, tarp mamos ir tėčio kilęs žodinis konfliktas baigėsi tuo, kad jis iÅ¡stÅ«mė tėtį iÅ¡ kambario. Jis taip paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuotas sužalojimas – kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame kampe, buvo padarytas ne konflikto su tėvu metu, o fubolo varžybų metu, kuomet jis susidÅ«rė su kitu varžybose dalyvavusiu žaidėju.

Pasinaudojusi BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, kuriuo realizuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. V. teisme duoti parodymus prieš savo sugyventinį atsisakė. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nei vienas tiesiogiai įvykyje dalyvavęs ar jį matęs asmuo nepatvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog L. M. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam mažamečiam J.

M. į veidÄ bei padarė jam kaltinime nurodytÄ sužalojimÄ ar sukėlė fizinį skausmÄ .

19. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, pirmosios instancijos teismas L. M. kaltę visų pirma grindė R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo apklausiama du kartus ir abu kartus vienodai parodė, kad kaip sugyventinis sudavė ranka sÅ«nui į veidÄ , ji nematė, kadangi tuo metu jau buvo išėjusi iÅ¡ kambario, kuriame vyko konfliktas, į laukÄ , tačiau aplinkybę, kad tėvas sudavė sÅ«nui, jai nurodė jos sÅ«nus J.. Antrosios jos apklausos metu R.

V. taip pat nurodė, jog, apžiūrėjusi J. M. akį, pamatė, kad jo dešinės akies baltymas yra paraudęs, o akies vokas pradrėkstas. Apylinkės teismas nusprendė, kad tokiais liudytojos parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, ir toliau nurodė, jog tokius parodymus R. V. patvirtino iš karto po įvykio pas juos į namus atvykusiems policijos pareigūnams M. S., Ž. B. ir G. V., o iš 2018 m. spalio 29 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m spalio 22 d. skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bendravo su nepilnamečiu J.

M., kuris paklaustas apie tėvo elgesį Å¡eimoje, paaiÅ¡kino, kad tėtis daug metų vartoja alkoholinius gėrimus, o 2018 m. spalio 21 d., bÅ«damas girtas, sudavė jam per veidÄ . Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigÅ«nai, tiek duodami parodymus, tiek suraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡ime, tik atpasakojo R. V. bei J. M. jiems nurodytas aplinkybes, apibÅ«dino jų emocijas, o patys nematė nei sugyventinių konflikto, nei kas vyko į jį įsikiÅ¡us J. M.. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas taip pat nurodė tik tai, kÄ jam buvo pasakęs J.

M. jau sekančiÄ dienÄ po analizuojamo įvykio.

20. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytu teiginiu, jog tokioje situacijoje, kai nesutaria santuokoje gyvenę žmonės (Å¡iuo atveju sugyventiniai), teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, jų pokyčius ar atsisakymÄ savo pirmiau duotų parodymų, įvertinti parodymus davusio asmens elgesio pokyčius sÄ lygojusias aplinkybes (pvz. baimę, gėdÄ , aplinkinių spaudimÄ ir pan.), kurių tinkamam įvertinimui svarbÅ«s tiek iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvę ir jo metu esantys nukentėjusio (liudytojo) ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens tarpusavio santykiai, tiek kaltinamojo bei nukentėjusio (liudytojo) asmeninės charakterio savybės bei kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, galėjusios sÄ lygoti nukentėjusio (liudytojo) atsisakymÄ duoti parodymus, jam faktines įvykio aplinkybes nuosekliai nurodant ikiteisminio tyrimo metu (Å¡iuo atveju iÅ¡ karto po įvykio).

Tačiau tokio apylinkės teismo teiginio kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu duotų nepalankių kaltinam asmeniui parodymų kardinalus pakeitimas teisme, ar atsisakymas liudyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, savaime nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent pirminiai nukentėjusiojo (o nagrinėjamu atveju – tik nepilnamečio nukentėjusiojo mamos) parodymai, turėtų bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys faktiÅ¡kai susiklosčiusias aplinkybes, darant iÅ¡vadÄ , jog vėliau pirminiai parodymai buvo pakeisti kaltinamajam palankia linkme ar apskritai atsisakyta juos duoti, kadangi nukentėjusiajam (Å¡iuo atveju – nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ ir nuteistojo sugyventinei R.

V.) buvo daromas spaudimas, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltininku ir siekia padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir (ar) dėl kitų priežasčių. Teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad, esant tarp Å¡eimos narių įtemptiems santykiams, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų, gali ir nukentėjusieji (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). Å iuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo interesus atstovaujanti ir apie jo atžvilgiu galimai panaudotÄ smurtÄ policijos pareigÅ«nams praneÅ¡usi bei L.

M. kaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davusi J. M. mama R. V., atsisakiusi duoti parodymus teisme, tokio savo sprendimo priežasčių nenurodė. Taigi kokios aplinkybės įtakojo jos apsisprendimÄ nebeliudyti sugyventinio atžvilgiu iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje, nėra aiÅ¡ku. Tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad mokykloje su juo bendravusiam specialistui nurodė, kad tėtis 2018 m. spalio 21 d. jam sudavė, nes buvo supykęs ant tėčio dėl barnio su mama, ir tokie jo parodymai objektyviais byloje surinktais duomenimis nėra paneigti.

Vertinant tokių nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , o kartu ir svarstant dėl kokios priežasties liudyti teisme atsisakė R. V., itin svarbu atkreipti dėmesį į laikotarpį, kuomet įvairiems subjektams (policijos pareigÅ«nams, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui) buvo duodami L. M. nepalankÅ«s paaiÅ¡kinimai. Tiek nukentėjusysis, tiek jo įstatyminė atstovė su policijos pareigÅ«nais bendravo praėjus ne daugiau kaip vienai valandai po konflikto.

R. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no buvo apklausiama tÄ pačiÄ bei sekančiÄ dienomis, t. y. 2018 m. spalio 21 d. bei 2018 m. spalio 22 d. O su nukentėjusiuoju Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendravo praėjus vienai dienai nuo konflikto, t. y. 2018 m. spalio 22 d. Taigi, aplinkybės, kad nukentėjusiajam, stojusiam ginti mamÄ , tėvas tyčia sudavė ranka į veido sritį, jų buvo nurodytos vis dar nenuslÅ«gus neigiamoms ir net prieÅ¡iÅ¡koms emocijoms, pykčiui - tiek dėl paties nuteistojo girtavimo fakto, tiek dėl girto Å¡eimos nario elgesio R.

V. atžvilgiu, kas ir galėjo nulemti neteisingų paaiÅ¡kinimų davimÄ (dėl J. M. sužalojimo), tiek teisėsaugos pareigÅ«nams, tiek ir vaiko teises ginančios institucijos atstovui, kÄ ir nurodė nukentėjusysis J. M..

21. Nors policijos pareigÅ«no M. S. 2018 m. spalio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, apraÅ¡ant smurtÄ patyrusio asmens, t. y. J. M., bÅ«senÄ , yra nurodyta, jog matyti akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigÅ«nais, o teisme liudytoju apklaustas M. S. taip pat nurodė, jog nukentėjusysis buvo pasimetęs, susijaudinęs, tačiau Å¡i aplinkybė, nei vertinant jÄ atskirai, nei kartu su kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados, kad L.

M. iÅ¡ tiesų sužalojo ir sukėlė fizinį skausmÄ savo sÅ«nui. Apygardos teismo įsitikinimu, tokiÄ nukentėjusiojo reakcijÄ galėjo nulemti nebÅ«tinai smurtinių veiksmų prieÅ¡ jį panaudojimas, o tėvo girtavimas bei konfliktai su jo motina. Aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo vos 13 metų, todėl natÅ«ralu, kad jo pasimetimÄ , susijaudinimÄ , baimės jausmÄ , galėjo sukelti ir pats faktas, kad tarp tėvų įvyko stiprus konfliktas, kurio metu girtas tėvas (nuteistajam buvo nustatytas 1,49 promilės girtumas) buvo agresyviai nusiteikęs, grasino mamai jÄ sužaloti, kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė R.

V.. Galų gale, ir pats policijos pareigÅ«nų atvykimas į namus nukentėjusiajam galėjo sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus, tame tarpe ir sustiprinti jo baimę bei susijaudinimÄ , kilusį dėl konflikto. Juo labiau, kai tokia patirtis jam buvo pirmoji, kadangi iki Å¡io įvykio R. V. ar L. M. vienas kito atžvilgiu policijos pareigÅ«nų nebuvo kvietę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltės tyčia nežymiai sutrikdžius J. M. sveikatÄ Å¡iuo atveju nepatvirtina ir Kauno Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam buvo nustatyta kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, sužalojimas padarytas buku daiktu, ne mažiau, kaip vienu trauminiu poveikiu, galėjo bÅ«ti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei atsitrenkiant į daiktÄ , o sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val.

Nors specialisto J. M. nustatyto sužalojimo lokalizacija, pobūdis neprieštarauja R. V. pirminiams parodymams, kaip ir J. M. policijos pareigūnams duotiems paaiškinimams, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas tėvui ranka suduodant jam į veido sritį, be to, specialių žinių turintis ekspertas patvirtino, kad kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke J. M. galėjo būti padaryta 2018 m spalio 21 d. apie 19 val., tačiau būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ne tik kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kitoje vietoje ir kitu laiku – sportinių varžybų metu, kaip kad nurodė J.

M.. Kaip jau minėta, pats nukentėjusysis, apklausiamas apygardos teisme, kategoriÅ¡kai neigė, jog jį sužalojo tėtis, tvirtino, jog kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame kampe atsirado po to, kai futbolo varžybų metu, abiem Å¡okant prie kamuolio, jis susidÅ«rė su kitu žaidėju – žaidėjas alkÅ«ne jam pataikė į akį. Tai, kad J. M. 2018 m. rudenį iÅ¡ tiesų intensyviai sportavo – buvo (duomenys neskelbtini) futbolininkas, patvirtina į bylÄ pateiktas Å¡ios akademijos praÅ¡ymas bei treniruočių grafikas (2 t., b . l. 40, 42).

Kadangi specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas padarytas buku daiktu, kas neabejotinai gali bÅ«ti ir alkÅ«nė, bei galėjo bÅ«ti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei atsitrenkiant į daiktÄ , neginčytinai atmesti nukentėjusiojo nurodytos susižalojimo versijos, pagrindo nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog galėjo užkliudyti sÅ«naus veidÄ alkÅ«ne ar ranka susistumdymo metu, taip pat parodė, kad jeigu J.

M. yra padarytas koks nors sužalojimas, tai tuomet jis tikrai prisipažįsta, nes daugiau niekas be jo negalėjo jam sukelti sužalojimo, tačiau vien tokie nuteistojo parodymai nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta susižalojimo versija, kurios nepaneigia kiti Å¡iame nuosprendyje aptarti įrodymai. Tėvas galėjo ir nepastebėti sÅ«nui padaryto nežymaus sužalojimo, juo labiau, kad, kaip nurodė J. M., žaidžiant jo pozicijoje, t. y. vartininko pozicijoje, tokie susidÅ«rimai su kitais žaidėjais, yra dažni, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tokio pobÅ«džio sužalojimai (kraujosruvos) nukentėjusiajam nebuvo toks retas reiÅ¡kinys, jog atkreiptų tėvo dėmesį.

O tam, kad L. M. tyrimo pradžioje nebuvo įsitikinęs, ar tikrai nekliudė sÅ«naus veido alkÅ«ne ar ranka susistumdymo metu, galėjo turėti įtakos ir jo girtumas įvykio metu, dėl kurio jis neprisiminė tam tikrų to vakaro aplinkybių, dėl to tik spėliojo, jog gal ir galėjo, stumdantis su sÅ«numi, pastarÄ jį netyčia kliudyti kuria nors rankos dalimi.

23. Vertinant policijos pareigÅ«nų parodymus dalyje dėl ant nukentėjusiojo veido pastebėtų sužalojimų, pažymėtina, kad jų nurodyta J. M. sužalojimo lokalizacija prieÅ¡tarauja tiek R. V. pirminiams parodymams, tiek specialisto iÅ¡vadai, kadangi M. S. bei Ž. B. teigė, jog muÅ¡imo žymės buvo matomos ant nukentėjusiojo deÅ¡inio skruosto, ta pati sužalojimo vieta pažymėta ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, tuo tarpu R. V. teigė, kad, L. M. trenkus ranka nukentėjusiajam į veidÄ , buvo sužalotas pastarojo akies vokas. Toks sužalojimas nustatytas ir teismo medicinos ekspertui įvykio dienÄ tiesiogiai atlikus nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ . Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigÅ«nų parodymai prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo mamos parodymams, tiek specialisto nustatytoms aplinkybės, akivaizdu, jog Å¡ioje dalyje vadovautis policijos pareigÅ«nų parodymais, kaip visiÅ¡kai patikimais ir neginčijamais, negalima.

24. Visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tuo, kad bÅ«tent L. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia suduodamas nukentėjusiam mažamečiui J. M. į veidÄ , padarė jam kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Nukentėjusiajam kategoriÅ¡kai tvirtinant, jog tėvas jam ranka į veido sritį nesudavė, o R. V. atsisakius duoti parodymus teisme, be liudytojų M.

S., G. V. parodymų (kurie tiesiogiai konflikto nematė, o tik atpasakojo aplinkybes, nurodytas J. M. bei R. V., ir kurie yra tik iÅ¡vestiniai iÅ¡ J. M. bei R. V. pirminių paaiÅ¡kinimų), baudžiamojoje byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimÄ L. M. bei jo kaltę. Esant tokiai situacijai, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, kai nebėra galimybės jų paÅ¡alinti, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, todėl konstatuojama, jog L.

M. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje padarius išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendis naikinamas ir L. M. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

25. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naujÄ nuosprendį, iÅ¡ naujo iÅ¡spręstini L. M. paskirtos kardomosios priemonės bei daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu iÅ¡ L. M. valstybės naudai buvo priteista ir 87,75 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam J. M.. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimÄ L. M. iÅ¡teisinti, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ jo negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo L.

M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Daiktinius įrodymus – kompaktines plokÅ¡teles, palikti saugoti byloje.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ L. M. 87,75 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam J. M.. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis