2013-12-19 Nr. AB-10515-3-62-3-00544-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1918/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00544-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5;79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje“ panaikinimo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 9SK-(14.9.110)-3; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus 2012 m. kovo 2 d. Nr. 09KAM-13780 ir 2012 m. balandžio 5 d. Nr. 09KAM-30613; 5) įpareigoti atsakovą kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad įrašai, padaryti ginčijamų sprendimų pagrindu, būtų panaikinti ir atstatyti pradiniai (I t., b. l. 8-13, 93-96, 183-187).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini), keturių butų gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso du butai: butas Nr. 1 ir butas Nr. 2 bei dalis ūkinių pastatų. Tačiau iki šiol nėra suformuotas namų valdos žemės sklypas. Atsakovas jį informavo, jog prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų žemės sklypas gali būti suformuotas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Tuo tarpu atsakovas ginčijamu 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu patvirtino C. M. R. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, o ginčijamu 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu pakeitė šio sklypo ribas. Nepagrįstai minėto žemės sklypo ribos buvo iškeltos už gyvenamojo namo ribų, žemės sklypo ribos ir pakeisti matmenys nebuvo derinti su pareiškėju. Jis teigė, kad dabar privažiuoti prie dalies namų valdos tapo neįmanoma, sklypo plane neteisingai prie pat gyvenamojo namo pažymėtas 4 m. pločio kelias. Nustatant ginčo žemės sklypo ribas matininkas nesivadovavo žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu, dėl ko žemės sklypas buvo „pastumtas“ 10 metrų iki gyvenamojo namo galinės sienos, taip pat iškraipytos žemės sklypo ribos ir linijų ilgiai lyginant su pirminiu žemės sklypo planu ir abrisu. Taip pat nebuvo nurodyta, jog ginčo žemės sklype yra statinys. Priimat ginčijamus administracinius aktus atsakovas pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 6.2, 6.5 ir 6.6 punktų reikalavimus. Ginčijamas 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas, kuriuo pakeistos ginčo žemės sklypo ribos, pareiškėjo nuomone, turėjo būti priimtas prieš surašant UAB „Žemetra“ 2011 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą, o ne po ginčijamo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo priėmimo. Ginčijami administraciniai aktai pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi ateityje, dalijantis bendrą namų valdą, jam tektų mažesnis žemės sklypas. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2012 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus sprendimo panaikinimo, kadangi apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2013 m. vasario 8 d., o skundą teismui pateikė 2013 m. vasario 18 d., todėl terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas su skundais nesutiko, kadangi ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 53-15285 E. K. atkurta nuosavybės teisė į 75,41 ha žemės ir 0,49 ha vandens telkinio grąžinant natūra 75,90 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir suteikiant keturis žemės sklypus, tame tarpe ir 0,07 ha ginčo žemės sklypą. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu 0,07 ha žemės sklypą paveldėjo C. M. R.. C. M. R. įgaliotas asmuo Š. R. 2012 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrių, prašydamas suderinti ginčo 0,07 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planus, kuriuos parengė UAB „Žemetra". Atsakovas įvertino pateiktas žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir priėmė ginčijamą 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr.9SK-(14.9.110)-3 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo", kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra" 2011 m. spalio 24 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. UAB „Žemetra" 2012 m. kovo 1 d. informaciniame rašte nurodė, kad pagal žemės sklypo abrise nurodytą schemą neįmanoma atlikti ginčo sklypo kadastrinių matavimų dėl abrise esančių netikslumų: sudauginus kraštinių ilgius neišeina nurodytas plotas, preliminarus žemės sklypas suformuotas ant dviejų aukštų gyvenamojo namo. Dėl šių priežasčių matuojamo sklypo riba buvo formuojama pagal vietovėje esančią faktinę padėtį ir išlaikomas registruotas preliminarus žemės sklypo plotas. Kartu su raštu pateikta žemės sklypo schema, kurioje pažymėtos buvusios ir patikslintos žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į UAB „Žemetra" pateiktus dokumentus atsakovas priėmė ginčijamą 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 9VĮ-(14.9.2.)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje". Priimant ginčijamus administracinius aktus nebuvo pažeistos pareiškėjo A. R. teisės, kadangi ginčo sklypas ribojasi su valstybine žeme, pareiškėjui A. R. nebuvo suformuotas žemės sklypas prie keturių butų gyvenamojo namo, kadangi namo bendraturčiai nesutaria dėl formuojamo sklypo ribų. Dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja.

Tretysis suinteresuotas asmuo Š. R. su skundais nesutiko ir nurodė, jog į ginčo žemės sklypą 2001 m. rugpjūčio 21 d. nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, t.y. žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje. Nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos, tačiau nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypas būtų baigtas formuoti. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ant gyvenamojo namo. UAB „Žemetra" nurodė, kad atsižvelgiant į minėtus netikslumus, riba buvo formuojama pagal vietovėje esančią faktinę padėtį ir išlaikomas registruotas preliminarus žemės sklypo plotas. Šiuo atveju, ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo surašytas, kadangi buvo tikslinamos ginčo žemės sklypo ribos. Ginčo žemės sklypo kadastro byla buvo suformuota 2012 m. balandžio 16 d. ginčijamame sprendime Nr. 9SK-(14.9.110.)-3. Pareiškėjo skundo motyvas, jog ginčijami administraciniai aktai negalėjo būti priimti, kadangi Kadastro nuostatų 20 punktas leidžia naujai formuojamam žemės sklypui kirsti statinį, yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio Š. R., kuriame nėra jokio statinio, o ne dėl žemės sklypo, kuris turėtų būti formuojamas prie keturių butų pastato, kuris yra atskiras objektas nuo ginčo žemės sklypo. Be to, iki ginčijamų aktų priėmimo nei ginčo žemės sklypas, nei namų valdos žemės sklypas prie keturių butų pastato nebuvo suformuoti, todėl ginčijami aktai negalėjo pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas su Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje“ susipažino tik 2013 m. vasario 08 d., iki šio laiko apie ginčijamą įsakymą pareiškėjui nebuvo žinoma, skundą teismui pateikė 2013 m. vasario 18 d. Šios aplinkybės neginčijo nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas termino skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje“ panaikinimo nepraleido, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo motyvas, jog UAB „Žemetra" parengta ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla ir joje esantys dokumentai visiškai nesutampa su šio žemės sklypo anksčiau parengtais dokumentais, yra nepagrįstas. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad ginčo žemės sklype pirmiausiai buvo atlikti tik preliminarūs matavimai (b. l. 78-80). Šiuo metu žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintų Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 11 p.). Taigi, šioje ginčo situacijoje, buvo reikalinga atlikti koordinačių transformaciją iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą. Kaip jau minėta, dėl šių koordinačių skirtumų neišvengiamai atsiranda tam tikri žemės sklypų ribų pasikeitimai. Nagrinėjamu atveju, transformuojant turimas vietines koordinates į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą, buvo gautas žemės sklypas, kurio plotas nepakito, tačiau nežymiai pakito dislokacijos vieta.

Pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio Š. R., kuriame nėra jokio statinio, o ne dėl žemės sklypo, kuris turėtų būti formuojamas prie keturių butų pastato, kuris yra atskiras objektas nuo ginčo žemės sklypo.

Taip pat nepagrįstas skundo motyvas, kad matininkas žemės sklypo ribas paženklino vadovaujantis preliminariu žemės sklypo planu bei faktine padėtimi, tačiau nesivadovavo žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu. Taisyklių 29.8. p. nurodyta, kaip turi būti užpildomas paženklinimo - parodymo aktas. Minėtų taisyklių 29.8.2. p. reglamentuota, jog antrame punkte nurodoma, kad žemės sklypo ribas paženklino juridinis asmuo (įrašant licencijos Nr., vardą, pavardę) vadovaudamasis konkrečiu projektu (jį įvardijant) ar anksčiau parengtu žemės sklypo planu. Nagrinėjamu atveju, preliminarus ginčo žemės sklypo planas buvo parengtas anksčiau, t. y. 2001 metais, todėl UAB „Žemetra" matininkas, surašydamas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, vadovavosi ne tik preliminariu žemės sklypo planu, bet ir faktine padėtimi. Taigi, toks ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto užpildymas yra teisingas ir atitinka Taisyklių 29.8.2. punkto reikalavimus.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo interesą, dėl kurio skundžia viešojo administravimo subjekto aktus bei veiksmus, tačiau nenurodo konkrečiai kaip jis tiesiogiai keičia jo teises, taip pat nėra pateikęs reikalavimo kaip jis turėtų būti ginamas. Pareiškėjo skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiškėjas siekia ateityje tapti dalies žemės sklypo, esančio prie keturių butų gyvenamojo namo, nuomininku ar savininku. Tokie reikalavimai turi viešojo intereso gynimo, o ne individualios teisės ar intereso gynimo požymių. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas negali kelti ginčo, kuris tiesiogiai nepažeidžia jo teisių, tame tarpe negali ginčyti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į nuosavybės atkūrimą bei žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, ribų patvirtinimo procedūrų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad galimai padaryti teisės pažeidimai vykdant žemės reformą gali būti skundžiami administraciniam teismui ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas nepatenka į asmenų ratą, numatytų ABTĮ 56 straipsnyje, kuriems suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl jis tokio savarankiško reikalavimo reikšti negali. Reikalavimo teisės neturėjimas taip pat yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-525/2010).

III. Pareiškėjas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti apeliaciniame skunde (II t., b. l. 41-52) nurodytais pagrindais, taip pat prašo 2012 m. kovo 2 d. ir 2012 m. balandžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 09KAM-13780 ir Nr. 09KAM-30613 pripažinti negaliojančiais, o jų pagrindu priimtą Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjos pasirašytą 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 9SK-(14.9.110)-3 panaikinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjos 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrių kreiptis į VĮ Registrų centras, kad padaryti įrašai, vadovaujantis minėtu sprendimu ir įsakymu būtų panaikinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) 250 Lt.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra be motyvų, nes dalis įrodymų, kuriais grįstos išvados, buvo nenagrinėti.

Pažymi, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą negalėjo būti atkurtos, nes žemės sklypas užima namų valdą, t. y. ši žemė priskirtina valstybės išperkamai. Mano, kad ginčo žemės sklypas ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai nėra atskiri objektai. Nurodo, kad buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro 21 punktas. Teigia, kad žemės sklypo ribų paženklinimo aktas surašytas netinkamai, nes jo surašyme nedalyvavo pareiškėjas, nors jis yra gretimo žemės sklypo naudotojas. Pažymi, kad prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų nebuvo palikta galimybė privažiuoti.

Nurodo, kad dėl šio klausimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teigia, kad pareiškėjo suinteresuotumą lemia savavališkas UAB „Žemetra“ Surviliškio seniūnijos kelio pažymėjimas ginčo žemės sklypo plane. Nurodo, kad jis (pareiškėjas) kaip gyvenamojo namo dalies savininkas yra suinteresuotas, jog vietinės reikšmės kelio, pagal gyvenamojo namo sieną nebūtų, nes tai kelia pavojų jo šeimos nariams. Jeigu tai nėra namų valda, suteikta grąžintam butui natūra, ginčo žemės sklypas negalėjo būti suformuotas ir po kadastrinių matavimų patikslintas taip, kad jo riba eitų pagal gyvenamojo namo sieną.

Tokio žemės sklypo riba turėtų būti patraukta bent jau 3 m nuo gyvenamojo namo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad galimai padaryti teisės pažeidimai vykdant žemės reformą gali būti skundžiami administraciniam teismui ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas pažymi, kad šalia ginčo žemės sklypo turi pastatus, kurie jam priklauso nuosavybės teise. Nurodo, kad įsigydamas pastatus įgijo ir namų valdą (0,30 ha), už kurią moka valstybei mokesčius. Tačiau minima valda dėl įvairių priežasčių, prie pareiškėjo nuosavybės teise priklausančių pastatų suformuota nebuvo.

Nebuvo ji suformuota ir kitai pastatų bendrasavininkei P. A.. Dabar prie šių pastatų yra formuojama bendra namų valda ir kaip paaiškėjo iš Kalnaberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ( b. l. 155) prie pastatų galima suformuoti tik apie 0,29 ha namų valdos žemės sklypą. UAB „Žemetra“ matininkai, pritariant Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriui, patikslino ginčo žemės sklypą taip, kad jis atsidūrė už namo ribų ir buvo sudaryta galimybė žemės sklypą parduoti atskirai nuo buto. Tokiu būdu naujai buto savininkei buvo sudaryta galimybė pretenduoti į tą pačią 0,29 ha namų valdą.

Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjas praranda dalį namų valdos ir tai yra jo asmeninis suinteresuotumas.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 71-74) nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, įvertino visus įrodymus, atsižvelgė į teismų praktiką, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų ir įsakymų, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės į E. K. žemę, taip pat ir į ginčijamą žemę. Todėl pareiškėjo motyvas, kad teismas turėjo išsiaiškinti buto ir žemės sugrąžinimo aplinkybes yra nepagrįstas, nes šioje byloje ginčas kyla dėl sklypo ribų.

Nurodo, kad vertinant pateiktas kadastro duomenų bylas, buvo tinkamai vadovautasi Nekilnojamo turto kadastro nuostatais bei Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Minėtų nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.

UAB „Žemetra“ 2012 m. kovo 1 d. informaciniame rašte nurodė, kad pagal žemės sklypo abrise nurodytą schemą neįmanoma atlikti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dėl abrise esančių netikslumų: sudauginus kraštinių ilgius neišeina nurodytas plotas, preliminarus žemės sklypas suformuotas ant dviejų aukštų gyvenamojo namo. Dėl šių priežasčių matuojamo sklypo riba buvo formuojama pagal vietovėje esančią faktinę padėtį ir išlaikomas registruotas preliminarus žemės sklypo plotas.

Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai mano, jog kaip gretimo sklypo naudotojas turėjo būti kviečiamas paženklinant ginčo žemės sklypą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, jog žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ir kitu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kurio naudojimasis žeme neturi teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad P. A. buvo kviečiama dalyvauti pažymint žemės sklypo ribas.

Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl kelio, kuris eina prie jo gyvenamojo namo yra nepagrįstas, nes teismas konstatavo, kad „ ginčo žemės sklypas ir žemės sklypas prie gyvenamojo namo, kurio kadastro duomenų byla dar yra nesuformuota, yra du atskiri objektai“.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 58-68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas nebuvo ir nėra užimtas namų valda. Pažymi, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą yra atkurtos natūra turėtoje vietoje, t. y. ginčo žemės sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Nurodo, kad pareiškėjo minimo buto ir ginčo žemės sklypo vieta nesutampa ir atsižvelgiant į preliminarius matavimus nesutapo. Tai akivaizdžiai patvirtina paties pareiškėjo 2013 m. kovo 18 d. posėdžio metu pateikta žemės sklypo schema, kurioje atvaizduotos abrise pažymėtos sklypo ribos ir patikslintos sklypo ribos. Taigi ginčo žemės sklypas ir žemės sklypas, esantis prie gyvenamojo namo, kurio kadastro duomenų byla dar nesuformuota, yra du atskiri objektai.

Nepritaria pareiškėjo nuomonei, jog žemės sklypo riba negali būti suformuota greta pastato sienos, nes tokiu atveju būtų neracionaliai naudojama žemė, kadangi tarp formuojamų žemės sklypų liktų 3 metrai laisvos ir neprižiūrimos žemės. Atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus nebuvo nustatytas ploto skirtumas ir ginčo žemės sklypo ribų konfigūracija atitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų konfigūraciją. Atliekant koordinačių transformaciją iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą nežymiai pakito ginčo žemės sklypo dislokacijos vieta. Atsižvelgus į tai, kad ginčo žemės sklypo plotas ir ribų konfigūracija nepakito, Nekilnojamo turto kadastro 21 punkto nuostatos netaikytinos.

Pažymi, kad UAB „Žemetra“ parengtame 2011 m. spalio 24 d. ginčo žemės sklype yra nurodytos gretimybės su valstybine žeme ir Surviliškio seniūnijos 4 m pločio keliu. Ginčo žemės sklypas daugiau gretimybių neturi, todėl pareiškėjas neturėjo būti kviečiamas ženklinant sklypą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai ginčijami žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai, ginčijamas sprendimas ir įsakymas tiesiogiai keičia pareiškėjo teises. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3-170/2004 yra išaiškinęs, kad materialinis teisinis suinteresuotumas reiškia, jog pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Pagrindinis suinteresuotumo reikalavimas yra tas, kad asmens suinteresuotumas turi būti tiesioginis. Tiesioginis suinteresuotumas reiškia, kad ginčas, dėl kurio asmuo kreipiasi teisminės gynybos, yra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendimas dėl ginčo turės tiesioginį poveikį asmens teisėms ir pareigoms, t. y. besikreipiančiam asmeniui skundžiamu aktu ar veiksmu turi kilti tiesioginės pasekmės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai turi viešojo intereso gynimo, o ne individualios teisės ar teisėto intereso gynimo požymių.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pateiktų įrodymų ir todėl priėmė sprendimą be motyvų, yra nepagrįstas. Pažymi, kad sprendimo turinio reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme 87 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, jog sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tada, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kokių nustatytų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas. Taip pat sprendime nurodyti įrodymai, kurių pagrindu nustatytos šios aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 9SK-(14.9.110)-3, kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti. Kiti pareiškėjo keliami reikalavimai yra išvestiniai iš minėtų dviejų reikalavimų.

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 9SK-(14.9.110)-3 buvo patvirtinti (atlikus kadastrinius matavimus) žemės sklypo - 700 kv.m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio C. M. R., kadastro duomenys, pagal UAB „Žemetra“ 2011 m. spalio 24 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 buvo pakeistos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios buvo patvirtintos Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 02-06-109 „Dėl patvirtinimo žemės reformos žemėtvarkos projekto“, t. y., teritorijų planavimo dokumente - žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo atliktos ginčo žemės sklypo ribų korekcijos.

Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 53-15285 E. K., Edvardo. Atkūrus nuosavybės teises, pagal preliminarius matavimus buvo suformuotas namų valdai ginčo žemės sklypas, kurio dalis atiteko ir atitinkamai daliai statinio (Inv. Nr. 443) eksploatuoti (b. l. 43; 71; 77-80). Šį žemės sklypą 2010 m. balandžio 13 d. paveldėjo C. M. R..

Iš ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimų matyti, kad jais, atlikus kadastrinius matavimus, buvo pakeistos minėto žemės sklypo ribos (nekeičiant ploto), jas perkeliant taip, jog atitinkama žemės sklypo dalis nebėra skiriama statiniui eksploatuoti. Atitinkamai pakeisti ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, kiek tai susiję su minėtu ginčo žemės sklypo ribų konfigūracijos pakeitimu.

Pareiškėjas, kuris yra minėto statinio bendrasavininkis, savo nesutikimą su aptariamais atsakovo sprendimais, iš esmės ir grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypo ribų pakeitimas yra neteisėtas, nes pažeidžia jo teises įgyti atitinkamos apimties teises į likusią žemės sklypo dalį, esančią prie statinio, kuri bus reikalinga šiam pastatui eksploatuoti.

Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad ginčas yra kilęs dėl teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės asmeniui buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Šis ginčo pobūdis atitinkamai apsprendžia ir byloje nagrinėjamo ginčo dalyką ir ribas.

Dėl paminėto, tie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kurie siejami su Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 53-15285, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės E. K., Edvardo į ginčo žemės sklypą, teisėtumu, yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko bei peržengiantys jos ribas. Tais pačiais argumentais yra atmetami ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir 2013 m. lapkričio 22 d. pateikti prašymai dėl atitinkamų įrodymų prijungimo, išreikalavimo bei ištyrimo, nes jais iš esmės taip pat siekiama užginčyti minėto Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 53-15285 teisėtumą.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.“

O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra pirmoji taisyklė, įtvirtinanti žemės sklypo ribų stabilumo principą.

Vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių šio principo taikymą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), kuriame nustatyta, kad <...> „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

Minėta, kad atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčijamu atsakovo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu buvo pakeistos minėto žemės sklypo ribos (nekeičiant ploto), o vėliau 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu, pagal naujas ginčo žemės sklypo ribas buvo pakeisti ir teritorijų planavimo dokumento - žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 02-06-109, duomenys.

Iš bylos matyti, kad faktiniu pagrindu pakeisti ginčo žemės sklypo ribas buvo žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas tarp faktiškai naudojamo ir nustatyto teritorijų planavimo dokumentu (t. 1 b. l. 178).

Tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė – žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas, nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribų. Tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi žemės sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad byloje duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad minėti atsakovo sprendimai, kuriais buvo pakeistos ginčo žemės sklypo ribos, neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų dėl ko yra naikintini. Šiuo atveju naikintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes netinkamai pritaikius bei išaiškinus materialines teisės normas, buvo priimtas neteisingas sprendimas (ABTĮ 143 str.).

Šiuo atveju pažymėtina, kad Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija) Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatos, kuriomis tiek atsakovas, tiek teismas grindė savo išvadas, šiems ginčo teisiniams santykiams yra netaikytinos, nes jos reglamentuoja žemės sklypų formavimo proceso taisykles, o kaip minėta, ginčo žemės sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės E. K., Edvardo į ginčo žemės sklypą (t. 1 b. l. 71; 77-80).

Atkreiptinas dėmesys ir į teisinį reguliavimą nustatytą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, pagal kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui yra suteikta teisė panaikinti arba pakeisti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, su sąlyga, jeigu šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Tačiau, kaip matyti, iš ginčijamų atsakovo sprendimų, jų priėmimas nebuvo grindžiamas šios teisės normos nuostatomis bei nebuvo konstatuota tų sąlygų (įstatymų pažeidimų, ginčo nebuvimo ir kt.), kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 53-15285, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės E. K., Edvardo į ginčo žemės sklypą. Dėl ko analizuoti ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumo šiuo aspektu nėra pagrindo.

Kolegija nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturėjo subjektyvaus materialinio suinteresuotumo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad pareiškėjas yra statinio, dėl kurio dalies eksploatavimo buvo sprendžiamas ginčo žemės sklypo ribų klausimas, bendrasavininkis. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, lemia jo, kaip statinio bendrasavininkio, materialinį suinteresuotumą dėl atitinkamų ginčo žemės sklypo ribų nustatymo, nes nuo to priklauso į kokio dydžio ir ribų žemės sklypą, reikalingą eksploatuoti likusiai statinio daliai, galės pretenduoti pareiškėjas (CK 4.75; 4.81; 4.82 str.).

Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus 2012 m. kovo 2 d. Nr. 09KAM-13780 ir 2012 m. balandžio 5 d. Nr. 09KAM-30613 bei įpareigoti atsakovą kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad įrašai, padaryti ginčijamų sprendimų pagrindu, būtų panaikinti ir atstatyti pradiniai, yra pertekliniai bei negalintys sudaryti savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai yra procedūrinio pobūdžio sprendimai, sudarantys vieną Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 9SK-(14.9.110)-3 visumą, todėl panaikinus patį sprendimą, netenka galios ir šie patikrinimo aktai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą pats teismo sprendimas yra tas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra keičiami nekilnojamojo turto kadastro duomenys, kurį (teismo sprendimą) kadastro tvarkytojui gali pateikti suinteresuoti asmenys. Visa tai lemia, kad minėti pareiškėjo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų, todėl ir netenkintini (ABTĮ 37 str.2 d. 1 p.).

Tačiau patenkinus pagrindinius pareiškėjo reikalavimus tenkintinas jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str.), kurias sudaro sumokėtos žyminio mokesčio sumos (150 Lt) ir komisiniai banko mokesčiai nuo šių sumų (7 Lt).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo A. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 9VĮ-(14.9.2)-1778 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo Kalnaberžės kadastro vietovėje“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 9SK-(14.9.110)-3 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“

Priteisti iš atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. R. šimtą penkiasdešimt septynis litus (157 Lt) bylos nagrinėjimo išlaidų

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas